Nodexon

Dozavimas Žinokite, kad tai yra didelės dozės vaistinis preparatas. Rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą deksametazono dozę. Įprastinė deksametazono paros dozė yra 0,5-10 mg, ji priklauso nuo gydomos ligos. Gydant sunkesnes ligas, gali prireikti ir didesnės kaip 10 mg paros dozės. Dozę būtina laipsniškai parinkti atsižvelgiant į paciento reakciją bei ligos sunkumą. Siekiant sumažinti nepageidaujamą poveikį, reikia vartoti mažiausią įmanomą veiksmingą dozę. Jei neskiriama kitaip, rekomenduojamos toliau išvardytos dozės. Toliau nurodytos dozavimo rekomendacijos yra tik orientacinės. Pradinę ir paros dozę visada būtina nustatyti atsižvelgiant į konkretaus paciento reakciją ir ligos sunkumą. Paprastoji pūslinė (Pemphigus vulgaris). Pradinė dozė yra 300 mg, ji vartojama tris dienas ir vėliau turi būti laipsniškai mažinama atsižvelgiant į klinikinį poreikį. Miozitas. 40 mg 4 dienas ciklais. Idiopatinė trombocitopeninė purpura. 40 mg 4 dienas ciklais. Metastazių sukelto nugaros smegenų spaudimo gydymas. Pradinė dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo priežasties ir sunkumo. Paliatyviam gydymui gali būti skiriamos labai didelės dozės (iki 96 mg). Siekiant optimalaus dozavimo ir mažinant tablečių skaičių, galima vartoti mažesnio stiprumo (4 mg ir 8 mg) ir didesnio stiprumo (20 mg) tablečių derinį. Citostatikų ar emetogeninės chemoterapijos sukelto vėmimo profilaktika ir gydymas (kaip antiemetinio gydymo dalis). 8-20 mg (viena 20 mg tabletė) dozė prieš chemoterapiją, po to 4-16 mg paros dozė 2-ąją ir 3-ąją dienomis. Simptominis dauginės mielomos, ūminės limfocitinės leukemijos, ūminės limfoblastinės leukemijos, Hodžkino (Hodgkin) ligos ir ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfomos gydymas kartu su kitais vaistiniais preparatais. Įprastai kartą per parą vartojama 40 mg arba 20 mg dozė. Dozė ir vartojimo dažnis priklauso nuo terapinio protokolo ir kito kartu skiriamo gydymo. Skiriant deksametazono būtina laikytis deksametazono vartojimo nurodymo, jei jis aprašytas kartu vartojamo (-ų) vaistinio preparato (-ų) preparato charakteristikų santraukoje (-ose). Priešingu atveju būtina laikytis vietinių ar tarptautinių gydymo protokolų ir gairių nurodymų. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi atidžiai įvertinti, kokią deksametazono dozę skirti, atsižvelgdamas į paciento sveikatą ir ligos būklę. Inkstų funkcijos sutrikimas Dializėmis gydomiems pacientams gali padidėti vaistinio preparato klirensas su dializatu ir dėl to steroido dozę reikia koreguoti. Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurie serga sunkia kepenų liga, gali reikėti koreguoti dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biologinis deksametazono poveikis gali sustiprėti dėl lėtesnio metabolizmo (pailgėja pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos laikas) ir hipoalbuminemijos (padidėja laisvo vaistinio preparato kiekis kraujo plazmoje) bei dėl to gali padažnėti nepageidaujamas poveikis. Senyvi pacientai Senų pacientų gydymą (ypač ilgalaikį) reikia suplanuoti atsižvelgiant į sunkesnes įprasto nepageidaujamo poveikio (osteoporozės, cukrinio diabeto, hipertenzijos, nuslopintos imuninės sistemos, psichologinių pokyčių) pasekmes senyviems žmonėms. Tokių pacientų kraujo plazmoje deksametazono koncentracija gali būti didesnė ir ekskrecija lėtesnė, palyginti su jaunesnių pacientų rodmenimis, todėl būtina atitinkamai sumažinti dozę. Vaikų populiacija Deksametazono ekskrecija vaikų ir suaugusiųjų organizme būna maždaug panaši, jei dozė koreguojama pagal kūno paviršiaus plotą. Dozavimą būtina suplanuoti atsižvelgiant į galimą