Midazolam B.Braun

Standartinis dozavimas Midazolamas yra stiprus sedaciją sukeliantis vaistinis preparatas, todėl jo dozę reikia titruoti ir švirkšti iš lėto. Titravimas būtinas tam, kad atsižvelgiant į klinikinį poreikį, fizinę būseną, amžių bei kartu vartojamus vaistinius preparatus, saugiai būtų sukeltas pageidaujamas raminamasis poveikis. Vyresniems nei 60 metų amžiaus suaugusiesiems, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams bei vaikams, dozė turi būti nustatoma ypač atsargiai bei atsižvelgiant į rizikos faktorius, susijusius su konkrečiu pacientu. Standartinės dozės pateikiamos lentelėje žemiau. Papildoma informacija pateikiama tekste po lentele. 1 lentelė. Standartinės dozės Indikacija | Jaunesni nei 60 m. suaugusieji | 60 m. ir vyresni suaugusieji, nusilpę ar lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai | Vaikai Sedacija išliekant sąmonei | i.v. Pradinė dozė: 2 – 2,5 mg Titravimo dozės: 1 mg Suminė dozė: 3,5 – 7,5 mg | i.v. Pradinė dozė: 0,5 – 1 mg Titravimo dozės: 0,5 – 1 mg Bendra dozė: < 3,5 mg | i.v. 6 mėn. – 5 metų pacientams Pradinė dozė: 0,05 – 0,1 mg/kg kūno svorio Bendra dozė: < 6 mg i.v. 6 – 12 metų pacientams Pradinė dozė: 0,025 – 0,05 mg/kg kūno svorio Bendra dozė: < 10 mg Į tiesiąją žarną vyresniems nei 6 mėn. pacientams 0,3 – 0,5 mg/kg kūno svorio i.m. 1 – 15 metų pacientams 0,05 – 0,15 mg/kg kūno svorio Premedikacija prieš anesteziją | i.v. 1 – 2 mg kartotinai i.m. 0,07 – 0,1 mg/kg kūno svorio | i.v. Pradinė dozė: 0,5 mg Lėtas didinamasis titravimas pagal poreikį i.m. 0,025 – 0,05 mg/kg kūno svorio | Į tiesiąją žarną vyresniems nei 6 mėn. pacientams 0,3 – 0,5 mg/kg kūno svorio i.m. 1 – 15 metų pacientams 0,08 – 0,2 mg/kg kūno svorio Anestezijos indukcija | i.v. 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio (be premedikacijos 0,3 – 0,35 mg/kg kūno svorio) | i.v. 0,05 – 0,15 mg/kg kūno svorio (be premedikacijos 0,15 – 0,3 mg/kg kūno svorio) | Sedacija kombinuotos anestezijos metu | i.v. 0,03 – 0,1 mg/kg kūno svorio dozė suleidžiama tam tikru intervalu arba nuolatinės infuzijos būdu 0,03 – 0,1 mg/kg kūno svorio per kiekvieną valandą | i.v. Mažesnė dozė už rekomenduojamą jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems dozę | Sedacija intensyvios terapijos skyriuje | i.v. Įsotinamoji dozė: 0,03 – 0,3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti palaipsniui pridedant po 1 – 2,5 mg. Palaikomoji dozė: 0,03 – 0,2 mg/kg kūno svorio per valandą. | i.v. Įsotinamoji dozė: 0,03 – 0,3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suleisti palaipsniui pridedant po 1 – 2,5 mg. Palaikomoji dozė: 0,03 – 0,2 mg/kg kūno svorio per valandą. | i.v. ≤ 32 savaičių neišnešiotiems naujagimiams 0,03 mg/kg kūno svorio per valandą. i.v. > 32 savaičių neišnešiotiems naujagimiams ir iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams 0,06 mg/kg kūno svorio per valandą. i.v. > 6 mėn. amžiaus pacientams Įsotinamoji dozė: 0,05 – 0,2 mg/kg kūno svorio Palaikomoji dozė: 0,06 – 0,12 mg/kg kūno svorio per valandą. Dozavimas sedacijai, išliekant sąmonei Sedacijai, išliekant sąmonei, prieš diagnostines ar chirurgines procedūras midazolamas yra leidžiamas į veną. Dozė turi būti nustatoma individuliai ir titruojama, jos negalima suleisti greitai ar iš karto. Sedacija kiekvienam pacientui gali prasidėti individualiai, priklausomai nuo paciento fizinės būsenos bei dozavimo aplinkybių (pvz. injekcijos greičio ir dozės stiprumo). Prireikus vėliau pagal individualų poreikį gali būti skiriamos papildomos dozės. Suleidus vaistinį preparatą poveikis prasideda maždaug po 2 minučių ir maždaug po 5 – 10 minučių jis būna didžiausias. Suaugusieji Midazolamą į veną reikia leisti lėtai, maždaug 1 mg per 30 sekundžių. Jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems pradinė dozė, t. y. 2 – 2,5 mg, skiriama 5 –10 minučių prieš procedūros pradžią. Prireikus pakartotinai galima švirkšti po 1 mg. Tokiu atveju vidutinė bendra dozė yra 3,5 – 7,5 mg. Dažniausiai neprireikia didesnė nei 5 mg bendros dozės. