Metforal

Dozavimas Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali (GFG ≥ 90 ml/min.) Monoterapija ir derinimas su kitais geriamaisiais vaistais nuo cukrinio diabeto Dažniausia pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido 2 arba 3 kartus per parą valgio metu arba pavalgius. Po 10-15 dienų dozę reikia koreguoti įvertinus gliukozės kiekį kraujo plazmoje. Kai dozė didinama lėtai, gali pagerėti vaisto įsisavinimas skrandyje ir žarnyne. Pacientams, kurie vartoja didelę metformino hidrochlorido dozę (nuo 2 000 iki 3 000 mg per parą), dvi metformino hidrochlorido 500 mg tabletes galima pakeisti viena Metforal 1 000 mg plėvele dengta tablete. Didžiausia rekomenduojama metformino hidrochlorido dozė yra 3 000 mg per parą; dozė dalijama į tris dalis. Jei numatoma pakeisti anksčiau vartotą geriamąjį preparatą nuo cukrinio diabeto: baigiamas vartoti ankstesnis vaistas ir skiriama vartoti metformino hidrochlorido aukščiau nurodytomis dozėmis. Vartojimas su insulinu Norint geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, metformino hidrochloridą ir insuliną galima vartoti kartu. Metformino hidrochlorido skiriama įprastinė pradinė 500 mg arba 850 mg dozė du arba tris kartus per parą, o insulino pridedama pagal gliukozės kiekį kraujo plazmoje. Senyviems pacientams Dėl galimo inkstų funkcijos sumažėjimo senyviems pacientams, metformino hidrochlorido dozę gali prireikti koreguoti įvertinus inkstų funkciją. Būtina reguliariai tirti inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Prieš pradedant gydymą vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra metformino, ir po to mažiausiai kasmet reikia vertinti GFG. Pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo tolesnio progresavimo rizika, ir senyviems žmonėms inkstų funkciją reikia vertinti dažniau, pvz., kas 3-6 mėnesius. GFG ml/min. | Visa didžiausia paros dozė (reikia padalyti į 2-3 paros dozes) | Papildomos pastabos 60-89 | 3 000 mg | Dėl silpnėjančios inkstų funkcijos galima apsvarstyti galimybę mažinti dozę. 45-59 | 2 000 mg | Prieš svarstant galimybę pradėti gydymą metforminu, reikia peržiūrėti veiksnius, kurie gali didinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė didžiausios dozės. 30-44 | 1 000 mg | Prieš svarstant galimybę pradėti gydymą metforminu, reikia peržiūrėti veiksnius, kurie gali didinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė didžiausios dozės. < 30 | - | Metformino vartoti negalima. Vaikų populiacija Monoterapija ir derinimas su insulinu Metforal galima vartoti 10 metų ir vyresniems vaikams bei paaugliams gydyti. Įprasta pradinė dozė yra 500 mg arba 850 mg metformino hidrochlorido vieną kartą per parą, kurią reikia išgerti valgymo metu arba pavalgius. Po 10-15 dienų, įvertinus glukozės kiekio kraujyje tyrimų duomenis, dozę reikia koreguoti. Vaistinio preparato toleravimą virškinimo trakte gali pagerinti lėtas dozės didinimas. Didžiausia rekomenduojama metformino hidrochlorido dozė yra 2 000 mg per parą; dozę reikia padalyti į dvi ar tris dalis. Pastaba apie padalijimą Kadangi tabletė tinkama perlaužti, plėvele dengta tabletė gali būti dalijama į dalis kaip ir kitos tabletės – perlaužiama abiem rankomis arba padėjus ant kieto lygaus paviršiaus didesne vagele žemyn ir spaudžiant nykščiu.