poveikį augimui bei vystymuisi ir antinksčių slopinimo požymius. Ilgalaikis gydymas Taikant sunkios būklės ilgalaikį gydymą, po pradinio gydymo terapiją gliukokortikoidais reikia pakeisti, t. y. vietoj deksametazono skirti prednizoną/prednizoloną, kad sumažėtų antinksčių žievės funkcijos slopinimas. Gydymo nutraukimas Staiga nutraukus ilgalaikį gliukokortikoidų vartojimą didelėmis dozėmis, gali pasireikšti ūminis antinksčių žievės nepakankamumas. Dėl to tokiais atvejais gliukokortikoido dozę reikia mažinti ir gydymą nutraukti laipsniškai (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Deksametazono galima vartoti valgant arba po valgio, siekiant sumažinti virškinimo trakto dirginimą. Reikia vengti vartoti gėrimų, kurių sudėtyje yra alkoholio ar kofeino. Nodexon tiekiamas kaip 4 mg, 8 mg ir 20 mg tabletės. 20 mg tabletes galima dalyti į lygias dalis ir taip gauti papildomą 10 mg stiprumo dozę bei palengvinti tabletės nurijimą. Kai vartojimas kas antrą parą nėra galimas, visa gliukokortikoido paros dozė paprastai gali būti suvartota kaip viena dozė ryte; vis dėlto kai kuriems pacientams reikia vartoti į kelias dozes padalytą gliukokortikoido paros dozę.

Antinksčių žievės nepakankamumas Gydymo gliukokortikoidais sukeltas antinksčių nepakankamumas gali (priklausomai nuo dozės ir gydymo trukmės) išlikti daug mėnesių ir kai kuriais atvejais ilgiau kaip metus po gydymo nutraukimo. Gydymo deksametazonu metu pasireiškus specifinei fizinio streso būklei (trauma, operacija, gimdymas ir pan.), gali reikėti laikinai padidinti dozę. Dėl galimos rizikos esant stresinei situacijai ilgai gydomiems pacientams reikia duoti kortikosteroido identifikacinę kortelę. Net esant ilgalaikiam antinksčių žievės nepakankamumui po gydymo nutraukimo, fizinio streso situacijose gali reikėti skirti gliukokortikoidų. Ūminį gydymo sukeltą antinksčių nepakankamumą galima sumažinti lėtai mažinant dozę iki suplanuoto gydymo nutraukimo laiko. Esant toliau išvardytiems sutrikimams, gydymą deksametazonu galima skirti tik esant neabejotinoms indikacijoms ir, jei reikia, taikant papildomą tikslinį antiinfekcinį gydymą. - Ūminė virusinė infekcija (juostinė pūslelinė, paprastoji pūslelinė, vėjaraupiai, pūslelinis keratitas). - HBsAG teigiamas lėtinis aktyvus hepatitas. - 8 savaičių laikotarpis iki vakcinacijos gyvosiomis vakcinomis ir 2 savaičių laikotarpis po jos (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). - Sisteminė mikozė ir parazitozė (pvz., nematodų). - Poliomielitas. - Limfadenitas po BCG vakcinacijos. - Ūminė ir lėtinė bakterinė infekcija. - Jei pacientas yra sirgęs tuberkulioze, dėl reaktyvacijos rizikos vartojimas galimas tik skiriant apsaugomąjį gydymą nuo tuberkuliozės. - Patvirtinta ar įtariama strongiloidozė (infestacija apvaliosiomis kirmėlėmis). Gydymas gliukokortikoidais gali sukelti strongiloidozės hiperinfekciją ir išplitimą su išplitusia lervų migracija. Be to, esant toliau išvardytiems sutrikimams, gydymą deksametazonu galima skirti tik esant neabejotinoms indikacijoms ir, jei reikia, taikant papildomą specifinį gydymą. - Virškinimo trakto opos. - Sunki osteoporozė (nes kortikosteroidai sukelia neigiamą poveikį kalcio pusiausvyrai). - Sunkiai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis. - Sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas. - Psichikos sutrikimai (įskaitant buvusius anksčiau). - Uždaro kampo glaukoma ir atviro kampo glaukoma. - Ragenos išopėjimas ir ragenos pažaida. - Sunkus širdies nepakankamumas. Anafilaksinė reakcija Gali pasireikšti sunkių anafilaksinių reakcijų. Tendinitas Pacientams, kurie tuo pat metu vartoja gliukokortikoidų ir