Olanzapin Actavis

Dozavimas Suaugusieji Šizofrenija. Rekomenduojama pradinė olanzapino paros dozė yra 10 mg. Manijos epizodas. Monoterapijai pradinė olanzapino dozė yra 15 mg kartą per parą, kompleksiniam gydymui 10 mg kartą per parą (žr. 5.1 skyrių). Bipolinio afektinio sutrikimo recidyvo profilaktika. Rekomenduojama pradinė olanzapino paros dozė – 10 mg. Pacientams, kurių manijos epizodas buvo gydytas olanzapinu, bipolinio afektinio sutrikimo recidyvo profilaktikai skiriama tokia pati dozė. Pasireiškus naujam manijos, mišriam ar depresijos epizodui, reikia tęsti gydymą olanzapinu (prireikus optimizuoti dozę) ir papildomai skirti gydymą nuo nuotaikos simptomų, priklausomai nuo klinikinių indikacijų. Šizofrenijos, manijos epizodo gydymo bei bipolinio afektinio sutrikimo recidyvo profilaktikos metu olanzapino paros dozę galima palaipsniui keisti 5 - 20 mg ribose, atsižvelgiant į klinikinę ligonio būklę. Didinti dozę iki didesnės, nei rekomenduojama pradinė, patariama tik kruopščiai pakartotinai įvertinus klinikinę ligonio būklę ir ne trumpesniais kaip 24 valandų intervalais. Olanzapiną galima skirti nepriklausomai nuo valgio, kadangi maistas neveikia jo absorbcijos. Nutraukti gydymą olanzapinu reikia palaipsniui mažinant dozę. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Pradėti gydyti mažesne pradine doze (5 mg per parą) paprastai nereikalaujama, tačiau ji skirtina 65 metų ar vyresniems pacientams, jeigu tam tikri klinikiniai veiksniai pateisina (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų funkcija sutrikusi Tokius pacientus reikia pradėti gydyti mažesne (5 mg) pradine doze. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (cirozė, A arba B klasė pagal Child-Pugh ), pradinė dozė turi būti 5 mg, ją didinti reikia atsargiai. Rūkaliai Nerūkantiems pacientams, palyginti su rūkaliais, pradinės dozės ir dozių ribų nusistovėjusia praktika keisti nereikalaujama. Rūkymas gali skatinti olanzapino metabolizmą. Rekomenduojama stebėti klinikinę būklę ir, prireikus, apsvarstyti olanzapino dozės didinimo galimybę (žr. 4.5 skyrių). Jeigu yra daugiau negu vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkymas), pradinę dozę reikia mažinti. Tokiems pacientams dozę didinti, jei reikia, būtina atsargiai . Vaikų populiacija Olanzapino nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Trumpalaikių tyrimų su paaugliais metu nustatytas didesnis svorio padidėjimas, lipidų ir prolaktino koncentracijos pokyčiai nei tyrimų su suaugusiais pacientais metu (žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius).

Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė gali pagerėti tik po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti. Su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimai Olanzapino nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems pasireiškia su demencija susiję psichozė ir (arba) elgesio sutrikimai, nes padidėja mirtingumas ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizika. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų (6 - 12 savaičių trukmės), kuriuose dalyvavo senyvi (vidutinis amžius 78 metai) pacientai, sergantys su demencija susijusia psichoze arba (ir) elgesio sutrikimu, metu olanzapinu gydytų tiriamųjų mirties dažnis buvo 2 kartus didesnis negu vartojusių placebo (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 % pacientų). Su olanzapino doze (vidutinė paros dozė buvo 4,4 mg) ar gydymo trukme didesnis mirties dažnis nebuvo susijęs. Šios populiacijos pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali skatinti tokie rizikos veiksniai kaip vyresnis negu 65 metai amžius, disfagija, sedacija, bloga mityba, dehidracija, plaučių ligos (pvz., pneumonija su aspiracija arba be jos) arba benzodiazepinų vartojimas kartu. Vis dėlto olanzapinu gydytiems pacientams mirties dažnis buvo didesnis, negu vartojusiems placebo, nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių. Tų pačių klinikinių tyrimų metu buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (NCVR, pvz., smegenų insulto, praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio), įskaitant