Pieno rūgšties acidozė Pieno rūgšties acidozės, labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, dažniausiai pasireiškia esant ūminiam inkstų funkcijos susilpnėjimui, širdies ir plaučių ligai arba sepsiui. Esant ūminiam inkstų funkcijos susilpnėjimui, metforminas kaupiasi ir didina pieno rūgšties acidozės riziką. Esant dehidratacijai (sunkiam viduriavimui ar vėmimui, karščiavimui ar sumažėjusiam skysčių vartojimui), reikia laikinai nutraukti metformino vartojimą ir rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vaistinius preparatus, kurie gali sukelti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą (pvz., antihipertenzinius vaistinius preparatus, diuretikus ir NVNU), metforminu gydomiems pacientams reikia skirti atsargiai. Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų nepakankamumas, nepakankamai kontroliuojamas diabetas, ketonemija, ilgalaikis badavimas ir su hipoksija susijusios būklės, taip pat vaistinių preparatų, kurie gali sukelti pieno rūgšties acidozę, vartojimas kartu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Diagnozė Pacientus ir (arba) globėjus reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po kurių ištinka koma. Įtarus simptomus, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas kreiptis pagalbos į medikus. Diagnostiniai laboratorinių tyrimų duomenys yra sumažėjęs kraujo pH (< 7,35), padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje (> 5 mmol/l) ir padidėjęs anijoninis tarpas bei laktatų / piruvatų santykis. Gydytojas turi įspėti pacientus apie pieno rūgšties acidozės simptomų riziką. Pacientai, kuriems diagnozuotos arba įtariamos mitochondrinės ligos Pacientams, kuriems diagnozuotos mitochondrinės ligos, pvz., mitochondrinės encefalopatijos su pieno rūgšties acidoze ir į insultą panašiais epizodais (angl. Mitochondrial encephalomyopathy with lactic acidosis and stroke-like episodes, MELAS) sindromas ir iš motinos paveldėtas diabetas bei kurtumas (angl. Maternal inherited diabetes and deafness, MIDD), metformino vartoti nerekomenduojama dėl pieno rūgšties acidozės paūmėjimo ir neurologinių komplikacijų, dėl kurių gali pasunkėti liga, rizikos. Jei pavartojus metformino atsiranda požymių ir simptomų, būdingų MELAS sindromui arba MIDD, reikia nedelsiant nutraukti gydymą metforminu ir greitai atlikti diagnostinį įvertinimą. Inkstų funkcija Kadangi metforminas iš organizmo išsiskiria per inkstus, prieš pradedant gydymą ir paskui reguliariai reikia vertinti GFG (žr. 4.2 skyrių): bent kartą per metus esant normaliai inkstų funkcijai, bent 2-4 kartus per metus tiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra ties apatine normos riba, taip pat senyviems asmenims. Metformino negalima vartoti pacientams, kurių GFG < 30 ml/min., jo vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant būklėms, kurios sutrikdo inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Senyviems asmenims inkstų funkcija dažnai pablogėja ir nepasireiškia jokiais simptomais. Ypatingo atsargumo reikėtų laikytis tuomet, kai inkstų funkcija gali sutrikti, pvz., pradėjus vartoti vaistus padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, diuretikus arba nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Širdies funkcija Hipoksijos ir inkstų nepakankamumo rizika didesnė pacientams, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas. Pacientams, kuriems nustatytas stabilus lėtinis širdies nepakankamumas, metforminą galima skirti vartoti reguliariai tikrinant širdies ir inkstų funkciją. Pacientams, kuriems nustatytas ūminis ir nestabilus širdies nepakankamumas, metformino skirti negalima (žr. 4.3 skyrių). Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, vartojimas Jodo turinčių kontrastinių medžiagų suleidus į kraujagysles, gali pasireikšti kontrastinių medžiagų sukeliama nefropatija, dėl to gali kauptis metforminas ir padidėti pieno rūgšties acidozės rizika. Prieš vizualizacijos procedūrą arba jos metu metformino vartojimą reikia nutraukti. Vėl vartoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Operacinis gydymas Operacijos metu taikant bendrąją, spinalinę arba epidurinę nejautrą, metformino vartojimą reikia nutraukti. Gydymą galima atnaujinti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba po maitinimo per burną atnaujinimo ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją. Kiti įspėjimai Visi pacientai turi laikytis jiems nustatytos dietos, kuomet angliavandenių vartojimas tolygiai paskirstomas visai parai. Nutukę pacientai privalo laikytis mažiau kaloringos dietos. Laboratorinius tyrimus, kurie privalomi sergantiesiems cukriniu diabetu, reikia atlikti reguliariai. Gydymas vien tik metforminu nesukelia hipoglikemijos, tačiau reikia laikytis atsargumo, kai jis vartojamas kartu su insulinu arba kitais vaistais nuo cukrinio diabeto (pvz., sulfonilkarbamido dariniais arba meglitinidais). Meforminas gali sumažinti vitamino B12 koncentraciją serume. Vitamino B12 koncentracijos sumažėjimo rizika yra didesnė, vartojant didesnę metformino dozę, ilgėjant gydymo trukmei ir (arba) pacientams, turintiems rizikos veiksnių, kurie, kaip žinoma, sukelia vitamino B12 stoką. Įtarus vitamino B12 stoką (pvz., anemija arba neuropatija), reikia matuoti vitamino B12 koncentracijas serume. Pacientams, kurie turi rizikos veiksnių vitamino B12 stokai atsirasti, gali tekti periodiškai matuoti vitamino B12 koncentracijas. Gydymą metforminu reikia tęsti tol, kol jis yra toleruojamas ir nėra kontraindikacijų, ir skirti tinkamą koreguojamąjį vitamino B12 stokos gydymą pagal galiojančias klinikines rekomendacijas. Vaikų populiacija Prieš pradedant gydyti metforminu reikia patvirtinti II tipo cukrinio diabeto diagnozę. Atliekant vienerių metų trukmės kontroliuojamus klinikinius tyrimus metformino poveikio augimui ir brendimui nenustatyta, bet ilgalaikių tyrimo duomenų šiais ypatingais klausimais nėra. Todėl rekomenduojama vykdyti metformino poveikio šiems rodikliams stebėjimą šiuo vaistiniu preparatu gydytiems, ypač prieš brendimą, vaikams. 10-12 metų vaikai Tik 15 asmenų, kurių amžius 10-12 metų, buvo įtraukti į kontroliuojamus klinikinius tyrimus su vaikais ir paaugliais. Nors metformino veiksmingumas ir saugumas šių vaikų tarpe nesiskyrė nuo veiksmingumo ir saugumo kitose vaikų ir paauglių amžiaus grupėse, skiriant vartoti šį vaistinį preparatą 10-12 metų pacientams rekomenduojama laikytis atsargumo.

Vartojant metformino gali pasitaikyti žemiau išvardytų nepageidaujamo poveikio požymių. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnas: vitamino B12 koncentracijos sumažėjimas / stoka (žr. 4.4 skyrių). Labai retas: laktatacidozė ( žr. 4.4 skyrių). Nervų sistemos sutrikimai Dažnas: skonio sutrikimas. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito stoka. Jie dažniau būna pradėjus vaisto vartoti ir dažniausiai išnyksta savaime. Norint išvengti šių sutrikimų, patariama metformino vartoti padalijus paros dozę į 2-3 dalis, gerti valgymo metu arba po valgio. Kai dozė didinama palaipsniui, virškinimo traktas vaistą toleruoja geriau. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai retas: pavieniai kepenų funkcijos rodiklių pakitimų arba hepatito, kurie išnyksta užbaigus metformino hidrochlorido vartojimą, atvejai. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai retas: odos reakcijos, tokios, kaip eritema, niežulys, dilgėlinė. Vaikų populiacija Paskelbtuose po vaisto registracijos pranešimuose ir klinikinių kontroliuojamų tyrimų su negausiu 10-16 metų pacientų skaičiumi, kurie buvo gydyti vienerius metus, duomenys apie nepageidaujamą poveikį buvo panašūs į suaugusiųjų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.