Mirzaten

Dozavimas Suaugusieji Veiksminga paros dozė paprastai būna nuo 15 iki 45 mg. Pradinė dozė yra nuo 15 iki 30 mg. Mirtazapino poveikis pasireiškia po 1-2 gydymo savaičių. Gydant tinkama vaistinio preparato doze, palankus atsakas pasireiškia per 2-4 savaites. Jeigu atsakas nepakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios. Jeigu ir per kitas 2-4 savaites atsako į gydymą nėra, šio vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Depresija sergantys pacientai turi būti gydomi pakankamai ilgai – bent 6 mėnesius, kad simptomai visiškai išnyktų. Gydymą mirtazapinu rekomenduojama nutraukti palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams Rekomenduojama tokia pat dozė kaip ir suaugusiesiems. Didinant dozę, senyvą pacientą būtina atidžiai prižiūrėti, kad būtų gaunamas veiksmingas ir saugus atsakas į gydymą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Iš ligonių, kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 40 ml/min.), organizmo mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti Mirzaten šios grupės ligoniams (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Iš ligonių, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo mirtazapino klirensas gali būti mažesnis. Į tai reikia atsižvelgti, skiriant vartoti Mirzaten šios grupės ligoniams, ypač sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nes tyrimų su sunkiu kepenų funkcijos sutrikimų sergančiais ligoniais neatlikta (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Mirzaten vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima (žr. 4.4 skyrių), nes jo veiksmingumas dviem trumpalaikiais klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas (žr. 5.1 skyrių), o taip pat saugumo sumetimais (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Mirtazapino pusinės eliminacijos periodas trunka 20-40 valandų, todėl Mirzaten užtenka vartoti vieną kartą per parą. Geriausia jį vartoti vieną kartą per parą prieš nakties miegą. Tačiau Mirzaten paros dozę galima padalyti į dvi dalis (vieną iš jų gerti ryte, kitą vakare prieš miegą, didesnę dozę reikia gerti vakare). Tabletes reikia vartoti per burną. Tabletė greitai ištirpsta burnoje, dėl to jos nebūtina užsigerti vandeniu.

Vaikų populiacija Mirzaten negalima skirti vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų duomenimis, su savižudišku elgesiu siejamo elgesio (bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebą. Jeigu dėl ligonio būklės visgi nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda polinkio į savižudybę simptomų. Be to, nepakanka ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos raidai. Savižudybė ir mąstymas apie savižudybę arba ligonio būklės pasunkėjimas Depresija yra susijusi su mąstymo apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka tol, kol nepasiekiama reikšminga remisija. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Ligoniams, kuriems anksčiau su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą, dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams, vartojantiems antidepresantų, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, palyginti su placebu. Gydant antidepresantais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių, ir nedelsdami kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda tokių simptomų. Atsižvelgiant į savižudybės riziką, ypač gydymo pradžioje, ir norint sumažinti perdozavimo pavojų, ligoniui reikia duoti tik mažiausią pakankamą geram gydymui Mirzaten burnoje disperguojamųjų tablečių. Kaulų čiulpų slopinimas Gydantis Mirzaten, nustatytas kaulų čiulpų slopinimas, dažniausiai pasireiškiantis granulocitopenija ar agranulocitoze. Klinikinių Mirzaten tyrimų