mirtį, atvejų. Olanzapinu gydytiems pacientams NCVR dažnis buvo 3 kartus didesnis negu vartojusiems placebo (atitinkamai 1,3% ir 0,4%). Visi olanzapinu ar placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Nustatyta, kad su olanzapino vartojimu susiję NCVR rizikos veiksniai yra >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija. Šių tyrimų metu olanzapino veiksmingumas nebuvo tiriamas. Parkinsono liga Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje (žr. 4.8 skyrių) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado haliucinacijų bei olanzapinas nebuvo veiksmingesnis, palyginti su placebu, gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu iš anksto buvo reikalaujama, kad ligos būklė būtų stabili vartojant mažiausias veiksmingas vaistinių preparatų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistiniai preparatai Parkinsono ligai gydyti, nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg per parą ir tyrėjų nuožiūra titruojamas iki didžiausios 15 mg paros dozės. Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) PNS yra būklė, kuri gali būti pavojinga gyvybei ir yra susijusi su antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimu. Retais atvejais šis sindromas buvo susijęs ir su olanzapino vartojimu. Klinikinė PNS raiška yra hiperpireksija, raumenų rigidiškumas, psichikos pokytis ir autonominės nervų sistemos nestabilumas (nereguliarus pulsas ar kraujospūdis, tachikardija, prakaitavimas ir širdies ritmo sutrikimas). Be to, gali padidėti kreatinfosfokinazės koncentracija, pasireikšti mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų nepakankamumas. Atsiradus simptomų ir požymių, rodančių PNS, ar dėl neaiškių priežasčių labai padidėjus temperatūrai be papildomos klinikinės PNS raiškos, visų antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant olanzapiną, vartojimą būtina nutraukti. Hiperglikemija ir diabetas Retai olanzepinu gydomiems pacientams pastebėta hiperglikemija ir/arba cukrinio diabeto išsivystymas arba pasunkėjusi eiga, retkarčiais su ketoacidoze ar koma; pasitaikė keletas mirties atvejų (žr. 4.8 skyrių). Kai kuriems iš jų prieš tai padidėjo kūno svoris, kas galėjo būti predisponuojančiu veiksniu. Gydymo metu rekomenduojama tinkamai sekti pacientų stovį pagal galiojančias gydymo antipsichoziniais vaistiniais preparatais gaires, pvz., pradedant gydymą patikrinti gliukozės kiekį, praėjus 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir po to kas metai. Reikia stebėti, ar antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant olanzapiną, gydomiems ligoniams neatsiranda hiperglikemijos simptomų (pvz., polidipsija, poliurija, polifagija, silpnumas), ir reguliariai tikrinti, ar pacientams, kurie serga diabetu arba kuriems yra diabeto rizikos veiksnių, nepablogėjo gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Reikia reguliariai tikrinti kūno svorį, pvz., pradedant gydymą, 4, 8 ir 12 savaitę nuo olanzapinu gydymo pradžios ir po to kas ketvirtį. Lipidų pokyčiai Placebo kontroliuojamų tyrimų metu olanzapinu gydomiems pacientams atsirado nepageidaujami lipidų pokyčiai (žr. 4.8 skyrių). Lipidų pokyčius reikia atitinkamai kontroliuoti, ypatingai tiems pacientams, kuriems yra dislipidemija ir turintiems lipidų sutrikimų rizikos veiksnių. Antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant olanzapiną, gydomiems pacientams reikia reguliariai sekti lipidų kiekį kraujyje pagal galiojančias gydymo antipsichoziniais vaistiniais preparatais gaires. Anticholinerginis poveikis Olanzapinas in vitro veikia anticholinergiškai, tačiau klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad šių reiškinių būna retai. Kadangi dar yra mažai klinikinės patirties olanzapinu gydant ligonius, sergančius ir kitomis ligomis, todėl jį reikia atsargiai skirti tiems asmenims, kuriems yra prostatos hipertrofija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas ar panaši būklė. Kepenų funkcija Dažnai, ypač gydymo pradžioje, buvo stebimas laikinas besimptominis kepenų aminotransferazių (ALT,) aktyvumo