fluorochinolonų, padidėja tendinito pasireiškimo ir sausgyslės plyšimo rizika. Generalizuota miastenija (myasthenia gravis) Gydymo deksametazonu pradžioje jau esanti generalizuota miastenija (myasthenia gravis) iš pradžių gali pasunkėti. Regos sutrikimai Vartojant sisteminio ir lokalaus poveikio kortikosteroidų, gali pasireikšti regos sutrikimas. Jei pacientui pasireiškia tokių simptomų kaip, pvz., matomo vaizdo neryškumas ar kiti regėjimo sutrikimai, reikia apsvarstyti oftalmologo konsultacijos reikalingumą, kad būtų įvertintos galimos priežastys, tokios kaip katarakta, glaukoma ar retos ligos, pvz., centrinė serozinė chorioretinopatija (CSCR), apie kurias buvo pranešta po sisteminio ir lokalaus poveikio kortikosteroidų pavartojimo. Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali sukelti užpakalinę pokapsulinę kataraktą ir glaukomą su galimu regos nervo pažeidimu bei padidinti antrinės grybelių ar virusų sukeltos akių infekcijos pasireiškimo riziką. Kortikosteroidų būtina atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra akių paprastoji pūslelinė, nes galimas ragenos prakiurimas. Žarnyno prakiurimas Dėl žarnyno prakiurimo rizikos deksametazoną galima vartoti tik esant skubioms indikacijoms ir tik atidžiai stebint pacientą, jei yra: - sunkus opinis kolitas su gresiančiu prakiurimu; - divertikulitas; - žarnyno anostomozė (iš karto po operacijos). Jei pacientas yra gydomas didelėmis gliukokortikoidų dozėmis, po virškinimo trakto prakiurimo pilvaplėvės dirginimo požymių gali nepasireikšti. Cukrinis diabetas Deksametazoną skiriant cukriniu diabetu sergantiems pacientams, būtina atsižvelgti į didesnį insulino ar geriamųjų antidiabetinių vaistinių preparatų poreikį. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai Gydymo deksametazonu metu būtina reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jei skiriamos didelės dozės ir pacientui yra sunkiai kontroliuojamas kraujospūdžio padidėjimas. Sunkiu širdies nepakankamumu sergančius pacientus reikia atidžiai stebėti, nes jų būklė gali pablogėti. Didelėmis deksametazono dozėmis gydomiems pacientams gali pasireikšti bradikardija. Kortikosteroidų būtina atsargiai vartoti pacientams, kurie neseniai patyrė miokardo infarktą, nes gauta pranešimų apie miokardo plyšimą. Infekcijos Gydymas deksametazonu gali slopinti esamos ar besivystančios infekcijos simptomus ir dėl to tampa sunkiau nustatyti diagnozę. Ilgalaikis net ir nedidelių deksametazono dozių vartojimas didina infekcijos (ypač sukeltos mikroorganizmų, kurie kitais atvejais infekciją sukelia retai (vadinamosios oportunistinės infekcijos)) riziką. Vakcinacija Visada galima skiepyti inaktyvinta vakcina. Vis dėlto reikia žinoti, kad didesnės kortikoidų dozės gali paveikti imuninę reakciją (taigi, ir vakcinacijos poveikį). Ilgalaikio gydymo deksametazonu atveju rekomenduojami reguliarūs gydytojo atliekami būklės patikrinimai (įkaitant regos patikrą kas tris mėnesius). Metaboliniai sutrikimai Vartojant dideles dozes, būtina vartoti pakankamai kalcio ir riboti natrio suvartojimą bei stebėti kalio kiekį kraujo serume. Atsižvelgiant į gydymo trukmę ir dozę, yra tikėtinas neigiamas poveikis kalcio apykaitai, todėl rekomenduojama osteoporozės profilaktika. Tai ypač svarbu, jei yra kitų rizikos veiksnių, tokių kaip šeiminė anamnezė, vyresnis amžius, būklė po menopauzės, nepakankamas baltymų ar kalcio suvartojimas, intensyvus rūkymas, gausus alkoholio vartojimas bei nepakankamas fizinis krūvis. Profilaktika apima pakankamą kalcio ir vitamino D suvartojimą ir fizinį aktyvumą. Jei jau yra osteoporozė, būtina apsvarstyti papildomą gydymą vaistiniais