duomenimis, laikina agranulocitozė pasireiškė retai. Po Mirzaten patekimo į rinką nustatyta labai retų, dažniausiai laikinų agranulocitozės atvejų, visgi kai kurie iš jų buvo mirtini. Dažniausiai mirtis ištiko vyresnius nei 65 metų pacientus. Gydytojas turi atkreipti dėmesį į tokius simptomus: karščiavimą, gerklės skausmą, stomatitą ar kitus infekcijos požymius. Jeigu atsiranda tokių simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti kraujo tyrimą. Gelta Jeigu pasireiškia gelta, gydymą reikia nutraukti. Būklės, dėl kurių būtinas stebėjimas Atsargiai dozuoti vaistinį preparatą ir gydymo metu reguliariai atidžiai stebėti būtina pacientus: kurie serga epilepsija ar organiniu smegenų sindromu. Klinikinė patirtis rodo, kad gydantis mirtazapinu, kaip ir kitokiais antidepresantais, retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuolių, taigi ligoniams, kuriems anksčiau buvo priepuolių, Mirzaten reikia pradėti skirti atsargiai. Jeigu prasideda epilepsijos priepuolis arba epilepsijos priepuoliai padažnėja, gydymą reikia nutraukti; kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo maždaug 35 %, palyginti su pacientais, kurių kepenų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėja maždaug 55 %; kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu. Išgėrus vieną 15 mg mirtazapino dozę, mirtazapino klirensas iš pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas < 40 ml/min.) ar sunkiu (kreatinino klirensas  10 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimu, organizmo sumažėjo atitinkamai maždaug 30 % ir 50 %, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Vidutinė mirtazapino koncentracija plazmoje padidėjo atitinkamai maždaug 55 % ir 115 %. Rodmenys pacientų, sergančių lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 80 ml/min.), palyginti su pacientų, kurių inkstų funkcija normali, rodmenimis reikšmingai nesiskyrė; kurie serga širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies laidumo sutrikimais, krūtinės angina arba neseniai patyrė miokardo infarktą, nes jiems būtina laikytis įprastinių atsargumo priemonių ir kartu atsargiai skirti kitų vaistinių preparatų; kurių mažas kraujospūdis; kurie serga cukriniu diabetu. Antidepresantai gali keisti gliukozės koncentraciją diabetu sergančių ligonių kraujyje. Tokiems ligoniams gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų vaistų nuo diabeto dozavimą bei juos rekomenduojama atidžiai tirti. Kaip ir vartojant kitokių antidepresantų, reikia atsižvelgti į šias aplinkybes: vartojant antidepresantų, šizofrenija arba kitokiais psichikos sutrikimais sergančių ligonių psichozės simptomai gali pasunkėti, gali suintensyvėti paranojiškas mąstymas; gydoma depresinė bipolinio sutrikimo fazė gali pereiti į manijos fazę. Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė manija ar hipomanija, reikia atidžiai stebėti. Jeigu prasideda manijos fazė, mirtazapino vartojimą reikia nutraukti; nors priklausomybės nuo Mirzaten nebūna, visgi po vaistinio preparato patekimo į rinką gauti duomenys rodo, kad po ilgalaikio vartojimo gydymą staigiai nutraukus, kartais gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Dažniausiai tokios reakcijos būna lengvos ir savaime išnykstančios. Pasireiškia įvairių nutraukimo simptomų, iš jų dažniausiai pasireiškia galvos svaigimas, ažitacija, nerimas, galvos skausmas ir pykinimas. Nors apie juos pranešta, kaip apie nutraukimo simptomus, visgi reikia numatyti, kad jie gali būti susiję ir su pačia liga. Kaip nurodyta 4.2 skyriuje, mirtazapino vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui; reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems būna šlapinimosi sutrikimų, pavyzdžiui, prostatos hipertrofija, ir