Mexolan

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs organizmo jautrumas bet kokiai į meloksikamą panašiu veikimo mechanizmu pasižyminčiai medžiagai (pvz., nesteroidiniams vaistiniams preparatams nuo uždegimo, acetilsalicilo rūgščiai). Pacientams, kuriems po acetilsalicilo rūgšties ar kitokių nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVPNU) pavartojimo pasireiškė astma, angioneurozinė edema ar dilgėlinė, atsirado nosies polipų, Mexolan skirti negalima. Sunkus kepenų nepakankamumas. Sunkus inkstų nepakankamumas (jei pacientas nedializuojamas). Kraujavimas iš virškinimo trakto, į smegenis arba kitoks kraujavimas. Sunkus širdies nepakankamumas. Anksčiau buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto arba perforacija dėl NVPNU vartojimo. Esama arba anksčiau buvusi pasikartojanti pepsinė opa arba kraujavimas (du ar daugiau patvirtintos opos arba kraujavimo epizodai). Kraujo krešumo sutrikimai arba antikoaguliantų vartojimas (kontraindikacija vaistinių preparatų leidimui į raumenis). Trečias nėštumo trimestras (žr. 4.6 skyrių). Pacientas vaikas arba jaunesnis negu 18 metų paauglys.

Dozavimas Rekomenduojama meloksikamo paros dozė (ji vartojama iš karto) yra 15 mg. Negalima viršyti 15 mg paros dozės. Dažniausiai gydymas turi apsiriboti vienkartine injekcija gydymo pradžioje; pagrįstai išimtiniais atvejais (pvz., kai negalima vartoti per burną arba į tiesiąją žarną) gydymą galima pratęsti daugiausiai iki 2-3 dienų. Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaistinio preparato dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių). Reikia periodiškai iš naujo įvertinti pacientų poreikį simptomų malšinimui ir atsaką į gydymą. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams ir pacientams, kuriems yra padidėjusi nepageidaujamų reakcijų rizika (žr. 5.2 skyrių) Senyviems pacientams rekomenduojama paros dozė yra 7,5 mg (pusė 1,5 ml tūrio ampulės). Pacientų, kuriems yra didesnė nepageidaujamo poveikio rizika, pvz., sirgusiems virškinimo trakto ligomis arba turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių,gydymą reikia pradėti 7,5 mg paros doze (puse 1,5 ml tūrio ampulės) (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių) Šio vaistinio preparato dialize negydomiems sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Dializuojamiems pacientams, kuriems yra galutinė inkstų nepakankamumo stadija, paros dozė negali būti didesnė kaip 7,5 mg (pusė 1,5  ml tūrio ampulės). Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas didesnis, kaip 25 ml/min.), dozės mažinti nereikia (apie vaistinio preparato vartojimą sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems nedializuojamiems pacientams žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių) Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (apie vaistino preparato vartojimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Mexolan vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams vartoti draudžiama. Vartojimo metodas Leisti tik į raumenis. Vaistinį preparatą reikia leisti lėtai giliai į raumenis viršutiniame išoriniame sėdimojo raumens kvadrate laikantis griežtų aseptikos sąlygų. Jei reikia leisti pakartotinai, tai reikia pakaitomis atlikti į kitą sėdmenų pusę. Prieš suleidžiant vaistinio preparato reikia įsitikinti, ar adata nepateko į kraujagyslę. Jei leidimo metu atsiranda stiprus skausmas, vaistinio preparato leidimą reikia nedelsiant nutraukti. Pacientams, kuriems protezuotas šlaunikaulis, vaistinio preparato reikia leistį į kitą pusę.