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, nusilpusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams pradžioje turėtų būti skiriama 0,5 – 1 mg dozė, vartojama 5–10 minučių prieš procedūros pradžią. Jei reikia, pakartotinai galima skirti 0,5 – 1 mg papildomas dozes. Kadangi tokiems pacientams didžiausią poveikį galima pasiekti ne taip greitai, papildomas midazolamo dozes reikia titruoti labai lėtai ir atsargiai. Dažniausiai pakankama yra ne didesnė nei 3,5 mg bendra dozė. Vaikų populiacija Injekcija į veną: Midazolamo dozę reikia lėtai titruoti iki pasiekiamas pageidaujamas klinikinis efektas. Pradinę midazolamo dozę reikia sušvirkšti per 2 – 3 minutes. Reikia palaukti 2 – 5 minučių laikotarpį, kol pasireikš visiška sedacija, ir tik po to pradėti procedūrą ar kartoti dozę. Jei būtina gilesnė sedacija, toliau po truputį titruokite dozę tol, kol bus pasiektas reikiamas sedacinis poveikis. Kūdikiams ir jaunesniems nei 5 metų vaikams gali būti reikalinga gerokai didesnės dozės (mg/kg) nei vyresniems vaikams ar paaugliams. Jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai: Jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams yra ypač pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija ir hipoventiliacija. Dėl šios priežasties jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams sedacija nerekomenduojama. 0,5 (6 mėnesių) – 5 metų vaikai: Pradinė dozė yra 0,05 – 0,1 mg/kg kūno svorio. Pageidaujamo stiprumo raminamajam poveikiui sukelti gali prireikti net 0,6 mg/kg kūno svorio bendros dozės, tačiau ji neturėtų viršyti 6 mg. Ilgesnis raminamasis poveikis ir hipoventiliacijos pavojus gali būti susiję su didesnėmis vaistinio preparato dozėmis. 6 – 12 metų vaikai: Pradinė dozė yra 0,025 – 0,05 mg/kg kūno svorio. Gali prireikti net 0,4 mg/kg kūno svorio, tačiau ji neturėtų viršyti 10 mg. Ilgesnis raminamasis poveikis ir hipoventiliacijos pavojus gali būti susiję su didesnėmis vaistinio preparato dozėmis. 12 – 16 metų vaikai: dozuoti reikia kaip suaugusiesiems. Vartojimas į tiesiąją žarną: Dažniausiai į tiesiąją žarną vartojama 0,3 – 0,5 mg/kg kūno svorio bendra midazolamo dozė. Injekcinis tirpalas sušvirkščiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo pritvirtintas plastmasinis aplikatorius. Jei tirpalo tūris yra per mažas, į švirkštą galima įsiurbti vandens, kad bendras tirpalo tūris būtų 10 ml. Visą reikalingą dozę reikėtų sušvirkšti iš karto ir, jei įmanoma, vaistinio preparato vartojimo į tiesiąją žarną nekartoti. Kadangi nepakanka patirties, jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams vaistinio preparato vartoti į tiesiąją žarną nerekomenduojama. Injekcija į raumenis: Vartojamų dozių intervalas 0,05 – 0,15 mg/kg kūno svorio. Didžiausia bendra vaistinio preparato dozė turėtų neviršyti 10,0 mg. Šiuo būdu vaistinis preparatas turėtų būti vartojamas tik išimtiniu atveju. Medikamento geriau vartoti į tiesiąją žarną nei leisti į raumenis, kadangi pastarasis vartojimo būdas yra skausmingas. Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, injekuoti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo, nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml. Dozavimas premedikacijai prieš bendrąją anesteziją Atlikus premedikaciją, t. y. prieš pat procedūrą sušvirkštus midazolamo, pasireiškia sedacinis poveikis (atsiranda mieguistumas ar snaudulys bei sumažėja nerimas), atsipalaiduoja raumenys ir pasireiškia anterogradinė amnezija. Midazolamas gali būti vartojamas kartu su anticholinerginiais vaistiniais preparatais. Jei atliekama premedikacija, 20 – 60 minučių prieš anestezijos pradžią midazolamo reikia sušvirkšti į veną arba į raumenis giliai į didžiuosius raumenis arba vaikams pageidautina į tiesiąją žarną (žr. toliau). Dėl skirtingo individualaus jautrumo vaistiniam preparatui po premedikacijos būtina tinkamai stebėti pacientą, kadangi gali atsirasti perdozavimo simptomų. Suaugusieji Kad atsirastų raminamasis poveikis ir prieš operaciją buvusių įvykių amnezijai sukelti, jaunesniems nei 60 metų pacientams, kurių sveikatos būklė (pagal ASA (angl. American Society of Anesthesiologists – Amerikos Anesteziologų Draugija) vertinimo kriterijus) yra I ir II klasės, rekomenduojama skirti nuo 1 iki 2 mg į veną (kartojant pagal poreikį) arba 0,07-0,1mg/kg kūno svorio midazolamo dozę į raumenis. Jei midazolamas skiriamas vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, nusilpusiems ar sergantiems lėtinėmis ligomis pacientams, dozę reikia mažinti titruojant ir nustatyti, atsižvelgiant į kiekvieno ligonio būklę. Rekomenduojama dozė į veną yra 0,5 mg, jeigu reikia, ją galima lėtai didinti titruojant. Rekomenduojama dozė į raumenis yra 0,025 - 0,05 mg/kg kūno svorio, o įprastinė dozė yra 2 - 3 mg. Jeigu kartu skiriama anestetikų, midazolamo dozę reikia sumažinti. Vaikų populiacija Naujagimiai ir jaunesni kaip 6 mėnesių vaikai Kadangi nepakanka patirties, jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams vartoti nerekomenduojama. Vyresni kaip 6 mėnesių vaikai Vartojimas į tiesiąją žarną: Bendrą midazolamo dozę, kuri paprastai yra 0,3 – 0,5 mg/kg kūno svorio, reikėtų sušvirkšti į tiesiąją žarną 15 – 30 min. prieš anestezijos pradžią. Injekcinis tirpalas sušvirkščiamas į tiesiąją žarną švirkštu, ant kurio galo yra pritvirtintas plastmasinis aplikatorius. Jei tirpalo tūris yra per mažas, į švirkštą galima įsiurbti vandens, kad bendras tirpalo tūris būtų 10 ml. Injekcija į raumenis: Kadangi injekcija į raumenis yra skausminga, šiuo būdu vaistinį preparatą reikia vartoti tik išimtiniu atveju. Midazolamo geriau vartoti į tiesiąją žarną, tačiau pastebėta, kad injekuojant 0,08 – 0,2 mg/kg kūno svorio dozę į raumenis, midazolamas yra saugus ir veiksmingas. 1 – 15 metų vaikams reikalingos santykinai didesnės dozės (jei vaistinis preparatas dozuojamas kg kūno svorio) nei suaugusiesiems. Vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, injekuoti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo, nerekomenduojama. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml. Bendrosios anestezijos indukcija Suaugusieji Jei anestezijos indukcijai midazolamo vartojama prieš skiriant kitus anestetikus, organizmo reakcija gali būti skirtinga, todėl pageidaujamam efektui, atitinkančiam paciento amžių ir sveikatos būklę, sukelti dozę reikia titruoti. Jei midazolamo vartojama prieš arba kartu su kitais į veną leidžiamais ar inhaliaciniais anestezijos vaistiniais preparatais, pradinę kiekvieno vaistinio preparato dozę reikia gerokai sumažinti, kartais atskirų vaistinių preparatų dozes reikia sumažinti net iki 25 % nuo pradinės dozės. Pageidaujamas anestezijos lygis pasiekiamas laipsniškai titruojant dozę. Midazolamo dozę anestezijos indukcijai į veną reikia švirkšti iš lėto ir laipsniškai ją didinant. Kiekvieną ne daugiau kaip 5 mg padidintos dozės dalį reikia sušvirkšti per 20 – 30 