padidėjimas. Atsargiai vaistą skirti ir sekimą užtikrinti pacientams, kuriems padidėjęs ALT ir (ar) AST aktyvumas, yra kepenų funkcijos sutrikimo simptomų, būklė, susijusi su ribotu kepenų funkcijos rezervu, taip pat gydomiems hepatotoksiškais vaistiniais preparatais. Jeigu diagnozuojamas hepatitas (įskaitant hepatoceliuliarinę, cholestazinę ir mišrią kepenų pažaidą), gydymą olanzapinu nutraukti. Neutropenija Olanzapino atsargiai skiriama pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistinius preparatus, pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vaistų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas (toksiškumas) arba kaulų čiulpų slopinimą yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems yra hipereozinofilinės būklės ar mieloproliferacinė liga. Skiriant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių). Gydymo nutraukimas Staigiai nutraukus gydymą olanzapinu, retai (≥0,01% ir <0,1%) nustatyta ūminių simptomų, pavyzdžiui, prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas. QT intervalas Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija (QTcF) ≥ 500 milisekundžių (msek) bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių bazinis QTcF< 500 msek) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1 % iki 1 %), jokių reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų, palyginant su placebu, nebuvo. Tačiau olanzapiną, reikia atsargiai skirti kartu su vaistiniais preparatais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokalemija ar hipomagnezemija. Venų tromboembolija Buvo gauta nedažnų (≥ 0,01 % ir < 0,1 % atvejų) pranešimų apie tai, kad gydymas olanzapinu laikinai buvo susijęs su venų tromboembolija. Priežastinio ryšio tarp gydymo olanzapinu ir venų tromboembolijos nebuvo nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šizofrenija sergantiems pacientams dažnai būna įgytų venų tromboembolijos rizikos veiksnių, reikia nustatyti visus galimus VTE rizikos veiksnius, pvz., pacientų imobilizavimas, ir imtis prevencinių priemonių. Bendrasis centrinės nervų sistemos (CNS) aktyvumas Olanzapinas tiesiogiai veikia CNS, todėl ypač atsargiai jį reikia vartoti kartu su kitais centrinio poveikio vaistiniais preparatais ir alkoholiu. In vitro jis veikia antagonistiškai dopaminui, todėl gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį. Traukuliai Atsargiai olanzapinu reikia gydyti pacientus, kuriems buvo traukulių priepuolių arba yra veiksnių, galinčių mažinti traukulių slenkstį. Olanzapinu gydomiems pacientams traukulių priepuoliai pasireiškė nedažnai, daugiausia tiems, kuriems jų buvo anksčiau, arba kuriems buvo traukulių rizikos veiksnių. Vėlyvoji diskinezija Vienerių metų ir trumpesnių lyginamųjų tyrimų metu olanzapino vartojimas su diskinezijos atsiradimu buvo susijęs statistiškai reikšmingai rečiau. Vis dėlto ilgalaikio gydymo metu vėlyvosios diskinezijos rizika didėja, todėl tuo atveju, jeigu olanzapinu gydomam pacientui atsiranda jos simptomų ir požymių, reikia mažinti vaistinio preparato dozę ar nutraukti jo vartojimą. Gydymą nutraukus, tokie simptomai gali laikinai pasunkėti arba net pasireikšti. Ortostatinė hipotenzija Klinikinių tyrimų metu olanzapinu gydomiems senyviems žmonės nedažnais atvejais pasireiškė ortostatinė hipotenzija. Vyresniems negu 65 metų pacientams rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį. Staigi kardialinė mirtis Po olanzapino patekimo į rinką gauta pranešimų apie pacientų, vartojančių olanzapiną, staigios mirties atvejus. Remiantis retrospektyviojo stebėjimo kohortos tyrimo duomenimis, daroma prielaida, kad pacientams, vartojantiems olanzapiną, staigios mirties rizika yra maždaug du kartus didesnė nei antipsichozinių vaistinių preparatų nevartojantiems pacientams. Šio tyrimo duomenimis, olanzapino keliama rizika buvo panaši į riziką, kurią kelia atipiniai antipsichoziniai vaistiniai preparatai, įtraukti į jungtinę analizę. Vaikų populiacija Olanzapinas nevartojamas vaikams ir paaugliams gydyti. Tyrimų, kuriuose dalyvavo 13-17 metų pacientai, metu pasireiškė įvairios nepageidaujamos reakcijos, įskaitant