preparatais. Kortikosteroidų būtina atsargiai vartoti sergant migrena, nes kortikosteroidai gali sukelti skysčių susilaikymą. Psichologiniai pokyčiai Pasireiškia įvairių formų psichologinių pokyčių, dažniausiai atsiranda euforija. Be to, gali pasireikšti depresija, psichozinės reakcijos ir polinkis į savižudybę. Tokie sutrikimai gali būti sunkūs. Paprastai jie prasideda per pirmąsias vaistinio preparato vartojimo dienas ar savaites. Didesnė rizika yra vartojant dideles dozes. Dauguma tokių sutrikimų išnyksta sumažinus dozę ar nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Vis dėlto, jei kyla problemų, gali reikėti skirti gydymą. Keliais atvejais psichikos sutrikimų atsirado mažinant dozes ar gydymą sustabdžius. Smegenų edema ar padidėjęs intrakranialinis spaudimas Kortikosteroidų negalima vartoti esant galvos sužalojimui, kadangi palankaus poveikio tikriausiai nepasireikš ir net gali pasireikšti žalingas poveikis. Navikų lizės sindromas Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie navikų lizės sindromą (NLS) kraujo vėžiu sergantiems pacientams, kurie vartojo deksametazono monoterapijai ar kartu su chemoterapiniais vaistiniais preparatais. Pacientus, kuriems yra didelė NLS rizika, pvz., kuriems yra greita proliferacija, didelis navikinis pažeidimas ar didelis jautrumas citotoksiniams vaistiniams preparatams, būtina atidžiai stebėti ir reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Gydymo nutraukimas Gliukokortikoido dozes būtina mažinti laipsniškai. Į toliau paminėtą riziką būtina atsižvelgti sustabdant ar nutraukiant ilgalaikį gliukokortikoidų vartojimą. - Ligos paūmėjimas ar atsinaujinimas, ūminis antinksčių nepakankamumas, kortikosteroidų nutraukimo sindromas (nutraukimo sindromas gali pasireikšti karščiavimu, raumenų ir sąnarių skausmu, nosies gleivinės uždegimu (rinitu), kūno svorio mažėjimu, odos niežėjimu ir akies uždegimu (konjunktyvitu). - Tam tikros virusinės ligos (vėjaraupiai, tymai) gliukokortikoidais gydytiems pacientams gali būti labai sunkios. - Vaikams ir pacientams, kurių imuninė sistema yra nuslopinta ir kuriems anksčiau nebuvo pasireiškusi vėjaraupių ar tymų infekcija, yra ypač didelė rizika. Jei tokie žmonės gydymo deksametazonu metu turėjo kontaktą su vėjaraupiais ar tymais infekuotais žmonėmis, jei reikia, būtina skirti profilaktinį gydymą. Feochromocitomos krizė Po sisteminio poveikio kortikosteroidų pavartojimo pranešta apie feochromocitomos krizę, kuri gali būti mirtina. Jei pacientui yra įtariama ar diagnozuota feochromocitoma, jam kortikosteroidų galima skirti tik tinkamai įvertinus riziką ir naudą. Vaikų populiacija Kortikosteroidai sukelia nuo dozės priklausomą kūdikių, vaikų ir paauglių augimo slopinimą, nes kortikosteroidai gali sukelti ankstyvą epifizių suaugimą, kuris gali neišnykti. Dėl to vaikus ilgai gydyti deksametazonu galima tik būtinu atveju ir reikia reguliariai stebėti jų augimo greitį. Turimi duomenys rodo ilgalaikį nepageidaujamą poveikį nervų sistemos vystymuisi po ankstyvo gydymo (< 96 val.) neišnešiotiems kūdikiams, sergantiems lėtine plaučių liga, kai pradinė dozė buvo po 0,25 mg/kg kūno svorio du kartus per parą. Senyvi žmonės Sisteminio poveikio kortikosteroidų sukeliamas nepageidaujamas poveikis (ypač osteoporozė, hipertenzija, hipokalemija, cukrinis diabetas, imlumas infekcijai ir odos atrofija) senyviems žmonėms gali sukelti sunkesnių pasekmių. Siekiant, kad neatsirastų gyvybei pavojingų reakcijų, būtina atidžiai stebėti klinikinę paciento būklę. Poveikis diagnostiniams testams Gliukokortikoidai gali slopinti odos reakciją atliekant alergijos tyrimus. Be to, jie gali daryti įtaką bakterinių infekcijų