sekundžių. Toliau dozę didinti galima tik po 2 minučių. Jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems, kuriems atlikta premedikacija, paprastai pakanka į veną sušvirkšti 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio dozę. Jei jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems nedaryta premedikacija, dozė gali būti didesnė, 0,3 – 0,35 mg/kg kūno svorio į veną. Jei reikalinga visiška anestezijos indukcija, galima vartoti dozę, kuri yra 25 % didesnė už dozę, rekomenduojamą pacientui injekuoti iš pradžių. Be to indukciją galima užbaigti inhaliaciniais anestetikais. Jei organizmas vaistinio preparato poveikiui nejautrus, bendra dozė anestezijos indukcijai gali būti net 0,6 mg/kg kūno svorio, tačiau tokia didelė dozė gali ilginti atsibudimo po anestezijos periodą. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems atlikta premedikacija, dozę reikia reikšmingai sumažinti, pvz., iki į veną per 20–30 sekundžių leidžiamos 0,05 – 0,15 mg/kg kūno svorio dozės, palaukiant 2 minutes, kol pasireikš poveikis. Jei vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems neatlikta premedikacija, paprastai anestezijos indukcijai reikalinga didesnė midazolamo dozė; tokiu atveju rekomenduojama pradžioje sušvirkšti 0,15 – 0,3 mg/kg kūno svorio dozę. Jei pacientui, kuris serga sunkia sistemine liga ar yra nusilpęs, premedikacija neatlikta, anestezijos indukcijai paprastai reikalinga mažesnė midazolamo dozė. Tokiu atveju paprastai pakanka į veną sušvirkšti 0,15 – 0,25 mg/kg kūno svorio dozę. Sedacija kombinuotos anestezijos metu Suaugusieji Raminamajam poveikiui sukelti kombinuotosios anestezijos metu midazolamo galima pakartotinai į veną leisti mažas dozes (0,03 – 0,1 mg/kg kūno svorio) arba nuolatinės infuzijos būdu į veną lašinti po 0,03 – 0,1 mg/kg kūno svorio per valandą, paprastai kartu su analgetikais. Dozė ir intervalai tarp dozių gali būti skirtingi ir priklauso nuo individualios paciento reakcijos. Vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems, nusilpusiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams reikalingos mažesnės palaikomosios dozės. Sedacija intensyvios terapijos skyriuose Pageidaujamas raminimas sukeliamas laipsniškai titruojant midazolamo dozę ir po to palaikomas nuolatinės infuzijos būdu, arba pakartotinai suleidžiama vienkartine doze, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, paciento sveikatos būklę, amžių bei kartu vartojamus kitus vaistinius preparatus (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“). Suaugusieji Įsotinamoji dozė į veną: Iš lėto laipsniškai didinant skiriama 0,03 – 0,3 mg/kg kūno svorio. Kiekvieną 1 – 2,5 miligramais padidintos dozės dalį reikia suleisti per 20 – 30 sekundžių. Kitą padidintos dozės dalį galima leisti tik po 2 minučių. Jei yra hipovolemija, kraujagyslių spazmas ar hipotermija, įsotinamąją dozę reikia mažinti ar net praleisti. Kai midazolamas skiriamas kartu su stipriais analgetikais, pastarieji vaistiniai preparatai turi būti vartojami pirmiau, kadangi pasireiškus analgetikų sukeltam bet kokiam maksimaliam slopinimui galima saugiai titruoti raminamąjį midazolamo poveikį. Palaikomoji dozė į veną: Dozės gali svyruoti nuo 0,03 iki 0,2 mg/kg kūno svorio per valandą. Jei yra hipovolemija, kraujagyslių spazmas ar hipotermija, palaikomąją dozę reikia mažinti. Būtina reguliariai sekti sedacinį poveikį. Esant ilgalaikei sedacijai, gali atsirasti toleravimas, todėl gali reikėti didesnės dozės. Vyresni nei 6 mėnesių amžiaus vaikai Intubuotiems ir ventiliuojamiems vaikams įsotinamoji dozė yra 0,05 – 0,2 mg/kg kūno svorio. Pageidaujamam klinikiniam poveikiui