Metother

Metotreksatą gali skirti tik gydytojai, turintys profesinės metotreksato vartojimo kompetencijos ir gerai suprantantys gydymo metotreksatu riziką. Injekciją kaip įprasta turi atlikti sveikatos priežiūros specialistai. Esant tinkamai klinikinei situacijai, gydytojas tam tikrais atvejais gali nurodyti pacientui vaistinį preparatą leistis po oda pačiam. Pacientus būtina supažindinti ir išmokyti, kaip tinkamai susileisti metotreksatą savarankiškai. Pirmoji Metother injekcija turi būti atliekama tiesiogiai prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui. Metother leidžiamas kartą per savaitę. Pacientą reikia aiškiai informuoti apie neįprastą faktą, kad Metother vartojamas kartą per savaitę. Patartina nustatyti tinkamą, fiksuotą savaitės dieną, kai bus leidžiama Metother. Pacientams su trečia pasiskirstymo sritimi (ascitas, skystis pleuros ertmėje) metotreksato šalinimas yra sumažėjęs. Tokius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl toksinio poveikio ir mažinti dozę arba kai kuriais atvejais nutraukti metotreksato vartojimą (žr. 5.2 ir 4.4 skyrius). Svarbus įspėjimas dėl Metother (metotreksato) dozės Gydant reumatoidinį artritą, jaunatvinį artritą, psoriazinį artritą, psoriazę, Krono ligą, Metother (metotreksatą) būtina vartoti tik kartą per savaitę. Per didelė Metother (metotreksato) dozė gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant mirtį. Labai atidžiai perskaitykite šį preparato charakteristikų santraukos skyrių. Dozavimas Dozavimas suaugusiems pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu Rekomenduojama pradinė dozė yra 7,5 mg metotreksato kartą per savaitę, leidžiama po oda. Priklausomai nuo individualaus ligos aktyvumo ir paciento toleravimo, pradinę dozę galima laipsniškai didinti po 2,5 mg per savaitę. Paprastai negalima viršyti 25 mg savaitės dozės. Tačiau vartojant daugiau kaip 20 mg per savaitę, labai padidėja toksinis poveikis, ypač kaulų čiulpų veiklos slopinimas. Atsako į gydymą galima tikėtis maždaug po 4–8 savaičių. Pasiekus reikiamą gydymo rezultatą, dozę reikia pamažu mažinti iki mažiausios galimos veiksmingos palaikomosios dozės. Dozavimas jaunesniems kaip 16 metų vaikams ir paaugliams, sergantiems jaunatviniu idiopatiniu poliartritu Vaikų, kurių kūno paviršiaus plotas mažesnis nei 0,75 m2, šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima. Jei reikalingos mažesnės nei 7,5 mg dozės, reikia vartoti kitą vaistinį preparatą. Rekomenduojama dozė yra 10–15 mg/m² kūno paviršiaus ploto (KPP), vartojama kartą per savaitę. Atsparumo gydymui atvejais savaitės dozę galimą padidinti iki 20 mg/m² kūno paviršiaus ploto, vartojama kartą per savaitę. Tačiau, padidinus dozę, reikia stebėti dažniau. Pacientus, sergančius jaunatviniu idiopatiniu artritu (JIA), visada reikia nusiųsti pas reumatologijos specialistą, gydantį vaikus ir paauglius. Nerekomenduojama vartoti < 3 metų amžiaus vaikams, nes duomenų apie vartojimo saugumą ir veiksmingumą šiai populiacijai nepakanka (žr. 4.4 skyrių) Dozavimas pacientams, sergantiems paprastąja psoriaze ir psoriaziniu artritu Likus vienai savaitei iki gydymo rekomenduojama parenteraliai skirti 5–10 mg bandomąją dozę, kad būtų nustatytos idiosinkrazinės nepageidaujamos reakcijos. Rekomenduojama pradinė dozė yra 7,5 mg metotreksato kartą per savaitę, leidžiama po oda. Dozę reikia pamažu didinti, tačiau paprastai dozė negali viršyti 25 mg metotreksato per savaitę. Vartojant daugiau kaip 20 mg per savaitę, labai padidėja toksinis poveikis, ypač kaulų čiulpų veiklos slopinimas. Paprastai atsako į gydymą galima tikėtis maždaug po 2–6 savaičių. Pasiekus reikiamą gydymo rezultatą, dozę reikia pamažu mažinti iki mažiausios galimos veiksmingos palaikomosios dozės. Didžiausia savaitės dozė Dozę reikia didinti tiek, kiek reikia, bet paprastai negalima viršyti maksimalios