Micafungin TZF

Micafungin TZF skirtas: Suaugusiesiems, 16 metų ir vyresniems paaugliams bei senyviems pacientams: invazinės kandidozės gydymui; stemplės kandidozės gydymui, jei pacientui gydymas į veną leidžiamais vaistiniais preparatais yra tinkamas; Candida infekcijos profilaktikai pacientams po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos arba pacientams, kuriems tikėtina 10 ar daugiau dienų trunkanti neutropenija (absoliutus neutrofilų skaičius yra < 500 ląstelių / μl). Vaikams (taip pat ir naujagimiams) ir jaunesniems kaip 16 metų paaugliams: invazinės kandidozės gydymui; Candida infekcijos profilaktikai pacientams po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos arba pacientams, kuriems tikėtina 10 ar daugiau dienų trunkanti neutropenija (absoliutus neutrofilų skaičius yra < 500 ląstelių / μl). Priimant sprendimą dėl Micafungin TZF vartojimo, būtina atsižvelgti į galimą kepenų navikų vystymosi riziką (žr. 4.4 skyrių). Todėl Micafungin TZF reikia skirti tik tuomet, jeigu negalima taikyti gydymo kitais priešgrybeliniais vaistiniais preparatais. Reikia atsižvelgti į oficialias nacionalines tinkamo priešgrybelinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

Gydymą Micafungin TZF turi pradėti gydytojas, turintis grybelinių infekcijų gydymo patirties. Dozavimas Prieš pradedant gydymą turi būti paimti mėginiai grybelių kultūroms išauginti ir atlikti kiti būtini laboratoriniai tyrimai (taip pat ir histopatologiniai) tam, kad būtų išskirti ir nustatyti infekciją sukėlę mikroorganizmai. Gydymas gali būti pradėtas dar nesant kultūrų tyrimo ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatų. Tačiau, gavus šiuos rezultatus, grybelinės infekcijos gydymas turi būti atitinkamai pakoreguotas. Mikafungino dozavimas priklauso nuo paciento kūno masės, kaip nurodoma pateikiamose lentelėse: Suaugusiesiems, paaugliams (≥ 16 metų) ir senyviems pacientams Indikacija | | Indikacija | Kūno masė > 40 kg | Kūno masė ≤ 40 kg Invazinės kandidozės gydymas | 100 mg/parą* | 2 mg/kg/parą* Stemplės kandidozės gydymas | 150 mg/parą | 3 mg/kg/parą Candida infekcijos profilaktika | 50 mg/parą | 1 mg/kg/parą *Jei paciento organizmo atsakas į gydymą nepakankamas, pvz., kraujo pasėlio tyrimai ir toliau yra teigiami arba klinikinė būklė negerėja, dozę galima didinti iki 200 mg/parą pacientams, kurių kūno masė > 40 kg, arba iki 4 mg/kg/parą pacientams, kurių kūno masė ≤ 40 kg. Gydymo trukmė Invazinė kandidozė: minimali Candida infekcijos gydymo trukmė turi būti 14 dienų. Priešgrybelinis gydymas dar turi būti tęsiamas bent vieną savaitę po to, kai gaunami 2 iš eilės neigiami kraujo pasėlio tyrimų rezultatai ir išnykus klinikiniams infekcijos požymiams bei simptomams. Stemplės kandidozė: mikafungino turi būti vartojama trumpiausiai bent vieną savaitę, kai išnyksta klinikiniai infekcijos požymiai bei simptomai. Candida infekcijos profilaktika: mikafungino turi būti vartojama mažiausiai dar bent vieną savaitę po to, kai atsistato neutrofilų skaičius. Vaikams (≥ 4 mėnesių) ir paaugliams (< 16 metų) Indikacija | | Indikacija | Kūno masė > 40 kg | Kūno masė ≤ 40 kg Invazinės kandidozės gydymas | 100 mg/parą* | 2 mg/kg/parą* Candida infekcijos profilaktika | 50 mg/parą | 1 mg/kg/parą *Jei paciento atsakas į gydymą nepakankamas, pvz., kraujo pasėlio tyrimai ir toliau yra teigiami arba klinikinė būklė negerėja, dozę galima didinti iki 200 mg/parą pacientams, kurių kūno masė > 40 kg, arba iki 4 mg/kg/parą pacientams, kurių kūno masė ≤ 40 kg. Vaikams (taip pat ir naujagimiams) < 4 mėnesių Indikacija | Invazinės kandidozės gydymas | 4–10 mg/kg/parą* Candida infekcijos profilaktika | 2 mg/kg/parą *Skiriant 4 mg/kg mikafungino jaunesniems kaip 4 mėnesių vaikams, vaistinio preparato ekspozicija yra panaši į suaugusiųjų, vartojančių 100 mg per parą invazinei kandidozei gydyti. Jei įtariama centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, turi būti vartojama didesnė dozė (pvz., 10 mg/kg) dėl nuo dozės priklausomo mikafungino prasiskverbimo į CNS (žr. 5.2 skyrių). Gydymo trukmė Invazinė kandidozė: Minimali Candida infekcijos gydymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 14 dienų. Priešgrybelinis gydymas turi būti tęsiamas dar bent vieną savaitę po to, kai gaunami 2 iš eilės neigiami kraujo pasėlio tyrimų rezultatai ir išnykus klinikiniams infekcijos požymiams bei simptomams. Candida infekcijos profilaktika: mikafungino turi būti vartojama mažiausiai dar bent vieną savaitę po to, kai atsistato neutrofilų skaičius. Micafungin TZF vartojimo patirtis jaunesniems kaip 2 metų pacientams yra ribota. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Nėra pakankamai duomenų apie mikafungino vartojimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, todėl šiems pacientams jo vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 4 mėnesių vaikams (taip pat ir naujagimiams) vartojant 4 ir 10 mg/kg dozes invazinei kandidozei su centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimu gydyti nebuvo pakankamai ištirti. Turimi duomenys aprašyti 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Vartojimo metodas Leisti į veną. Paruoštas ir praskiestas tirpalas turi būti apytikriai per 1 valandą suleidžiamas į veną infuzijos būdu. Leidžiant per greitai, gali padidėti histamino sąlygotų reakcijų tikimybė. Vaistinio preparato ruošimo instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Poveikis kepenims: Po 3 mėn. arba ilgiau trukusio gydymo žiurkėms atsirado hepatocitų pažeidimo židinių (HPŽ) ir hepatoceliulinių navikų. Navikų vystymąsi žiurkėms sukeliančios vaistinio preparato koncentracijos slenkstis apytikriai atitinka klinikinės koncentracijos ribas. Šių duomenų klinikinė reikšmė nežinoma. Gydymo mikafunginu laikotarpiu reikia atidžiai stebėti kepenų funkciją. Jei nustatomas ilgalaikis ir reikšmingas ALT arba AST koncentracijos padidėjimas, siekiant sumažinti adaptacinės regeneracijos ir vėlesnio galimo kepenų navikų formavimosi riziką, rekomenduojama kuo anksčiau nutraukti gydymą mikafunginu. Gydant mikafunginu, reikia išsamiai įvertinti naudos ir rizikos santykį, ypač pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba kurie serga lėtine kepenų liga, susijusia su priešvėžine būkle, pvz., progresavusia kepenų fibroze, kepenų ciroze, virusiniu hepatitu, naujagimių kepenų liga arba įgimtu fermentų defektu, arba kurie tuo pačiu metu gydomi kitais vaistiniais preparatais, turinčiais hepatotoksinių ir (arba) genotoksinių savybių. Gydymas mikafunginu siejamas su reikšmingu kepenų funkcijos sutrikimu (padidėja ALT, AST arba bendro bilirubino koncentracija, kuri > 3 kartus gali viršyti viršutinę normos ribą [VNR]). Tai pastebima ir sveikiems savanoriams, ir pacientams. Buvo gauta pranešimų apie kai kuriems pacientams išsivysčiusią sunkesnę kepenų disfunkciją, hepatitą arba kepenų nepakankamumą, taip pat ir mirtinus atvejus. Vaikai, jaunesni kaip 1 metų, gali būti labiau linkę į kepenų pažeidimą (žr. 4.8 skyrių). Anafilaksinės reakcijos Vartojant mikafungino, gali pasireikšti anafilaksinių/anafilaktoidinių reakcijų, tarp jų ir šokas. Jei šios reakcijos pasireiškia, mikafungino infuzija turi būti nutraukta ir pradėtas tinkamas gydymas. Odos reakcijos Buvo gauta pranešimų apie eksfoliacines odos reakcijas, pvz., Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę. Jei