sukelti šią dozę reikia į veną leisti lėtai, t. y. ne trumpiau kaip per 2 – 3 minutes. Midazolamo į veną negalima leisti greitai. Vėliau nuolatinė vaistinio preparato dozė skiriama nepertraukiama infuzija į veną 0,06 – 0,12 mg/kg kūno svorio per valandą (1 – 2 µg/kg kūno svorio per minutę). Infuzijos greitis pagal poreikį gali būti didinamas arba mažinamas (paprastai skirtumas nuo pradinio iki paskesnio infuzijos greičio – 25 %) arba siekiant padidinti ar palaikyti norimą poveikį, gali būti papildomai leidžiama į veną midazolamo. Pradedant infuzuoti midazolamo kraujotakos nepakankamumu sergantiems pacientams, įprasta įsotinamoji dozė turi būti titruojama lėtai didinant mažu vaistinio preparato kiekiu ir pacientas turi būti nuolat stebimas, kadangi šiuo atveju gali dažniau sutrikti kraujotaka, pvz. atsirasti hipotenzija. Be to minėtiems pacientams yra pavojingesnis midazolamo sukeliamas kvėpavimo slopinimas, todėl būtina atidžiai stebėti šių pacientų kvėpavimo dažnį ir kraujo įsotinimą deguonimi. Naujagimiai ir jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus vaikai Midazolamas turi būti skiriamas nuolatinės infuzijos į veną būdu. 32 savaičių arba trumpesnio nėštumo neišnešiotiems naujagimiams medikamentą lašinti pradedant 0,03 mg/kg kūno svorio per valandą (0,5 µg/kg kūno svorio per minutę), o ilgesnio kaip 32 savaičių nėštumo neišnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus vaikams – 0,06 mg/kg kūno svorio per valandą (1 µg/kg kūno svorio per minutę). Intraveninė įsotinimo dozė nerekomenduojama neišnešiotiems kūdikiams, naujagimiams ir vaikams iki 6 mėnesių amžiaus, geriau pirmas keletą valandų medikamentą lašinti didesniu greičiu, kol kraujo plazmoje nusistovės reikalinga terapinė koncentracija. Infuzijos greitį reikia dažnai ir atidžiai peržiūrėti, ypač po pirmųjų 24 valandų, tam kad būtų vartojama mažiausia galima veiksminga dozė ir organizme vaistinio preparato kauptųsi kiek galima mažiau. Būtina atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Neišnešiotiems kūdikiams, naujagimiams ir vaikams, kurių kūno svoris mažesnis nei 15 kg, nerekomenduojama leisti didesnės nei 1 mg/ml koncentracijos midazolamo tirpalo. Didesnės koncentracijos tirpalą reikia skiesti iki 1 mg/ml koncentracijos. Skyrimas specialiosioms pacientų grupėms Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų veikla Pacientams, kuriems stipriai sutrikusi inkstų veikla, po midazolamo gali pasireikšti intensyvesnė ir ilgesnė sedacija, kuri gali būti susijusi su kliniškai reikšmingu kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų slopinimu. Todėl šiems pacientams midazolamą reikia dozuoti atsargiai ir titruoti iki pageidaujamo poveikio (žr. 4.4 skyrių). Pacientai, kuriems sutrikusi kepenų veikla Dėl kepenų veiklos sutrikimo sumažėja į veną suleisto midazolamo klirensas ir dėl to padidėja galutinis pusinės eliminacijos periodas. Klinikinis poveikis todėl gali būti stipresnis ir ilgesnis. Galima sumažinti reikiamą midazolamo dozę ir atitinkamai stebėti gyvybines funkcijas (žr. 4.4 skyrių).

Midazolamo gali skirti tik patyrę gydytojai įstaigoje, kuri yra pilnai aprūpinta kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų funkcijos stebėjimui ir palaikymui skirta įranga ir personalas yra specialiai išmokytas atpažinti ir valdyti tikėtinus nepageidaujamus reiškinius, įskaitant kvėpavimo ir širdies reanimacijos atlikimą. Registruota sunkaus nepageidaujamo poveikio širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų sistemai atvejų, įskaitant kvėpavimo slopinimą, apnėją, kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą. Tokių gyvybei pavojingų