rekomenduojamos 25 mg savaitės dozės. Retais išskirtiniais atvejais gali būti kliniškai pateisinama didesnė dozė, tačiau negalima viršyti maksimalios 30 mg per savaitę metotreksato dozės, nes labai padidėja toksinis poveikis. Dozavimas Krono liga sergantiems pacientams Gydymo pradėjimas Kartą per savaitę po oda leidžiama 25 mg dozė. Reakcijos į gydymą pasireiškimas yra tikėtinas po maždaug po 8-12 savaičių. Palaikomasis gydymas: Kartą per savaitę po oda leidžiama 15 mg dozė. Vaikų gydymo patirties nepakanka, kad būtų galima rekomenduoti Krono ligos gydymą metotreksatu tokiems pacientams. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas, metotreksato reikia vartoti atsargiai. Dozę reikia koreguoti taip: Kreatinino klirensas (ml/min.) Dozė > 60 100 % 30–59 50 % < 30 Metother vartoti negalima Žr. 4.3 skyrių. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Metotreksatą reikia skirti labai atsargiai (jei iš viso reikia) pacientams, kuriems nustatyta ryški esama ar buvusi kepenų liga, ypač jei ją sukėlė alkoholio vartojimas. Jei bilirubino yra  5 mg/dl (85,5 µmol/l), metotreksato vartoti negalima. Visos kontraindikacijos išvardytos 4.3 skyriuje. Vartojimas senyviems pacientams Senyviems pacientams dėl su amžiumi mažėjančios kepenų bei inkstų funkcijos ir mažesnių folato atsargų gali reikėti mažinti dozę. Vartojimas pacientams su trečia pasiskirstymo sritimi (pleuros efuzijos, ascitas) Kadangi pacientams su trečia pasiskirstymo sritimi metotreksato pusinės eliminacijos trukmė gali pailgėti iki 4 kartų palyginti su įprasta trukme, kai kuriais atvejais metotreksato vartojimą gali reikėti nutraukti (žr. 5.2 ir 4.4 skyrius). Vartojimo trukmė ir metodas Užpildytas švirkštas skirtas tik vienkartiniam vartojimui. Atkreipkite dėmesį, kad reikia suvartoti visą turinį, esantį švirkšte. Metother injekciniu tirpalu užpildytu švirkštu galima leisti tik po oda. Visą gydymo trukmę nustato gydytojas. Leidimo po oda instrukcijas žr. 6.6 skyriuje. Pastaba. Jei pereinama nuo vartojimo per burną prie vartojimo po oda, dėl kintamo per burną suvartoto metotreksato bioįsisavinamumo gali reikėti sumažinti dozę. Remiantis esamomis gydymo rekomendacijomis gali reikėti papildomai skirti folio rūgšties.

Pacientus reikia aiškiai informuoti, kad gydymas turi būti taikomas kartą per savaitę, o ne kiekvieną dieną. Pacientus, kuriems taikomas gydymas, reikia tinkamai stebėti, kad būtų galima aptikti ir kiek galima greičiau įvertinti galimo toksinio poveikio arba nepageidaujamų reakcijų požymius. Todėl gydymą metotreksatu turi pradėti arba prižiūrėti tik gydytojas, kurio žinios ir patirtis apima gydymo antimetabolitais taikymą. Dėl sunkių ar net mirtinų toksinių reakcijų galimybės gydytojas turi visapusiškai informuoti pacientą apie susijusią riziką ir rekomenduojamas saugumo priemones. Rekomenduojami tyrimai ir saugumo priemonės Prieš pradedant arba tęsiant metotreksato vartojimą po ramybės laikotarpio Bendras kraujo tyrimas su leukocitų formule ir trombocitų skaičiumi, kepenų fermentų aktyvumo, bilirubino kiekio, albumino kiekio serume tyrimai, krūtinės rentgenograma ir inkstų funkcijos tyrimas. Jei kliniškai indikuojama, patikrinkite, ar nėra tuberkuliozės ir hepatito. Gydymo laikotarpiu Toliau nurodyti tyrimai pirmąsias dvi savaites turi būti atliekami kas savaitę, kitą mėnesį – kas dvi savaites; vėliau, atsižvelgiant į leukocitų skaičių ir paciento būklės stabilumą, per ateinančius šešis mėnesius – ne rečiau kaip kartą per mėnesį, po to – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Padidinus dozę, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę dažniau atlikti stebėseną. Ypač senyvi pacientai turėtų būti dažnai tiriami dėl ankstyvųjų toksinio poveikio požymių. Burnos ir ryklės tyrimas, įvertinantis gleivinės pakitimus. Bendras kraujo tyrimas su leukocitų formule ir trombocitų