Metindol

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Metindol vartoti draudžiama: jeigu yra padidėjęs jautrumas panašaus poveikio vaistiniams preparatams, pvz., NVNU (nesteroidiniams vaistiniams preparatams nuo uždegimo), acetilsalicilo rūgščiai; negalima skirti indometacino pacientams, kuriems pasireiškė astma, atsirado nosies polipų, angioneurozinė edema, dilgėlinė ar rinitas pavartojus acetilsalicilo rūgšties ar kitų NVNU; esant kraujavimui iš virškinimo trakto, kraujo išsiliejimui smegenyse ar esant kitiems kraujavimo sutrikimams; jeigu ankstesnio nesteroidinių priešuždegiminių vaistinių preparatų vartojimo metu buvęs virškinimo trakto kraujavimas arba prakiurimas; jeigu yra aktyvi pepsinė opa, atsinaujinanti pepsinė opa arba kraujavimas (2 arba daugiau patvirtinti išopėjimo arba kraujavimo epizodai); per paskutinius tris nėštumo mėnesius ir žindymo metu (žr. 4.6 skyrių „Nėštumo ir žindymo laikotarpis“); sunkaus kepenų funkcijos sutrikimo atveju; sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems nedializuojamiems pacientams; esant sunkiam širdies nepakankamumui, kai gydymas nėra veiksmingas; po chirurginės operacijos, susijusios su vainikinių arterijų šuntavimu (VAŠ).

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių). Dozavimas Vaikų populiacija Ar vaistiniu preparatu gydyti vaikus saugu, nežinoma, todėl šio vaistinio preparato vartoti vaikams nerekomenduojama. Suaugusiesiems Raumenų-kaulų-sąnarių sistemos ligos: priklausomai nuo gydymo efektyvumo ir toleravimo, reikia gerti po 1 pailginto atpalaidavimo tabletę 1 arba 2 kartus per parą (75-150 mg indometacino per parą). Skausmingos mėnesinės: prasidėjus spazmams ar kraujavimui, reikia kasdien gerti po 1 pailginto atpalaidavimo tabletę tiek dienų, kiek paprastai trunka simptomai. Senyviems pacientams Jie vaistinio preparato turi vartoti ypač atsargiai, mažiausią efektyvią dozę, kadangi dažniau galimas nepageidaujamas poveikis. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Rekomenduojama mažinti dozę, kadangi vaistinis preparatas gali kauptis organizme. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Dozės koreguoti nereikia. Didžiausia leistina vaisto paros dozė yra 150 mg. Šios dozės viršyti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Pastaba: Kad nepageidaujamo poveikio virškinimo traktui pavojus sumažėtų, vaistinį preparatą reikia gerti valgio metu arba užsigerti stikline pieno. Pailginto atpalaidavimo tabletę reikia nuryti visą, nekramtant ir nesmulkinant.

Indometacino vartoti kartu su kitais NVNU, įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, nerekomenduojama. Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai). Nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui galima sumažinti geriant vaistinio preparato kartu su maistu, pienu ar skrandžio rūgštis neutralizuojančiomis medžiagomis. Nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistiniais preparatais gydomamiems pacientams bet kuriuo metu galimas virškinimo trakto kraujavimas, išopėjimas arba prakiurimas, kurie gali būti mirtini ir pasireikšti tiek kartu su įspėjamaisiais požymiais, tiek ir be jų ir net tuo atveju, jeigu anksčiau sunkių virškinimo trakto sutrikimų nebuvo. Pacientams, kurie yra sirgę virškinimo trakto opomis, ypač kurios komplikavosi kraujavimu ar perforacija, taip pat senyviems pacientams, didinant NVNU dozę padidėja kraujavimo iš virškinamojo trakto, išopėjimo ir perforacijos pavojus (žr. 4.3 skyrių). Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia tinkama vaisto doze. Reikia apsvarstyti ar nevertėtų kartu skirti virškinimo trakto gleivinę apsaugančius vaistus (mizoprostolį ar protonų pompos inhibitorius) šiems pacientams, taip pat tiems pacientams, kuriems reikia kartu skirti ir mažas acetilsalicilo rūgšties dozes ar kitus vaistus, kurie didina kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. informaciją žemiau ir 4.5 skyrių). Virškinimo trakto liga (opiniu kolitu, Krono liga) sirgusius žmones nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistiniais preparatais reikia gydyti atsargiai, kadangi jų būklė gali pasunkėti (žr. 4.8 skyrių). Vartojant indometacino, gali atsirasti alergijos simptomų: niežėjimas, dilgėlinė, mazginė eritema, angitas, odos bėrimas ir plaukų slinkimas. Retais atvejais buvo stebėtas ūmus kvėpavimo nepakankamumas (dusulys, astma). Ypač atsargiai vaistinio preparato turėtų vartoti pacientai, sergantys ar anksčiau sirgę bronchine astma ar alerginėmis ligomis, nes jiems padidėja bronchų spazmo rizika. Yra žinoma, kad gydant nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo, tarp jų ir indometacinu, labai retai galimos sunkios odos reakcijos kurios gali būti netgi pavojingos gyvybei (Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, angioedema, pūslinė odos reakcija (pvz., daugiaformė eritema), padidėjusio jautrumo šviesai reakcija) (žr. PCS 4.8 skyrių). Didžiausias pavojus šioms reakcijoms išsivystyti yra pačioje gydymo pradžioje: jei šios reakcijos pasireiškia, tai dažniausiai per pirmuosius gydymo mėnesius. Jeigu pasireikštų bet kokios odos bėrimas, gleivinės pažeidimas ar kitokie padidėjusio jautrumo požymiai, indometacino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Labai retai galimos netgi anafilaksinės reakcijos. Vaistinio preparato atsargiai turėtų vartoti pacientai, sergantys kepenų nepakankamumu (stebėti reti geltos atvejai), inkstų nepakankamumu (tokių pacientų indometacino koncentracija kraujo plazmoje gali labai padidėti) ir senyvi pacientai (nes padidėja nepageidaujamo poveikio tikimybė). Kadangi indometacinas daugiausiai šalinamas per inkstus, pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu, turėtų vartoti mažesnes vaisto dozes, kad išvengtų vaisto kaupimosi organizme. Reikia neužmiršti, kad indometacinas (kaip ir kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistiniai preparatai) gali maskuoti infekcijų simptomus ir požymius, todėl jo pacientams, sergantiems infekcine liga, reiktų vartoti atsargiai. Indometacinas slopina trombocitų agregaciją, todėl didina kraujavimo riziką (ypač tiems ligoniams, kurių kraujavimo rizika didesnė dėl kitų priežasčių). Pacientai, ypač senyvi, kuriems anksčiau pasireiškė toksinių reiškinių virškinimo traktui, turi pranešti apie bet kokius neįprastus virškinimo trakto simptomus (ypač apie kraujavimą iš virškinimo trakto) ypač gydymo pradžioje. Reikia atsargiai skirti kartu indometacino pacientams, vartojantiems vaistus (tokius kaip geriamieji gliukokortikoidai, antikoaguliantai (pvz.: varfarinas), selektyvūs serotonino atgalinio sugražinimo inhibitoriai ar trombocitų agregaciją slopinantys preparatai, pvz.: aspirinas), galinčius padidinti virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo pavojų. (žr. PCS 4.5 skyrių). Jeigu gydant indometacinu prasideda kraujavimas iš virškinimo trakto ar atsiranda išopėjimų (tokie atvejai yra reti), gydymą reikia nedelsiant nutraukti. Hipertenzija arba (ir) širdies nepakankamumu sirgusius pacientus šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti irgi atsargiai, kadangi buvo su nesteroidinių priešuždegiminių vaistinių preparatų vartojimu susijusių skysčių susilaikymo organizme ir edemos atvejų. Indometaciną turėtų atsargiai vartoti ligoniai, turintys krešėjimo sutrikimų, kadangi vaistinis preparatas gali juos susitprinti. Gydymo metu turi būti reguliariai tikrinamas kraujo ląstelių skaičius, kepenų ir inkstų funkcija, siekiant anksti pastebėti galimą nepageidaujamą vaisto poveikį (anemiją, inkstų ar kepenų nepakankamumą). Nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo slopina inkstuose vykstančią sintezę prostaglandinų, palaikančių inkstų perfuziją pacientams, kuriems inkstų kraujotaka yra susilpnėjusi ir kuriems kraujo tūris yra sumažėjęs. Šiais atvejais nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo gali sukelti latentinio inkstų nepakankamumo dekompensaciją. Tačiau, nutraukus vaistinių preparatų vartojimą, inkstų funkcija dažniausiai atsistato. Aprašyto inkstų pažeidimo atsiradimo rizikos grupei priklauso pagyvenę pacientai, sergantieji širdies nepakankamumu, kepenų ciroze, nefroziniu sindromu ar inkstų funkcijos nepakankamumu, pacientai, gydomi diuretikais, ar tie, kuriems po didelės operacijos yra sumažėjęs kraujo tūris. Šiems indometacinu gydomiems pacientams būtina atidžiai stebėti diurezę ir inkstų funkciją. Pagyvenusiems ar silpnesnės bendros sveikatos pacientams nepageidaujamas poveikis būna išreikštas stipriau. Todėl šiuos pacientus būtina atidžiai stebėti. Kaip ir gydant visais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pagyvenusius pacientus, kuriems inkstų, kepenų ir širdies funkcija dažnai būna sutrikusi. Pagyvenusiems pacientams kraujavimo iš virškinimo trakto ir virškinimo trakto opų/perforacijų pasekmės paprastai būna sunkesnės (žr. PCS 4.8 skyrių). Net jeigu gydomasis poveikis yra nepakankamas, rekomenduojamos maksimalios paros dozės viršyti negalima. Kitų nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo papildomai skirti negalima, kadangi gali sustiprėti toksinis poveikis, o terapinis poveikis būtų nepakankamas. Indometacino vartojimas kartu su vaistiniu preparatu, kuris slopina ciklooksigenazės ir prostaglandinų sintezę, gali neigiamai veikti vaisingumą ir todėl jų nerekomenduojama skirti moterims, kurios planuoja pastoti. Moterims, kurioms sunku pastoti arba toms, kurios yra tiriamos dėl nevaisingumo, reikia apsvarstyti galimybę nutraukti indometacino vartojimą. Poveikis laboratorinių tyrimų rodmenims. Indometacino vartojimas gali daryti įtaką tokių laboratorinių tyrimų rezultatams: padidinti kalio koncentraciją plazmoje; padidinti bilirubino, kepenų fermentų (šarminės fosfatazės, laktatdehidrogenazės, aminotransferazių) aktyvumą kraujo serume; jei šie pakitimai išlieka arba didėja, arba jeigu kartu atsiranda sisteminių (eozinofilija ir bėrimas) arba kepenų nepakankamumo požymių, gydymą būtina nutraukti; sąlygoti klaidingai neigiamą deksametazono supresijos tyrimo rezultatą; padidinti gliukozės kiekį šlapime. Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu. Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį indometacino keliamą pavojų, nepakanka. Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, indometacinu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). Širdies sutrikimai: edema, tachikardija, palpitacija, krūtinės skausmas, aritmija, širdies nepakankamumas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: trombocitopenija, leukopenija, aplastinė ir hemolizinė anemija, agranuliocitozė, kaulų čiulpų supresija, diseminuota intravazalinė koaguliacija, petechijos, ekchimozė, purpura, kraujavimas iš nosies. Nervų sistemos sutrikimai: galvos skausmas, svaigimas, apsvaigimas, depresija, nuovargis, sumišimas, nemiga, mieguistumas, nerimas, sujaudinimas, traukuliai, parestezijos, neuropatija, nevalingi judesiai, epilepsijos ar Parkinsono ligos pasunkėjimas, psichiatriniai sutrikimai. Dažniausiai šie simptomai yra laikini ir praeina tęsiant gydymą. Tačiau kartais dėl jų tenka nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Akių sutrikimai: sutrikęs matymas, skausmas apie akies obuolį. Pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu ir ilgą laiką vartojusiems indometacino, buvo stebėtos sankaupos ragenoje ir tinklainės pakitimai (tačiau panašūs pakitimai pastebėti ir pacientams, kurie nevartojo vaisto). Ausų ir labirintų sutrikimai: ūžimas ausyse, klausos sutrikimai, retai kurtumas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai: ūmus kvėpavimo nepakankamumas, staigus dusulys, astma ir plaučių edema. Pacientams, sergantiems ar anksčiau sirgusiems bronchine astma ar alerginėmis ligomis, medikamentas gali išprovokuoti bronchų spazmą. Virškinimo trakto sutrikimai: dažniausiai stebėti nepageidaujamo poveikio požymiai susiję su virškinimo traktu. Gali būti opa, virškinimo trakto perforacija ar kraujavimas iš jo (kartais nulėmęs mirtį, ypač senyviems pacientams) (žr. 4.4 skyrių); pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dujų susikaupimas, dispepsija, skausmas pilve, tamsios išmatos su krauju, vėmimas su krauju, opinis stomatitas, opinio kolito ir Krono ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasitaiko gastritas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai: hematurija, proteinurija, padidėjusi šlapalo, kretinino koncentracija kraujyje, intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas ir inkstų nepakankamumas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežulys, dilgėlinė, angioneurotinė edema, angitas, mazginė eritema, bėrimas, sunkios odos alerginės reakcijos, tokios kaip: Stevens Johnson‘o sindromas, eksfoliacinis dermatitas, toksinė epidermio nekrolizė( labai retai), daugiaformė eritema, plaukų slinkimas, prakaitavimas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: hiperglikemija, gliukozurija, hiperkalemija. Kraujagyslių sutrikimai: raudonis, padidėjęs ar žemas arterinis kraujo spaudimas. Imuninės sistemos sutrikimai: alerginės reakcijos, anafilaksinis šokas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai: dažnai kraujyje gali padidėti kepenų fermentų kiekis (serumo transaminazės). Retai gali būti kepenų pažeidimų (hepatitas su gelta arba be jos, labai retai eiga gali būti žaibinė netgi be jokių pradinių požymių). Dėl to dažnai reikia tirti kepenų funkciją. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai: kraujavimas iš makšties, krūtų pakitimai (padidėjimas, jautrumas, ginekomastija. Jei atsiranda nepageidaujamas poveikis, reikia mažinti dozę arba nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Jei reikia, būtina skirti atitinkamą gydymą. Virškinimo trakto pažeidimo galima išvengti geriant vaistinį preparatą kartu su maistu arba pienu (žr. 4.2 skyrių). Nedažnai gali atsirasti patinimų (pvz., periferiniai patinimai). Labai retai, kai kartu buvo vartojami nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo, pasitaikė pranešimų apie infekcinės ligos sukelto uždegimo eigos pablogėjimą (pvz., susidarė nekrozuojantis fascijų uždegimas). Gali būti, kad tai yra susiję su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo poveikiu. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.