Noliterax

Perindoprilis - Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kokiam kitam AKF inhibitoriui. - Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės (Quincke) edema) gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). - Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. - Antras ir trečias nėštumo trimestras (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Noliterax negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno, pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (GFG yra mažesnis kaip 60 ml/min./1,73 m2), (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas gydymo sakubitrilu / valsartanu metu. Noliterax 10 mg/2,5 mg negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Indapamidas - Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kokiam kitam sulfonamidui. - Sunkus arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.). - Hepatinė encefalopatija. - Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. - Hipokalemija. Noliterax - Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje išvardytai pagalbinei medžiagai. Kadangi nepakanka gydymo patirties, Noliterax negalima skirti vartoti: - dializuojamiems pacientams; - negydytiems pacientams, sergantiems dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Noliterax dozė yra viena tabletė, vartojama vieną kartą per parą, geriau ryte prieš valgį. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Kreatinino koncentraciją plazmoje senyviems pacientams reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno masę ir lytį. Galima gydyti tik tuos senyvus pacientus, kurių inkstų funkcija yra normali, bei įvertinus tai, kaip reguliuojamas kraujospūdis. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių) Esant sunkiam ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima. Reikia dažnai tirti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujyje. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, šio vaistinio preparato vartoti negalima. Esant vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimui, dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Noliterax saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams dar neištirti. Duomenų nėra. Noliterax nėra skirtas vaikams ir paaugliams. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Specialūs įspėjimai Perindoprilis ir indapamidas Litis Paprastai su perindoprilio ir indapamido deriniu nerekomenduojama skirti vartoti kartu ličio (žr. 4.5 skyrių). Perindoprilis Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada Yra duomenų, kad AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno vartojimas kartu didina hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) riziką. Todėl dviguba RAAS blokada, vartojant kartu AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną, nerekomenduojama (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Jeigu nusprendžiama, kad skirti gydymą, sukeliantį dvigubą blokadą neabejotinai būtina, gydyti galima tik prižiūrint specialistui ir dažnai atidžiai stebint inkstų funkciją bei matuojant elektrolitų koncentracijas ir kraujospūdį. AKF inhibitorių negalima vartoti kartu su angiotenzino II receptorių blokatoriais pacientams, kurie serga diabetine nefropatija. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskų papildai, kurių sudėtyje yra kalio Kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar druskų papildų, kuriuose yra kalio, kartu su perindopriliu vartoti paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Buvo pranešta, kad pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Neutropenija retai pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių faktorių. Ypač atsargiai perindoprilį reikia skirti vartoti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių faktorių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų išsivystė sunkios infekcijos, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams paskyrus vartoti perindoprilį, reikia periodiškai tikrinti baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., gerklės skausmą, pakilusią temperatūrą) (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Inkstų kraujagyslių (renovaskulinė) hipertenzija AKF inhibitorius vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali silpnėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino koncentracijos serume pokyčiams net kai yra vieno paciento inksto arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, antgerklio ir (ar) gerklų angioedemos atvejus pacientams, gydomiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį (žr. 4.8 skyrių). Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinė edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Tik veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, nors galima vartoti antihistamininius preparatus siekiant palengvinti simptomus. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Liežuvio, balso aparato ar gerklų edema gali užspausti kvėpavimo takus. Tokiu atveju reikia skubiai suleisti po oda 1:1 000 (0,3–0,5 ml) adrenalino ir imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti. Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF, angioneurozinė edema išsivysto dažniau negu kitų rasių ligoniams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali išsivystyti gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais išsivystydavo žarnų edema. