Metoprolol-ratiopharm

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai, arba kitiems beta adrenoreceptorių blokatoriams. Miokardo infarktas, kuomet: širdies susitraukimų dažnis mažesnis kaip 45 kartai per minutę, yra antro ar trečio laipsnio AV blokada, PR intervalas EKG yra ilgesnis nei 240 ms, sistolinis kraujo spaudimas mažesnis nei 100 mmHg ir pacientui yra vidutinis ar sunkus širdies nepakankamumas. Negydytas širdies nepakankamumas. Kardiogeninis šokas. II ar III laipsnio atrioventrikulinė blokada. Sinusinio mazgo sindromas („sick sinus” sindromas). Sinoatrialinė blokada. Bradikardija (prieš gydymą ramybės metu pulsas retesnis kaip 50 kartų per minutę). Hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas mažesnis negu 90 mmHg). Metabolinė acidozė. Padidėjęs bronchų reaktyvumas (pavyzdžiui, sergant astma ar sunkia lėtine obstrukcine plaučių liga). Vėlyvosios periferinės kraujotakos sutrikimo stadijos (pvz., toli pažengusi periferinių arterijų okliuzinė liga). Pacientas tuo pačiu metu gydomas MAO inhibitoriais (išskyrus atvejus, jei vartoja MAO B grupės inhibitorių). Negydyta feochromocitoma. Metoprololio vartojantiems pacientams į veną negalima skirti kalcio antagonistų (verapamilio ir diltiazemo tipo) bei kitų antiaritminių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, dizopiramido (išimtis – gydymas intensyvios terapijos skyriuje).

Dozavimas Vaistinio preparato dozė nustatoma kiekvienam pacientui individualiai, pirmiausia atsižvelgiant į gydomąjį poveikį, tačiau ji negali viršyti 400 mg per parą. Galima laikytis toliau nurodytų dozavimo rekomendacijų. Arterinė hipertenzija Metoprololio tartrato pradinė paros dozė yra 100 mg per parą. Ji gali būti skiriama vieną kartą per parą arba per du kartus. Jeigu būtina, metoprololio paros dozę galima padidinti iki 200 mg. Išeminė širdies liga (krūtinės angina) Metoprololio tartrato paros dozė yra 50-100 mg 2 – 3 kartus per parą. Paprastai fizinio krūvio tolerancijos pagerėjimo ir krūtinės anginos priepuolių suretėjimo galima tikėtis vartojant 50-100 mg metoprololio tartrato du kartus per parą. Ūminio miokardo infarkto gydymas, pakartotinio miokardo infarkto profilaktika Metoprololio skiriama tiems pacientams, kuriems nedraudžiama vartoti beta adrenoblokatorių. Ūminio miokardo infarkto gydymas Ištikus ūminiam miokardo infarktui, gydymą būtina pradėti kiek įmanoma greičiau, kai tik pacientas patenka į ligoninę, geriausia per 12 valandų nuo krūtinės skausmo pradžios, nuolat stebint EKG ir kraujospūdį. Skiriama po 50 mg metoprololio kas 6 val. 48 valandas. Palaikomoji dozė Po ūmaus miokardo infarkto gydymo fazės pacientui skiriama palaikomoji 200 mg (po 100 mg du kartus per parą) ar didžiausia toleruojama metoprololio tartrato dozė. Gydymas turi būti tęsiamas mažiausiai tris mėnesius. Jei širdies susitraukimų dažnis suretėja ir (arba) sumažėja kraujospūdis, ar pasireiškia kitokių komplikacijų, metoprololio vartojimą būtina nedelsiant nutraukti. Širdies ritmo sutrikimai, esant padažnėjusiam širdies susitraukimų dažniui (tachiaritmijos) Metoprololio tartrato paros dozė yra 50 mg 2-3 kartus per parą. Jeigu reikia, dozė gali būti padidinta iki 300 mg per parą, ją skiriant per du kartus. Profilaktinis migrenos priepuolio gydymas Metoprololio tartrato paros dozė yra 100-200 mg, ją skiriant per du kartus (ryte ir vakare). Vaikų populiacija Metoprololio tartrato nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Senyviems pacientams Senyvo amžiaus pacientams vaistinio preparato dozė turi būti parenkama labai atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Metoprololio eliminacija sumažėja, jei pacientas serga sunkiu kepenų nepakankamumu, todėl tam tikromis aplinkybėmis būtina mažinti vaistinio preparato dozę. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės koreguoti nereikia. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Nesukramtytos tabletės nuryjamos nepriklausomai nuo maisto, užgeriant pakankamu skysčio kiekiu (pvz., viena stikline vandens). Gydymo trukmė neribojama. Jei po ilgo metoprololio vartojimo gydymą reikia pertraukti arba nutraukti, tai reikia daryti palengva, lėtai mažinant dozę (ne mažiau kaip per 2 savaites), nes, staiga nutraukus vaistinio preparato vartojimą, gali pasireikšti širdies raumens išemija ir pasunkėti krūtinės angina, net ištikti miokardo infarktas arba pasunkėti hipertoninė liga. Paskutinę likusią dozę reikia vartoti mažiausiai 4 paras iki visiško vaistinio preparato nutraukimo. Jei atsinaujina ligos simptomai, vaistinį preparatą reikia nutraukti lėčiau.

Beta adrenoblokatoriai gali padidinti žmogaus jautrumą alergenams ir anafilaksinių reakcijų, t. y. bendrųjų alerginių reakcijų, sunkumą. Pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija, ar pacientams, kuriems taikomas desensibilizuojantis gydymas, galima neadekvačiai sunki anafilaksinė reakcija. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra labai sutrikusi, vartojant beta adrenoblokatorių, pavieniais atvejais ji gali dar labiau sutrikti. Tokiu atveju, vartojant metoprololio, inkstų funkciją būtina stebėti. Metoprololio biologinis prieinamumas gali padidėti pacientams su sutrikusia kepenų funkcija. Šie pacientai turi būti atidžiai stebimi ir, jei reikia, turi būti mažinama dozė (žr. 4.2 skyrių). Metoprololis gali padidinti periferinių kraujagyslių ligų simptomus dėl savo antihipertenzinio poveikio. Metoprololis neturėtų būti vartojamas pacientams, sergantiems obstrukcine kvėpavimo takų liga, nebent tam yra rimtų priežasčių. Vis dėlto jei vartojimas yra būtinas, patartina kartu vartoti beta2 adrenoreceptorių agonistų. Metoprololio vartojimas gali užmaskuoti tirotoksikozės simptomus. Gydimas metoprololiu gali paveikti angliavandenių metabolizmą ar užmaskuoti hipoglikemiją. Jei metoprololis yra paskirtas pacientams, sergantiems feochromocitoma, tai prieš gydymą metoprololiu turi būti vartojama alfa adrenoreceptorių blokatorių. Kartu su sulfonilurėjos dariniais vartojami beta adrenoblokatoriai gali dar labiau padidinti sunkios hipoglikemijos riziką. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia patarti atidžiai stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Prieš bendrinę anesteziją reikia įspėti anesteziologą apie gydymą metoprololiu. Jei anesteziologo manymu gydymą metoprololiu būtina nutraukti, jis turi būti nutrauktas 48 valandas prieš anesteziją, jei tai yra įmanoma. Beta blokatorių negalima staiga nutraukti. Jei reikia gydymą nutraukti, dozę reikia mažinti lėtai. Atidus paciento stebėjimas yra būtinas, nutraukiant gydymą šiais vaistiniais preparatais, ypač pacientų su išemine širdies liga (žr. 4.2 skyrių). Gydymo metoprololiu metu labai retai gali pasunkėti atrioventrikulinio mazgo laidumo sutrikimai. Jei pacientas (ar jo giminės) yra sirgę žvyneline, beta adrenoblokatorių galima vartoti tik įvertinus gydymo naudą ir riziką. Ypač atidžiai gydytojas turi stebėti metoprololio vartojantį pacientą, esant: I laipsnio atrioventrikulinei blokadai; cukriniam diabetui ir kai labai svyruoja gliukozės koncentracija kraujyje (galima sunki hipoglikemija). Tai pat jeigu sergama nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu; po ilgalaikio intensyvaus badavimo ar dietos, po patirto didelio fizinio krūvio (jiems gali