Noliprel

Su perindopriliu susijusios kontraindikacijos - Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kokiam kitam AKF inhibitoriui. - Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema) gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). - Įgimta / idiopatinė angioneurozinė edema. - Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). - Noliprel 2,5 mg/0,625 mg negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (GFG yra mažesnis kaip 60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas gydymo sakubitrilu / valsartanu metu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Noliprel 2,5 mg/0,625 mg negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo. Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Su indapamidu susijusios kontraindikacijos - Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kokiam kitam sulfonamidui. - Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). - Hepatinė encefalopatija. - Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. - Hipokalemija. Su Noliprel 2,5 mg/0,625 mg susijusios kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Kadangi nepakanka gydymo patirties, Noliprel 2,5 mg/0,625 mg negalima skirti dializuojamiems pacientams; negydytiems pacientams, sergantiems dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Įprasta dozė yra viena Noliprel 2,5 mg/0,625 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per parą, ją geriau išgerti ryte prieš valgį. Jei kraujospūdis nesureguliuojamas per vieną gydymo mėnesį, dozę galima padvigubinti. Ypatingosios populiacijos Senyvi pacientai (žr. 4.4 skyrių) Gydymą reikia pradėti skiriant vieną Noliprel 2,5 mg/0,625 mg plėvele dengtą tabletę vieną kartą per parą. Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.4 skyrių) Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas 30–60 ml/min.), maksimali dozė turi būti viena Noliprel 2,5 mg/0,625 mg tabletė per parą. Pacientams, kurių kreatinino klirensas didesnis ar lygus 60 ml/min., dozės koreguoti nereikia. Gydymo šiuo medikamentu metu reikia dažnai tirti kreatinino ir kalio kiekį kraujyje. Kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, vartoti šio vaisto negalima. Esant vidutiniam kepenų funkcijos sutrikimui, dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Perindoprilio arginino / indapamido saugumas ir veiksmingumas vaikų populiacijoje dar neištirti. Vaikams ir paaugliams Noliprel 2,5 mg/0,625 mg skirti negalima. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Specialūs įspėjimai Bendri įspėjimai, susiję su perindopriliu ir indapamidu Skiriant fiksuotą mažų dozių derinį Noliprel 2,5 mg/0,625 mg, nepageidaujamų reakcijų į vaistą reikšmingai nesumažėjo, palyginti su jų dažniu gydant mažiausiomis įteisintomis atskirų vaisto komponentų dozėmis, išskyrus hipokalemiją (žr. 4.8 skyrių). Negalima atmesti idiosinkrazijos reakcijų padažnėjimo, kai pacientas vienu metu vartoja du jam naujus antihipertenzinius preparatus. Siekiant sumažinti riziką, reikia rūpestingai stebėti ligonį. Litis Paprastai nerekomenduojama skirti ličio kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu (žr. 4.5 skyrių). Susiję su perindopriliu Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada Yra duomenų, kad AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno vartojimas kartu didina hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) riziką. Todėl dviguba RAAS blokada, vartojant kartu AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną, nerekomenduojama (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Jeigu nusprendžiama, kad skirti dvigubą blokadą neabejotinai būtina, gydyti galima tik prižiūrint specialistui ir dažnai atidžiai stebint inkstų funkciją bei matuojant elektrolitų koncentracijas ir kraujospūdį. AKF inhibitorių negalima vartoti kartu su angiotenzino II receptorių blokatoriais pacientams, kurie serga diabetine nefropatija. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskų papildai, kurių sudėtyje yra kalio Perindoprilio paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais ar druskų papildais, kuriuose yra kalio (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Buvo pranešta , kad pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Neutropenija retai pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Ypač atsargiai perindoprilį reikia skirti vartoti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų išsivystė sunkios infekcijos, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams paskyrus vartoti perindoprilį, reikia periodiškai tikrinti baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., gerklės skausmą, karščiavimą) (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Inkstų kraujagyslių (renovaskulinė) hipertenzija AKF inhibitorius vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali silpnėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino koncentracijos serume pokyčiams net kai yra vieno paciento inksto arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso aparato ir (ar) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydomiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį (žr. 4.8 skyrių). Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Aprašytais atvejais veido ir lūpų patinimas dažniausiai praeidavo negydomas, nors antihistamininiai preparatai padėjo palengvinti simptomus. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Liežuvio, balso aparato ar gerklų edema gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją. Tokiu atveju reikia skubiai suleisti po oda 1:1 000 (0,3–0,5 ml) epinefrino tirpalo ir imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti. Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, angioneurozinė edema išsivysto dažniau negu kitų rasių ligoniams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali išsivystyti gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais išsivystydavo žarnų angioneurozinė edema. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinės edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema buvo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo, nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmų priežastį pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia turėti omenyje žarnų angioneurozinę edemą. Perindoprilio negalima vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės perindoprilio dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymo perindopriliu negalima pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorius vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz.: kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus. Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu Pranešama apie atskirus atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, desensibilizuojamojo gydymo bičių ar vapsvų nuodais metu pasireiškė ilgai trunkanti gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. AKF inhibitorius turi atsargiai vartoti alergiški pacientai, gydomi desensibilizacija, ir nevartoti tie, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją nevartos AKF inhibitorių mažiausiai 24 val. Anafilaktoidinės reakcijos MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant kiekvieną aferezės procedūrą. Pacientai, kuriems atliekama hemodializė Gauta pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su aukšto pralaidumo membranomis (pvz., AN 69®). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba kitus vaistus nuo arterinės hipertenzijos. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriumi negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, perindoprilio vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Susiję su indapamidu Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Tokiu atveju reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidus ir tiazidinius diuretikus yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei būtinai reikia vėl vartoti diuretikus, rekomenduojama apsaugoti atviras kūno vietas nuo saulės ar dirbtinių ultravioletinių spindulių. Atsargumo priemonės Susiję su perindopriliu ir indapamidu Inkstų funkcijos sutrikimas Gydymas kontraindikuotinas esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas < 30 ml/min.). Tam tikrų arterine hipertenzija sergančių pacientų, kuriems prieš pradedant gydyti aiškios inkstų pažaidos nebuvo, tačiau kraujo tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti. Jį galbūt galima bus atnaujinti vėliau mažesnėmis dozėmis arba tik vienu iš derinio komponentų. Reikia dažniau tirti tokių pacientų kalio ir kreatinino kiekius – po dviejų savaičių gydymo ir vėliau kas du mėnesius, tęsiant gydymą pastoviomis vaistų dozėmis. Inkstų nepakankamumas dažniausiai išsivystė ligoniams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, ar jau esant inkstų nepakankamumui, įskaitant inkstų arterijos stenozę. Vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti esant abipusei inkstų arterijos stenozei ar tik vienam funkcionuojančiam inkstui. Hipotenzija ir skysčių bei elektrolitų trūkumas Staigios hipotenzijos pavojus atsiranda, jei ligoniui jau yra natrio trūkumas (ypač sergantiems inkstų arterijų stenoze). Todėl reikia atlikti sisteminius tyrimus ir stebėti, ar neatsiranda skysčių ir elektrolitų trūkumo simptomų, ypač jei atsiranda vėmimas ar viduriavimas. Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti plazmos elektrolitų kiekį. Esant didelei hipotenzijai gali prireikti į veną infuzijos būdu leisti fiziologinį tirpalą. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tęsti gydymą. Atstačius pakankamą kraujo kiekį ir kraujospūdį, vėl galima pradėti gydymą mažesne doze arba vienu komponentu. Kalio kiekis Perindoprilio derinys su indapamidu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač pacientų, sergančių diabetu ar inkstų nepakankamumu. Gydant šiuo medikamentu, kaip ir kitais antihipertenzinių preparatų ir diuretikų deriniais, reikia reguliariai tikrinti kalio kiekį kraujyje. Pagalbinės medžiagos Noliprel 2,5 mg/0,625 mg negalima skirti pacientams, kuriems yra retas įgimtas galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natrio kiekis Noliprel 2,5 mg/0,625 mg plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės. Atsargumo priemonės, skirtos perindopriliui Kosulys Vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina, nutraukus gydymą. Reikia pagalvoti ir apie jatrogeninę šio simptomo etiologiją. Manant, kad angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių skyrimui vis dar reikia teikti pirmenybę, tolesnis gydymas svarstytinas. Vaikų populiacija Nėra nustatyta, ar perindoprilis arba jo derinys su kitais preparatais yra toleruojamas ir efektyvus vaikams bei paaugliams. Arterinės hipotenzijos ir (ar) inkstų nepakankamumo rizika (esant širdies nepakankamumui, elektrolitų ir skysčių trūkumui ir pan.) Buvo pastebėtas didelis renino-angiotenzino-aldosterono sistemos stimuliavimas, ypač labai sumažėjus skysčių ir elektrolitų (griežta bedruskė dieta ar ilgas gydymas diuretikais) pacientams, kurių kraujospūdis iš pradžių buvo žemas, inkstų arterijų stenozės atvejais, esant staziniam širdies nepakankamumui ar kepenų cirozei su patinimais ir ascitu. Todėl šios sistemos užblokavimas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gali, ypač pirmą kartą juos vartojant ar per pirmąsias dvi gydymo savaites, staigiai sumažinti kraujospūdį ir (ar) padidinti plazmoje kreatinino kiekį, rodantį funkcinį inkstų nepakankamumą. Kartais tai gali įvykti staiga, nors tai būna retai, ir pasireikšti įvairiu laiku. Tokiais atvejais gydymą reikia pradėti mažesne doze ir laipsniškai ją didinti. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume. Pradinė dozė vėliau koreguojama pagal kraujospūdžio pokyčius, ypač tais atvejais, kai yra skysčių ir elektrolitų trūkumas, norint išvengti staigios hipotenzijos. Aterosklerozė Visiems pacientams yra hipotenzijos pavojus, bet reikia būti ypač atsargiems skiriant gydymą sergantiems išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu. Jų gydymą reikia pradėti maža doze. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. Tačiau angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali būti naudingi sergantiems renovaskuline hipertenzija ir laukiantiems chirurginio gydymo bei tiems, kuriems chirurginis gydymas nėra galimas. Jei Noliprel 2,5 mg/0,625 mg paskirtas pacientams, kuriems yra ar įtariama inkstų arterijų stenozė, gydymą reikia pradėti ligoninėje maža doze, sekant inkstų funkciją ir kalio kiekį, nes kai kuriems pacientams pasireiškė funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris praėjo, nutraukus gydymą. Širdies nepakankamumas, sunkus širdies nepakankamumas Pacientus, sergančius sunkiu širdies nepakankamumu (IV laipsnio), pradėti reikia gydyti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Pacientams, sergantiems širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu ir gydomiems beta adrenoreceptorių blokatoriais, jų nereikia nutraukti – AKF inhibitorius paskirti vartoti kartu su beta blokatoriais. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu Nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu sergančių pacientų (savaiminis polinkis atsirasti didesnėms kalio koncentracijoms) gydymą pradėti reikia prižiūrint gydytojui ir reikia vartoti mažesnę pradinę dozę. Reikia atidžiai matuoti gliukozės koncentracijas kraujyje diabetu sergančių pacientų, anksčiau gydytų geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto ar insulinu, kraujyje, ypač pirmąjį mėnesį pradėjus gydyti AKF inhibitoriumi (žr. 4.5 skyrių). Rasiniai skirtumai Kaip ir gydant kitais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, juodaodžiams pacientams perindoprilis kraujospūdį mažina silpniau negu kitų rasių ligoniams, galbūt todėl, kad juodaodžių arterine hipertenzija sergančių pacientų organizme dažniau būna mažiau renino. Operacijos, anestezija Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti hipotenziją anestezijos metu, ypač jei vartojamas anestetikas, kuris mažina kraujospūdį. Todėl rekomenduojama gydymą ilgai veikiančiais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, tokiais kaip perindoprilis, jei galima, nutraukti likus parai iki operacijos. Aortos ar mitralinė stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorius turi atsargiai vartoti pacientai, kuriems yra kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija. Kepenų nepakankamumas Retai AKF inhibitoriai siejami su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja iki žaibiškos kepenų nekrozės ir (kartais) mirties. Šio sindromo mechanizmas nežinomas. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų kiekis, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant ir perindoprilį, pastebėtas kalio koncentracijų serume padidėjimas. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išskyrimą. Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, lydinčios būklės, ypač dehidratacija, ūminis širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį tausojantys diuretikai (pvz.: spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai ar druskų papildai, kuriuose yra kalio, bei kiti vaistiniai preparatai, galintys padidinti kalio koncentracijas serume (pvz., heparino preparatai, kotrimoksazolas, kuris dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu, kiti AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, 3 g ir didesnės acetilsalicilo rūgšties paros dozės, neselektyvieji NVNU, imunosupresantai [pvz., ciklosporinas ar takrolimuzas], trimetoprimas) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskos papildų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas gali sukelti pastebimą kalio kiekio serume padidėjimą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Kalį tausojantys diuretikai ir angiotenzino receptorių blokatoriai turi būti vartojami atsargiai, matuojant kalio koncentraciją serume ir sekant inkstų funkciją. Jei manoma, kad anksčiau paminėtus preparatus būtina vartoti kartu, juos reikia vartoti atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentracijas serume (žr. 4.5 skyrių). Atsargumo priemonės, skirtos indapamidui Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio kiekis Natrio koncentracija turi būti išmatuota prieš pradedant gydymą, po to tikrinama reguliariai. Natrio koncentracijų sumažėjimas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų, todėl būtina reguliariai jas matuoti. Dažniau reikia matuoti vyresniems ir sergantiems kepenų ciroze pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Gydant bet kuriais diuretikais, gali pasireikšti hiponatremija, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Dėl kartu prarastų chlorido jonų gali pasireikšti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: toks poveikis pasireiškia nedažnai ir būna nestiprus. Kalio kiekis Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus, yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo riziką reikia užkirsti kai kurių didelės rizikos grupių pacientams: vyresniems ir/ar blogai besimaitinantiems, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistais ar ne, ligoniams, sergantiems kepenų ciroze su ascitu ir patinimais, koronarine širdies liga ar širdies nepakankamumu. Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdies glikozidų toksinį poveikį ir atsiranda širdies ritmo sutrikimų pavojus. Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių yra ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija, kaip ir bradikardija, gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali baigtis mirtimi. Visais šiais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentracijas kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio koncentraciją plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją savaitę. Jei kalio koncentracija yra maža, ją reikia koreguoti. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Kalcio kiekis Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sumažinti kalcio išskyrimą su šlapimu, dėl to gali nedaug ir laikinai padidėti kalcio kiekis. Gerokai padidėjęs kalcio kiekis gali būti susijęs su nediagnozuotu hiperparatiroidizmu. Tokiais atvejais prieš priešskydinės liaukos veiklos tyrimą gydymą reikia nutraukti. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Gliukozė kraujyje Gliukozės kiekį kraujyje svarbu stebėti, jeigu sergama cukriniu diabetu, ypač jei nustatytas mažas kalio kiekis. Šlapimo rūgštis Pacientams, kurių kraujyje šlapimo rūgšties kiekis padidėjęs, gali padažnėti podagros priepuolių. Inkstų funkcija ir diuretikai Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai yra visiškai veiksmingi tik tada, kai inkstų funkcija yra normali ar tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino kiekis mažesnis negu 25 mg/l, t.y. 220 µmol/l suaugusiems žmonėms). Senyvų pacientų kreatinino kiekis plazmoje turi būti patikslintas atsižvelgiant į amžių, svorį ir lytį pagal Cockroft formulę: Kreatinino klirensas (Clcr) = (140 - amžius) x kūno svoris/0,814 x kreatinino koncentracija plazmoje. Amžius, išreikštas metais, kūno svoris – kilogramais, kreatinino koncentracija plazmoje – mikromoliais/l. Ši formulė pritaikyta senyvo amžiaus vyrams, moterims reikia gautą rezultatą padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje dėl skysčių ir natrio netekimo atsiradus hipovolemijai, sumažėja glomerulų filtracija. Tai gali lemti šlapalo ir kreatinino kiekio padidėjimą kraujyje. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, laikinas inkstų funkcijos nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nelemia, tačiau prieš pradedant gydyti buvęs inkstų funkcijos sutrikimas gali pablogėti. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad šio preparato veiklioji medžiaga gali sukelti teigiamą dopingo testo reakciją. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Ūmūs simptomai, kaip regėjimo aštrumo sumažėjimas ar akių skausmas, kurie paprastai pasireiškia per kelias valandas ar savaites nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydant ūminės uždaro kampo glaukomos, galimas apakimas visam laikui. Gydant, pirmiausia reikia kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus gydymo vaistiniais preparatais ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfamidams arba penicilinui.

Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino, angiotenzino, aldosterono sistemą ir kiek sumažina indapamido sukeltą kalio išsiskyrimą. Dviem procentams pacientų, gydytų Noliprel 2,5 mg/0,625 mg, pasireiškė hipokalemija (mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija). Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra Į perindoprilį: galvos svaigimas, galvos skausmas, parestezija, skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, galvos sukimasis, spengimas ausyse, hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų spazmai, astenija. Į indapamidą: hipokalemija, padidėjęs jautrumas (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas, ir makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir (arba) vartojant rinkoje esantį vaistinį preparatą pasireiškė toliau nurodytas nepageidaujamas poveikis, kuris išvardytas, naudojant tokius dažnio apibūdinimus: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas * | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri normalizuojasi nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas * | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos svaigimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas * | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miglotas matymas | - | Dažnis nežinomas Ausų sutrikimai | Galvos sukimasis | Dažnas | Retas Ausų sutrikimai | Spengimas ausyse | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Torsade de pontes (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas * | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės pasunkėjimas | Retas* | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stevens Johnson sindromas | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Labai retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Retas* | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų funkcijos sutrikimas | Retas | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | Nedažnas * | - * Nepageidaujamų reiškinių, išsiaiškintų pagal savanoriškus pranešimus, dažnis apskaičiuotas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 10 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 25 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).