svorio padidėjimą, medžiagų apykaitos pokyčius ir prolaktino koncentracijos padidėjimą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrių). Pagalbinės medžiagos Laktozė Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Saugumo duomenų santrauka Suaugusieji Klinikinių tyrimų metu dažniausiai nustatytos nepageidaujamos reakcijos (pasireiškė ≥ 1 % pacientų), susijusios su olanzapino vartojimu, buvo somnolencija, kūno svorio padidėjimas, eozinofilija, prolaktino, cholesterolio, gliukozės ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), gliukozurija, apetito padidėjimas, svaigulys, akatizija, parkinsonizmas, leukopenija, neutropenija (žr. 4.4 skyrių), diskinezija, ortostatinė hipotenzija, anticholinerginis poveikis, trumpalaikis simptomų nesukeliantis kepenų aminotransferazių aktyvumo padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), išbėrimas, astenija, nuovargis, karščiavimas, artralgija, šarminės fosfatazės suaktyvėjimas, didelis gama gliutamiltransferazės aktyvumas, didelė šlapimo rūgšties koncentracija, didelis kreatinfosfokinazės aktyvumas ir edema. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau esančioje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos ir laboratorinių tyrimų duomenys, gauti iš pavienių pranešimų ir klinikinių tyrimų. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Išvardytas sutrikimų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | | Eozinofilija Leukopenija10 Neutropenija10 | | Trombocitopenija11 | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | | | | | Padidėjusio jautrumo reakcijos11 | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | Svorio padidėjimas1 | Cholesterolio koncentracijos padidėjimas2,3 Gliukozės koncentracijos padidėjimas4 Trigliceridų koncentracijos padidėjimas2,5Gliukozurija Apetito padidėjimas | Diabeto pasireiškimas arba pasunkėjimas, kartais susijęs su ketoacidoze ar koma, įskaitant mirtinus atvejus (žr. 4.4 skyrių) 11 | Hipotermija12 | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | | | Somnolencija | Galvos svaigimas Akatizija6 Parkinsonizmas6Diskinezija6 | Traukuliai, kurių daugeliu atvejų pasireiškė pacientams, kuriems anksčiau buvo traukulių arba nustatyta rizikos veiksnių11 Distonija (įskaitant okulogiraciją)11 Vėlyvoji diskinezija11 Amnezija9 Dizartrija Mikčiojimas11 Neramių kojų sindromas11 | Piktybinis neurolepsinis sindromas12 (žr. 4.4 skyrių) Nutraukimo simptomai7 | Širdies sutrikimai | | | | | | Bradikardija QTc pailgėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Skilvelinė tachikardija/skilvelių virpėjimas, staigi mirtis (žr. 4.4 skyrių)11 | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | | | Ortostatinė hipotenzija10 | | Tromboembolija (įskaitant plaučių emboliją ir giliųjų venų trombozę) (žr. 4.4 skyrių) | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Kraujavimas iš nosies | | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | | | | Lengvas, trumpalaikis anticholinerginis poveikis, įskaitant vidurių užkietėjimą ir burnos džiūvimą | Pilvo pūtimas9 Seilių hipersekrecija 11 | Pankreatitas11 | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Trumpalaikis, simptomų nesukeliantis kepenų aminotransferazių (ALT, AST) suaktyvėjimas, ypač gydymo pradžioje (žr. 4.4 skyrių) | | Hepatitas (įskaitant kepenų ląstelių, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą)11 | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | Išbėrimas | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija Alopecija | | Vaistų sukeltas odos išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | Artralgija9 | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | | | Šlapimo nelaikymas, Šlapimo susilaikymas Sunkumas pradėti šlapintis11 | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiams (žr. 4.6 skyrių). Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | Erekcijos funkcijos sutrikimas vyrams Lytinio potraukio sumažėjimas moterims ir vyrams | Amenorėja Krūtų padidėjimas Galaktorėja moterims Ginekomastija/ krūtų padidėjimas vyrams | Priapizmas13 | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | Astenija Nuovargis Edema Karščiavimas10 | | | Tyrimai | | | | Prolaktino koncentracijos plazmoje padidėjimas8 | Šarminės fosfatazės suaktyvėjimas10 Didelis kreatinfosfokinazės aktyvumas11 Didelis gama gliutamiltransferazės aktyvumas10 Didelė šlapimo rūgšties koncentracija 0 | Bendrojo bilirubino koncentracijos padidėjimas | | 1 Nepriklausomai nuo pradinio kūno masės indekso (KMI), kliniškai reikšmingai kūno svoris padidėjo visiems tiriamiesiems. Dėl trumpalaikio gydymo (vidutinė trukmė 47 dienos) kūno svoris ≥7%, palyginti su pradiniu, padidėjo labai dažnai (22,2%), ≥15% − dažnai (4,2%) ir ≥25% – nedažnai (0,8%). Dėl ilgalaikės ekspozicijos (ne trumpesnės kaip 48 savaitės) kūno svoris, palyginti su pradiniu, padidėjo ≥7%, ≥15% ir ≥2 % labai dažnai (atitinkamai 64,4%, 31,7% ir 12,3%). 2 Pacientams, kuriems prieš pradedant gydyti lipidų apykaitos sutrikimų nebuvo, vidutinis jų (bendro cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų) kiekio padidėjimas nevalgius buvo didesnis. 3 Normali pradinė koncentracija nevalgius (<5,17 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (≥6,2 mmol/l). Ribinės pradinės cholesterolio koncentracijos nevalgius (≥5,17-<6,2 mmol/l) padidėjimas iki didelės (≥6,2 mmol/l) buvo labai dažnas. 4 Normali pradinė koncentracija nevalgius (<5,56 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (≥7 mmol/l). Ribinės pradinės gliukozės koncentracijos nevalgius (≥5,56-<7 mmol/l) padidėjimas iki didelės (≥7 mmol/l) buvo labai dažnas. 5 Normali pradinė koncentracija nevalgius (<1,6  mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (≥2,26 mmol/l). Ribinės pradinės trigliceridų koncentracijos nevalgius (≥1,69-<2,26 mmol/l) padidėjimas iki didelės (≥2,26 mmol/l) buvo labai dažnas. 6 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmo ir distonijos dažnis olanzapinu gydytiems pacientams buvo didesnis, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vartojusiųjų placebą. Olanzapiną vartojusiems pacientams rečiau negu vartojusiems titruotą haloperidolio dozę pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir distonija. Be detalios informacijos apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius judėjimo sutrikimus, negalima teigti, kad olanzapinas rečiau sukelia vėlyvąją diskineziją ir (ar) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus. 7 Staigiai nutraukus olanzapino vartojimą, atsirado ūminių simptomų, pavyzdžiui: prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ir vėmimas. 8 Iki 12 savaičių trukusių klinikinių tyrimų duomenimis, maždaug 30% pacientų, kurių prolaktino koncentracija prieš pradedant gydymą buvo normali, prolaktino koncentracijos plazmoje vartojant olanzapiną viršijo viršutinę normos ribą. Daugumai šių pacientų koncentracijos padidėjimas buvo lengvas ir viršutinę normos ribą viršijo mažiau kaip du kartus. 9 Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas klinikinių tyrimų metu, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 10 Kaip įvertinta pagal klinikinių tyrimų metu išmatuotus rodmenis, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 11 Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, kurio dažnis apskaičiuotas, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 12 Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, kurio dažnio 95 % pasikliautinojo intervalo viršutinė riba apskaičiuota remiantis integruota olanzapino duomenų baze. Ilgalaikė (mažiausiai 48 savaičių) ekspozicija Pacientų, kuriems atsirado nepageidaujamas kliniškai reikšmingas kūno svorio padidėjimas arba gliukozės, bendro/MTL/DTL cholesterolio ar trigliceridų kiekio pokytis, dalis laikui bėgant didėjo. Suaugusiems pacientams, baigusiems 9-12 mėnesių gydymą, vidutinis gliukozės kiekis kraujyje padidėjimo greitis maždaug po 6 gydymo mėnesių sulėtėdavo. Papildoma informacija apie specialių grupių pacientus Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo demencija sergantys senyvi pacientai, parodė mirčių ir cerebrovaskulinių nepageidaujamų reakcijų padažnėjimą gydant olanzapinu, palyginti su placebo vartojimu (žr. 4.4 skyrių). Labai dažnos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su olanzapino vartojimu, šios grupės pacientams buvo eisenos sutrikimai ir pargriuvimai. Dažnai pasireiškė pneumonija, kūno temperatūros padidėjimas, letargija, eritema, regos haliucinacijos ir šlapimo nelaikymas. Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems pasireiškė vaistų preparatų (dopamino agonistų) sukelta psichozė, susijusi su Parkinsono liga, duomenimis, dažnai ir dažniau nei vartojant placebą, pasunkėjo parkinsoniniai simptomai ir atsirado haliucinacijų. Vieno klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, kuriems sergantys bipoline manija, duomenimis, kartu su olanzapinu vartojant valproato, neutropenija pasireiškė 4,1% atvejų. Galimas skatinamasis veiksnys gali būti didelė valproato koncentracija plazmoje. Olanzapiną vartojant kartu su ličiu ar valproatu, dažniau pasireiškė (≥10%) tremoras, burnos džiūvimas, apetito ir svorio padidėjimas. Dažnai nustatytas kalbos sutrikimas. Olanzapiną vartojant kartu su ličiu ar divalproeksu, svorio padidėjimas ≥7% pradinio svorio gydymo metu (iki 6 savaičių) nustatytas 17,4% pacientų. Ilgalaikis (iki 12 mėnesių) olanzapino vartojimas atkryčio profilaktikai pacientams, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas, 39,9% pacientų buvo susijęs su kūno svorio padidėjimu ≥7% pradinio svorio. Vaikų populiacija Olanzapinu vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai negydomi. Palyginamųjų paauglių ir suaugusiųjų gydymo klinikinių tyrimų neatlikta, visgi palyginti tyrimų, kuriuose dalyvavo paaugliai, ir suaugusiųjų tyrimų duomenys. Toliau esančioje lentelėje apibendrintos nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė paaugliams (13-17 metų) nei suaugusiesiems ar nepageidaujamos reakcijos, kurios nustatytos tik trumpalaikių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo paaugliai, metu. Paaugliams kliniškai reikšmingai (≥ 7 %) kūno svoris padidėjimas dažniau, negu suaugusiems žmonėms, kurių organizme ekspozicija buvo panaši. Ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos metu pacientų kūno svorio padidėjimo dydis ir paauglių, kurių kūno svoris padidėjo kliniškai reikšmingai, dalis buvo didesni, negu trumpalaikės ekspozicijos metu. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Išvardytas sutrikimų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10) dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas: Svorio padidėjimas13, trigliceridų koncentracijos padidėjimas14, apetito padidėjimas. Dažnas: Cholesterolio koncentracijos padidėjimas15. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas: Sedacija (įskaitant pernelyg didelį mieguistumą, letargiją, somnolenciją). Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas: Burnos džiūvimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažnas: Kepenų aminotransferazių (ALT/AST) suaktyvėjimas (žr. 4.4 skyrių). Tyrimai Labai dažnas: Bendrojo bilirubino koncentracijos sumažėjimas, GGT kiekio padidėjimas, prolaktino koncentracijos plazmoje padidėjimas16. 13 Svorio padidėjimas ≥7% pradinio kūno svorio (kg) po trumpalaikio gydymo (vidutinė trukmė 22 dienos) buvo labai dažnas (40,6%), ≥15% pradinio kūno svorio – dažnas (7, %) ir 25% – dažnas (2,5%). Dėl ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos 89,4% paauglių kūno svoris, palyginti su pradiniu, padidėjo ≥7 %, 55,3% paauglių – ≥15% ir 29,1% paauglių − ≥25 %. 14 Normali pradinė koncentracija nevalgius (<1,016 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (≥1,467 mmol/l), o ribinės pradinės trigliceridų koncentracijos nevalgius (≥1,016-<1,467 mmol/l) iki didelės (≥1,467 mmol/l). 15 Normalios pradinės bendrojo cholesterolio koncentracijos nevalgius (<4,39 mmol/l) padidėjimas iki didelės (≥5,17 mmol/l) nustatytas dažnai. Ribinės pradinės bendrojo cholesterolio koncentracijos nevalgius (≥5,17-6,2 mmol/l) padidėjimas iki didelės (≥6,2 mmol/l) buvo labai dažnas. 16 Prolaktino koncentracijos padidėjimas nustatytas 47,4% paauglių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).