Metamizole sodium Kalceks

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems pirazolonams (pvz., fenazonui, propifenazonui) ar pirazolidinams (pvz., fenilbutazonui, oksifenbutazonui), arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai; metamizolo, kitų pirazolonų ar pirazolidinų sukelta agranulocitozė ligos anamnezėje; hipotenzija ar nestabilioji hemodinamika; sutrikusi kaulų čiulpų funkcija arba kraujodaros sistemos ligos; analgetinė astma ar dilgėlinės – angioneurozinės edemos tipo analgetikų netoleravimas, t.y. pacientams, kuriems pavartojus salicilatų, paracetamolio ar kitų nenarkotinių analgetikų, pvz., diklofenako, ibuprofeno, indometacino, naprokseno, yra pasireiškęs bronchų spazmas ar kitos anafilaktoidinės reakcijos (pvz., dilgėlinė, rinitas, angioneurozinė edema); ūminė praeinančioji kepenų porfirija (porfirijos priepuolių rizika); įgimti gliukozės-6-fosfatazės dehidrogenazės sutrikimai (hemolizės rizika); trečiasis nėštumo trimestras.

Į veną ar į raumenis leisti rekomenduojama tik jeigu vartojimas per burną nėra galimas (pvz., vemiant, esant rijimo sutrikimams ir kt.). Reikia atsižvelgti į tai, kad parenterinis vartojimas siejamas su didele anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų rizika. Suleidus vaistinio preparato, aiškus poveikis turėtų pasireikšti po 30 minučių. Veikimo trukmė paprastai yra maždaug 4 valandos. Dozavimas Dozavimas ir vartojimo metodas priklauso nuo norimo analgetinio poveikio ir paciento būklės. Dozė nustatoma pagal skausmo arba karščiavimo intensyvumą ir kiekvieno paciento organizmo reakcijos į Metamizole sodium Kalceks jautrumą. Itin svarbu pasirinkti mažiausią dozę, kurios pakanka skausmui ir karščiavimui kontroliuoti. Žiūrint, kokia didžiausia paros dozė, vienkartinę dozę galima vartoti iki 4 kartų per parą, 6–8 val. intervalu. Suaugusieji ir paaugliai Suaugusiesiems ir vyresniems negu 15 metų amžiaus paaugliams (> 53 kg) galima vartoti ne didesnę kaip 1000 mg metamizolo vienkartinę dozę. Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas rekomenduojamas vienkartinės dozės dydis ir rekomenduojama didžiausia paros dozė pagal svorį arba amžių: 1 lentelė Kūno svoris | Kūno svoris | Vienkartinė dozė | Vienkartinė dozė | Didžiausia paros dozė | Didžiausia paros dozė kg | amžius | ml | mg | ml | mg 5-8 | 3-11 mėn. | 0,1-0,2 | 50-100 | 0,4-0,8 | 200-400 9-15 | 1-3 metai | 0,2-0,5 | 100-250 | 0,8-2,0 | 400-1000 16-23 | 4-6 metai | 0,3-0,8 | 150-400 | 1,2-3,2 | 600-1600 24-30 | 7-9 metai | 0,4-1,0 | 200-500 | 1,6-4,0 | 800-2000 31-45 | 10-12 metų | 0,5-1,4 | 250-700 | 2,0-5,6 | 1000-2800 46-53 | 13-14 metų | 0,8-1,8 | 400-900 | 3,2-7,2 | 1600-3600 > 53 | ≥ 15 metų | 1,0-2,0* | 500-1000* | 4,0-8,0* | 2000-4000* * Esant būtinybei, vienkartinę dozę galima padidinti iki 5 ml (tai atitinka 2500 mg metamizolo), o paros dozę – iki 10 ml (tai atitinka 5000 mg metamizolo). Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai, nusilpę pacientai ir pacientai, kurių kreatinino klirensas sumažėjęs Senyviems pacientams, taip pat nusilpusiems pacientams ir pacientams, kurių kreatinino klirensas sumažėjęs, dozė turi būti sumažinta, nes gali būti užsitęsęs metamizolo metabolizmo produktų šalinimas iš jų organizmo. Sutrikusi kepenų ir inkstų veikla Kadangi sutrikus inkstų arba kepenų veiklai sulėtėja eliminacija, turi būti vengiama kartotinių didelių dozių. Vartojant tik trumpą laiką, dozės mažinti nereikia. Lig šiol sukaupta nepakankamai patirties apie ilgalaikį metamizolo vartojimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų ir inkstų veiklos sutrikimas. Vaikų populiacija Dozavimą žr. 1 lentelėje. Vaikams ir jaunesniems negu 14 metų amžiaus paaugliams galima vartoti ne didesnę kaip 8–16 mg metamizolo/kg kūno svorio vienkartinę dozę. Karščiuojant