skaičiumi. Metotreksato sukeliamas hemopoezės slopinimas gali pasireikšti staiga ir vartojant aiškiai saugias dozes. Ryškus baltųjų ląstelių ar trombocitų skaičiaus sumažėjimas rodo būtinybę nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir taikyti atitinkamą palaikomąjį gydymą. Pacientams reikia nurodyti pranešti apie visus požymius ir simptomus, galinčius rodyti infekciją. Pacientus, kurie tuo pat metu vartoja hematotoksinių vaistinių preparatų (pvz., leflunomido), reikia atidžiai stebėti, atliekant bendrą kraujo (įskaitant trombocitus) tyrimą. Kepenų funkcijos tyrimai Gydymo negalima pradėti arba jį reikia nutraukti, jei kepenų funkcijos tyrimų, kitų neinvazinių kepenų fibrozės tyrimų ar kepenų biopsijos rezultatai rodo nuolatinius ar reikšmingus pakitimus. 13-20 % pacientų buvo nustatytas laikinas transaminazių aktyvumo padidėjimas, iki dviejų ar trijų kartų viršijantis viršutinę normos ribą. Nuolatinis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas ir (arba) albumino koncentracijos serume sumažėjimas gali rodyti sunkų toksinį poveikį kepenims. Jei kepenų fermentų aktyvumas yra nuolat padidėjęs, reikia apsvarstyti dozės sumažinimą arba gydymo nutraukimą. Histologiniai pokyčiai, fibrozė ir rečiau kepenų cirozė gali atsirasti anksčiau nei kepenų funkcijos tyrimų rezultatų pakitimai. Yra cirozės atvejų, kai transaminazių aktyvumas yra normalus. Todėl, be kepenų funkcijos tyrimų, reikia apsvarstyti ir neinvazinius diagnostikos metodus kepenų būklei stebėti. Kepenų biopsija turėtų būti svarstoma individualiai, atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, ligos istoriją ir su biopsija susijusią riziką. Toksinio poveikio kepenims rizikos veiksniai yra nesaikingas ankstesnis alkoholio vartojimas, nuolatinis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, praeityje buvusios kepenų ligos, paveldimi kepenų sutrikimai kraujo giminaičiams, cukrinis diabetas, nutukimas ir anksčiau buvęs sąlytis su toksinį poveikį kepenims sukeliančias vaistiniais preparatais ar cheminės medžiagos ir ilgalaikis gydymas metotreksatu. Gydymo metotreksatu metu negalima papildomai skirti toksinį poveikį kepenims sukeliančių vaistinių preparatų, nebent tai neabejotinai būtina. Reikia vengti vartoti alkoholio (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientams, kurie kartu vartoja kitų toksinį poveikį kepenims sukeliančių vaistinių preparatų, reikia atidžiau stebėti kepenų fermentų aktyvumą. Pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, reikia skirti labai atsargiai, nes gydant metotreksatu, pavieniais atvejais išsivystė kepenų cirozė be jokio transaminazių aktyvumo padidėjimo. Inkstų veiklą reikia stebėti atliekant inkstų funkcijos tyrimus ir šlapimo analizę (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Kadangi metotreksatas šalinamas per inkstus, esant inkstų nepakankamumui reikia tikėtis padidėjusios koncentracijos serume, kuri gali sukelti sunkius nepageidaujamus reiškinius. Jei inkstų funkcija gali būti susilpnėjusi (pvz., senyvų pacientų), stebėti reikia dažniau. Tai ypač taikytina, kai vaistiniai preparatai vartojami tuo pat metu, nes tai veikia metotreksato šalinimą, sukelia inkstų pažeidimą (pvz., nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo) arba gali trikdyti kraujo gamybą. Dehidratacija taip pat gali sustiprinti metotreksato toksinį poveikį. Kvėpavimo sistemos įvertinimas. Plaučių funkcijos sutrikimo simptomų įvertinimas ir, jei reikia, plaučių funkcijos tyrimas. Plaučių pažeidimą būtina skubiai diagnozuoti; metotreksato vartojimą reikia nutraukti. Plaučių funkcijos sutrikimo simptomai (ypač sausas, neproduktyvus kosulys) arba nespecifinis pneumonitas, pasireiškiantis metotreksato vartojimo laikotarpiu, gali rodyti potencialiai pavojingą pakitimą ir gali reikėti nutraukti gydymą bei atlikti išsamius tyrimus. Gali