Mirtazapine Orion

Dozavimas Suaugusieji Veiksminga paros dozė paprastai būna nuo 15 iki 45 mg. Pradinė dozė yra nuo 15 iki 30 mg. Mirtazapino poveikis pasireiškia po 1-2 gydymo savaičių. Gydant tinkama vaistinio preparato doze, palankus atsakas pasireiškia per 2-4 savaites. Jeigu atsakas nepakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios. Jeigu ir per kitas 2-4 savaites atsako į gydymą nėra, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Depresija sergančius pacientus reikia gydyti pakankamą laikotarpį (mažiausiai 6 mėnesius), kad būtų užtikrinta, jog simptomai išnyko. Gydymą mirtazapinu rekomenduojama nutraukti laipsniškai, kad neatsirastų nutraukimo simptomų (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams Rekomenduojama tokia pat dozė kaip ir suaugusiesiems. Didinant dozę, senyvą pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, kad būtų gaunamas veiksmingas ir saugus atsakas į gydymą. Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi Iš pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 40 ml/min.), organizmo mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti Mirtazapine Orion šios grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių). Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi Iš pacientų, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti Mirtazapine Orion šios grupės pacientams, ypač sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nes tyrimų su sunkiu kepenų funkcijos sutrikimų sergančiais pacientais neatlikta (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Mirtazapine Orion vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima, nes jo veiksmingumas dviem trumpalaikiais klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas (žr. 5.1 skyrių), o taip pat ir saugumo sumetimais (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Mirtazapino pusinės eliminacijos laikas yra 20-40 valandų, todėl Mirtazapine Orion galima vartoti kartą per parą. Paros dozę rekomenduojama išgerti iš karto vakare, prieš einant miegoti. Be to, Mirtazapine Orion dozę galima padalyti į dvi dalis (vieną išgerti ryte, kitą vakare; didesnę dozę reikia gerti vakare). Tabletes reikia nuryti nekramtant ir užgerti skysčiu.

Vaikų populiacija Mirtazapine Orion negalima skirti vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų duomenimis, su savižudišku elgesiu siejamo elgesio (bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebą. Jeigu dėl paciento būklės visgi nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda polinkio į savižudybę simptomų. Be to, nepakanka ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos raidai. Savižudybė ir (arba) mąstymas apie savižudybę arba paciento būklės pasunkėjimas Depresija yra susijusi su mąstymo apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka tol, kol nepasiekiama reikšminga remisija. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Pacientams, kuriems anksčiau su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą, dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams, vartojantiems antidepresantų, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, palyginti su placebu. Gydant antidepresantais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių, ir nedelsdami kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda tokių simptomų. Atsižvelgiant į savižudybės riziką, ypač gydymo pradžioje, pacientui reikia duoti mažiausią tinkamam gydymui pakankamą kiekį Mirtazapine Orion plėvele dengtų tablečių, kad būtų sumažinta perdozavimo rizika. Kaulų čiulpų slopinimas Gydantis Mirtazapine Orion, nustatytas kaulų čiulpų slopinimas, dažniausiai pasireiškiantis granulocitopenija ar agranulocitoze. Klinikinių Mirtazapine Orion tyrimų duomenimis, laikina agranulocitozė pasireiškė retai. Po Mirtazapine Orion patekimo į rinką nustatyta labai retų, dažniausiai laikinų agranulocitozės atvejų, visgi kai kurie iš jų buvo mirtini. Dažniausiai mirtis ištiko vyresnius nei 65 metų pacientus. Gydytojas turi atkreipti dėmesį į tokius simptomus: karščiavimą, gerklės skausmą, stomatitą ar kitus infekcijos požymius. Jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti kraujo tyrimą. Gelta Jeigu pasireiškia gelta, gydymą reikia nutraukti. Būklės, dėl kurių būtinas stebėjimas Atsargiai dozuoti vaistinį preparatą ir gydymo metu reguliariai atidžiai stebėti būtina pacientus: kurie serga epilepsija ar organiniu smegenų sindromu. Klinikinė patirtis rodo, kad gydantis mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuolių, taigi pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių, Mirtazapine Orion reikia pradėti skirti atsargiai. Jeigu prasideda epilepsijos priepuolis arba epilepsijos priepuoliai padažnėja, gydymą reikia nutraukti; kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo maždaug 35 %, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėja maždaug 55 %; kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas < 40 ml/min.) ar sunkiu (kreatinino klirensas  10 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo atitinkamai maždaug 30 % ir 50 %, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo atitinkamai maždaug 55 % ir 