vaikams paprastai pakanka 10 mg metamizolo/kg kūno svorio dozės. Vartojimo metodas Leisti į veną ar į raumenis. Būtina užtikrinti, kad pasireiškus pirmiesiems anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų požymiams (žr. 4.8 skyrių), vaistinio preparato injekcija būtų sustabdyta. Parenterinio vartojimo metu pacientas turi būti horizontalioje padėtyje ir atidžiai prižiūrimas gydytojo. Siekiant sumažinti hipotenzinės reakcijos pavojų, į veną vaistinis preparatas turi būti leidžiamas labai lėtai, t.y. ne greičiau nei 1 ml (500 mg metamizolo) per minutę. Kadangi negalima atmesti galimybės, kad po injekcijos pasireiškusi hipotenzijos reakcija priklauso nuo dozės, reikia atidžiai apsvarstyti didesnės nei 1 g metamizolo vienkartinės dozės skyrimo parenteriniu būdu indikacijas (žr. 4.4 skyrių). Dėl neapageidaujamų reakcijų vaistinis preparatas nėra tinkamas vartoti ilgą laiką (mėnesius).

Agranulocitozė Gydymas metamizolu gali sukelti agranulocitozę. Ši liga gali būti mirtina (žr. 4.8 skyrių). Ji gali pasireikšti net jei anksčiau vartojant metamizolo komplikacijų nebuvo. Metamizolo sukelta agranulocitozė yra idiosinkrazinė nepageidaujama reakcija. Ji nepriklauso nuo dozės ir gali pasireikšti bet kuriuo gydymo momentu, netgi netrukus po gydymo nutraukimo. Pacientams turi būti nurodoma nutraukti gydymą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bet kokių simptomų, galinčių reikšti agranulocitozę (pvz., karščiavimas, šaltkrėtis, ryklės skausmas ir skausmingi gleivinės pokyčiai, ypač burnos, nosies ir ryklės arba lytinių organų ar išangės srityse). Jei metamizolo vartojama nuo karščiavimo, kai kurie atsirandantys agranulocitozės simptomai gali praeiti nepastebėti. Simptomus taip pat gali būti sunku pastebėti, kai pacientai gydomi antibiotikais. Jei atsiranda požymių ir simptomų, galinčių reikšti agranulocitozę, reikia nedelsiant atlikti pilną kraujo ląstelių tyrimą (įskaitant diferencinį kraujo tyrimą), o laukiant jo rezultatų gydymą būtina laikinai nutraukti. Jei agranulocitozė patvirtinama, gydymą atnaujinti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Pancitopenija Pasireiškus pancitopenijai, gydymą reikia nedelsiant sustabdyti ir reikia stebėti visų kraujo dalelių kiekį, kol pagerėja. Pacientams reikia patarti nedelsiant kreiptis medicininio patarimo, jeigu gydymo metamizolu metu pasireiškia požymiai ir simptomai, rodantys kraujo sutrikimus (pvz., bendras silpnumas, infekcija, nepraeinantis karščiavimas, mėlynės, kraujavimas, išblyškimas). Sunkios odos reakcijos Gydant metamizolu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms; DRESS), kurie gali būti pavojingi gyvybei arba lemti mirtį. Pacientus reikia informuoti apie odos reakcijų požymius ir simptomus bei pacientus atidžiai stebėti, ar jiems nepasireiškia tokios reakcijos. Jeigu pasireikštų šių reakcijų požymių ir simptomų, gydymą metamizolu reikia nedelsiant nutraukti ir nebegalima atnaujinti (žr. 4.3 skyrių). Anafilaksinis šokas Pasireiškia daugiausia jautriems pacientams, todėl astma sergantiems ar atopiniams pacientams metamizolo skirti reikia atsargiai (žr. 4.3 skyrių). Anafilaksinės/anafilaktoidinės reakcijos Pasirenkant vartojimo metodą, reikia apsvarstyti, kad perenterinis vartojimas siejamas su padidėjusia anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų rizika. Pastebėjus pirmuosius anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų požymius (žr. 4.8 skyrių), reikia sustabdyti vaistinio preparato injekciją, kad izoliuotos hipotenzinės reakcijos riziką būtų galima sumažinti iki minimalios. Šiems pacientams yra stipriai padidėjusi anafilaktoidinių reakcijų metamizolui rizika (žr. 4.3 skyrių): pacientams sergantiems bronchine astma, ypač jeigu kartu sergama rinitu su polipais; pacientams sergantiems