Reikia vengti vartoti meloksikamo kartu su kitais NVPNU, įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius. Nepageidaujamo poveikio dažnį galima sumažinti vartojant meloksikamo trumpiausią laiką ir kiek įmanoma mažesnę dozę, kad būtų galima pasiekti gydomąjį poveikį (žr. 4.2 skyrių ir toliau aprašytą riziką virškinimo traktui ir širdies kraujagyslių sistemai). Pacientams, kuriems būtina lengvinti ūminį skausmą, gydyti meloksikamas netinka. Jeigu po kelių parų pagerėjimo nėra, reikia iš naujo įvertinti klinikinę gydymo naudą. Reikia įvertinti bet kokį anksčiau patirtą ezofagitą, gastritą ir (arba) pepsinę opą, kad būtų užtikrintas jų visiškas išgijimas prieš pradedant gydyti meloksikamu. Meloksikamu gydant pacientus, kuriems šių sutrikimų buvo anksčiau, dėmesį įprastiniu būdu reikia kreipti į galimo pasikartojimo pradžią. Poveikis virškinimo traktui Senyviems pacientams NVPNU nepageidaujamo poveikio, ypač kraujavimo iš virškinimo trakto ir perforacijos, kuri gali būti pavojinga gyvybei, rizika yra didesnė (žr. 4.2 skyrių). Kraujavimo iš virškinimo trakto, opų, jų prakiurimo, kurie gali baigtis mirtimi ir gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu, atvejų pasitaikė vartojant visus NVPNU. Šių reiškinių, įspėjamųjų simptomų gali būti arba nebūti, pacientai anksčiau gali būti ir nesirgę sunkiomis virškinimo trakto ligomis. Pacientams, kurie anksčiau sirgo virškinimo trakto opomis, ypač kurios komplikavosi kraujavimu ar perforacija, taip pat senyviems pacientams, didinant NVPNU dozę padidėja kraujavimo iš virškinimo trakto, išopėjimo ir perforacijos rizika (žr. 4.3 skyrių). Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti mažiausia tinkama doze. Reikia apsvarstyti ar nevertėtų kartu skirti virškinimo trakto gleivinę apsaugančių vaistinių preparatų (mizoprostolį ar protonų siurblio inhibitorius) šiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems reikia kartu skirti ir mažas acetilsalicilo rūgšties dozes ar kitus vaistinius preparatus, kurie didina kraujavimo iš virškinimo trakto riziką (žr. toliau ir 4.5 skyrių). Pacientai, ypač senyvi, kurie sirgo virškinimo trakto ligomis, turi pranešti apie neįprastus pilvo simptomus (apie visus, ne tik apie kraujavimą iš virškinimo trakto), ypač pradėjus vartoti vaistinio preparato. Pacientus reikia įspėti, jei jie kartu vartoja vaistinių preparatų, didinančių išopėjimo arba kraujavimo riziką: geriamųjų kortikosteroidų, antikoaguliantų, pvz.: varfarino, selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių ar trombocitų agregaciją slopinančių vaistinių preparatų, pvz.: acetilsalicilo rūgšties (žr. 4.5 skyrių). Jei gydant Mexolan atsiranda kraujavimas arba išopėjimas, gydymą reikia nutraukti. NVPNU atsargiai reikia vartoti pacientams, kurie sirgo virškinimo trakto ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), nes gali pablogėti jų būklė (žr. 4.8 skyrių). Odos reakcijos Buvo paskelbta apie atvejus, kai vartojant meloksikamo pasireiškė gyvybei pavojinga odos reakcija, pvz, Stivens-Johnson sindromas (angl. SJS) ir toksinė epidermio nekrolizė (angl. TEN). Reikia nuolat atidžiai sekti odos reakcijas ir informuoti pacientus apie jų požymius ir simptomus. Pirmų gydymo savaičių laikotarpiu kyla didžiausias SJS arba TEN atsiradimo pavojus. Jei atsiranda SJS ar TEN simptomų ar požymių (pvz., progresuojantis odos išbėrimas dažnai su pūslėmis ar gleivinių pažaida), gydymą meloksikamu reikia nutraukti. Geriausi SJS ir TEN gydymo rezultatai būna tuo atveju, jei diagnozė nustatoma anksti ir gydymas bet kokiu įtariamu vaistiniu preparatu nedelsiant nutraukiamas. Geresnė prognozė priklauso nuo ankstyvo vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. Jei vartojant meloksikamo pacientui pasireiškė SJS arba TEN, tai šiam pacientui meloksikamo daugiau niekada vartoti negalima. Pranešta apie fiksuoto medikamentinio išbėrimo (FMI) atvejus vartojant meloksikamą. Pacientams, kuriems jau buvo pasireiškęs su meloksikamu susijęs FMI, meloksikamo vėl skirti negalima. Tikėtina, kad gali pasireikšti kryžminių reakcijų su kitais oksikamais. Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVPNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVPNU vartojimu. Pacientams, kuriems gresia pavojus, rekomenduojamas klinikinis kraujospūdžio stebėjimas prieš gydymą ir ypač gydymo meloksikamu pradžioje. Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVPNU, įskaitant meloksikamą, vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį meloksikamo keliamą pavojų, nepakanka. Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, meloksikamu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko. Natrio, kalio ir vandens susilaikymas NVPNU gali sukelti natrio, kalio ar vandens susilaikymą ir gali sumažėti diuretikų sukeliamas natrį šalinantis poveikis. Be to, gali susilpnėti antihipertenzinių vaistinių preparatų antihipertenzinis poveikis (žr. 4.5 skyrių). Dėl to jautriems žmonėms gali pasireikšti arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Vadinasi, pacientams, kuriems gresia pavojus, būtinas klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Hiperkalemija Hiperkalemiją gali skatinti cukrinis diabetas arba kartu vartojami vaistiniai preparatai, didinantys kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Tokiais atvejais reikia reguliariai matuoti kalio kiekį. Kepenų ir inkstų funkcijos parametrai Kaip ir vartojant daugelį kitų NVPNU, kraujo serume kartais padidėja transaminazių, bilirubino ar kitų kepenų funkcijos rodiklių koncentracija. Aprašyti ir kreatinino, šlapalo koncentracijos padidėjimo kraujo serume bei kitų laboratorinių tyrimų rodiklių pokyčių atvejai. Dažniausiai šie pokyčiai būna neryškūs ir laikini. Jei pokyčiai ryškesni ir ilgai išlieka, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir atlikti reikalingus tyrimus. Inkstų funkcijos nepakankamumas NVPNU, slopindami kraujagysles plečiantį inkstų prostaglandinų poveikį, gali sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą dėl glomerulų filtracijos sumažėjimo. Šis nepageidaujamas reiškinys priklauso nuo dozės dydžio. Gydymo pradžioje ir padidinus dozę rekomenduojama atidžiai matuoti diurezę ir inkstų funkciją pacientams, kuriems yra šių rizikos veiksnių: ▪ senyvas amžius; ▪ vartojimas kartu su, pavyzdžiui, AKF inhibitoriais, angiotenzino II receptorių blokatoriais, sartanais, diuretikais (žr. 4.5 skyrių); ▪ hipovolemija (atsiradusi dėl bet kokios priežasties); ▪ stazinis širdies nepakankamumas; ▪ inkstų nepakankamumas; ▪ nefrozinis sindromas; ▪ vilkligės sukelta nefropatija; ▪ sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (albumino kiekis kraujo serume  25 g/l arba Child-Pugh rodmuo  10). Retais atvejais NVPNU gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, šerdinės inkstų dalies nekrozę arba nefrozinį sindromą. Hemodializuojamiems galutine inkstų ligos stadija sergantiems pacientams meloksikamo dozė negali viršyti 7,5 mg. Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų sutrikimas (t. y. pacientams, kurių kreatinino klirensas didesnis negu 25 ml/min.) dozę mažinti nėra būtina. Derinys su pemetreksedu Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti mažiausiai 5 paras iki pemetreksedo vartojimo pradžios ir nevartoti mažiausiai 2 paras po pemetreksedo pavartojimo (žr. 4.5 skyrių). Kitokie įspėjimai ir atsargumo priemonės Senyvi ar silpnesnės bendros sveikatos pacientai nepageidaujamą poveikį toleruoja blogiau. Todėl šiuos pacientus būtina atidžiai stebėti. Kaip ir gydant kitais NVPNU, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į senyvus pacientus, kuriems inkstų, kepenų ir širdies funkcija dažnai būna sutrikusi. Senyviems žmonėms yra didesnis nepageidaujamų NVPNU reakcijų, ypač virškinimo trakto kraujavimo ir prakiurimo, kurie gali būti mirtini, dažnis (žr. 4.2 skyrių). Jeigu gydomasis poveikis yra nepakankamas, rekomenduojamos maksimalios paros dozės viršyti negalima; taip pat kitų NVPNU papildomai skirti negalima, kadangi gali sustiprėti toksinis poveikis; dar daugiau, neįrodyta gydomojo poveikio naudos. Jei pagerėjimo po kelių dienų nėra, reikia įvertinti gydymo naudą ligos eigai. Meloksikamas, kaip ir bet kuris kitas NVPNU, gali slėpti jau esančios infekcinės ligos simptomus. Kaip ir kitų leidžiamų į raumenis NVPNU atvejais, injekcijos vietoje gali susiformuoti pūlinys arba nekrozės židinys. Meloksikamo vartojimas, kaip ir kitų vaistinių preparatų, kurie slopina ciklooksigenazės ir prostaglandinų sintezę, gali neigiamai veikti vaisingumą ir todėl jų nerekomenduojama skirti moterims, kurios nori pastoti. Moterims, kurioms sunku pastoti arba toms, kurios yra tiriamos dėl nevaisingumo, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.6 skyrių). Šio vaistinio preparato 1,5 ml ampulėje yra mažiau negu 1 mmol (23 mg) natrio, vadinasi, jis yra beveik benatris.