pacientus išbėrė, juos reikia atidžiai stebėti ir nutraukti gydymą mikafunginu, jei pažeidimai neišnyksta. Hemolizė Gydant mikafunginu, retais atvejais buvo gauta pranešimų apie ūminę intravaskulinę hemolizę ar hemolizinę anemiją. Pacientai, kuriems gydymo mikafunginu metu hemolizė nustatyta kliniškai ar laboratoriškai, turi būti atidžiai stebimi dėl būklės pasunkėjimo ir reikia įvertinti rizikos bei naudos santykį tęsiant gydymą mikafunginu. Poveikis inkstams Mikafunginas gali sutrikdyti inkstų veiklą, sukelti inkstų nepakankamumą ir nenormalius inkstų funkcijos tyrimų rezultatus. Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl galimo inkstų funkcijos pablogėjimo. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Mikafungino kartu su amfotericino B deoksicholatu reikia vartoti tik tuomet, kai gydymo nauda aiškiai nusveria riziką ir kai atidžiai stebimas toksinis amfotericino B deoksicholato poveikis (žr. 4.5 skyrių). Pacientai, vartojantys sirolimuzo, nifedipino ar itrakonazolo kartu su mikafunginu, turi būti stebimi dėl sirolimuzo, nifedipino ar itrakonazolo toksiškumo ir, jei reikia, sirolimuzo, nifedipino bei itrakonazolo dozės turi būti sumažintos (žr. 4.5 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams kai kurių nepageidaujamų reakcijų dažnis yra didesnis nei suaugusiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Pagalbinės medžiagos Kiekvienoje šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, 32,2 % pacientų pasireiškė nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai gauta pranešimų apie šias nepageidaujamas reakcijas: pykinimą (2,8 %), šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimą kraujyje (2,7 %), flebitą (2,5 %, daugiausia ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kuriems naudojami periferinių venų kateteriai), vėmimą (2,5 %), aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimą (2,3 %). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Lentelėje nurodomos nepageidaujamos reakcijos yra pateikiamos pagal organų sistemų klases bei MedDRA terminiją. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamo poveikio reiškiniai pateikiami mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemų klasės | Dažnas nuo  1/100 iki < 1/10 | Nedažnas nuo  1/1 000 iki < 1/100) | Retas nuo  1/10 000 iki < 1/1 000 | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | leukopenija, neutropenija, anemija | pancitopenija, trombocitopenija, eozinofilija, hipoalbuminemija | hemolizinė anemija, hemolizė (žr. 4.4 skyrių) | diseminuota intravaskulinė koaguliacija Imuninės sistemos sutrikimai | | anafilaksinė / anafilaktoidinė reakcija (žr. 4.4 skyrių), padidėjęs jautrumas | | anafilaksinis ir anafilaktoidinis šokas (žr. 4.4 skyrių) Endokrininiai sutrikimai | | hiperhidrozė | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | hipokalemija, hipomagnezemija, hipokalcemija | hiponatremija, hiperkalemija, hipofosfatemija, anoreksija | | Psichikos sutrikimai | | nemiga, nerimas, sumišimas | | Nervų sistemos sutrikimai | galvos skausmas | mieguistumas, tremoras, svaigulys, skonio jutimo sutrikimas | | Širdies sutrikimai | | tachikardija, palpitacijos, bradikardija | | Kraujagyslių sutrikimai | flebitas | hipotenzija, hipertenzija, paraudimas | | šokas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | dusulys | | Virškinimo trakto sutrikimai | pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas | dispepsija, vidurių užkietėjimas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas kraujyje, aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimas, alanino aminotransferazės aktyvumo padidėjimas, bilirubino