lėtine dilgėline; pacientams, kuriems padidėjęs jautrumas alkoholiui, t.y. kuriems net pavartojus mažą alkoholio kiekį pasireiškia čiaudulys, ašarojimas ir veido paraudimas. Alkoholio netoleravimas gali būti anksčiau nenustatytos analgetinės astmos sindromo simptomas; pacientams, kuriems padidėjęs jautrumas dažikliams (pvz., tartrazinui) ar konservantams (pvz., benzoatams). Prieš skiriant metamizolo, reikia surinkti detalią medicininę istoriją. Pacientams, kuriems yra polinkis tam tikrai anafilaksinių reakcijų rizikai, metamizolio galima skirti tik atidžiai įvertinus galimą gydymo riziką ir naudą. Jeigu metamizolo vartojimas yra būtinas net ir esant šioms aplinkybėms, reikia atitinkamos medicininės priežiūros ir priemonių, kurias bus galima taikyti pasireiškus šokui. Pavienės hipotenzijos reakcijos Metamizolo vartojimas gali sukelti pavienes hipotenzijos reakcijas (žr. 4.8 skyrių). Panašu, kad šios reakcijos priklauso nuo dozės ir jų pasireiškimas labiau tikėtinas po parenterinio vartojimo. Taip pat tokio tipo sunkių hipotenzijos reakcijų rizika yra padidėjusi: jeigu injekcija į veną suleidžiama greitai; pacientams kuriems yra hipotenzija, skysčių tūrio sumažėjimas ar dehidratacija, arba nestabilioji kraujotaka ar prasidedantis kraujotakos nepakankamumas; labai karščiuojantiems pacientams. Kadangi negalima atmesti galimybės, kad po injekcijos pasireiškusi hipotenzijos reakcija priklauso nuo dozės, reikia atidžiai apsvarstyti didesnės nei 1 g metamizolo vienkartinės dozės skyrimo parenteriniu būdu indikacijas (žr. 4.2 skyrių). Metamizolo skyrimą reikia rimtai apsvarstyti, ir, jeigu metamizolas skiriamas net ir esant šioms aplinkybėms, būtina griežta medicininė priežiūra. Siekiant sumažinti hipotenzinių reakcijų riziką, reikia imtis prevencinių priemonių (hemodinaminė stabilizacija). Pacientams, kuriems reikia absoliučiai vengti bet kokio kraujospūdžio sumažėjimo, t. y. pacientams sergantiems sunkia išemine širdies liga ar pacientams su išreikšta kraujagyslių, aprūpinančių smegenis krauju, stenoze, metamizolo galima skirti tik atidžiai stebint kraujotakos funkcijas. Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi, rekomenduojama vengti didelių metamizolo dozių, nes metamizolo eliminacijos greitis šiems pacientams yra sumažėjęs (žr. 4.2 skyrių). Reikia užtikrinti, kad pasireiškus pirmiesiems anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų požymiams (žr. 4.8 skyrių), vaistinio preparato injekcija būtų sustabdyta ir atliekant intraveninę injekciją labai lėtai (ne greičiai nei 1 ml/minutę), pavienių hipotenzinių reakcijų rizika būtų sumažinta iki minimalios (žr. 4.2 skyrių). Vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas Gauta pranešimų apie metamizolu gydytiems pacientams nustatytus ūminio hepatito, daugiausia hepatoceliulinio pobūdžio, atvejus, kai šis sutrikimas pasireiškė praėjus nuo kelių dienų iki kelių mėnesių nuo gydymo pradžios. Ūminis hepatitas pasireiškia šiais požymiais ir simptomais: padidėjusiu kepenų fermentų aktyvumu kraujo serume su gelta arba be jos, kuris dažnai nustatomas kartu su kitomis padidėjusio jautrumo į vaistą reakcijomis (pvz., odos išbėrimu, kraujo diskrazija, karščiavimu ir eozinofilija) arba autoimuninio hepatito požymiais. Daugumos pacientų nepageidaujamos reakcijos išnyko nutraukus gydymą metamizolu, vis dėlto pavieniais atvejais, apie kuriuos buvo pranešta, šis sutrikimas progresavo į ūminį kepenų nepakankamumą, dėl kurio pacientui reikėjo persodinti kepenis. Metamizolo sukeliamo kepenų pažeidimo mechanizmas nevisiškai ištirtas, bet iš duomenų matyti, kad jį lemia imuninis-alerginis mechanizmas. Pacientams reikia paaiškinti, kad pasireiškus simptomams, kurie leidžia įtarti kepenų pažeidimą, jie turi kreiptis į gydytoją. Reikia nutraukti tokių