pasireikšti sunki hipoglikemija); feochromocitomai, t. y. antinksčių šerdinės dalies navikui (šiuo atveju metoprololio galima vartoti tik po alfa adrenoblokatorių vartojimo); kepenų nepakankamumui (žr. 4.2 skyrių); - sunkiai miastenijos formai (Myasthenia gravis). Pagalbinės medžiagos Natris Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1000 iki <1/100), retas (nuo≥1/10000 iki <1/1000), labai retas (<1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai retas: trombocitopenija ir leukopenija. Imuninės sistemos sutrikimai Pacientams, kuriems yra buvusios sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, ir pacientams, kurie gydomi desensibilizuojančiais vaistiniais preparatais, gali pasireikšti sunki anfilaksinė reakcija (žr. 4.4 skyrių). Endokrininiai sutrikimai Retais atvejais gali pasireikšti buvęs latentinis cukrinis diabetas ar pasunkėti esančio diabeto eiga. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažnas: svorio padidėjimas. Retas: išryškėjęs ar pasunkėjęs lėtinis cukrinis diabetas. Lipopatija: paprastai normalus bendras cholesterolio kiekis, sumažėjęs DTL- cholesterolio kiekis, padidėjęs triglicerolių kiekis plazmoje. Psichikos sutrikimai Nedažnas: sutrikusi dėmesio koncentracija, miego sutrikimai ar mieguistumas, gausūs sapnai. Retas: naktiniai košmarai, depresija, nervingumas, nerimas. Labai retas: asmenybės pokyčiai (pvz., nuotaikų svyravimai, trumpi atminties netekimai), sumišimas, haliucinacijos, sutrikusi atmintis, sunkumas įsiminti. Nervų sistemos sutrikimai Dažnas: nuovargis, galvos svaigimas, galvos skausmai. Nedažnas: parestezijos. Akių sutrikimai Retas: sumažėjęs ašarų išsiskyrimas (į tai reikia atkreipti dėmesį žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius), regos sutrikimai, akių sudirgimas. Labai retas: konjunktyvitas. Ausų ir labirintų sutrikimai Labai retas: klausos sutrikimas, ūžimas ausyse. Širdies sutrikimai Dažnas: virpėjimas, bradikardija. Nedažnas: trumpalaikis širdies nepakankamumo simptomų paūmėjimas, skausmas širdies plote. Retas: jaudinimo plitimo per atrioventrikulinį mazgą trukmės pailgėjimas, aritmija. Labai retas: sunkesni krūtinės anginos priepuoliai. Kraujagyslių sutrikimai Dažnas: ortostatinė hipotenzija, labai retai su sąmonės netekimu, šalčio jausmas galūnėse. Labai retas: esančios periferinių kraujagyslių ligos paūmėjimas (įskaitant gangreną), protarpinio šlubumo ir Raynaud‘o sindromo paūmėjimas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažnas: dusulys ir bronchospazmas, pacientams, turintiems polinkį į bronchospastines reakcijas (dažniausiai sergantys obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis). Retas: alerginis rinitas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas: pykinimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmas (paprastai praeinantis). Retas: vėmimas. Labai retas: skonio pojūčio sutrikimai, burnos džiūvimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Retas: padidėjęs serumo aminotransferazių (aspartataminotransferazės alaninaminotransferazės) aktyvumas. Labai retas: hepatitas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Retas: padidėjęs prakaitavimas, plaukų slinkimas, alerginės odos reakcijos. Labai retas: fotosensibilizacija, žvynelinė, jos simptomų pasunkėjimas, į žvynelinę panašus išbėrimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažnas: raumenų spazmai. Labai retas: sąnarių skausmai, raumenų silpnumas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Retas: lytinio potraukio bei potencijos sutrikimai, Peyronie liga (Induratio penis plastica). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.