Neupedix

Dozavimas Infuzija pradedama 0,05-0,1 mikrogramo alprostadilio/kg kūno svorio per minutę greičiu. Pasiekus terapinį atsaką, kuris padidina deguonies tiekimą esant ribotai plaučių kraujotakai arba padidina sisteminį kraujospūdį bei kraujo pH, kai sisteminė kraujotaka yra ribota, infuzijos greitis turi būti sumažintas iki mažiausios įmanomos dozės, kad būtų išlaikytas norimas atsakas. Tai galima pasiekti sumažinus dozę iki 0,01-0,025 mikrogramų/kg kūno svorio per minutę. Siekiant išvengti latako užsidarymo, rekomenduojama vaistinio preparato skirti anksti, nes latakui užsidarius, jį vėl atverti galima tik skiriant didesnę dozę (> 0,1 mikrogramo/kg kūno svorio per minutę). Jei paskyrus 0,05-0,1 mikrogramo/kg kūno svorio per minutę gydomasis poveikis nėra pakankamas, dozę galima didinti iki didžiausios 0,4 mikrogramo/kg kūno svorio per minutę. Didinant dozę iki daugiausia 0,4 mcg/kg kūno svorio per minutę, ištirta vaikų poaibyje (n=43). Tačiau didinant infuzijos greitį retai kada pasiekiamas ryškesnis poveikis ir paprastai pasireiškia sunkesnių nepageidaujamų reakcijų. Vaikams, sergantiems cianotine širdies liga, galima tikėtis, kad latakas atsivers 30 min.-3 val. laikotarpyje nuo gydymo PGE1 pradžios, o dalinis deguonies slėgis padidės vidutiniškai 20-30 mmHg (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vartojimo metodas Alprostadilio geriausia vartoti atliekant nepertraukiamą infuziją į veną, naudojant atitinkamas automatines infuzines pompas. Taip pat vaistą galima suleisti per bambos arterijos kateterį, įvestą ties ductus arteriosus anga. Prieš vartojimą Neupedix praskieskite. Kaip skiediklis tinka 0,9 % fiziologinis tirpalas arba 5 % gliukozės tirpalas (žr. 6.6 skyrių). Vartojimo trukmė Neupedix paprastai galima vartoti tik prieš operaciją 2-3 dienas. Išimtiniais atvejais, kruopščiai įvertinus rizikos ir naudos santykį, vartojimas taip pat gali būti pratęstas (iki 3 savaičių) (naujagimiams, sergantiems kairiosios širdies pusės hipoplazijos sindromu prieš širdies persodinimą arba naujagimiams, kuriems pageidaujama ilgesnės augimo ir brendimo fazės, siekiant sumažinti operacijos riziką) (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Vaikai ir paaugliai Neupedix sudėtyje yra etanolio, kuris gali turėti įtakos vaikams (žr. 4.4 skyrių).

Neupedix gali skirti tik patyrę gydytojai arba gerai apmokyti sveikatos priežiūros specialistai, prižiūrint gydytojui pediatrijos klinikose, kuriose galima kardiologinė diagnostika ir vaikų intensyvioji terapija. Vaikams, kuriems yra įgimtų širdies ydų, reikia reguliariai stebėti šiuos parametrus: Arterinio kraujo dujas (pO2, pCO2); Arterinio kraujo pH; Kraujo spaudimą; EKG; Širdies ritmą; Kvėpavimo dažnį; Kvėpavimo būklę (pradinis nuolatinis stebėjimas). Vaikams, kuriems yra aortos lanko anomalijų, be pirmiau išvardytų parametrų, galima stebėti šiuos parametrus: Kraujospūdį (matuojamas nusileidžiančioje aortoje arba apatinėje galūnėje); Šlaunies pulsą; Inkstų ekskrecijos matavimus. Vaikams, kurių plaučių kraujotaka sumažėjusi, oksigenacijos padidėjimas atvirkščiai proporcingas ankstesnėms pO2 vertėms, t.y. geresnis atsakas gaunamas pacientams, kurių pO2 reikšmės