Mirtazapin Actavis

Dozavimas Suaugusieji Veiksminga paros dozė paprastai būna nuo 15 iki 45 mg. Pradinė dozė yra nuo 15 iki 30 mg. Mirtazapino poveikis pasireiškia po 1-2 gydymo savaičių. Gydant tinkama vaistinio preparato doze, palankus atsakas pasireiškia per 2-4 savaites. Jeigu atsakas nepakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios. Jeigu ir per kitas 2-4 savaites atsako į gydymą nėra, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Depresija sergantys pacientai turi būti gydomi pakankamai ilgai – bent 6 mėnesius, kad simptomai visiškai išnyktų. Gydymą mirtazapinu rekomenduojama nutraukti palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų (žr. 4.4 skyrių). Senyvi pacientai Rekomenduojama tokia pat dozė kaip ir suaugusiesiems. Didinant dozę, senyvą pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, kad būtų gaunamas veiksmingas ir saugus atsakas į gydymą. Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 40 ml/min.), mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant Mirtazapin Actavis šios grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių). Sutrikusi kepenų funkcija Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant Mirtazapin Actavis šios grupės pacientams, ypač kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nes tyrimų su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių Mirtazapin Actavis gydyti negalima, nes jo veiksmingumas dviem trumpalaikiais klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas (žr. 5.1 skyrių), o taip pat dėl saugumo (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Mirtazapino užtenka gerti kartą per parą, kadangi pusinės jo eliminacijos laikas yra 20 – 40 val. Geriausia jį vartoti vieną kartą per parą prieš nakties miegą. Tačiau Mirtazapin Actavis paros dozę galima padalyti į dvi lygias dalis (vieną iš jų gerti ryte, kitą − vakare prieš miegą, didesnę dozę reikia gerti vakare). Vartoti per burną. Tabletė greitai ištirpsta ir gali būti nuryjama neužsigeriant vandeniu.

Vaikų populiacija Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių Mirtazapin Actavis gydyti negalima. Klinikinių tyrimų duomenimis, su savižudišku elgesiu siejamo elgesio (bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebą. Jeigu dėl paciento būklės visgi nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda polinkio į savižudybę simptomų. Be to, nepakanka ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos raidai. Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol nepasiekiama reikšminga remisija. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams, vartojantiems antidepresantus, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant antidepresantais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių, ir nedelsdami kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda tokių simptomų. Atsižvelgiant į savižudybės riziką, ypač gydymo pradžioje, pacientui reikia duoti tik mažiausią kiekį Mirtazapin Actavis burnoje disperguojamųjų tablečių, tai atitinka geros gydymo praktikos gaires, siekiant sumažinti perdozavimo riziką. Kaulų čiulpų slopinimas Gydantis mirtazapinu, nustatytas kaulų čiulpų slopinimas, dažniausiai pasireiškiantis granuliocitopenija ar agranuliocitoze. Klinikinių mirtazapino tyrimų duomenimis, laikina agranuliocitozė pasireiškė retai. Poregistraciniu mirtazapino vartojimo laikotarpiu nustatyta labai retų, dažniausiai laikinų agranuliocitozės atvejų, visgi kai kurie iš jų buvo mirtini. Dažniausiai mirtis ištiko vyresnius nei 65 metų pacientus. Gydytojas turi atkreipti dėmesį į tokius simptomus: karščiavimą, gerklės skausmą, stomatitą ar kitus infekcijos požymius. Jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti kraujo tyrimą. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformęraudonę, kurios gali kelti grėsmę gyvybei arba būti mirtinos. Jeigu pasireiškia šias reakcijas leidžiantys įtarti požymiai ir simptomai, reikėtų nedelsiant nutraukti gydymą Mirtazapin Actavis. Jeigu vartojant mirtazapiną pacientui pasireiškė kuri nors iš šių reakcijų, šiam pacientui daugiau niekada negalima atnaujinti gydymo Mirtazapin Actavis. Gelta Jeigu pasireiškia gelta, gydymą reikia nutraukti. Būklės, dėl kurių būtinas stebėjimas Atsargiai dozuoti vaistinį preparatą ir gydymo metu reguliariai atidžiai stebėti būtina pacientus: - kurie serga epilepsija arba jam yra organinis smegenų sindromas. Nors klinikinė patirtis rodo, kad gydymo mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, metu , retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuolių, taigi pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių, mirtazapiną reikia pradėti skirti atsargiai. Jeigu prasideda epilepsijos priepuolis arba epilepsijos priepuoliai padažnėja, gydymą reikia nutraukti; - kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo maždaug 35 %, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėja maždaug 55 %; - kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas < 40 ml/min.) ar sunkiu (kreatinino klirensas ≤ 10 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo atitinkamai maždaug 30 % ir 50 %, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo atitinkamai maždaug 55 % ir 115 %. Rodmenys pacientų, sergančių lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), palyginti su pacientų, kurių inkstų funkcija normali, rodmenimis reikšmingai nesiskyrė; - kurie serga širdies ligomis (pvz., širdies laidumo sutrikimais, krūtinės angina, neseniai patyrė miokardo infarktą), nes jiems būtina laikytis įprastinių atsargumo priemonių ir kartu atsargiai skirti kitų vaistinių preparatų; - kurių mažas kraujospūdis; - kurie serga cukriniu diabetu. Antidepresantai gali keisti gliukozės koncentraciją diabetu sergančių pacientų kraujyje. Tokiems pacientams gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų vaistų nuo diabeto dozavimą bei juos rekomenduojama atidžiai tirti. Gydyti mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, toliau nurodytais atvejais būtina atsargiai: - vartojant antidepresantų, šizofrenija arba kitokiais psichikos sutrikimais sergančių pacientų psichozės simptomai gali pasunkėti, gali suintensyvėti paranojiškas mąstymas; - gydoma depresinė bipolio sutrikimo fazė gali pereiti į manijos fazę. Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė manija ar hipomanija, reikia atidžiai stebėti. Jeigu prasideda manijos fazė, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti; - nors antidepresantai priklausomybės nesukelia, visgi poregistraciniu mirtazapino vartojimo laikotarpiu gauti duomenys rodo, kad po ilgalaikio vartojimo gydymą staigiai nutraukus, kartais gali pasireikšti nutraukimo simptomų, iš jų dažniausiai pasireiškia galvos svaigimas, ažitacija, nerimas, pykinimas ir galvos skausmas. Nors apie juos pranešta, kaip apie nutraukimo simptomus, visgi reikia numatyti, kad jie gali būti susiję ir su pačia liga. Kaip nurodyta 4.2 skyriuje, mirtazapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui; - reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems būna šlapinimosi sutrikimų, pvz., prostatos hipertrofija, ir pacientus, kuriems diagnozuota uždaro kampo glaukoma ar akispūdžio padidėjimas (tikimybė, kad Mirtazapin Actavis sukels problemų, yra maža, nes vaistinio preparato anticholinerginis poveikis labai silpnas); - akatizija/psichomotorinis neramumas: antidepresantų vartojimas yra susijęs su akatizijos vystymusi, apibūdinamu subjektyviai nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, kuris dažnai pasireiškia kartu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsiranda šie simptomai, dozės padidinimas gali būti žalingas; poregistraciniu mirtazapino vartojimo laikotarpiu buvo pranešta apie QT intervalo pailgėjimo, Torsades de Pointes, skilvelinės tachikardijos ir staigios mirties atvejus. Didžioji dalis pranešimų buvo susijęs su perdozavimo atvejais arba pacientais, kuriems buvo kitų QT intervalo pailgėjimo rizikos faktorių, įskaitant kartu vartojamus QT intervalą ilginančius vaistinius preparatus (žr. 4.5 ir 4.9 skyrius). Mirtazapiną reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra nustatyta širdies ir kraujagyslių liga ar šeimos anamnezė yra buvę QT intervalo pailgėjimų, taip pat kartu vartojant kitų vaistinių preparatų, kurie, manoma, ilgina QT intervalą. Hiponatremija Vartojant mirtazapiną, labai retai pasireiškia hiponatremija dėl galimai netinkamos antidiuretinio hormono (ADH) sekrecijos. Atsargiai skirti pacientams, kuriems rizika yra padidėjusi – vyresnio amžiaus pacientams ar pacientams, gydomiems vaistais, kurie gali sukelti hiponatremiją, Serotonino sindromas Gali pasireikšti sąveika su serotoninerginėmis veikliosiomis medžiagomis. Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vartojant kartu su kitomis serotoninerginėmis medžiagomis, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių). Serotonino sindromas gali pasireikšti hipertermija, rigidiškumu, mioklonija, vegetacinės nervų sistemos nestabilumu su galima greita gyvybiškai svarbių organizmo būklės rodiklių kaita, psichinės būklės kaita, įskaitant sumišimą, dirglumą ir stipria ažitacija, progresuojančią į kliedėjimą ir komą. Kartu su mirtazapinu skirti šių veikliųjų medžiagų reikia atsargiai ir šiuos pacientus reikia atidžiau kliniškai stebėti. Tokiam poveikiui pasireiškus, gydymą mirtazapinu reikia nutraukti ir pradėti simptominį palaikomąjį gydymą. Sprendžiant iš duomenų, gautų po vaistinio preparato patekimo į rinką, vienu Mirtazapin Actavis gydomiems pacientams serotonino sindromas pasireiškia labai retai (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai Senyvi žmonės dažnai būna jautresni antidepresantams, ypač jų nepageidaujamam poveikiui. Klinikinių Mirtazapin Actavis tyrimų metu nepageidaujamas poveikis senyviems pacientams buvo diagnozuojamas ne dažniau nei kitų amžiaus grupių pacientams. Pagalbinės medžiagos Aspartamas Išgertas aspartamas hidrolizuojamas virškinimo trakte. Fenilalaninas yra vienas iš pagrindinių hidrolizės produktų. Jis gali būti kenksmingas sergantiems fenilketonurija (PKU). Gliukozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Gali pakenkti dantims. Sulfitai Retais atvejais gali sukelti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų ir bronchų spazmą. Natris Šio vaistinio preparato burnoje disperguojamojoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Depresija sergantiems pacientams pasireiškia įvairių simptomų, susijusių su liga, todėl kartais sunku atskirti, kurie iš jų yra ligos, o kurie mirtazapino sukelti. Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, kurių klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu (žr. toliau) pasireiškė daugiau kaip 5 % mirtazapiną vartojusių pacientų, buvo somnolencija, sedacija, burnos džiūvimas, svorio padidėjimas, apetito padidėjimas, galvos svaigimas ir nuovargis. Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę (žr. 4.4 skyrių). Siekiant nustatyti nepageidaujamas mirtazapino reakcijas, buvo įvertinti visų pacientų, dalyvavusių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (įskaitant gydomus pagal kitas nei didžioji depresija indikacijas), duomenys. Atlikta 20 tyrimų (numatyta trukmė iki 12 savaičių), kurių metu 1501 pacientas (134 paciento metai) buvo gydytas iki 60 mg mirtazapino doze ir 850 pacientų (79 paciento metai) vartojo placebą, duomenų metaanalizė. Tyrimų pratęsimo duomenys į metaanalizę neįtraukti, kad išliktų palyginamumas su placebu. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 1-oje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė gydant Mirtazapin Actavis, negu placebu, bei papildytos pavieniais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas dažnis remiasi klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis apie šiuos reiškinius. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių nenustatyta klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų mirtazapino tyrimų metu, dažnis apibūdinamas kaip ,,dažnis nežinomas“. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos į mirtazapiną Organų sistemų klasės | Labai dažni (≥ 1/10) | Dažni (nuo ≥1/100 iki < 1/10) | Nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) | Reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Kaulų čiulpų slopinimas (granuliocitopenija, agranuliocitozė, aplazinė anemija, trombocitopenija) Eozinofilija Endokrininiai sutrikimai | | | | | Netinkama antidiurezinio hormono sekrecija Hiperprolaktinemija (ir susiję simptomai - galaktorėja ir ginekomastija) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Svorio padidėjimas1 Apetito padidėjimas1 | | | | Hiponatremija Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai Sumišimas Nerimas2, 5 Nemiga3, 5 | Košmarai2 Manija Ažitacija2 Haliucinacijos Psichomotorinis neramumas (įskaitant akatiziją, hiperkineziją) | Agresija | Mąstymas apie savižudybę6 Savižudiškas elgesys6 Somnambulizmas Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija1, 4 Sedacija1, 4 Galvos skausmas2 | Letargija1 Galvos svaigimas Drebulys Amnezija7 | Parestezija2 Neramių kojų sindromas Apalpimas | Mioklonija | Traukuliai (priepuolis) Serotonino sindromas Burnos parestezija Dizartrija Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija | Hipotenzija2 | | Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Pykinimas3 Viduriavimas2 Vėmimas2 Vidurių užkietėjimas1 | Burnos hipestezija | Pankreatitas | Burnos edema Padidėjęs seilėtekis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Transaminazių suaktyvėjimas serume Gelta | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Egzantema2 | | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas Pūslinis dermatitas Daugiaformė eritema Toksinė epidermio nekrolizė Reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija Mialgija Nugaros skausmas1 | | | Rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | | Priaprizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Periferinė edema1 Nuovargis | | | Generalizuota edema Vietinė edema Tyrimai | | | | | Kreatinino kinazės kiekio padidėjimas 1 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant mirtazapiną nei placebą. 2 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną, visgi statistiškai nereikšmingai dažniau. 3 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną. 4 N.B. sumažinus dozę, somnolencija ar sedacija dažniausiai nesumažėja, bet rizikuojama, kad susilpnės antidepresinis poveikis. 5 Gydant visais antidepresantais, gali pasireikšti arba pasunkėti nerimas bei nemiga (tai gali būti depresijos simptomai). Gydant mirtazapinu, nustatytas nerimas bei nemiga arba nerimo ir nemigos pasunkėjimas. 6 Vartojant mirtazapiną arba netrukus po gydymo nutraukimo, nustatyta mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių). 7 Dauguma atvejų, nutraukus vaisto vartojimą, nepageidaujamas poveikis išnyko. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Vertinant klinikinių tyrimų metu atliktus laboratorinius tyrimus, nustatytas laikinas transaminazių ir gama gliutamiltrasferazių padaugėjimas (visgi pranešimai apie susijusius nepageidaujamus reiškinius vartojant mirtazapiną nebuvo statistiškai reikšmingai dažnesni nei vartojant placebą). Vaikai Klinikinių tyrimų su vaikais matu dažnai buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai: kūno svorio padidėjimas, dilgėlinė ir hipertrigliceridemija (taip pat žr. 5.1 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).