Mirtazapine Grindeks

Dozavimas Suaugusieji Veiksminga paros dozė paprastai būna nuo 15 iki 45 mg. Pradinė dozė yra 15 mg arba 30 mg. Mirtazapino poveikis pasireiškia po 1-2 gydymo savaičių. Gydant tinkama vaistinio preparato doze, palankus atsakas pasireiškia per 2-4 savaites. Jeigu atsakas nepakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios. Jeigu ir per kitas 2-4 savaites atsako į gydymą nėra, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Depresija sergantys pacientai turi būti gydomi pakankamai ilgai – mažiausiai 6 mėnesius, kad simptomai visiškai išnyktų. Gydymą rekomenduojama nutraukti palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams Rekomenduojama tokia pat dozė kaip ir suaugusiesiems. Didinant dozę, senyvus pacientus būtina atidžiai prižiūrėti, kad būtų gaunamas pakankamas ir saugus atsakas į gydymą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 40 ml/min.), mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant mirtazapino šios grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių). Pacientams kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant mirtazapino šios grupės pacientams, ypač kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nes tyrimų su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių mirtazapinu gydyti negalima, nes jo veiksmingumas dviem trumpalaikiais klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas (žr. 5.1 skyrių), o taip pat dėl saugumo (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Mirtazapino pusinės jo eliminacijos laikas yra 20 – 40 val., dėl to jo užtenka vartoti kartą per parą. Geriausia jį vartoti vieną kartą per parą prieš nakties miegą. Mirtazapino paros dozę taip pat galima padalyti į dvi lygias dalis (vieną iš jų gerti ryte, kitą − vakare prieš miegą, didesnę dozę reikia gerti vakare). Tabletes reikia vartoti per burną. Tabletė greitai ištirpsta ir gali būti nuryjama neužsigeriant vandeniu.

Vaikų populiacija Mirtazapinu negalima gydyti vaikų ir jaunesnių negu 18 metų paauglių. Klinikinių tyrimų duomenimis, su savižudiškais požymiais siejamo elgesio (bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebo. Jeigu, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, vis dėlto nusprendžiama gydyti jaunesnį kaip 18 metų pacientą, jį reikia atidžiai stebėti dėl galimų savižudiško elgesio simptomų. Be to, nepakanka ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos raidai. Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka tol, kol pasireiškia reikšmingas pagerėjimas. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams, vartojantiems antidepresantus, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant antidepresantais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių, ir nedelsdami kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda tokių simptomų. Atsižvelgiant į savižudybės riziką, ypač gydymo pradžioje, pacientui reikia duoti tik mažiausią kiekį Mirtazapine Grindeks burnoje disperguojamų tablečių, tai atitinka geros gydymo praktikos gaires, siekiant sumažinti perdozavimo riziką. Kaulų čiulpų slopinimas Gydant mirtazapinu buvo pranešta apie kaulų čiulpų slopinimą, dažniausiai pasireiškiantį granuliocitopenija ar agranuliocitoze. Klinikinių mirtazapino tyrimų duomenimis, laikina agranuliocitozė pasireiškė retai. Poregistraciniu mirtazapino vartojimo laikotarpiu nustatyta labai retų, dažniausiai laikinų agranuliocitozės atvejų, visgi kai kurie iš jų buvo mirtini. Dažniausiai mirtis ištiko vyresnius nei 65 metų pacientus. Gydytojas turi atkreipti dėmesį į tokius simptomus: karščiavimą, gerklės skausmą, stomatitą ar kitus infekcijos požymius. Jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti kraujo tyrimą. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Gydant mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę, kurios gali būti pavojingos gyvybei ir lemti mirtį. Jeigu pasireiškia šias reakcijas leidžiantys įtarti požymiai ir simptomai, reikia nedelsiant nutraukti gydymą mirtazapinu. Jeigu vartojant mirtazapino pacientui pasireiškė kuri nors iš šių reakcijų, šiam pacientui daugiau niekada negalima atnaujinti gydymo mirtazapinu. Gelta Jeigu pasireiškia gelta, gydymą reikia nutraukti. Būklės, dėl kurių būtinas stebėjimas Atsargiai dozuoti vaistinį preparatą ir gydymo metu būtina reguliariai ir atidžiai stebėti pacientus, kurie serga: epilepsija arba jam yra organinis smegenų sindromas. Nors klinikinė patirtis rodo, kad gydymo mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, metu, retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuolių, tačiau pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių, mirtazapino reikia pradėti skirti atsargiai. Jeigu pasireiškia traukuliai arba padidėja traukulių dažnis, gydymą reikia nutraukti; kepenų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas pacientų, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo maždaug 35 %, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo maždaug 55 %; inkstų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 40 ml/min.) arba sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, mirtazapino klirensas sumažėjo atitinkamai 30 % ir 50 %, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo atitinkamai maždaug 55 % ir 115 %. Rodmenys pacientų, sergančių lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), palyginti su pacientų, kurių inkstų funkcija normali rodmenimis, reikšmingai nesiskyrė; širdies ligomis (pvz., širdies laidumo sutrikimais, krūtinės angina, neseniai patyrė miokardo infarktą), nes jiems būtina laikytis įprastų atsargumo priemonių ir kartu atsargiai skirti kitų vaistinių preparatų; kurių mažas kraujospūdis; cukriniu diabetu. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, antidepresantai gali keisti glikemijos kontrolę. Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų hipoglikeminių vaistinių preparatų dozavimą bei rekomenduojama juos atidžiai tirti. Kaip ir su kitais antidepresantais, toliau nurodytais atvejais reikia atkreipti dėmesį: vartojant antidepresantų, šizofrenija arba kitokiais psichikos sutrikimais sergančių pacientų psichozės simptomai gali pasunkėti, gali suintensyvėti paranojiškas mąstymas; gydoma depresinė bipolinio sutrikimo fazė gali pereiti į manijos fazę. Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė manija ar hipomanija, reikia atidžiai stebėti. Jeigu prasideda manijos fazė, mirtazapino vartojimą reikia nutraukti; nors mirtazapinas priklausomybės nesukelia, poregistraciniu vartojimo laikotarpiu gauti duomenys rodo, kad po ilgalaikio vartojimo gydymą staigiai nutraukus, kartais gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Dauguma nutraukimo simptomų yra lengvi ir laikini. Iš nutraukimo simptomų dažniausiai pasireiškia svaigulys, susijaudinimas, nerimas, galvos skausmas ir pykinimas. Nors apie juos pranešta, kaip apie nutraukimo simptomus, visgi reikia numatyti, kad jie gali būti susiję ir su pačia liga. Kaip nurodyta 4.2 skyriuje, mirtazapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui; reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems būna šlapinimosi sutrikimų, pvz., prostatos hipertrofija ir pacientus, kuriems diagnozuota uždaro kampo glaukoma ar akispūdžio padidėjimas (tikimybė, kad mirtazapinas sukels problemų, yra maža, nes vaistinio preparato anticholinerginis poveikis labai silpnas); akatizija/psichomotorinis neramumas: antidepresantų vartojimas yra susijęs su akatizijos vystymusi, apibūdinamu subjektyviai nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, kuris dažnai pasireiškia kartu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsiranda šie simptomai, dozės padidinimas gali būti žalingas; poregistraciniu mirtazapino vartojimo laikotarpiu buvo pranešta apie QT intervalo pailgėjimo, Torsade de Pointes, skilvelinės tachikardijos ir staigios mirties atvejus. Didžioji dalis pranešimų buvo susijęs su perdozavimo atvejais arba pacientais, kuriems buvo kitų QT intervalo pailgėjimo rizikos faktorių, įskaitant kartu vartojamus QT intervalą ilginančius vaistinius preparatus (žr. 4.5 ir 4.9 skyrius). Mirtazapino reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra nustatyta širdies ir kraujagyslių liga ar šeimos anamnezėje yra buvę QT intervalo pailgėjimų, taip pat kartu vartojant kitų vaistinių preparatų, kurie, manoma, ilgina QT intervalą. Hiponatremija Vartojant mirtazapino, labai retai pasireiškia hiponatremija dėl galimai netinkamos antidiuretinio hormono (ADH) sekrecijos. Atsargiai skirti pacientams, kuriems rizika yra padidėjusi – senyviems pacientams ar pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti hiponatremiją, Serotonino sindromas Gali pasireikšti sąveika su serotoninerginėmis veikliosiomis medžiagomis. Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vartojant kartu su kitomis serotoninerginėmis medžiagomis, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių). Serotonino sindromas gali pasireikšti hipertermija, rigidiškumu, mioklonija, vegetacinės nervų sistemos sutrikimais su galima greita gyvybiškai svarbių organizmo būklės rodiklių kaita, psichinės būklės kaita, įskaitant sumišimą, dirglumą ir stiprų susijaudinimą, progresuojančią į delyrą ir komą. Kartu su mirtazapinu skirti šių veikliųjų medžiagų reikia atsargiai ir šiuos pacientus reikia atidžiai kliniškai stebėti. Tokiems poveikiams pasireiškus, gydymą mirtazapinu reikia nutraukti ir pradėti simptominį palaikomąjį gydymą. Sprendžiant iš duomenų, gautų po vaistinio preparato patekimo į rinką, vienu mirtazapinu gydomiems pacientams serotonino sindromas pasireiškia labai retai (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai Senyvi pacientai dažnai būna jautresni antidepresantams, ypač jų nepageidaujamam poveikiui. Mirtazapino klinikinių tyrimų metu nepageidaujamas poveikis senyviems pacientams buvo diagnozuojamas ne dažniau nei kitų amžiaus grupių pacientams. Aspartamas Kiekvienoje 15 mg burnoje disperguojamoje tabletėje yra 1,5 mg aspartamo. Kiekvienoje 30 mg burnoje disperguojamoje tabletėje yra 3 mg aspartamo. Kiekvienoje 45 mg burnoje disperguojamoje tabletėje yra 4,5 mg aspartamo. Aspartamas yra fenilalanino šaltinis. Jis gali būti kenksmingas sergantiems fenilketonurija (FKU) – reta genetine liga, kai organizme kaupiasi fenilalaninas, nes organizmas nėra pajėgus jo suskaidyti tinkamai.