pacientų gydymą metamizolu ir įvertinti jų kepenų funkciją. Gydymo metamizolu negalima atnaujinti pacientams, kuriems gydymo metamizolu laikotarpiu pasireiškė kepenų pažeidimo epizodas, jei kitų kepenų pažeidimo priežasčių nenustatyta. Metamizole sodium Kalceks sudėtyje yra natrio Šio vaistinio preparato ne didesnėje kaip 0,7 ml paros dozėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), tai yra jis beveik neturi reikšmės. Jei skiriama 0,8 ml ar didesnė paros dozė (ekvivalentiška daugiau kaip 1 mmol natrio), reikia atsižvelgti į šią informaciją: šio vaistinio preparato kiekviename mililitre yra 32,71 mg natrio, tai atitinka 1,64 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Taikant gydymą metamizolu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms; DRESS) (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamo poveikio dažnis pateikiamas 2 lentelėje, remiantis MedDRA dažnio apibūdinimais: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 2 lentelė Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Retas | Aplazinė anemija, agranulocitozė ir pancitopenija, įskaitant mirtinus atvejus, leukopenija ir trombocitopenija.1 Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Retas | Anafilaksija, anafilaksinės/anafilaktoidinės reakcijos: odos ir gleivinės simptomai (tokie kaip niežėjimas, deginimas, paraudimas, dilgėlinė, patinimas), dusulys ir virškinimo trakto simptomai. Sunkiais atvejais: generalizuota dilgėlinė, sunki angioneurozinė edema (įskaitant gerklų angioneurozinę edemą), sunkus bronchų spazmas, širdies aritmija, kraujospūdžio sumažėjimas (prieš kurį kartais pasireiškia kraujospūdžio padidėjimas) ir kraujotakos šokas.2 Astmos priepuoliai (pacientams su analgetinės astmos sindromu). Dažnis nežinomas | Kounis sindromas. Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Dažnis nežinomas | Pavienės hipotenzijos reakcijos.3 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnis nežinomas | Vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas, įskaitant ūminį hepatitą, geltą, padidėjusį kepenų fermentų aktyvumą kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Retas | Odos išbėrimas. Dažnis nežinomas | Fiksuotas vaistinis išbėrimas, Stivenso-Džonsono sindromas, Lajelio sindromas ar reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms; DRESS) (žr. 4.4 skyrių). Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Labai retas | Inkstų sutrikimo pasunkėjimas.4 Dažnis nežinomas | Intersticinis nefritas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnis nežinomas | Reakcija injekcijos vietoje (skausmas ir lokali reakcija, įskaitant flebitą). 1 Šios reakcijos laikomos imunologinės kilmės. Jos gali pasireikšti nepaisant ankstesnio kartotinio metamizolo vartojimo be komplikacijų. Trombocitopenijos simptomai yra polinkis kraujuoti ir petechijų pasireiškimas odoje ar gleivinėse. 2 Gali pasireikšti nepaisant ankstesnio kartotinio metamizolo vartojimo be komplikacijų; gali pasireikšti injekcijos metu ar po jos praėjus keletui valandų, tačiau įprastai jos pasireiškia valandos bėgyje po pavartojimo. 3 Po vartojimo gali pasireikšti pavienės praeinančios hipotenzijos reakcijos (galimai farmakologinės kilmės, be kitų lydinčių anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų). Retais atvejais šios reakcijos gali sukelti kritinį kraujospūdžio sumažėjimą. Greita intraveninė injekcija gali padidinti tokios hipotenzinės reakcijos riziką. 4 Ypač gali pasireikšti pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi inkstų liga, ūminis inkstų funkcijos blogėjimas (ūminis inkstų nepakankamumas, kai kuriais atvejais su oligurija, anurija ar proteinurija). Retais atvejais gali pasireikšti ūminis intersticinis nefritas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.