koncentracijos padidėjimas kraujyje (taip pat ir hiperbilirubinemija), kepenų funkcijos tyrimo nuokrypis nuo normos | kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių), gama-gliutamiltransferazės aktyvumo padidėjimas, gelta, cholestazė, hepatomegalija, hepatitas | | kepenų ląstelių pažeidimas, įskaitant ir mirties atvejus (žr. 4.4 skyrių) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | bėrimas | dilgėlinė, niežėjimas, eritema | | toksinis odos išbėrimas, daugiaformė eritema (raudonė) (erythema multiforme), Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.4 skyrių) Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas, -šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, inkstų nepakankamumo pasunkėjimas | | inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.4 skyrių), ūminis inkstų nepakankamumas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | karščiavimas, šaltkrėtis | injekcijos vietos trombozė, infuzijos vietos uždegimas, skausmas injekcijos vietoje, periferinė edema | | Tyrimai | | Laktato dehidrogenazės aktyvumo padidėjimas kraujyje | | Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Galimi į alergiją panašūs simptomai Klinikinių tyrimų metu buvo gauta duomenų apie bėrimą ir šaltkrėtį. Dauguma šių reiškinių buvo lengvi arba vidutinio sunkumo ir dėl to nutraukti gydymo nereikėjo. Gydant mikafunginu, pranešimai apie sunkias reakcijas (tokias kaip anafilaktoidinė reakcija 0,2 %, 6/3028) buvo nedažni ir sunkių reakcijų pasireiškė pacientams, kurie sirgo sunkiomis gretutinėmis ligomis (pvz., pažengęs AIDS, piktybiniai navikai), kai taikomas gydymas daugeliu vaistinių preparatų. Nepageidaujamos reakcijos kepenims Atliekant klinikinius tyrimus su mikafunginu, nepageidaujamos reakcijos kepenims pasireiškė 8,6 % (260/3028) pacientų. Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos kepenims buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Dažniausiai buvo stebimas ŠF (2,7 %), AST (2,3 %), ALT (2,0 %) aktyvumo padidėjimas, bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas (1,6 %) ir kepenų funkcijos tyrimų nuokrypis nuo normos (1,5 %). Keletui pacientų (1,1 %; 0,4 % sunkių atvejų) teko nutraukti gydymą dėl poveikio kepenims. Sunkūs kepenų disfunkcijos atvejai buvo nedažni (žr. 4.4 skyrių). Injekcijos vietos reakcijos Dėl nepageidaujamų reakcijų injekcijos vietoje gydymo nutraukti nereikėjo. Vaikų populiacija Kai kurios nepageidaujamos reakcijos (išvardytos anksčiau pateiktoje lentelėje) vaikams pasireiškė dažniau nei suaugusiems pacientams. Be to, jaunesniems kaip 1 metų vaikams ALT, AST ir ŠF aktyvumas padidėjo maždaug du kartus dažniau negu vyresniems vaikams (žr. 4.4 skyrių). Labiausiai tikėtina šio skirtumo priežastis – skirtingos negu vyresnių vaikų gretutinės ligos, stebėtos atliekant klinikinius tyrimus. Įtraukimo į klinikinį tyrimą momentu neutropenija tarp vaikų buvo keletą kartų dažnesnė negu tarp suaugusiųjų (atitinkamai 40,2 % ir 7,3 % vaikų ir suaugusiųjų). Panašus dažnio skirtumas buvo tarp vaikų bei suaugusiųjų, kuriems atlikta alogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija (atitinkamai 29,4 % ir 13,4 %) ir kurie sirgo kraujo vėžiu (atitinkamai 29,1 % ir 8,7 %). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas trombocitopenija Širdies sutrikimai Dažnas tachikardija Kraujagyslių sutrikimai Dažnas hipertenzija, hipotenzija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas hiperbilirubinemija, hepatomegalija Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnas ūminis inkstų nepakankamumas,šlapalo kiekio padidėjimas kraujyje Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.