reiškinių gali atsirasti dažniau, kai vaistinio preparato injekuojama per greitai ar kai paskirta per didelė dozė (žr. 4.8 skyrių). Benzodiazepinų nerekomenduojama skirti pagrindiniam psichozinės ligos gydymui. Ypač atsargiai reikia elgtis skiriant sedacijos (išliekant sąmonei) indikacijai pacientams, kurių kvėpavimo funkcija sutrikusi. Jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus pacientams yra labai pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija bei hipoventiliacija, todėl klinikiniam poveikiui sukelti reikalingą dozę būtina titruoti labai lėtai, ir atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Skiriant midazolamą premedikacijai būtina po suvartojimo tinkamai stebėti pacientą, nes dėl individualaus jautrumo skirtumų gali pasireikšti perdozavimo simptomų. Reikia laikytis ypatingų atsargumo priemonių, kai midazolamas yra skiriamas didelės rizikos pacientams: vyresni nei 60 metų amžiaus suaugusieji; nusilpusiems arba sergantiems lėtinėmis ligomis pacientams, pvz.: pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo sistemos nepakankamumas; pacientams, kuriems yra lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas; pacientams, kuriems sutrikusi kepenų funkcija (pacientams, kurių kepenų funkcija stipriai sutrikusi, benzodiazepinai gali sukelti arba paūminti encefalopatiją); pacientams, kuriems sutrikusi širdies funkcija; vaikams, kurių širdies ir kraujagyslių sistema nestabili. Šiems didelės rizikos pacientams reikalinga mažesnė vaistinio preparato dozė (žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“). Be to reikia nuolat stebėti ar neatsirado ankstyvųjų gyvybinės veiklos funkcijų sutrikimo požymių. Midazolamo, kaip ir kitų CNS slopinančių ir (arba) raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų, pacientams sergantiems generalizuota miastenija reikia vartoti ypač atsargiai. Tolerancija Buvo pastebėtas nežymus midazolamo veiksmingumo sumažėjimas, kai jis buvo ilgai vartojamas sedacijai sukelti intensyvios terapijos skyriuje gydomiems pacientams. Priklausomybė Jei midazolamas intensyvios terapijos skyriuje skiriamas ilgai sedacijai sukelti, reikia atsiminti, kad šis vaistinis preparatas gali sukelti fizinę priklausomybę. Priklausomybės rizika didėja jei vaistinio preparato vartojama ilgiau ir (ar) didesnė dozė, taip pat didesnė rizika kyla alkoholio ir (arba) narkotikų priklausomybės anamnezę turėjusiems pacientams (žr. 4.8 skyrių). Abstinencijos simptomai Jei intensyvios terapijos skyriuje midazolamu gydoma ilgai, gali atsirasti fizinė priklausomybė, todėl staiga nutraukus gydymą gali atsirasti abstinencijos simptomų. Gali pasireikšti galvos skausmas, viduriavimas, raumenų skausmas, stiprus nerimas, įtampa, neramumas, konfūzija, irzlumas, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, haliucinacijos ir traukuliai. Sunkiais atvejais gali pasireikšti šių simptomų: depersonalizacija, galūnių tirpimas ir dilgsėjimas, padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui ir fiziniam sąlyčiui. Kadangi staiga nutraukus gydymą, abstinencijos simptomų gali atsirasti dažniau, rekomenduojama dozę mažinti laipsniškai. Amnezija Vartojant terapines dozes gali pasireikšti anterogradinė amnezija (dažnai šis efektas yra labai pageidaujamas prieš diagnostines ar chirurgines procedūras bei jų metu), kurios trukmė yra tiesiogiai susijusi su skiriama vaistinio preparato doze: didesnės dozės kelia didesnę riziką. Ilgesnė amnezija gali sukelti problemų ambulatoriniams ligoniams, kai jie iškart po procedūros išleidžiami į namus. Po parenterinės midazolamo injekcijos pacientas gali išvykti iš ligoninės ar