mažos (mažiau kaip 40 mmHg), o pacientams, kurių pO2 reikšmės yra didelės (daugiau kaip 40 mmHg), atsakas paprastai būna minimalus. Naujagimiams, kurių plaučių kraujotaka susilpnėjusi, alprostadilio veiksmingumas matuojamas stebint padidėjusį kraujo prisotinimą deguonimi. Naujagimiams, kurių sisteminė kraujotaka susilpnėjusi, veiksmingumas nustatomas stebint sisteminio kraujospūdžio ir kraujo pH padidėjimą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad didėjant naujagimių ir kūdikių amžiui gydymo sėkmė mažėja. Apnėja gali pasireikšti maždaug 10-12 % naujagimių, kuriems yra įgimtų širdies ydų, gydomų alprostadiliu (PGE1). Apnėja dažniausiai stebima naujagimiams, kuriems yra cianozė ir sveriantiems mažiau kaip 2000 g gimimo metu, ir apnėja dažniausiai pasireiškia per pirmąją vaistinio preparato infuzijos valandą. Todėl Neupedix turi būti vartojamas tais atvejais, kai iš karto galima taikyti plaučių ventiliaciją. Tai taip pat taikoma bet kokio transportavimo metu. Jei dozės mažinimas prieš transportavimą netoleruojamas, reikėtų apsvarstyti galimybę prieš transportavimą atlikti planinę intubaciją. PGE1 infuzija turi būti atliekama kuo trumpesnį laiką ir vartojant mažiausią dozę, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Ilgalaikės infuzijos riziką reikėtų įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą sunkiai sergantiems kūdikiams (žr. 4.8 skyrių). Vaikai, kurie gimė sveriantys mažiau kaip 2000 g, dažniau patiria šių nepageidaujamų reakcijų: širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų reakcijų, kvėpavimo slopinimą (paviršutinį kvėpavimą); vaikams, kuriems pasireiškia cianozė, yra linkę į kvėpavimo slopinimą. Taip pat tokia pati rizika pastebima, kai infuzija trunka ilgiau kaip 48 valandas ir pasireiškia nepageidaujamų reakcijų širdies ir kraujagyslių sistemai ir centrinei nervų sistemai, o kai pH yra 7,1 arba mažesnis nepageidaujamų reakcijų pasireiškia centrinei nervų sistemai (žr. 4.8 skyrių). Alprostadilio skyrimas naujagimiams gali sukelti skrandžio prievarčio urvo gleivinės hiperplaziją turinčią įtakos skrandžio prievarčio obstrukcijai. Šis poveikis yra susijęs su gydymo trukme ir kumuliacine vaistinio preparato doze. Naujagimius, vartojančius rekomenduojamas alprostadilio dozes ilgiau kaip 5 dienas, reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda nuo dozės priklausomos skrandžio prievarčio urvo gleivinės hiperplazijos ir skrandžio prievarčio obstrukcijos. Buvo pranešta, kad ši nepageidaujama reakcija pasireiškė 7 % pacientų (žr. 4.8 skyrių). Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad 50-60 % pacientų, kurie buvo gydomi ilgą laiką, pasireiškė ilgųjų vamzdinių kaulų kortikalinė proliferacija (hiperostozė), dengiamųjų kaulų mineralizacijos sutrikimų ir padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas, kuris išnyko nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Dauguma pakitimų išnyko per 6-12 savaičių, keliais atvejais išliko 38 savaites. Hiperostozės dažnis ir sunkumas buvo susijęs su gydymo trukme ir bendra doze; ryšio su doze nebuvo. Vaikų, gydytų PGE1, patologiniai tyrimai parodė arterinio latako, plaučių arterijos arba aortos histologinį