Depresija sergantiems pacientams pasireiškia įvairių simptomų, susijusių su liga, todėl kartais sunku atskirti, kurie iš simptomų yra dėl ligos, o kurie dėl gydymo mirtazapinu. Saugumo duomenų santrauka Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, kurių klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu (žr. toliau) pasireiškė daugiau kaip 5 % mirtazapino vartojusių pacientų, buvo mieguistumas (somnolencija), sedacija, sausa burna, svorio padidėjimas, apetito padidėjimas, svaigulys ir nuovargis. Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Siekiant nustatyti nepageidaujamas mirtazapino reakcijas, buvo įvertinti visų pacientų, dalyvavusių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (įskaitant gydomus pagal kitas nei didžioji depresija indikacijas), duomenys. Atlikta 20 tyrimų (numatyta trukmė iki 12 savaičių), kurių metu 1 501 pacientas (134 paciento metai) buvo gydytas iki 60 mg mirtazapino doze ir 850 pacientų (79 paciento metai) vartojo placebo, duomenų metaanalizė. Norint išlaikyti palyginamumą su placebu, buvo neįtraukti tolesni šių tyrimų stebėsenos duomenys. 1-oje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė gydant mirtazapinu, negu placebu bei papildytos pavieniais savanoriškais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas. Pavienių savanoriškų pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas dažnis remiasi klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis apie šiuos reiškinius. Pavienių savanoriškų pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių nenustatyta klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų mirtazapino tyrimų metu, dažnis apibūdinamas kaip ,,nežinomas“. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos į mirtazapiną Organų sistemų klasės | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Kaulų čiulpų slopinimas (granuliocitopenija, agranuliocitozė, aplazinė anemija, trombocitopenija) Eozinofilija Endokrininiai sutrikimai | | | | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija Hiperprolaktinemija (ir susiję simptomai – galaktorėja ir ginekomastija) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Svorio padidėjimas1 Apetito padidėjimas1 | | | | Hiponatremija Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai Sumišimas Nerimas2, 5 Nemiga3, 5 | Košmarai2 Manija Susijaudinimas2 Haliucinacijos Psichomotorinis neramumas (įskaitant akatiziją, hiperkineziją) | Agresija | Mąstymas apie savižudybę6 Savižudiškas elgesys6 Somnabulizmas Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas (somnolencija)1, 4 Sedacija1, 4 Galvos skausmas2 | Letargija1 Svaigulys Drebulys Amnezija7 | Parestezija2 Neramių kojų sindromas Apalpimas | Mioklonija | Traukuliai (priepuoliai) Serotonino sindromas Burnos parestezija Dizartrija Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija | Hipotenzija2 | | Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Pykinimas3 Viduriavimas2 Vėmimas2 Vidurių užkietėjimas1 | Burnos hipestezija | Pankreatitas | Burnos edema Padidėjęs seilėtekis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Transaminazių suaktyvėjimas serume | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Egzantema2 | | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas Pūslinis dermatitas Daugiaformė raudonė Toksinė epidermio nekrolizė Reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija Mialgija Nugaros skausmas1 | | | Rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | | Priaprizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Periferinė edema1 Nuovargis | | | Generalizuota edema Vietinė edema Tyrimai | | | | | Kreatinino kinazės koncentracijos padidėjimas 1 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant mirtazapino nei placebo. 2 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė dažniau, vartojant placebo nei mirtazapino, visgi statistiškai nereikšmingai dažniau. 3 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant placebo nei mirtazapino. 4 Pastaba: sumažinus dozę, mieguistumas (somnolencija) ar sedacija dažniausiai nesumažėja, bet rizikuojama, kad susilpnės antidepresinis poveikis. 5 Gydant visais antidepresantais, gali pasireikšti arba pasunkėti nerimas bei nemiga (tai gali būti depresijos simptomai). Gydant mirtazapinu, buvo pranešta apie pablogėjimą arba nerimo bei nemigos atsiradimą. 6 Vartojant mirtazapino arba netrukus po gydymo nutraukimo, nustatyta mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių). * Daugeliu atvejų, nutraukus vaistinio preparato vartojimą, nepageidaujamas poveikis išnyko. Vertinant klinikinių tyrimų metu atliktus laboratorinius tyrimus, nustatytas laikinas transaminazių ir gama gliutamiltrasferazių aktyvumo padidėjimas (tačiau pranešimai apie susijusius nepageidaujamus reiškinius vartojant mirtazapino nebuvo statistiškai reikšmingai dažnesni nei vartojant placebo). Vaikų populiacija Klinikinių tyrimų su vaikais metu dažnai buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai: kūno svorio padidėjimas, dilgėlinė ir hipertrigliceridemija (taip pat žr. 5.1 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.