nitromėlio tetrazolio testui (rezultatas gali būti tariamai neigiamas). Pastaba dėl dopingo Vartojant deksametazono, dopingo tyrimo rezultatas gali būti teigiamas. Nodexon sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Tikėtino nepageidaujamo poveikio dažnis koreliuoja su reliatyviu medžiagos stiprumu, doze, vartojimo laiku ir gydymo trukme. Jei skiriamas trumpalaikis gydymas, laikomasi dozavimo rekomendacijų ir pacientas atidžiai stebimas, nepageidaujamo poveikio rizika yra maža. Įprastinis nepageidaujamas trumpalaikio (trunkančio dienas ar savaites) gydymo deksametazonu poveikis yra kūno svorio padidėjimas, psichologiniai pokyčiai, gliukozės netoleravimas ir laikinas antinksčių žievės nepakankamumas. Įprastinis nepageidaujamas ilgalaikio (trunkančio mėnesius ar metus) gydymo deksametazonu poveikis yra centrinio tipo nutukimas, odos trapumas, raumenų atrofija, osteoporozė, augimo sulėtėjimas ir ilgalaikis antinksčių nepakankamumas (taip pat žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Padidėjęs imlumas infekcijoms arba infekcijos (latentinės) paūmėjimas* (įskaitant septicemiją, tuberkuliozę, akių infekcijas, vėjaraupius, tymus, grybelių ir virusų infekcijas) su klinikinių simptomų slopinimu, oportunistinės infekcijos Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukocitozė, limfopenija, eozinopenija, policitemija, nenormalus kraujo krešėjimas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją, imuninės sistemos slopinimas (taip pat žr. „Infekcijos ir infestacijos“) Endokrininiai sutrikimai | Pogumburio, hipofizės ir antinksčių sistemos slopinimas ir Kušingo sindromas (tipiniai simptomai yra mėnulio veidas, raudonis, liemens tipo nutukimas), antrinis antinksčių ir hipofizės nepakankamumas* (ypač pasireiškus stresui, pvz., traumai ar operacijai), kūdikių vaikų ir paauglių augimo slopinimas, menstruacijų nereguliarumas ir amenorėja, hirsutizmas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Kūno svorio padidėjimas, neigiama baltymų ir kalcio pusiausvyra*, padidėjęs apetitas, natrio ir vandens susilaikymas*, kalio kiekio organizme sumažėjimas* (atkreipti dėmesį dėl širdies ritmo sutrikimų), hipokaleminė alkalozė, latentinio cukrinio diabeto pasireiškimas, pablogėjęs angliavandenių toleravimas ir didesnių antidiabetinių vaistinių preparatų dozių poreikis*, hipercholesterolemija, hipertrigliceridemija Psichikos sutrikimai* | Psichologinė priklausomybė, depresija, nemiga, šizofrenijos pasunkėjimas, psichikos sutrikimas (nuo euforijos iki kliniškai pasireiškiančios psichozės) Nervų sistemos sutrikimai | Padidėjęs intrakranialinis spaudimas su papiloedema vaikams (smegenų pseudonavikas), paprastai pasireiškiantis po gydymo nutraukimo; latentinės epilepsijos pasireiškimas, traukulių padažnėjimas sergant epilepsija, svaigimas (vertigo), galvos skausmas Akių sutrikimai | Padidėjęs akispūdis, glaukoma*, papiloedema, katarakta* (dažniausiai užpakalinis pokapsulinis drumstumas), ragenos ir odenos atrofija, padažnėję virusinės, grybelinės ir bakterinės akių infekcijos, su ragenos opomis susijusių simptomų pasunkėjimas*, chorioretinopatija, matomo vaizdo neryškumas Širdies sutrikimai | Širdies raumens plyšimas po neseniai ištikusio miokardo infarkto, stazinis širdies nepakankamumas polinkį turintiems pacientams, širdies dekompensacija* Kraujagyslių sutrikimai | Hipertenzija, vaskulitas, suintensyvėjusi aterosklerozė ir trombozės/tromboembolijos rizika (padidėjęs kraujo krešumas gali sukelti tromboembolinių komplikacijų) Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Žagsėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija, pilvo tempimas*, skrandžio