pažeidimą (sienos susilpnėjimas, atsirandant edemai, plyšimas ir (arba) aneurizma) (žr. 4.8 skyrių). Šie pokyčiai pasireiškė ilgalaikio gydymo metu ir rodo ryšį su dozavimu. Šių rezultatų specifiškumas ar klinikinė reikšmė nežinoma. Be to, ilgai gydant buvo pastebėtas gydymui atsparus viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Šis pokytis taip pat rodo ryšį su doze. PGE1 draudžiama vartoti naujagimiams, sergantiems kvėpavimo sutrikimo (distreso) sindromu (hialininės membranos liga). Visada turi būti atliekama diferencinė diagnostika tarp kvėpavimo sutrikimo (distreso) sindromo ir cianozinės širdies ligos (apribotos plaučių kraujotakos). Tuo atveju, kai nėra iš karto prieinamos visos diagnostikos priemonės, diagnozė turi būti pagrįsta cianoze (pO2 mažesnis kaip 40 torų) ir rentgeno tyrimais, rodančiais ribotą plaučių kraujotaką. Naujagimius, kuriems anksčiau buvo polinkis kraujuoti, reikia atidžiai stebėti. PGE1 reikia vartoti laikantis saugumo priemonių, nes jis sumažina trombocitų agregaciją. Gydymo metu arterinis kraujospūdis turi būti atidžiai stebimas bambos arterijos kateteriu, radialinės arterijos kateteriu, auskultacija arba Doplerio keitikliu. Jei arterinis kraujospūdis smarkiai sumažėja, infuzijos greitį reikia nedelsiant sumažinti. Dėl padidėjusio antrinių infekcijų dažnio Neupedix gydymo metu rekomenduojama profilaktiškai vartoti antibiotikų. Dauguma nepageidaujamų reakcijų priklauso nuo dozės. Apnėja, paraudimas, karščiavimas, padidėjęs jaudrumas, bradikardija ir (arba) hipotenzija rodo pernelyg didelį alprostadilio poveikį ir būtinybę mažinti alprostadilio dozę. Informacija apie pagalbines medžiagas Kiekvienoje šio vaistinio preparato 1 ml ampulėje yra 790 mg alkoholio (bevandenio etanolio) (žr. 2 skyrių). Toks 1 ml ampulėje esantis alkoholio kiekis atitinka mažiau kaip 20 ml alaus arba 8 ml vyno. Toliau pateikiamas etanolio ekspozicijos pavyzdys, pagrįstas 0,1 µg/kg/min infuzijos greičiu per 24 valandas (žr. 4.2 skyrių): Šio vaistinio preparato 0,576 ml dozė vartojama 1 mėnesio vaiko, sveriančio 2 kg sukeltų 227,52 mg/kg etanolio suvartojimą, kuris gali padidinti alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) apytikriai iki 37,9 mg/100 ml. Palyginimui, suaugusiojo, išgėrusio taurę vyno arba 500 ml alaus, AKK reikšmė būna apytikriai 50 mg/100 ml. Alkoholis, esantis šio vaistinio preparato sudėtyje, gali daryti poveikį vaikams ir sukelti mieguistumą bei elgesio pokyčius. Kadangi šis vaistinis preparatas suvartojamas iš lėto per 24 valandas, alkoholio poveikis gali būti silpnesnis (žr. 4.2 skyrių). Vartojimas su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra propilenglikolio arba etanolio, gali sukelti etanolio kaupimąsi ir nepageidaujamas reakcijas, ypač mažiems vaikams, kurių metabolinė sistema yra nepakankamai susiformavusi. Šio vaistinio preparato sudėtyje esančio etanolio kiekį reikia atidžiai stebėti toliau nurodytoms pacientų grupėms, kurioms gali būti didesnė su etanoliu susijusių nepageidaujamų reakcijų rizika: Pacientams, sergantiems kepenų liga Epilepsija sergantiems pacientams Etanolio kiekis šiame vaistiniame preparate gali keisti kitų vaistinių preparatų poveikį.