pacientus, kuriems diagnozuota uždaro kampo glaukoma ar akispūdžio padidėjimas (tikimybė, kad Mirzaten sukels problemų, yra maža, nes vaistinio preparato anticholinerginis poveikis labai silpnas). akatizija/ psichomotorinis neramumas: antidepresantų vartojimas yra susijęs su akatizijos vystymusi, apibūdinamu subjektyviai nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, kuris dažnai pasireiškia kartu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsiranda šie simptomai, dozės padidinimas gali būti žalingas. po mirtazapino pateikimo į rinką yra pastebėta QT intervalo pailgėjimo, torsades de pointes, skilvelių tachikardijos ir staigios mirties atvejų. Didžioji pastebėtų atvejų dalis pasireiškė kartu su perdozavimu arba pacientams, turintiems kitų QT intervalo pailgėjimo rizikos veiksnių, įskaitant vartojimą kartu su QTc ilginčiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 ir 4.9 skyrius). Pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kurių šeimoje yra buvę QT intervalo pailgėjimo atvejų, arba kurie kartu vartoja kitų vaistinių preparatų, galinčių ilginti QTc intervalą, Mirzaten skirti reikia atsargiai. Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso–Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę, kurios gali kelti grėsmę gyvybei arba būti mirtinos. Jeigu pasireiškia šias reakcijas leidžiantys įtarti požymiai ir simptomai, reikia nedelsiant nutraukti gydymą mirtazapinu. Jeigu vartojant pacientui pasireiškė kuri nors iš šių reakcijų, šiam pacientui daugiau niekada negalima atnaujinti gydymo mirtazapinu. Hiponatremija Vartojant mirtazapiną, labai retai pasireiškia hiponatremija dėl galimai netinkamos antidiuretinio hormono (ADH) sekrecijos. Atsargiai skirti pacientams, kuriems rizika yra padidėjusi – vyresnio amžiaus pacientams ar pacientams, gydomiems vaistais, kurie gali sukelti hiponatremiją. Serotonino sindromas Gali pasireikšti sąveika su serotoninerginėmis veikliosiomis medžiagomis. Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vartojant kartu su kitomis serotoninerginėmis medžiagomis, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių). Seroronino sindromas gali pasireikšti hipertermija, rigidiškumu, mioklonija, vegetacinės nervų sistemos nestabilumu su galima greita gyvybiškai svarbių organizmo būklės rodiklių kaita, psichinės būklės kaita, įskaitant sumišimą, dirglumą ir stipria ažitacija progresuojančią į kliedėjimą ir komą. Dėl to yra būtina laikytis atsargumo ir atidžiai stebėti pacientą dėl galimos šių veikliųjų medžiagų ir miratazapino sąveikos. Jeigu pasireiškia minėtas poveikis, gydymas mirtazapinu turi būti nutrauktas ir skirtas palaikomasis simptominis gydymas. Sprendžiant iš duomenų, gautų po vaistinio preparato patekimo į rinką, vienu Mirzaten gydomiems ligoniams serotonino sindromas pasireiškia labai retai (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai Senyvi žmonės dažnai būna jautresni antidepresantams, ypač jų nepageidaujamam poveikiui. Klinikinių Mirzaten tyrimų metu nepageidaujamas poveikis senyviems pacientams buvo diagnozuojamas ne dažniau nei kitų amžiaus grupių pacientams. Mirzaten sudėtyje yra laktozės Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Mirzaten sudėtyje yra sorbitolio Reikia atsižvelgti į adityvų kartu vartojamų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra sorbitolio (ar fruktozės), ir su maistu vartojamo sorbitolio (ar fruktozįs) poveikį. Geriamojo vaistinio preparato sudėtyje esantis sorbitolis gali oaveikti kitų kartu vartojamų geriamųjų vaistinių preparatų biologinį prieinamumą. Mirzateno sudėtyje yra aspartamo Aspartamas yra fenilalanino šaltinis. Jis gali būti kenksmingas sergantiems fenilketonurija.