115 %. Rodmenys pacientų, sergančių lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), palyginti su pacientų, kurių inkstų funkcija normali, rodmenimis reikšmingai nesiskyrė; kurie serga širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies laidumo sutrikimais, krūtinės angina arba neseniai patyrė miokardo infarktą, nes jiems būtina laikytis įprastinių atsargumo priemonių ir kartu atsargiai skirti kitų vaistinių preparatų; kurių mažas kraujospūdis; kurie serga cukriniu diabetu. Antidepresantai gali keisti gliukozės koncentraciją diabetu sergančių pacientų kraujyje. Tokiems pacientams gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų vaistinių preparatų nuo diabeto dozavimą bei juos rekomenduojama atidžiai tirti. Kaip ir vartojant kitokių antidepresantų, reikia atsižvelgti į šias aplinkybes: vartojant antidepresantų, šizofrenija arba kitokiais psichikos sutrikimais sergančių pacientų psichozės simptomai gali pasunkėti, gali suintensyvėti paranojiškas mąstymas; gydoma depresinė bipolinio sutrikimo fazė gali pereiti į manijos fazę. Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė manija ar hipomanija, reikia atidžiai stebėti. Jeigu prasideda manijos fazė, mirtazapino vartojimą reikia nutraukti; nors priklausomybės nuo Mirtazapine Orion nebūna, visgi po vaistinio preparato patekimo į rinką gauti duomenys rodo, kad po ilgalaikio vartojimo gydymą staigiai nutraukus, kartais gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Dažniausiai tokios reakcijos būna lengvos ir savaime išnykstančios. Pasireiškia įvairių nutraukimo simptomų, iš jų dažniausiai pasireiškia galvos svaigimas, ažitacija, nerimas, galvos skausmas ir pykinimas. Nors apie juos pranešta, kaip apie nutraukimo simptomus, visgi reikia numatyti, kad jie gali būti susiję ir su pačia liga. Kaip nurodyta 4.2 skyriuje, mirtazapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui; reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems būna šlapinimosi sutrikimų, pavyzdžiui, prostatos hipertrofija, ir pacientus, kuriems diagnozuota uždaro kampo glaukoma ar akispūdžio padidėjimas (tikimybė, kad Mirtazapine Orion sukels problemų, yra maža, nes vaistinio preparato anticholinerginis poveikis labai silpnas); akatizija / psichomotorinis neramumas: antidepresantų vartojimas yra susijęs su akatizijos vystymusi, apibūdinamu subjektyviai nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, kuris dažnai pasireiškia kartu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsiranda šie simptomai, dozės padidinimas gali būti žalingas; po mirtazapino pateikimo į rinką pranešta apie QT intervalo pailgėjimo, paroksizminės polimorfinės skilvelių tachikardijos, skilvelių tachikardijos ir staigios mirties atvejus. Didžioji dalis pastebėtų atvejų pasireiškė perdozavus arba pacientams, turintiems kitų QT intervalo pailgėjimo rizikos veiksnių, įskaitant QTc intervalą ilginančių vaistinių preparatų vartojimą (žr. 4.5 ir 4.9 skyrius). Pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kurių kraujo giminaičiams yra buvę QT intervalo pailgėjimo atvejų arba kurie kartu vartoja kitų vaistinių preparatų, galinčių ilginti QTc intervalą, mirtazapino reikia skirti vartoti atsargiai. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso–Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę, kurios gali kelti grėsmę gyvybei arba būti mirtinos. Jeigu pasireiškia šias reakcijas leidžiantys įtarti požymiai ir simptomai, reikėtų nedelsiant nutraukti gydymą mirtazapinu. Jeigu vartojant mirtazapiną pacientui pasireiškė kuri nors iš šių reakcijų, šiam pacientui daugiau niekada negalima atnaujinti gydymo mirtazapinu. Hiponatremija Vartojant mirtazapiną, labai retai pasireiškia hiponatremija dėl galimai sutrikusios antidiurezinio hormono (ADH) sekrecijos. Atsargiai skirti pacientams, kuriems rizika yra padidėjusi – vyresnio amžiaus pacientams ar pacientams, gydomiems vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti hiponatremiją. Serotonino sindromas Gali pasireikšti sąveika su serotoninerginėmis veikliosiomis medžiagomis. Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vartojant kartu su kitomis serotoninerginėmis medžiagomis, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių). Serotonino sindromas gali pasireikšti hipertermija, rigidiškumu, mioklonija, vegetacinės nervų sistemos nestabilumu su galima greita gyvybiškai svarbių organizmo būklės rodiklių kaita, psichinės būklės kaita, įskaitant sumišimą, dirglumą ir stipria ažitacija progresuojančią į kliedėjimą ir komą. Dėl to yra būtina laikytis atsargumo ir atidžiai stebėti pacientą dėl galimos šių veikliųjų medžiagų ir mirtazapino sąveikos. Jeigu pasireiškia minėtas poveikis, gydymas mirtazapinu turi būti nutrauktas ir skirtas palaikomasis simptominis gydymas. Sprendžiant iš duomenų, gautų po vaistinio preparato patekimo į rinką, vienu mirtazapinu gydomiems pacientams serotonino sindromas pasireiškia labai retai (žr. 4.8 skyrių). Senyviems pacientams Senyvi žmonės dažnai būna jautresni antidepresantams, ypač jų nepageidaujamam poveikiui. Klinikinių mirtazapino tyrimų metu nepageidaujamas poveikis senyviems pacientams buvo diagnozuojamas ne dažniau nei kitų amžiaus grupių pacientams. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Depresija sergantiems pacientams pasireiškia įvairių simptomų, susijusių su liga. Taigi kartais būna sunku nustatyti, kurie simptomai atsiranda dėl ligos, o kurie – dėl gydymo mirtazapinu. Saugumo duomenų santrauka Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, kurių klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu (žr. toliau) pasireiškė daugiau kaip 5 % mirtazapino vartojusių pacientų, buvo somnolencija, sedacija, burnos džiūvimas, svorio padidėjimas, apetito padidėjimas, svaigulys ir nuovargis. Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso–Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Siekiant nustatyti nepageidaujamas Mirtazapine Orion reakcijas, buvo įvertinti visų pacientų, dalyvavusių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (įskaitant gydomus pagal kitas nei didžioji depresija indikacijas), duomenys. Atlikta 20 tyrimų (numatyta trukmė iki 12 savaičių), kurių metu 1501 pacientas (134 paciento metai) buvo gydytas iki 60 mg mirtazapino doze ir 850 pacientų (79 paciento metai) vartojo placebą, duomenų metaanalizė. Tyrimų pratęsimo duomenys į metaanalizę neįtraukti, kad išliktų palyginamumas su placebu. 1-oje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė gydant Mirtazapine Orion negu placebu, bei papildytos pavieniais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas dažnis remiasi klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis apie šiuos reiškinius. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių nenustatyta klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų mirtazapino tyrimų metu, dažnis apibūdinamas kaip „dažnis nežinomas“. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos į mirtazapiną Organų sistemų klasės | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000) | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Kaulų čiulpų slopinimas (granulocitopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, trombocitopenija) Eozinofilija Endokrininiai sutrikimai | | | | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija, hiperprolaktinemija (ir susiję simptomai - galaktorėja ir ginekomastija) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Svorio padidėjimas1 Apetito padidėjimas1 | | | | Hiponatremija Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai Sumišimas Nerimas2, 5 Nemiga3, 5 | Košmarai 2 Manija Susijaudinimas 2 Haliucinacijos Psichomotorinis neramumas (įskaitant akatiziją, hiperkineziją). | Agresija | Mąstymas apie savižudybę6 Savižudiškas elgesys6, somnambulizmas Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija1,4 Sedacija1,4 Galvos skausmas2 | Letargija1 Svaigulys Drebulys Amnezija7 | Parestezija2 Neramių kojų sindromas Apalpimas | Mioklonija | Traukuliai (priepuoliai) Serotonino sindromas Burnos parestezija Dizartrija Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija | Hipotenzija2 | | Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Pykinimas3 Viduriavimas2 Vėmimas2 Vidurių užkietėjimas1 | Burnos hipestezija | Pankreati-tas | Burnos edema Padidėjęs seilėtekis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Transami-nazių suaktyvėjimas serume | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Egzantema2 | | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas Pūslinis dermatitas Daugiaformė eritrema Toksinė epidermio nekrolizė Reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija Mialgija Nugaros skaumas1 | | | Rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | | Priapizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Periferinė edema1 Nuovargis | | | Išplitusi edema, lokali edema Tyrimai | | | | | Padidėjęs kreatinkinazės aktyvumas kraujyje 1 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant mirtazapiną nei placebą. 2 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną, visgi statistiškai nereikšmingai dažniau. 3 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną. 4 N.B. sumažinus dozę, somnolencija ar sedacija dažniausiai nesumažėja, bet rizikuojama, kad susilpnės antidepresinis poveikis. 5 Gydant visais antidepresantais, gali pasireikšti arba pasunkėti nerimas bei nemiga (tai gali būti depresijos simptomai). Gydant mirtazapinu, nustatytas nerimas bei nemiga arba nerimo ir nemigos pasunkėjimas. 6 Vartojant mirtazapiną arba netrukus po gydymo nutraukimo, nustatyta mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių). 7 Dauguma atvejų, nutraukus vaistinio preparato vartojimą, nepageidaujamas poveikis išnyko. Vertinant klinikinių tyrimų metu atliktus laboratorinius tyrimus, nustatytas laikinas transaminazių ir gama gliutamiltrasferazių aktyvumo padidėjimas (visgi pranešimai apie susijusius nepageidaujamus reiškinius vartojant Mirtazapine Orion nebuvo statistiškai reikšmingai dažnesni nei vartojant placebą). Vaikų populiacija Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo vaikai, dažnai buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai: kūno svorio padidėjimas, dilgėlinė ir hipertrigliceridemija (taip pat žr. 5.1 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).