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinė edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema būdavo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu,, o simptomai praeidavo, nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia turėti omenyje žarnų angioneurozinę edemą. Perindoprilio negalima vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės perindoprilio dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymo perindopriliu negalima pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorius vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz.: kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu Pranešama apie atskirus atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, taikant desensibilizuojamąjį gydymą bičių ar vapsvų nuodais pasireiškė ilgai trunkančios gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. AKF inhibitorius reikia atsargiai skirti alergiškiems pacientams, gydomiems desensibilizacija, ir neskirti tiems, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją mažiausiai 24 val. nevartotų AKF inhibitorių. Anafilaktoidinė reakcija (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų () aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant aferezės procedūrą. Pacientai, kuriems atliekama hemodializė Gauta apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su aukšto pralaidumo membranomis (pvz., AN 69®). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba kitus vaistus nuo hipertenzijos. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėštumo metu negalima pradėti gydyti AKF inhibitoriais. Kai manoma, kad pacientes, kurios ruošiasi pastoti, būtina toliau gydyti AKF inhibitoriais, gydymą nuo hipertenzijos reikia keisti kitu alternatyviu gydymu, kuris yra saugus nėštumo metu. Nustačius nėštumą reikia tuoj pat nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir pradėti gydyti kitais tinkamais vaistiniais preparatais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrių). Indapamidas Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Jei taip įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidinius diuretikus yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei reikia vėl vartoti diuretikus, rekomenduojama apsaugoti atviras kūno vietas nuo saulės ar dirbtinių ultravioletinių spindulių. Atsargumo priemonės Perindoprilis ir indapamidas Inkstų veiklos sutrikimas Esant sunkiam ir vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima. Jeigu prieš pradedant gydyti hipertenzija sergančius pacientus aiškaus inkstų pažeidimo jiems nebuvo, tačiau kraujo tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti ir vėliau galbūt atnaujinti mažesne doze arba tik vienu komponentu. Reikia dažniau tirti tokių pacientų kalio ir kreatinino kiekį – po dviejų savaičių gydymo ir vėliau kas du mėnesius, tęsiant gydymą pastoviomis vaistų dozėmis. Inkstų nepakankamumas dažniausiai išsivystė ligoniams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar jau esamu inkstų nepakankamumu, įskaitant inkstų arterijos stenozę. Vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti esant abipusei inkstų arterijos stenozei ar funkcionuojant tik vienam inkstui. Hipotenzija ir skysčių bei elektrolitų trūkumas Staigios hipotenzijos pavojus atsiranda, kai jau yra natrio trūkumas (ypač sergant inkstų arterijų stenoze). Todėl reikia atlikti sisteminius tyrimus ir stebėti, ar neatsiranda skysčių ir elektrolitų trūkumo simptomų, ypač vemiant ar viduriuojant. Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti plazmos elektrolitų kiekį. Esant didelei hipotenzijai gali prireikti infuzijos būdu leisti į veną fiziologinį tirpalą. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tęsti gydymą. Atkūrus pakankamą kraujo kiekį ir kraujospūdį, vėl galima pradėti gydymą mažesne doze arba tik vienu vaisto komponentu. Kalio kiekis Perindoprilio derinys su indapamidu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač pacientų, sergančių diabetu ar inkstų nepakankamumu. Vartojant šį vaistinį preparatą, kaip ir kitus antihipertenzinius preparatus, kartu su diuretikais, reikia reguliariai matuoti kalio koncentracijas kraujyje. Pagalbinės medžiagos Noliterax negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natrio kiekis Noliterax plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaipi 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės. Perindoprilis Kosulys Vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina, nutraukus gydymą. Reikia pagalvoti ir apie jatrogeninę šio simptomo etiologiją. Manant, kad vis dar reikia vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, reikia apsvarstyti galimybę tęsti gydymą. Vaikų populiacija Vieno perindoprilio arba vartojamo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir toleravimas vaikams bei paaugliams neištirti. Arterinės hipotenzijos ir (ar) inkstų nepakankamumo rizika (esant širdies nepakankamumui, elektrolitų ir skysčių trūkumui ir pan.) Pacientams, kurių kraujospūdis iš pradžių buvo žemas, inkstų arterijų stenozės atvejais, esant staziniam širdies nepakankamumui ar kepenų cirozei su patinimais ir ascitu, buvo pastebėtas didelis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos stimuliavimas, ypač jeigu labai sumažėja skysčių ir elektrolitų (dieta su labai mažu druskos kiekiu ar ilgai trunkantis gydymas diuretikais). Todėl šios sistemos užblokavimas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi, ypač pirmą kartą jo pavartojus ar per pirmąsias dvi gydymo savaites, gali staigiai sumažinti kraujospūdį ir (ar) padidinti plazmoje kreatinino kiekį, rodantį funkcinį inkstų nepakankamumą. Kartais tai gali įvykti staiga, nors taip būna retai, ir pasireikšti įvairiu laiku. Tokiais atvejais gydymą reikia pradėti mažesne doze ir laipsniškai ją didinti. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume. Siekiant išvengti staigios hipotenzijos, pradinė dozė vėliau koreguojama pagal kraujospūdžio , ypač tais atvejais, kai yra skysčių ir elektrolitų trūkumas. Aterosklerozė Visiems pacientams yra hipotenzijos pavojus, bet reikia būti ypač atsargiems skiriant gydymą sergantiems išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu ir jų gydymą pradėti mažesne doze. Sergantieji renovaskuline hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. Tačiau angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali būti naudingi sergantiems renovaskuline hipertenzija ir laukiantiems chirurginio gydymo bei tiems, kuriems chirurginis gydymas nėra galimas. Noliterax netinka gydyti pacientams, kuriems yra arba įtariama inkstų arterijos stenozė, kadangi jų gydymą reikia pradėti ligoninėje ir mažesne doze negu Noliterax. Širdies nepakankamumas, sunkus širdies nepakankamumas Pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu (IV klasės), gydymas Noliterax netinka, nes jų gydymą pradėti reikia prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Pacientų, sergančių širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu, gydymo beta adrenoblokatoriais nutraukti nereikia – AKF inhibitorius reikia vartoti kartu su beta adrenoblokatoriais. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu Gydymas Noliterax netinka nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu sergantiems pacientams (savaiminis polinkis atsirasti didesnėms kalio koncentracijoms), nes gydymą pradėti reikia prižiūrint gydytojui ir reikia vartoti mažesnę pradinę dozę. Reikia atidžiai matuoti gliukozės koncentracijas diabetu sergančių pacientų, anksčiau gydytų geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto ar insulinu, kraujyje, ypač pirmąjį mėnesį pradėjus gydyti AKF inhibitoriumi (žr. 4.5 skyrių). Rasiniai skirtumai Kaip ir gydant kitais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, juodaodžiams pacientams perindoprilis kraujospūdį mažina silpniau negu kitų rasių ligoniams, galbūt todėl, kad juodaodžių hipertenzija sergančių pacientų organizme yra mažiau renino. Operacijos, anestezija Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti hipotenziją anestezijos metu, ypač jei vartojamas anestetikas, kuris mažina kraujospūdį. Todėl rekomenduojama, jei galima, gydymą tokiais ilgai veikiančiais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais kaip perindoprilis nutraukti likus parai iki operacijos. Aortos ar mitralinė stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorius reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems pasunkėjęs kraujo ištekėjimas iš kairiojo skilvelio. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitoriai gali sukelti sindromą, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibišką kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant ir perindoprilį, pastebėtas kalio koncentracijų serume padidėjimas. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išskyrimą. Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija normali, poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, dehidratacija, ūminis širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį tausojantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai ar druskų papildai, kuriuose yra kalio, bei vaistiniai preparatai, galintys padidinti kalio kiekį kraujyje (pvz., heparino preparatai, kotrimoksazolas, kuris dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu, kiti AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, 3 g per parą ar didesnės acetilsalicilo rūgšties dozės, COX 2 inhibitoriai ir neselektyvieji NVNU, imunosupresantai [pavyzdžiui, ciklosporinas ar takrolimuzas], trimetoprimas) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Kalio papildų, kalį tausojančių diuretikų ar druskų papildų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas gali sukelti pastebimą kalio kiekio serume padidėjimą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Kalį tausojantys diuretikai ir angiotenzino receptorių blokatoriai turi būti vartojami atsargiai, u matuojant kalio koncentraciją serume ir sekant inkstų funkciją. Jei manoma, kad anksčiau paminėtus preparatus būtina vartoti kartu, juos reikia vartoti atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentracijas serume (žr. 4.5 skyrių). Indapamidas Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio kiekis Natrio koncentracija turi būti išmatuota prieš pradedant gydymą, po to tikrinama reguliariai. Natrio koncentracijų sumažėjimas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų, todėl būtinai reikia reguliariai jas matuoti. Dažniau tirti reikia vyresniems ir sergantiems kepenų ciroze pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrių). Gydant bet kuriais diuretikais, gali pasireikšti hiponatremija, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Dėl kartu prarastų chlorido jonų gali pasireikšti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: toks poveikis pasireiškia nedažnai ir būna nestiprus. Kalio kiekis Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Reikia apsaugoti nuo hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo pavojaus kai kurių didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir/ar blogai besimaitinančius asmenis, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistais ar ne, ligonius, sergančius kepenų ciroze su ascitu ir patinimais, koronarine širdies liga ar širdies nepakankamumu. Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pavojų. Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių yra ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija, kaip ir bradikardija, gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali baigtis mirtimi. Visais šiais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentracijas kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio koncentraciją plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją gydymo savaitę. Jei kalio koncentracija yra maža, ją reikia koreguoti. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Kalcio kiekis Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sumažinti kalcio išskyrimą su šlapimu, dėl to gali laikinai nedaug padidėti kalcio kiekis plazmoje. Gerokai padidėjęs kalcio kiekis gali būti susijęs su nediagnozuotu hiperparatiroidizmu. Tokiais atvejais gydymą reikia nutraukti, kol nebus ištirta prieskydinės liaukos funkcija. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Gliukozės kiekis kraujyje Gliukozės kiekį kraujyje svarbu stebėti gydant pacientus, sergančius cukriniu diabetu, ypač jei jiems nustatytas mažas kalio kiekis. Šlapimo rūgštis Pacientams, kurių kraujyje padidėja šlapimo rūgšties kiekis, gali padažnėti podagros priepuolių. Inkstų veikla ir diuretikai Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai yra visiškai veiksmingi tik tada, kai inkstų funkcija yra normali ar sutrikusi tik šiek tiek (kreatinino kiekis mažesnis negu 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l, suaugusiems žmonėms). Senyvų pacientų kreatinino kiekis plazmoje turi būti patikslintas atsižvelgiant į amžių, svorį ir lytį pagal Cockroft formulę: clcr = (140 – amžius) x kūno svoris / 0,814 x kreatinino koncentracija plazmoje, amžius išreikštas metais, kūno svoris – kilogramais (kg), kreatinino koncentracija plazmoje – mikromoliais/l. Ši formulė pritaikyta senyvo amžiaus vyrams, tiriant moteris gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje dėl vandens ir natrio netekimo atsiradus hipovolemijai, sumažėja glomerulų filtracija. Tai gali lemti karbamido ir kreatinino kiekio padidėjimą kraujyje. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, šis laikinas inkstų funkcijos nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jau buvęs inkstų funkcijos sutrikimas gali pablogėti. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad šio preparato veiklioji medžiaga gali lemti teigiamą dopingo testo reakciją. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma. Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Negydant ūminės uždaro kampo glaukomos, galimas apakimas visam laikui. Gydant, pirmiausia reikia kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus gydymo vaistiniais preparatais ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfamidams arba penicilinui.

Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą ir kiek sumažina indapamido sukeltą kalio išsiskyrimą. Šešiems procentams pacientų, gydytų Noliterax, pasireiškė hipokalemija (mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija). Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra Į perindoprilį: galvos svaigimas, galvos skausmas, parestezija, skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, galvos sukimasis, spengimas ausyse, hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų spazmai, astenija. Į indapamidą: hipokalemija, padidėjęs jautrumas (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas, ir makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir (arba) vartojant rinkoje esantį vaistinį preparatą pasireiškė toliau nurodytas nepageidaujamas poveikis, kuris išvardytas, naudojant tokius dažnio apibūdinimus: labai dažnas ( 1/10); dažnas (nuo  1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo  1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo  1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas * | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri normalizuojasi nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Kalio trūkumas pasireiškiant hipokalemijai, kuri gali būti sunki kai kurių didelės rizikos grupių pacientams (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas * | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos svaigimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas * | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miglotas matymas | - | Dažnis nežinomas Ausų sutrikimai | Galvos sukimasis | Dažnas | Retas Ausų sutrikimai | Spengimas ausyse | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Torsade de pontes (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas * | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės pasunkėjimas | Retas * | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stevens Johnson sindromas | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Labas retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Retas* | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų funkcijos sutrikimas | Retas | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas * Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | Nedažnas * | - * Nepageidaujamų reiškinių, išsiaiškintų pagal savanoriškus pranešimus, dažnis apskaičiuotas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas: II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 10 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 25 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).