Meriofert

Dozavimas Gydymą Meriofert galima pradėti tik prižiūrint gydytojui, turinčiam vaisingumo sutrikimų gydymo patirties. Kiaušidžių atsakas į egzogeninius gonadotropinus kiekvienu atskiru atveju labai skiriasi. Dėl to neįmanoma nustatyti vienodos dozavimo schemos. Todėl dozę reikia nustatyti individualiai, atsižvelgiant į kiaušidžių reakciją. Tam reikia atlikti ultragarsinį tyrimą, taip pat gali reikėti matuoti estradiolio koncentraciją. Moterims, kurioms nevyksta ovuliacija Gydymo Meriofert tikslas yra gauti atskirą subrendusį Grafo folikulą, nuo kurio, suleidus žmogaus chorioninio gonadotropino (žCG), atsiskirs kiaušinėlis. Meriofert galima leisti kasdien. Pacientėms, kurioms yra mėnesinės, gydymą reikia pradėti per pirmąsias 7 menstruacijų ciklo dienas. Dažniausiai taikoma gydymo schema, kai pradedama nuo 75 iki 150 TV FSH kasdien ir, jei reikia, dozė didinama po 37,5 TV (iki 75 TV) kas 7 ar geriau kas 14 dienų, jei siekiama adekvataus, bet ne per daug išreikšto atsako. Didžiausios žCG paros dozės skiriant Meriofert paprastai neturi viršyti 225 TV. Gydymas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos pacientės individualų organizmo atsaką, ultragarso metu išmatavus folikulo dydį ir (arba) įvertinus estrogenų koncentraciją. Tada turi būti palaikoma paros dozė, kol bus pasiektos priešovuliacinės sąlygos. Paprastai tokia būklė pasiekiama po 7–14 gydymo parų. Paskui Meriofert vartojimą reikia nutraukti, o ovuliaciją sukelti skiriant žCG. Jeigu į gydymą reaguojančių folikulų skaičius yra per didelis arba estradiolio koncentracija kraujo plazmoje didėja per greitai, t. y. daugiau nei du kartus per parą dvi ar tris dienas iš eilės, paros dozę reikia mažinti. Moteris gali pastoti, kai folikulo skersmuo yra didesnis negu 14 mm, todėl esant keliems priešovuliaciniams folikulams, didesniems nei 14 mm, kyla daugiavaisio nėštumo rizika. Tokiu atveju reikia nutraukti žCG vartojimą ir vengti nėštumo, kad neįvyktų daugiavaisis nėštumas. Pacientei reikia naudoti barjerinės kontracepcijos priemones arba susilaikyti nuo lytinių santykių tol, kol neprasidės kitas menstruacinis kraujavimas (žr. 4.4 skyrių). Paskui reikia pradėti naują gydymo ciklą, skiriant mažesnę dozę nei ankstesniame cikle. Jei po 4 gydymo savaičių pacientė nereaguoja tinkamai į gydymą, gydymo ciklą reikia nutraukti, ir paskui vėl jį pradėti, skiriant didesnę pradinę dozę nei ankstesniame cikle. Kai pasiekiamas optimalus atsakas, praėjus 24–48 valandoms po paskutinės Meriofert injekcijos, turi būti skiriama vienkartinė nuo 5 000 TV iki 10 000 TV žCG injekcija. Pacientėms rekomenduojama atlikti lytinį aktą žCG injekcijos parą ir kitą parą. Taip pat galima atlikti dirbtinį apvaisinimą gimdoje (intrauterininę inseminaciją). Moterims, kurioms atliekama kiaušidžių stimuliacija, siekiant daugybinių folikulų išsivystymo – kaip dirbtinio apvaisinimo dalis Hipofizės slopinimas, siekiant slopinti endogeninio LH koncentracijos piką ir kontroliuoti bazinį LH lygį, dabar dažniausiai pasiekiamas vartojant gonadotropiną atpalaiduojančio hormono agonistą (GnRH agonistą) arba gonadotropiną atpalaiduojančio hormono antagonistą (GnRH antagonistą). Pagal dažniausiai naudojamą protokolą Meriofert pradedamas vartoti praėjus maždaug dviem savaitėms nuo gydymo agonistu pradžios ir tęsiamas vartojant abu vaistinius preparatus tol, kol pasiekiamas tinkamas folikulų išsivystymas. Pavyzdžiui, dvi savaites slopinant hipofizę agonistais, pirmąsias penkias–septynias dienas vartojama nuo 150 iki 225 TV Meriofert. Tuomet dozė koreguojama pagal pacientės kiaušidžių atsaką. Alternatyvus kontroliuojamos kiaušidžių hiperstimuliacijos protokolas: 150–225 TV Meriofert kasdien, pradedant nuo antros ar trečios ciklo dienos. Gydymas tęsiamas, kol pasiekiamas pakankamas folikulų išsivystymas (turi būti patvirtintas stebint kraujo serumo estrogenų koncentraciją ir (arba) atlikus tyrimą ultragarsu), skiriant dozę, pakoreguotą pagal pacientės atsaką į gydymą (paprastai ne didesnę kaip 450 TV per parą). Atitinkamas folikulų išvystymas pasiekiamas vidutiniškai dešimtą gydymo dieną (nuo 5 iki 20 dienų). Kai pasiekiamas optimalus atsakas, praėjus 24–48 valandoms po paskutiniosios Meriofert injekcijos, suleidžiama vienkartinė 5 000–10 000 TV žCG injekcija, siekiant galutinai subrandinti folikulus. Oocito paėmimas vykdomas praėjus 34–35 val. Vaikų populiacija Vaistinis preparatas nėra skirtas vaikų populiacijai. Vartojimo metodas Meriofert yra skirtas leisti po oda ir į raumenis. Miltelius reikia ištirpinti tik prieš pat vartojimą, pateiktame tirpiklyje. Kad neskaudėtų ir kad kuo mažiau tirpalo ištekėtų iš injekcijos vietos, Meriofert reikia leisti lėtai po oda. Vaistinį preparatą leidžiant po oda, injekcijos vietą reikia keisti, kad nepasireikštų riebalinio audinio atrofija. Nesuvartotą tirpalą reikia išmesti. Injekcijas po oda pacientė gali leistis pati, jei griežtai laikysis gydytojo nurodymų ir rekomendacijų. Vaistinio preparato paruošimo prieš vartojimą instrukcijos pateiktos 6.6 skyriuje.