Depresija sergantiems ligoniams pasireiškia įvairių simptomų, susijusių su liga. Taigi kartais būna sunku nustatyti, kurie simptomai atsiranda dėl ligos, o kurie – dėl gydymo Mirzaten. Saugumo duomenų santrauka Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, kurių klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu (žr. toliau) pasireiškė daugiau kaip 5 % Mirzaten vartojusių pacientų, buvo somnolencija, sedacija, burnos džiūvimas, svorio padidėjimas, apetito padidėjimas, galvos svaigimas ir nuovargis. Taikant gydymą mirtazapinu, gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas, įskaitant Stivenso–Džonsono sindromą (SDS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), pūslinį dermatitą ir daugiaformę raudonę (žr. 4.4 skyrių ). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Siekiant nustatyti nepageidaujamas Mirzaten reakcijas, buvo įvertinti visų pacientų, dalyvavusių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (įskaitant gydomus pagal kitas nei didžioji depresija indikacijas), duomenys. Atlikta 20 tyrimų (numatyta trukmė iki 12 savaičių), kurių metu 1501 pacientas (134 paciento metai) buvo gydytas iki 60 mg mirtazapino doze ir 850 pacientų (79 paciento metai) vartojo placebą, duomenų metaanalizė. Tyrimų pratęsimo duomenys į metaanalizę neįtraukti, kad išliktų palyginamumas su placebu. 1-oje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė gydant Mirzaten negu placebu, bei papildytos pavieniais pranešimais apie nepageidaujamas reakcijas. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas dažnis remiasi klinikinių tyrimų metu gautais duomenimis apie šiuos reiškinius. Pavienių pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurių nenustatyta klinikinių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų mirtazapino tyrimų metu, dažnis apibūdinamas kaip,,dažnis nežinomas“. 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos į mirtazapiną Organų sistemų klasės | Labai dažni (≥ 1/10) | Dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) | Reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000) | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | | Kaulų čiulpų slopinimas (granulocitopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, trombocitopenija) Eozinofilija Endokrininiai sutrikimai | | | | | Netinkama antidiurezinio hormono sekrecija. Hiperprolaktinemija (ir su ja susiję simptomai: galaktorėja ir ginekomastija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Svorio padidėjimas 1 Apetito padidėjimas 1 | | | | Hiponatremija Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai Sumišimas Nerimas 2, 5 Nemiga 3, 5 | Košmarai 2 Manija Ažitacija 2 Haliucinacijos Psichomotorinis neramumas (įskaitant akatiziją, hiperkineziją). | Agresija | Mąstymas apie savižudybę 6 Savižudiškas elgesys 6 Somnambulizmas Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija1,4 Sedacija1, 4 Galvos skausmas2 | Letargija 1 Galvos svaigimas Drebulys Amnezija7 | Parestezija 2 Neramių kojų sindromas Apalpimas | Mioklonija | Traukuliai (priepuolis) Serotonino sindromas Burnos parestezija Dizartrija Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija | Hipotenzija 2 | | Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Pykinimas 3 Viduriavimas2 Vėmimas 2 Vidurių užkietėjimas1 | Burnos hipestezija | Pankreatitas | Burnos edema Padidėjęs seilėtekis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Transaminazių suaktyvėjimas serume | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Egzantema 2 | | | Stivenso-Džonsono sindromas Pūslinis dermatitas Daugiaformė eritrema Toksinė epidermio nekrolizė Reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija Mialgija Nugaros skaumas1 | | | Rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | | Priapizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Periferinė edema 1 Nuovargis | | | Generalizuota edema Lokali edema Tyrimai | | | | | Kreatino kinazės kiekio padidėjimas 1 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant mirtazapiną nei placebą. 2 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną, visgi statistiškai nereikšmingai dažniau. 3 Klinikinių tyrimų metu šie reiškiniai pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau, vartojant placebą nei mirtazapiną. 4 N.B. sumažinus dozę, somnolencija ar sedacija dažniausiai nesumažėja, bet rizikuojama, kad susilpnės antidepresinis poveikis. 5 Gydant visais antidepresantais, gali pasireikšti arba pasunkėti nerimas bei nemiga (tai gali būti depresijos simptomai). Gydant mirtazapinu, nustatytas nerimas bei nemiga arba nerimo ir nemigos pasunkėjimas. 6 Vartojant mirtazapiną arba netrukus po gydymo nutraukimo, nustatyta mąstymo apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 skyrių). 7 Dauguma atvejų, nutraukus vaistinio preparato vartojimą, nepageidaujamas poveikis išnyko. Vertinant klinikinių tyrimų metu atliktus laboratorinius tyrimus, nustatytas laikinas transaminazių ir gama gliutamiltrasferazių padaugėjimas (visgi pranešimai apie susijusius nepageidaujamus reiškinius vartojant Mirzaten nebuvo statistiškai reikšmingai dažnesni nei vartojant placebą). Vaikų populiacija Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo vaikai, dažnai buvo pastebėti šie nepageidaujami reiškiniai: kūno svorio padidėjimas, dilgėlinė ir hipertrigliceridemija (taip pat žr. 5.1 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).