pasireikšti ūminis arba lėtinis intersticinis pneumonitas, dažnai susijęs su kraujo eozinofilija; nustatyta mirties atvejų. Nors klinikiniai duomenys skiriasi, tačiau tipiniam pacientui, kuriam atsirado metotreksato sukelta plaučių liga, pasireiškia karščiavimas, kosulys, dusulys, hipoksemija ir infiltratas krūtinės rentgenogramoje; reikia įsitikinti, kad nėra infekcijos. Metotreksato sukeltos plaučių ligos ne visada buvo visiškai grįžtamos. Šio pobūdžio pakitimai gali atsirasti vartojant visas dozes. Be to, metotreksato vartojant pagal reumatologines ir susijusias indikacijas gauta pranešimų apie plaučių alveolinę hemoragiją. Šis reiškinys taip pat gali būti susijęs su vaskulitu ir kitomis gretutinėmis ligomis. Įtarus plaučių alveolinę hemoragiją turi būti apgalvoti neatidėliotini tyrimai diagnozei patvirtinti. Metotreksatas dėl savo poveikio imuninei sistemai gali pabloginti atsako į skiepijimą rezultatus ir turėti įtakos imunologinių tyrimų rezultatams. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti esant neaktyvioms, lėtinėms infekcijoms (pvz., juostinei pūslelinei, tuberkuliozei, hepatitui B arba C), nes jos gali tapti aktyviomis. Gydymo metotreksatu laikotarpiu negalima skiepytis gyvosiomis vakcinomis. Pacientams, vartojantiems mažas metotreksato dozes, gali pasireikšti piktybinės limfomos; tokiu atveju gydymą reikia nutraukti. Jei nėra limfomos spontaniškos regresijos požymių, reikia pradėti gydymą citotoksiniais vaistiniais preparatais. Tuo pat metu vartojant folatų antagonistų, pvz., trimetoprimo ir (arba) sulfametoksazolo, retais atvejais nustatyta ūminė megaloblastinė pancitopenija. Jautrumas šviesai Pastebėta, kad kai kuriems metotreksatą vartojantiems asmenims padidėjo jautrumas šviesai, pasireiškiantis sustiprėjusia nudegimo nuo saulės reakcija (žr. 4.8 skyrių). Reikia vengti intensyvios saulės šviesos ar ultravioletinių (UV) spindulių poveikio, nebent tai būtina medicininiais tikslais. Pacientai turi naudoti tinkamas apsaugos nuo saulės priemones, kad apsisaugotų nuo intensyvios saulės šviesos. Gydymo metotreksatu metu, gali atsinaujinti spinduliuotės sukeltas dermatitas ir nudegimas nuo saulės (uždegiminės reakcijos anksčiau pažeistoje vietoje, angl. recall reactions). UV spinduliuotė ir kartu vartojamas metotreksatas gali pasunkinti psoriazinius pakitimus. Pacientams su trečia pasiskirstymo sritimi (ascitas, skystis pleuros ertmėje) metotreksato šalinimas yra sumažėjęs. Tokius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl toksinio poveikio ir mažinti dozę arba kai kuriais atvejais nutraukti metotreksato vartojimą. Prieš pradedant gydymą metotreksatu reikia pašalinti skystį pleuros ertmėje ir ascitą (žr. 5.2 skyrių). Viduriavimas ir opinis stomatitas gali būti dėl toksinio poveikio, todėl tokiu atveju reikia nutraukti gydymą, kitaip gali pasireikšti hemoraginis enteritas ir mirtis dėl žarnyno perforacijos. Vitaminų preparatai arba kiti preparatai, kurių sudėtyje yra folio rūgšties, folino rūgšties arba jų darinių, gali sumažinti metotreksato veiksmingumą. Gydant psoriazę, metotreksatas turi būti vartojamas tik gydant sunkią, gydymui nepasiduodančią, negalią sukeliančią psoriazę, kurios atsakas į kitokį gydymą buvo nepakankamas, tačiau tik patvirtinus diagnozę biopsija ir (arba) po dermatologo konsultacijos. Onkologine liga sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi metotreksatu, buvo encefalopatijos ir (arba) leukoencefalopatijos atvejų, tokio poveikio galimybės negalima paneigti ir taikant gydymą metotreksatu dėl neonkologinių indikacijų. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (PDL) Gauta pranešimų apie metotreksatu, daugiausia kartu su kitais imunosupresantais, gydomų pacientų progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus. PDL gali sukelti mirtį, ir į tai reikia atsižvelgti atliekant diferencinę diagnostiką pacientams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi ir kuriems pasireiškia nauji arba sunkėjantys neurologiniai simptomai. Vaisingumas ir reprodukcija Vaisingumas Gauta pranešimų apie tai, kad žmonėms metotreksatas sukelia oligospermiją, menstruacijų ciklo sutrikimus ir amenorėją, kurie pasireiškia gydymo šiuo vaistiniu preparatu laikotarpiu ir neilgą laiką nutraukus gydymą, taip pat kenkia vaisingumui, nes sukelia neigiamą poveikį spermatozoidų ir kiaušialąsčių gamybai vaistinio preparato vartojimo laikotarpiu; nutraukus gydymą, šie reiškiniai išnyksta. Teratogeniškumas – Pavojus reprodukcinei sistemai Metotreksatas sukelia toksinį poveikį žmogaus embrionui, persileidimus ir apsigimimus. Todėl su vaisingomis pacientėmis reikia aptarti galimą vaistinio preparato poveikio reprodukcinei sistemai, persileidimų ir apsigimimų riziką (žr. 4.6 skyrių). Prieš pradedant vartoti Metother turi būti patvirtinta, kad pacientė ne nėščia. Jeigu gydomos lytiškai subrendusios moterys, gydymo laikotarpiu ir bent šešis mėnesius po gydymo turi būti naudojamos veiksmingos kontracepcijos priemonės. Patarimai dėl kontracepcijos vyrams pateikti 4.6 skyriuje. Natris Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Vaikų populiacija Nerekomenduojama vartoti < 3 metų amžiaus vaikams, nes duomenų apie vartojimo saugumą ir veiksmingumą šiai populiacijai nepakanka (žr. 4.2 skyrių).

Saugumo savybių santrauka Sunkiausias galintis pasireikšti nepageidaujamas metotreksato poveikis yra kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, plaučių toksiškumas, hepatotoksiškumas, inkstų toksiškumas, neurotoksiškumas, tromboemboliniai reiškiniai, anafilaksinis šokas ir Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas. Dažniausiai nustatytas (labai dažnas) nepageidaujamas metotreksato poveikis buvo virškinimo trakto sutrikimai, pvz., stomatitas, dispepsija, pilvo skausmas, pykinimas, apetito praradimas ir neįprasti kepenų funkcijos tyrimai, pvz., padidėjęs ALAT, ASAT, bilirubino, šarminės fosfatazės lygis. Kitas dažnai pasireiškiantis (dažnas) nepageidaujamas poveikis yra leukopenija, anemija, trombocitopenija, galvos skausmas, nuovargis, mieguistumas, pneumonija, intersticinis alveolitas / pneumonitas, dažnai susijęs su ezinofilija, burnos opos, viduriavimas, egzantema, eritema ir niežėjimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Svarbiausi nepageidaujamas poveikis yra kraujodaros sistemos slopinimas ir virškinimo trakto sutrikimai. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Infekcijos ir infestacijos Nedažnas: faringitas. Retas: infekcija (įskaitant neaktyvios lėtinės infekcijos suaktyvėjimą), sepsis, konjunktyvitas. Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Labai retas: nustatyti atskiri limfomos atvejai; daugeliu atvejų nutraukus gydymą metotreksatu limfoma sumažėjo. Neseniai atlikto tyrimo metu nepavyko nustatyti, kad gydymas metotreksatu didina limfomų pasireiškimo dažnį. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas: leukopenija, anemija, trombocitopenija. Nedažnas: pancitopenija. Labai retas: agranulocitozė, sunki kaulų čiulpų funkcijos slopinimo eiga, limfoproliferaciniai sutrikimai (žr. „Aprašymas“ toliau). Dažnis nežinomas: eozinofilija Imuninės sistemos sutrikimai Retas: alerginės reakcijos, anafilaksinis šokas, hipogamaglobulinemija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažnas: cukrinio diabeto išryškėjimas. Psichikos sutrikimai Nedažnas: depresija, sumišimas. Retas: nuotaikų kaita. Nervų sistemos sutrikimai Dažnas: galvos skausmas, nuovargis, mieguistumas. Nedažnas: svaigulys Labai retas: skausmas, raumenų astenija arba parestezija / hipoestezija, skonio pojūčio pakitimai (metalo skonis), traukuliai, meningizmas, ūmus aseptinis meningitas, paralyžius. Dažnis nežinomas: leukoencefalopatija. Dažnis nežinomas: encefalopatija / leukoencefalopatija. Akių sutrikimai Retas: regos sutrikimai. Labai retas: susilpnėjęs regėjimas, retinopatija. Širdies sutrikimai Retas: perikarditas, skysčio sankaupa perikarde, širdies tamponada. Kraujagyslių sutrikimai Retas: hipotenzija, tromboembolijos reiškiniai. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnas: plaučių uždegimas, intersticinis alveolitas ir (arba) pneumonitas, dažnai susijęs su eozinofilija. Simptomai, rodantys galimą sunkų plaučių pažeidimą (instersticinį pneumonitą): sausas, neproduktyvus kosulys, dusulys ir karščiavimas. Retas: plaučių fibrozė, Pneumocystis jirovecii pneumonija, dusulys ir astma, skystis pleuros ertmėje. Dažnis nežinomas: kraujavimas iš nosies, plaučių alveolinė hemoragija Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: stomatitas, dispepsija, pykinimas, apetito praradimas, pilvo skausmas. Dažnas: burnos opos, viduriavimas. Nedažnas: virškinimo trakto opos ir kraujavimas, enteritas, vėmimas, pankreatitas. Retas: gingivitas. Labai retas: hematemezė, hematorėja, toksinė didelė storoji (gaubtinė) žarna. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai (žr. 4.4 skyrių) Labai dažnas: neįprasti kepenų funkcijos testai (padidėjęs ALAT, ASAT, šarminės fosfatazės aktyvumas ir bilirubino kiekis). Nedažnas: cirozė, fibrozė ir riebalinė kepenų degeneracija, albumino kiekio sumažėjimas serume. Retas ūminis hepatitas. Labai retas: kepenų nepakankamumas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: egzantema, eritema, niežėjimas. Nedažnas: plaukų slinkimas, padidėjęs reumatinių mazgelių skaičius, odos opos, juostinė pūslelinė, vaskulitas, pūslelinės tipo odos išbėrimas, dilgėlinė, jautrumo šviesai reakcijos. Retas: padidėjusi pigmentacija, aknė, petechija, ekchimozė, alerginis vaskulitas. Labai retas: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (Lajelio (Lyell) sindromas), padidėję nagų pigmentacijos pakitimai, ūminė paronichija, furunkuliozė, telangiektazija. Dažnis nežinomas: odos lupimasis / eksfoliacinis dermatitas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažnas: artralgija, mialgija, osteoporozė. Retas: stresinis lūžis. Dažnis nežinomas: žandikaulio osteonekrozė (sukelta limfoproliferacinių sutrikimų). Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas: šlapimo pūslės uždegimas ir opėjimas, inkstų funkcijos sutrikimas, sutrikęs šlapinimasis. Retas inkstų nepakankamumas, oligurija, anurija, elektrolitų sutrikimai. Dažnis nežinomas: proteinurija. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnas: makšties uždegimas ir opėjimas. Labai retas: lytinio potraukio išnykimas, impotencija, ginekomastija, oligospermija, sutrikęs menstruacijų ciklas, išskyros iš makšties. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Retas: karščiavimas, žaizdų gijimo sutrikimas. Labai retas: lokalūs injekcijos vietos pažeidimai (sterilaus absceso susidarymas, lipodistrofija) po injekcijos į raumenis ar po oda. Dažnis nežinomas: astenija, nekrozė injekcijos vietoje, edema. Nepageidaujamų reiškinių pasireiškimas ir sunkumas priklauso nuo dozės ir vartojimo dažnio. Tačiau kadangi sunkus nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti net vartojant mažas dozes, būtina, kad gydytojas reguliariai ir dažnai stebėtų pacientus. Metotreksato vartojimas po oda vietiškai toleruojamas gerai. Nustatytos tik lengvos vietinės odos reakcijos (tokios kaip deginimo pojūtis, eritema, patinimas, spalvos praradimas, niežėjimas, stiprus niežėjimas, skausmas), kurios gydymo metu mažėjo. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Limfoma (limfoproliferaciniai sutrikimai) – gauta pranešimų apie pavienius limfomos ir kitų limfoproliferacinių sutrikimų atvejus, kurių skaičius, nutraukus gydymą metotreksatu, sumažėjo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.