Gali pasireikšti anafilaksinių reakcijų, ypač pacientėms, kurioms yra padidėjęs jautrumas gonadotropinams. Pirmoji Meriofert injekcija visada turi būti atliekama tiesiogiai prižiūrint gydytojui patalpose su širdies ir plaučių gaivinimo priemonėmis. Pirmąją Meriofert injekciją reikia atlikti tiesiogiai prižiūrint gydytojui. Pačios sau Meriofert injekcijas gali atlikti tik motyvuotos, apmokytos ir gerai informuotos pacientės. Prieš pradedant pačiai leistis vaistinį preparatą, pacientei reikia parodyti, kaip ir kokiose vietose atlikti poodinę injekciją ir kaip paruošti injekcinį tirpalą. Prieš pradedant gydymą, poros nevaisingumas turi būti ištirtas atitinkamais metodais ir turi būti įvertintos galimos kontraindikacijos nėštumui. Ypač kruopščiai reikia ištirti, ar pacientės neserga hipotiroidizmu, antinksčių žievės nepakankamumu, hiperprolaktinemija, ar neturi hipofizės arba pogumburio navikų, kuriems skiriami atitinkami specifiniai gydymo būdai. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) Prieš pradedant gydymą ir reguliariais intervalais gydymo metu turi būti ultragarsiniu tyrimu vertinamas folikulo vystymasis ir nustatoma estradiolio koncentracija. Tai ypač svarbu stimuliacijos pradžioje (žr. toliau). Kiaušidėse gali augti daug folikulų, o estradiolio koncentracija gali didėti per greitai, pvz., dvi ar tris paras iš eilės per parą ji gali padidėti daugiau negu dvigubai ir dėl to tapti labai didelė. Kiaušidžių hiperstimuliaciją galima nustatyti ultragarsu. Jeigu pasireiškia ši kiaušidžių hiperstimuliacija (bet ne tada, kai darant apvaisinimą pagalbiniu būdu sukeliama reguliuojama hiperstimuliacija), Meriofert vartojimą reikia nutraukti. Tokiu atveju reikia vengti pastoti ir nebeskirti žCG, kadangi be daugybinės ovuliacijos taip pat gali pasireikšti ir kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Lengvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo simptomai yra pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ir nedidelis arba vidutiniškas kiaušidžių bei jų cistų padidėjimas. Retais atvejais hiperstimuliacijos sindromas gali būti sunkus ir pavojingas gyvybei. Tokiu atveju kiaušidėse atsiranda didelių cistų (jos gali plyšti), pasireiškia ascitas, dažnai hidrotoraksas, padidėja kūno svoris. Retais atvejais gali pasireikšti venų ar arterijų tromboembolija, susijusi su KHSS (žr. 4.8 skyrių). Daugiavaisiai nėštumai Pacientėms, kurioms taikomos ART procedūros, daugiavaisių nėštumų rizika daugiausia susijusi su įsodintų embrionų skaičiumi. Pacientėms, kurioms taikomas ovuliacijos indukcijos gydymas, daugiavaisių nėštumų ir gimdymų tikimybė yra didesnė nei natūraliai pastojus. Dauguma daugybinio apvaisinimo atvejų yra dvyniai. Siekiant iki minimumo sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką, rekomenduojama atidžiai tikrinti kiaušidžių atsaką. Vaisiaus praradimas Savaiminio persileidimo dažnis yra didesnis toms pacientėms, kurios gydomos žMG, nei bendroje populiacijoje, tačiau jis panašus į moterų, turinčių kitų vaisingumo sutrikimų. Negimdinis (ektopinis) nėštumas Kadangi nevaisingos moterys, kurioms taikomos ART procedūros, ypač AIV, dažnai serga kiaušintakių ligomis, joms negimdinio nėštumo galimybė gali būti didesnė. Todėl svarbu anksti ultragarsiniu tyrimu patvirtinti, kad nėštumas vystosi gimdoje. Reprodukcinės sistemos navikai Gauta pranešimų apie gerybinius ir piktybinius kiaušidžių ir kitus reprodukcinės sistemos navikus toms moterims, kurioms nevaisingumo gydymui buvo skirti gydymo keliais vaistiniais preparatais kursai. Kol kas nėra žinoma, ar gydymas gonadotropinu padidina šių navikų atsiradimo pradinę riziką nevaisingoms moterims. Įgimtos formavimosi ydos Įgimtų formavimosi ydų tikimybė po dirbtinio apvaisinimo gali būti šiek tiek didesnė, nei pastojus natūraliai. Manoma, kad taip yra dėl