opos su prakiurimu ir kraujavimu, ūminis pankreatitas, opinis ezofagitas, stemplės kandidamikozė, dujų kaupimasis žarnyne, pykinimas, vėmimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Hipertrichozė, odos atrofija, telangiektazijos, strijos, eritema, steroidiniai spuogai, petechijos, ekchimozė, alerginis dermatitas, dilgėlinė, angioneurozinė edema, plaukų suplonėjimas, pigmentacijos sutrikimai, padidėjęs kapiliarų trapumas, perioralinis dermatitas, hiperhidrozė, polinkis mėlynių atsiradimui Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Priešlaikinis epifizės suaugimas, osteoporozė, stuburo ir ilgųjų kaulų lūžiai, aseptinė šlaunikaulio ir žastikaulio nekrozė, sausgyslės plyšimas, proksimalinė miopatija, raumenų silpnumas, raumenų masės mažėjimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Impotencija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Sumažėjusi reakcija į vakcinaciją ir odos testus. Sulėtėjęs žaizdų gijimas, diskomfortas, bendrasis negalavimas, steroidų nutraukimo sindromas: per greitas kortikosteroido dozės mažinimas po ilgalaikio gydymo gali sukelti ūminį antinksčių nepakankamumą, hipotenziją ir mirtį. Nutraukimo sindromas gali pasireikšti karščiavimu, mialgija, artralgija, rinitu, konjunktyvitu, skausmingais niežtinčiais odos mazgeliais ir kūno svorio mažėjimu. *taip pat žr. 4.4 skyrių. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Antinksčių žievės nepakankamumas Gydymo gliukokortikoidais sukeltas antinksčių nepakankamumas gali (priklausomai nuo dozės ir gydymo trukmės) išlikti daug mėnesių ir kai kuriais atvejais ilgiau kaip metus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). Psichologiniai pokyčiai Pasireiškia įvairių formų psichologinių pokyčių, dažniausiai atsiranda euforija. Be to, gali pasireikšti depresija, psichozinės reakcijos ir polinkis į savižudybę. Tokie sutrikimai gali būti sunkūs. Paprastai jie prasideda per pirmąsias vaistinio preparato vartojimo dienas ar savaites. Didesnė rizika yra vartojant dideles dozes. Dauguma tokių sutrikimų išnyksta sumažinus dozę ar nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.4 skyrių). Infekcijos Gydymas deksametazonu gali slopinti esamos ar besivystančios infekcijos simptomus ir dėl to tampa sunkiau nustatyti diagnozę bei gali padidėti infekcijos pasireiškimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Žarnyno prakiurimas Kortikosteroidų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia gaubtinės žarnos prakiurimo rizika, jei yra sunkus opinis kolitas su gresiančiu prakiurimu, divertikulitas ar žarnyno anostomozė (iš karto po operacijos). Jei pacientas yra gydomas didelėmis gliukokortikoidų dozėmis, po virškinimo trakto prakiurimo pilvaplėvės dirginimo požymių gali nepasireikšti (žr. 4.4 skyrių). Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai Gali pasireikšti bradikardija, sunkaus širdies nepakankamumo pasunkėjimas ir kraujospūdžio padidėjimas, kurį sunku kontroliuoti. Kortikosteroidų būtina atsargiai vartoti pacientams, kurie neseniai patyrė miokardo infarktą, nes gauta pranešimų apie miokardo plyšimą (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Kortikosteroidai sukelia nuo dozės priklausomą kūdikių, vaikų ir paauglių augimo slopinimą, nes kortikosteroidai gali sukelti ankstyvą epifizių suaugimą, kuris gali neišnykti (žr. 4.4 skyrių). Senyvi žmonės Sisteminio poveikio kortikosteroidų sukeliamas nepageidaujamas poveikis (ypač osteoporozė, hipertenzija, hipokalemija, cukrinis diabetas, imlumas infekcijai ir odos atrofija) senyviems žmonėms gali sukelti sunkesnių pasekmių (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).