Bendra nepageidaujamų reakcijų santrauka Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVPNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių). Buvo su gydymu NVPNU susijusių edemos, hipertenzijos ir širdies nepakankamumo atvejų. Dažniausiai pastebėti nepageidaujami reiškiniai yra virškinimo trakto. Gali atsirasti pepsinių opų, virškinimo trakto prakiurimas arba kraujavimas, kurie kartais gali būti mirtini, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Buvo pykinimo, vėmimo, viduriavimo, dujų susikaupimo virškinimo trakte, vidurių užkietėjimo, dispepsijos, pilvo skausmo, melenos, hematemezės, opinio stomatito, kolito ir Krono ligos paūmėjimo atvejų (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasireiškė gastritas. Buvo aprašytos sunkios nepageidaujamos odos reakcijos (angl. SCARs): Stivens-Johnson sindromas (angl. SJS) ir toksinė epidermio nekrolizė (angl.TEN) (žr. 4.4 skyrių). Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis yra paremtas nepageidaujamų reiškinių, nustatytų 27 klinikinių tyrimų metu gydant ne trumpiau kaip 14 parų, atitinkamu dažniu. Informacija yra paremta klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo 15197 pacientai, kurie per burną vartojama 7,5 mg arba 15 mg meloksikamo paros doze buvo gydyti iki vienerių metų. Įtrauktos ir nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką. Nepageidaujamo poveikio reiškiniai klasifikuojami pagal organų sistemų klases ir dažnį, kuris apibūdinamas taip: labai dažnas (>1/10), dažnas (nuo >1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo >1/1000 iki <1/100), retas (nuo >1/10000 iki <1/1000), labai retas (<1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Nedažni Anemija. Reti Kiekybinės kraujo ląstelių sudėties pokyčiai: leukopenija, trombocitopenija, Labai reti Agranulocitozė (žr. žemiau). Imuninės sistemos sutrikimai Nedažni Kitokios negu anafilaksinės ar anafilaktoidinės alerginės reakcijos. Dažnis nežinomas Anafilaksinis šokas, anafilaksinė reakcija, anafilaktoidinė reakcija. Psichikos sutrikimai Reti Nuotaikos sutrikimai, košmariški sapnai. Dažnis nežinomas Sumišimas, dezorientacija. Nervų sistemos sutrikimai Dažni Galvos skausmas. Nedažni Svaigulys, mieguistumas. Akių sutrikimai Reti Regėjimo sutrikimai, įskaitant vaizdo susiliejimą, konjunktyvitas. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni Galvos sukimasis (vertigo). Reti Ūžesys. Širdies sutrikimai Reti Palpitacija. Dažnis nežinomas Pasitaikė pranešimų apie širdies nepakankamumą NVPNU vartojimo metu. Kraujagyslių sutrikimai Nedažni Kraujospūdžio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), staigus kraujo priplūdimas į veidą ir kaklą (karščio pylimas, paraudimas). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Reti Astmos priepuolių atsiradimas kai kuriems pacientams, kurie yra alergiški acetilsalicilo rūgščiai arba kitiems NVPNU. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni Tokie virškinimo sutrikimai, kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis virškinimo trakte, viduriavimas. Nedažni Kraujavimas iš virškinimo trakto, stomatitas, gastritas, atsiraugėjimas. Reti Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, ezofagitas ir kolitas. Labai reti Virškinimo trakto perforacija. Dažnis nežinomas Pankreatitas. Virškinimo trakto kraujavimas, išopėjimas ar prakiurimas kartais gali būti sunkūs ir galimai mirtini, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni Kepenų funkcijos tyrimų pakitimai (pvz., transaminazių aktyvumo arba bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje). Labai reti Hepatitas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni Angioneurozinė edema, niežėjimas, bėrimas. Reti Dilgėlinė, Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė. Labai reti Pūslinis dermatitas, daugiaformė eritema. Dažnis nežinomas Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, fiksuotas medikamentinis išbėrimas (žr. 4.4 skyrių). Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni Inkstų funkcijos rodiklių pokyčiai (pvz., padidėjęs kraujo serume kreatinino arba šlapalo kiekis), natrio ir vandens susilaikymas, hiperkalemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Labai reti Ūminis inkstų nepakankamumas, ypač pacientams, turintiems rizikos veiksnių (žr. 4.4 skyrių). Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Dažnis nežinomas: moters nevaisingumas, ovuliacijos uždelsimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni Vaistinio preparato suleidimo vietos patinimas, skausmas vaistinio preparato suleidimo vietoje. Nedažni Edema, įskaitant kojų edemą. Informacija apie pavienius reikšmingus ir (arba) nepageidaujamo poveikio atvejus Pastebėta pavienių agranulocitozės atvejų pacientams, kurie Mexolan vartojo kartu su kitais vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti toksinį poveikį kaulų čiulpams (žr. 4.5 skyrių). Nepageidaujamos reakcijos, kurių ryšio su vaistiniu preparatu dar nepastebėta, tačiau kurios paprastai priskirtinos prie kitų klasės junginių sukeliamų nepageidaujamų reakcijų Organinė inkstų pažaida, tikriausiai lemianti ūminį inkstų nepakankamumą: labai retai pasireiškė intersticinis nefritas, ūminė kanalėlių nekrozė, nefrozinis sindromas bei inkstų spenelių nekrozė (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. . Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).