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos alprostadiliu gydytiems naujagimiams, turintiems nuo latakų priklausomų įgimtų širdies ydų, yra susijusios su žinomu alprostadilio farmakologiniu poveikiu. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažnos ir dažnos nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip apnėja, paraudimas, karščiavimas, bradikardija ir hipotenzija, priklauso nuo dozės (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų lentelė Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujamas poveikis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Diseminuota intravaskulinė koaguliacija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Anemija, hiperemija, trombocitopenija, kraujavimas, C-reaktyvaus baltymo koncentracijos padidėjimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Retas | Baltųjų kraujo kūnelių kiekio pokyčiai, trombocitų kiekio padidėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai dažnas | Ilgalaikio gydymo metu padidėja šarminės fosfatazės aktyvumas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hipokalemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Hiperkapnija, hiperkalemija, hipokalcemija, hipoglikemija, ketoninė hiperglikemija* Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Hipertermija Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Traukuliai: centrinės nervų sistemos kilmės traukuliai, konvulsinis raumenų trūkčiojimas; galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Kaklo hiperekstenzija, padidėjęs jaudrumas, nervingumas, letargija, parestezija Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Sumišimo būsena Širdies sutrikimai | Dažnas | Hipotenzija, bradikardija, tachikardija, širdies sustojimas Širdies sutrikimai | Nedažnas | Šokas, stazinis širdies nepakankamumas, antrojo laipsnio širdies blokada, supraventrikulinė tachikardija, skilvelių virpėjimas, kardialinė edema, krūtinės skausmas, palpitacijos, svaigulys. Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Kraujagyslių trapumas: arterinio latako, plaučių arterijos arba aortos pažeidimas (sienos susilpnėjimas su edema, plyšimu ir (arba) aneurizmos susiformavimu) ilgalaikio gydymo metu (žr. 4.4 skyrių) Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnas | Apnėja (priklausomai nuo dozės) (žr. 4.4 skyrių) Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Ūminė plaučių edema, bradipnėja, tachipnėja, švokštimas, dusulys, įskaitant kvėpavimo slopinimą Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, skrandžio prievarčio urvo gleivinės hiperplazija turinti įtakos skrandžio prievarčio obstrukcijai taikant ilgalaikį gydymą (priklausomai nuo dozės) (žr. 4.4 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas | Refliuksas, peritonitas, nekrozinis enterokolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Padidėjusi bilirubino koncentracijai, padidėjęs transaminazių aktyvumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Paraudimas, edema Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Alerginės reakcijos (pvz., išbėrimas, niežulys, karščiavimas, paraudimas, šaltkrėtis, hiperhidrozė) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas | Egzostozė (kortikalinė hiperostozė), dengiamųjų kaulų mineralizacijos sutrikimai, kai gydymas ilgai trunka (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažnas | Sąnarių skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažnas | Inkstų nepakankamumas, anurija, hematurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Laikinas karščiavimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Odos kraujagyslių išsiplėtimas (paraudimas)**, sepsis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Infekcijos, hipotermija, dilgėlinė, tachifilaksija, karštis, patinimas, skausmas, lokalizuota edema infuzijos vietoje, infuzijos vietoje esantis venos paraudimas, flebitas, kraujagyslės skausmas, angiitas. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų yra grįžtamos ir jas galima palengvinti sumažinus dozę Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Kateterio galo trombozė ir vietinis kraujavimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai retas | Anafilaksinės/anafilaktoidinės reakcijos *Skiriant vaistinio preparato cukriniu diabetu sergančios moters naujagimiui. ** Dažniau pasireiškia suleidus į arteriją. Vaikai, kurie gimė sveriantys mažiau kaip 2000 g yra linkę į tam tikras nepageidaujamas reakcijas (širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamas reakcijas, kvėpavimo slopinimą), vaikams, kuriems pasireiškia cianozė, būdingas kvėpavimo slopinimas. Taip pat tokia pati rizika pastebima, kai infuzija trunka ilgiau kaip 48 valandas (nepageidaujamos širdies ir kraujagyslių sistemos bei centrinės nervų sistemos reakcijos), o kai pH yra 7.1 arba mažesnis nepageidaujamų reakcijų pasireiškia CNS (žr. 4.4 skyrių). Ilgalaikis vartojimas Ilgalaikio gydymo metu kortikalinė proliferacija ilguosiuose kauluose (hiperostozė), dengiamųjų kaulų mineralizacijos sutrikimai ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas aprašyti 50-60 proc. pacientų, šie reiškiniai išnyksta nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Be to, ilgalaikio gydymo metu buvo pastebėtas arterinio latako, plaučių arterijos ar aortos pažeidimas (sienos susilpnėjimas, atsirandant edemai, plyšimas ir (arba) aneurizma) ir viduriavimas, kuris nereaguoja į gydymą. Atskirais atvejais ilgalaikis gydymas gali sukelti skrandžio prievarčio obstrukciją dėl nuo dozės priklausomos skrandžio prievarčio urvo gleivinės hiperplazijos. Ši nepageidaujama reakcija pasireiškė 7 % pacientų (žr.4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.