skirtingų tėvų charakteristikų (pvz., motinos amžius, spermos ypatybės) bei dėl daugiavaisio nėštumo. Tromboembolijos reiškiniai Moterims, kurioms yra nustatytų tromboembolijos rizikos veiksnių, tokių kaip asmens ar šeimos istorija, sunkus nutukimas (kūno masės indeksas > 30 kg/m2) ar trombofilija, gydymas gonadotropinu gali dar labiau padidinti venų arba arterijų tromboembolijos riziką. Šioms moterims reikia įvertinti gydymo gonadotropinu naudą ir galimą riziką (žr. 4.8 skyrių). Papildoma informacija Šio vaistinio preparato paruoštame tirpale yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Atsekamumas Siekiant pagerinti šio biologinio vaistinio preparato atsekamumą, turi būti aiškiai užrašytas skirto vaistinio preparato pavadinimas ir serijos numeris.

Svarbiausios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, pasireiškusios Meriofert klinikinių tyrimų metu, buvo (priklausomai nuo dozės) dažniausiai lengvas kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) su nežymiu kiaušidžių padidėjimu, pilvo diskomfortas ar skausmas. Tik vienas KHSS atvejis buvo sunkus. Dažniausiai pasitaikiusios nepageidaujamos reakcijos vartojant Meriofert buvo galvos skausmas ir pilvo pūtimas, taip pat pykinimas, nuovargis, svaigulys ir skausmas injekcijos vietoje. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos pagrindinės nepageidaujamos reakcijos (> 1 %) moterims, gydytoms Meriofert klinikinių tyrimų metu, pagal organų sistemą ir dažnį. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Kiekvienoje organų sistemos klasėje nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą suskirstytos pagal dažnį, pirmiausia pateikiant dažniausiai pasitaikančias reakcijas, o nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki  1/10), nedažnas (nuo  1/1 000 iki  1/100), retas (nuo  1/10 000 iki 1/1 000), labai retas ( 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė* | Dažnis | Nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas Dažnas | Galvos skausmas Svaigulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas Dažnas | Pilvo tempimas Pilvo diskomfortas, pilvo skausmas, pykinimas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Nugaros skausmas, sunkumo pojūtis Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnas | Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, dubens skausmas, krūtų skausmingumas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Skausmas injekcijos vietoje, reakcija injekcijos vietoje, nuovargis, negalavimas, troškulys Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas Retas | Karščio pylimas Tromboemboliniai reiškiniai *Nurodytas tinkamiausias MedDRA terminas tam tikrai reakcijai apibūdinti; sinonimai ar susijusios būklės nėra išvardytos, tačiau į jas taip pat reikia atsižvelgti. Paskelbtų tyrimų duomenimis, pacientams, gydytiems žmogaus menopauziniais gonadotropinais, buvo pastebėtos toliau pateiktos nepageidaujamos reakcijos. * Sunkus kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) su ryškiu kiaušidžių padidėjimu bei cistos formavimusi, ūminis pilvo skausmas, ascitas, skystis pleuros ertmėje, hipovolemija, šokas ir tromboemboliniai sutrikimai (taip pat žr. 4.4 skyrių). * Kiaušidės persisukimas, dažniausiai susijęs su sunkiais KHSS atvejais. * Buvo pranešta apie kiaušidžių cistų plyšimą ir kraujavimą į pilvo ertmę, mirtinas cistų plyšimo pasekmes. * Gydant gonadotropino turinčiais vaistiniais preparatais, buvo pranešta apie alergines reakcijas su generalizuotais simptomais (taip pat žr. 4.4 skyrių). Gonadotropinų injekcijos vietoje gali pasireikšti vietinių reakcijų, tokių kaip skausmas, paraudimas, mėlynės, patinimas ir (arba) dirginimas. Manoma, kad tokie reiškiniai dažniau pasitaiko leidžiant injekcijas į raumenis nei po oda. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).