konsultacinio skyriaus tik su priežiūra. Paradoksinės reakcijos Vartojant midazolamo gali pasireikšti sekančios paradoksinės reakcijos: neramumas, sujaudinimas, irzlumas, nevalingi judesiai, įskaitant toninius/kloninius traukulius ir raumenų tremorą, hiperaktyvumas, priešiškumas, kliedesiai, pyktis, agresyvumas, nerimas, košmarai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kitas nepageidaujamas poveikis elgesiui, staigus sujaudinimas ir smurto protrūkis. Minėti sutrikimai gali pasireikšti vartojant vaistinį preparatą didelėmis dozėmis ir (arba) kai per greitai jo injekuojama. Šių reakcijų dažniausiai pastebėta vaikams ir pagyvenusiems pacientams. Pasireiškus tokių reakcijų reikia apsvarstyti vaistinio preparato vartojimo nutraukimo galimybę. Miego apnėja Midazolamo ypač atsargiai reikia skirti pacientams, kuriems nustatytas miego apnėjos sindromas; tokius pacientus reikia reguliariai stebėti. Pakitusi midazolamo eliminacija Midazolamo eliminacija gali pakisti pacientams, vartojantiems junginius, kurie slopina arba sužadina CYP3A4 fermentų aktyvumą, todėl gali reikėti atitinkamai koreguoti midazolamo dozę (žr. 4.5 skyrių). Midazolamo eliminacija taip pat gali būti sulėtėjusi pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi ir sumažėjęs širdies išmetimo tūris bei naujagimiams (žr. 5.2 skyrių). Neišnešioti kūdikiai ir naujagimiai Dėl didesnės kvėpavimo sustojimo rizikos sukeliant sedaciją neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams, kurie gimė neišnešioti ir nebuvo intubuoti, patariama laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Būtina nuolat stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi. Naujagimiams negalima vaistinio preparato švirkšti greitai. Naujagimių organų veikla yra silpnesnė ir (arba) nesubrendusi, juos labiau pažeidžia stipresnis ir (arba) ilgesnis midazolamo poveikis kvėpavimo sistemai. Gauta pranešimų apie nepageidaujamus kraujotakos reiškinius vaikams, kurių nestabili širdies ir kraujagyslių funkcija; šiai populiacijai negalima vaistinio preparato į veną leisti greitai. Jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai Šiai populiacijai midazolamas skirtas tik sedacijai sukelti intensyvios terapijos skyriuje. Jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiams ypač pavojinga kvėpavimo takų obstrukcija ir hipoventiliacija, todėl dozę reikia didinti titruojant mažomis padalomis, kol bus pasiektas klinikinis poveikis, ir atidžiai stebėti kvėpavimo dažnį bei kraujo įsotinimą deguonimi (dar žr. pirmiau esantį poskyrį „Neišnešioti kūdikiai ir naujagimiai“). Vartojimas kartu su alkoholiu / CNS slopinančiomis medžiagomis Reikia vengti midazolamą vartoti kartu su alkoholiu ir (arba) CNS slopinančiomis medžiagomis. Vartojant kartu gali sustiprėti klinikinis midazolamo poveikis, įskaitant galbūt sunkią sedaciją, galinčią baigtis koma ar mirtimi, arba kliniškai reikšmingą kvėpavimo slopinimą (žr. 4.5 skyrių). Piktnaudžiavimo alkoholiu arba vaistais (narkotikais) anamnezė Midazolamo, kaip ir kitų benzodiazepinų, reikia vengti pacientams, turintiems piktnaudžiavimo alkoholiu arba vaistais (narkotikais) anamnezę. Išleidimo iš gydymo įstaigos kriterijai Pacientus, kuriems skirta midazolamo, iš ligoninės arba konsultacijų kabineto galima išleisti, tik jeigu tai rekomenduoja gydytojas ir jeigu juos lydi prižiūrintis asmuo. Rekomenduojama, kad išleisti pacientai į namus vyktų su priežiūra. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės dėl pagalbinių medžiagų Šio vaistinio preparato 5 ml ampulėje yra 17,63 mg natrio, tai atitinka 0,88 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Šio vaistinio preparato 50 ml buteliuke yra 176,33 mg natrio, tai atitinka 8,81 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Šio vaistinio preparato 100 ml buteliuke yra 352,65 mg natrio, tai atitinka 17,63 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Didžiausioje šio preparato paros dozėje yra 69 % didžiausios PSO rekomenduojamos natrio paros normos. Midazolam B. Braun 1 mg/ml laikomas vaistu, kurio sudėtyje yra daug natrio. Į tai būtina atsižvelgti pacientams, kuriems kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki (< 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki (< 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Vartojant midazolamo injekcijomis pasireiškė žemiau aprašytas nepageidaujamas poveikis (dažnis nežinomas, negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Imuninės sistemos sutrikimai Padidėjusio jautrumo reakcijos, angioneurozinė edema, anafilaksinis šokas Psichikos sutrikimai Sumišimo būklė, dezorientacija, emociniai ir nuotaikų sutrikimai, libido pokyčiai Ažitacija*, priešiškumas*, įniršis*, agresija*, susijaudinimas* Fizinė priklausomybė nuo vaistų ir abstinencijos sindromas, piknaudžiavimas. Nervų sistemos sutrikimai Sedacija (ilgalaikė ir pooperacinė), sumažėjęs budrumas, mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, anterogradinė amnezija, kurios trukmė tiesiogiai susijusi su suvartota doze. Anterogradinė amnezija gali laikytis iki procedūros pabaigos, o pavieniais atvejais net ilgiau (žr. 4.4 skyrių). Pastebėta traukulių. Jie dažniau pasireiškė neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams. Abstinencijos (nutraukimo) traukuliai. Nevalingi judesiai (įskaitant toninius / kloninius judesius ir raumenų tremorą)*, padidėjęs aktyvumas*. Širdies sutrikimai Širdies sustojimas, bradikardija, Kunio (Kounis) sindromas** Kraujagyslių sutrikimai Hipotonija, vazodilatacija, tromboflebitas, trombozė. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Kvėpavimo slopinimas, apnėja, kvėpavimo sustojimas, dusulys, gerklų spazmas, žagsulys Virškinimo trakto sutrikimai Pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai Išbėrimas, dilgėlinė, niežulys Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Nuovargis, paraudimas ir skausmas injekcijos vietoje Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Kritimai, lūžiai. Didesnė kritimų ir kaulų lūžių rizika kyla pacientams, kartu vartojantiems raminamųjų (įskaitant alkoholinius gėrimus) ir pagyvenusiems pacientams Socialinės aplinkybės Smurtavimas* *Pagal pranešimus, tokios paradoksinės reakcijos į vaistą dažniausiai pasireiškia vaikams ir pagyvenusiems asmenims (žr. 4.4 skyrių). **ypač po parenterinio vartojimo Inkstų veiklos sutrikimas: pacientai, kurių stipriai sutrikusi inkstų veikla, labiau linkę į nepageidaujamas vaisto reakcijas (žr. 4.2 skyrių). Priklausomybė: vartojant midazolamą (net ir terapinėmis dozėmis) gali išsivystyti fizinė priklausomybė. Po ilgalaikio i.v. leidžiamo vaistinio preparato vartojimo, nutraukus vartojimą, ypač nutraukus jį staigiai, gali pasireikšti abstinencijos (nutraukimo) simptomų, įskaitant abstinencijos sukeltus traukulius (žr. 4.4 skyrių). Gauta pranešimų apie piktnaudžiavimo atvejus. Pasireiškė sunkių su širdimi ir kvėpavimu susijusių nepageidaujamų reiškinių. Manoma, kad vyresniems nei 60 metų amžiaus suaugusiesiems ir pacientams, kuriems yra kvėpavimo sistemos nepakankamumas ar sutrikusi širdies veikla, gyvybei pavojingų reiškinių atsiranda dažniau, ypač jei vaistinio preparato injekcija suleidžiama per greitai ar paskirta dozė yra per didelė (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).