Nebilet Plus

− Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. − Padidėjęs jautrumas sulfamidų dariniui (nes hidrochlorotiazidas priklauso sulfamidų preparatų grupei). − Kepenų nepakankamumas ar kepenų funkcijos sutrikimas. − Anurija, sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas <30 ml/min.). − Ūminis širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas arba širdies nepakankamumo dekompensavimo epizodas, kurio metu reikia švirkšti į veną inotropinio poveikio vaistų. − Sinusinio mazgo silpnumas, įskaitant sinoatrialinę blokadą. − II ir III laipsnio atrioventrikulinė blokada (nesant implantuoto širdies stimuliatoriaus). − Bradikardija (pulso dažnis retesnis nei 60 k/min. iki gydymo pradžios). − Hipotenzija (sistolinis kraujospūdis mažesnis nei 90 mm Hg). − Sunkus periferinės kraujotakos sutrikimas. − Anamnezėje nurodoma bronchinė astma ar buvęs bronchų spazmo priepuolis. − Negydyta feochromocitoma. − Metabolinė acidozė. − Atspari gydymui hipokalemija, hiperkalcemija, hiponatremija ir simptominė hiperurikemija.

Dozavimas Suaugusieji Nebilet Plus 5 mg/25 mg vartojamas gydyti pacientus, kurių kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas kartu vartojant atskirų vaistinių preparatų nebivololio 5 mg ir hidrochlorotiazido 25 mg dozes. Įprasta dozė yra viena tabletė (5 mg/25 mg) kartą per parą, pageidautina vartoti tuo pačiu paros metu. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, Nebilet Plus vartoti negalima (žr. taip pat 4.3 ir 4.4 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų apie poveikį pacientams, kuriems yra kepenų nepakankamumas arba sutrikusi kepenų veikla, yra nedaug. Todėl šiems pacientams Nebilet Plus vartoti negalima. Senyviems pacientams Duomenų apie vyresnių kaip 75 metų pacientų gydymą šiuo vaistu yra nedaug, todėl juos reikia atsargiai gydyti ir atidžiai stebėti. Vaikų populiacija Nebilet Plus saugumas ir veiksmingumas vaikams ir jaunesniems negu 18 metų paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Todėl šio vaisto vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Vaistą galima vartoti valgant.

Žemiau išvardyti įspėjimai kiekvienam vaisto komponentui tinka ir Nebilet Plus fiksuotam deriniui. Žr. taip pat 4.8 skyrių. Nebivololis Žemiau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės tinka visiems beta adrenoblokatoriams. Anestezija Tęsiama beta adrenoreceptorių blokada mažina aritmijų grėsmę intubuojant ir įvadinės anestezijos metu. Jei prieš operaciją šių receptorių blokada nutraukiama, tai gydymą adrenoblokatoriais reikia nutraukti bent 24 valandas prieš operaciją. Reikia laikytis atsargumo, jei kartu su beta adrenoblokatoriais vartojami kai kurie anestetikai, galintys slopinti miokardo veiklą. Pacientą galima apsaugoti nuo klajoklio nervo sukeliamo poveikio švirkščiant į veną atropino tirpalo. Širdies ir kraujagyslių ligos Pacientams, kuriems yra negydytas širdies nepakankamumas, β adrenoblokatorių vartoti negalima, nebent jų būklė yra stabilizuota. Išemine širdies liga sergantiems pacientams gydymą β adrenoblokatoriais reikia nutraukti pamažu, t.y. per 1-2 savaites. Prireikus tuo laikotarpiu galima pradėti vartoti kitus vaistus, kurie padeda išvengti krūtinės anginos pasunkėjimo. Beta adrenoblokatoriai gali sukelti bradikardiją: jeigu pulsas suretėja ramybės būklėje iki 50-55 k/min ir (arba) jeigu pacientas jaučia pernelyg sulėtėjusios širdies veiklos požymių, vaisto dozę reikia mažinti. Beta adrenoblokatorius reikia vartoti atsargiai, kai: - pacientams yra sutrikusi periferinė kraujotaka Reino (Raynaud) liga arba sindromas, protarpinis šlubumas), nes gali pasunkėti ligos eiga; - yra I laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada, nes gali pailgėti impulso sklidimo laikas; pacientai serga Princmetalo (Prinzmetal) krūtinės angina, kuri pasireiškia dėl alfa adrenoreceptorių sukelto širdies vainikinių arterijų spazmo; beta adrenoblokatoriai gali padažninti ir pailginti krūtinės anginos priepuolius. Nebivololio derinimas su verapamilio ir diltiazemo grupės kalcio kanalų blokatoriais, su I klasės antiaritminiais vaistais, centriniu būdu veikiančiais antihipertenziniais vaistais dažniausiai nerekomenduojamas; smulkiau apie tai parašyta 4.5 skyriuje. Metabolizmo ir endokrininiai sutrikimai Nebivololis nekeičia gliukozės koncentracijos sergančiųjų cukriniu diabetu kraujo plazmoje, bet reikia būti atsargiems, nes vaistas gali maskuoti šių ligonių kai kuriuos hipoglikemijos požymius (juntamą stiprų širdies plakimą, tachikardiją). Beta adrenoblokatoriai gali dar labiau padidinti sunkios hipoglikemijos riziką, jeigu vartojami kartu su sulfonilurėjos dariniais. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia patarti atidžiai stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Beta adrenoblokatoriai gali slėpti tachikardiją sergantiesiems hipertireoze. Nutraukus gydymą staiga, gali sustiprėti simptomai. Kvėpavimo sistemos sutrikimai Beta adrenoblokatorius reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, nes šie vaistai gali apsunkinti bronchų spazmus. Kiti sutrikimai Žvyneline (psoriaze) sergančius asmenis galima gydyti beta adrenoblokatoriais tik atidžiai įvertinus jų būklę. Beta adrenoblokatoriai gali padidinti jautrumą alergenams ir sustiprinti anafilaksines reakcijas. Hidrochlorotiazidas Inkstų funkcijos sutrikimas Tiazidų teigiamas poveikis reiškiasi tik tuomet, kai nepakitusi inkstų funkcija. Esant inkstų ligai tiazidai gali sustiprinti azotemiją. Sutrikus inkstų funkcijai galimas šios veikliosios medžiagos kumuliacinis poveikis. Jei progresuoja inkstų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis azoto kiekio padidėjimu kraujyje, reikia atidžiai iš naujo įvertinti gydymą, apsisprendžiant dėl diuretikų vartojimo nutraukimo. Medžiagų apykaita ir endokrininė sistema Tiazidai gali pabloginti gliukozės toleravimą. Todėl sergantiesiems cukriniu diabetu gali tekti koreguoti insulino arba geriamųjų vaistų nuo cukrinio diabeto dozę (žr. 4.5 skyrių). Vartojant tiazidų, gali būti pastebimas latentinis diabetas. Gydymas tiazidiniais diuretikais siejamas su cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos padidėjimu kraujyje. Kai kuriems pacientams tiazidai gali skatinti hiperurikemijos ir (arba) podagros pasireiškimą. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas Gydant bet kuriais diuretikais reikia periodiškai tirti elektrolitų koncentraciją kraujyje. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus (hipokalemiją, hiponatremiją, hipochloreminę alkalozę). Įspėjamieji tokių sutrikimų požymiai yra burnos džiūvimas, troškulys, silpnumas, letargija, mieguistumas, neramumas, raumenų skausmas arba mėšlungis, raumenų silpnumas, hipotenzija, oligurija, tachikardija, virškinimo sutrikimai – pykinimas arba vėmimas. Hipokalemijos rizika didesnė pacientams, sergantiems kepenų ciroze, esant gausiai diurezei, negaunantiems pakankamai elektrolitų, taip pat kartu gydomiems kortikosteroidais arba adrenokortikotropinu (AKTH) (žr. 4.5 skyrių). Pacientai, kuriems nustatytas įgimtas arba įgytas pailgėjusio QT sindromas, ypač jautrūs hipokalemijai. Hipokalemija padidina digitalio glikozidų kardiotoksinį poveikį ir širdies aritmijos riziką. Pacientams, kuriems yra hipokalemijos rizika, reikia dažniau tirti kalio kiekį kraujyje praėjus savaitei nuo vaisto vartojimo pradžios. Esant aukštai aplinkos oro temperatūrai pacientams su edemomis gali pasireikšti hiponatremija dėl kraujo atskiedimo. Chloridų stoka dažniausiai nedidelė ir jos gydyti nereikia. Tiazidai gali sumažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti laikiną nežymų kalcio koncentracijos serume padidėjimą, nesant žinomų kalcio apykaitos sutrikimų. Padidėjusi hiperkalcemija gali būti latentinio hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tiazidų vartojimą reikia nutraukti. Tiazidai gali padidinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir dėl to gali pasireikšti hipomagnezemija. Sisteminė raudonoji vilkligė Vartojant tiazidus pasitaikė sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimo arba suaktyvėjimo atvejų. Dopingo testas Dėl šiame vaiste esančio hidrochlorotiazido gali būti teigiamas dopingo testo rezultatas. Kitas poveikis Vartojant šį vaistinį preparatą, tiek alergiškiems ar bronchine astma sirgusiems, tiek nealergiškiems ar bronchine astma nesirgusiems pacientams gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijų. Vartojant tiazidus retai pasitaikė padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei jų atsiranda vaisto vartojimo metu, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Jei manoma, kad gydymą vaistu reikia atnaujinti, patariama uždengti vietas, kurias gali veikti saulės šviesa ar UV spinduliai. Su baltymais sujungtas jodas Tiazidai gali sumažinti su baltymais sujungto jodo kiekį kraujo serume nesukeldami skydliaukės funkcijos sutrikimų požymių. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido (toliau – HCTZ) dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) [bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)] rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis HCTZ poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. HCTZ vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti HCTZ (taip pat žr. 4.8 skyrių). Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždarojo kampo glaukoma Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždarojo kampo glaukoma.. Jų simptomai yra staiga susilpnėjęs regėjimo aštrumas arba akių skausmas, pasireiškiantis po kelių valandų arba per kelias savaites pradėjus vartoti vaistinio preparato. Negydoma sunki uždaro kampo glaukoma gali sukelti pastovų regėjimo netekimą. Pagrindinis gydymas yra kaip galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Dėl skubaus gydymo vaistiniais preparatais arba chirurginės operacijos reikia apsispręsti tais atvejais, kai nepavyksta kontroliuoti akispūdžio. Vienas iš faktorių, dėl kurių gali išsivystyti sunki uždarojo kampo glaukoma, gali būti anamnezėje esanti nuoroda apie alergiją sulfamidams arba penicilinui. Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Nebilet Plus vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Nebivololio ir hidrochlorotiazido derinys Kartu su įspėjimais, susijusiais su preparato monokomponentais, vartojant Nebilet Plus papildomai reikšminga: Galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija Šio preparato sudėtyje yra laktozės. Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima. Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio požymiai, susiję su arterine hipertenzija ir lėtiniu širdies nepakankamumu, išvardyti kiekvienos veikliosios medžiagos atskirai. Nebivololis Daugelis nebivololio nepageidaujamo poveikio simptomų, kurie paprastai būna lengvi arba vidutinio sunkumo, pateikiami lentelėje atsižvelgiant į organų sistemų klases ir dažnumą. Organų sistemų klasės | Dažni (nuo 1/100 iki < 1/10) | Nedažni (nuo 1/1000 iki 1/100) | Labai reti (1/10000) | Dažnis nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | | | | Angioneurozinė edema, padidėjęs jautrumas Psichikos sutrikimai | | Naktiniai košmarai, depresija | | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas, svaigulys, parestezijos | | Apalpimas | Akies sutrikimai | | Regos sutrikimas | | Širdies sutrikimai | | Bradikardija, širdies nepakankamumas, sulėtėjęs impulso sklidimas atrioventrikuliniame mazge arba atrioventrikulinė blokada | | Kraujagyslių sutrikimai | | Hipotenzija, protarpinis šlubumas (pasitaiko dažniau) | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Bronchų spazmas | | Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas, pykinimas, viduriavimas | Dispepsija, vidurių pūtimas, vėmimas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Niežulys, eriteminis bėrimas | Sunkesnė psoriazės eiga | Dilgėlinė Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Impotencija | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis, patinimai | | | Vartojant kai kuriuos beta adrenoblokatorius, atsirado nepageidaujamos reakcijos: haliucinacijos, psichozės, konfūzija, galūnių šalimas arba pamėlynavimas, Reino (Raynaud) sindromas, akių sausumas, praktololio tipo vaistų sukeliamas akių gleivinių ir odos toksinis pažeidimas. Hidrochlorotiazidas Toliau nurodyti nepageidaujamo poveikio požymiai, vartojant tik vieną hidrochlorotiazidą. Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Dažnis nežinomas: nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma HCTZ sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: leukopenija, neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, aplazinė arba hemolizinė anemija, čiulpų nepakankamumas. Imuninės sistemos sutrikimai: anafilaksinė reakcija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: anoreksija, dehidracija, podagra, cukrinis diabetas, metabolinė alkalozė, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, elektrolitų balanso sutrikimas (hiponatremija, hipokalemija, hipomagnemija, hipochloremija, hiperkalcemija), hiperglikemija, hiperamilazemija. Psichikos sutrikimai: apatija, konfūzija, depresija, nervingumas, neramumas, nemiga. Nervų sistemos sutrikimai: traukuliai, sąmonės pritemimas, koma, galvos skausmas, svaigimas, parestezija, parezė. Akių sutrikimai Dažnis nežinomas: skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždarojo kampo glaukoma. Ksantopsija, daiktų matymas lyg per miglą, miopija (pasunkėjusi), sumažėjęs ašarų išsiskyrimas. Ausų ir labirintų sutrikimai: galvos sukimasis (vertigo). Širdies sutrikimai: aritmija, juntamas stiprus širdies plakimas. Kraujagyslių sutrikimai: ortostatinė hipotenzija, trombozė, embolija, šokas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai: kvėpavimo sutrikimas, pneumonija, intersticiniai plaučių pakitimai, plaučių edema. Dažnis labai retas: ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių). Virškinimo trakto sutrikimai: burnos sausumas, pykinimas, vėmimas, skrandžio veiklos sutrikimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas, paralitinis žarnų nepraeinamumas, pilvo pūtimas, seilių liaukų uždegimas, kasos uždegimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai: cholestazinė gelta, tulžies pūslės uždegimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežulys, purpura, dilgėlinė, padidėjęs jautrumas šviesai, raudonosios vilkligės odos forma, nekrozuojantis vaskulitas, toksinė epidermio nekrolizė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai: mėšlungis, raumenų skausmas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai: inkstų funkcijos sutrikimas, ūminis inkstų nepakankamumas, intersticinis nefritas, gliukozurija. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai: erekcijos sutrikimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai: astenija, karščiavimas, nuovargis, troškulys. Tyrimai: EKG pakitimai, padidėjęs cholesterolio, trigliceridų kiekis kraujyje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.