Olanzapine Accord

Suaugusieji Šizofrenija. Rekomenduojama pradinė Olanzapine Accord dozė – 10 mg per parą. Manijos epizodas. Pradinė olanzapino dozė – 15 mg vieną kartą per parą monoterapijai arba 10 mg per parą taikant kombinuotą terapiją (žr. 5.1 skyrių). Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 10 mg. Pacientams, kurie Olanzapine Accord vartojo manijos epizodo gydymui, prevencinį gydymą nuo bipolinio sutrikimo kartojimosi reikia tęsti tomis pačiomis dozėmis. Jei pasireiškia naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas, gydymą Olanzapine Accord reikia tęsti (jei reikia, optimizuojant dozę), ir, jei kliniškai reikalinga, kartu skirti papildomą nuotaikos simptomų gydymą. Šizofrenijos, manijos epizodo gydymo ir bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijos metu paros dozę galima vėliau palaipsniui koreguoti 5-20 mg intervalo ribose pagal klinikinę paciento būklę. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė patariama tik tinkamai iš naujo įvertinus klinikinę ligonio būklę ir paprastai ne dažniau kaip kas 24 valandos. Olanzapine Accord vartojimas nepriklauso nuo valgymo laiko, kadangi maistas jo absorbcijai įtakos nedaro. Nutraukiant olanzapino vartojimą reikia nepamiršti dozę mažinti laipsniškai. Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai Mažesnė pradinė dozė, 5 mg per parą, paprastai nerekomenduojama, tačiau ją kartais tenka skirti 65 metų ir vyresniems pacientams, dėl tam tikrų klinikinių veiksnių (žr. 4.4 skyrių). Pacientai, kurių inkstų ir (arba) kepenų veikla sutrikusi Mažesnę pradinę dozę, 5 mg per parą, reikia skirti šiems pacientams. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh), iš pradžių reikia skirti 5 mg dozę ir ją didinti atsargiai. Rūkymas Pradinės dozės ir dozių diapazono rūkantiems, palyginti su nerūkančiaisiais, paprastai keisti nereikia. Rūkymas gali skatinti olanzapino metabolizmą. Rekomenduojama stebėti klinikinę būklę ir, prireikus, apsvarstyti olanzapino dozės didinimo galimybę (žr.4.5 skyrių). Jeigu yra daugiau kaip vienas veiksnys, dėl kurio gali būti lėtesnis metabolizmas (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar nesumažinus pradinės dozės. Jei reikia, dozė tokiems pacientams didinama labai atsargiai. (Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius) Vaikų populiacija Olanzapino nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Trumpalaikių tyrimų su paaugliais metu pacientams labiau padidėjo kūno svoris bei pakito lipidų ir prolaktino koncentracija, nei tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu (žr. 4.4, 4.8, 5.1, ir 5.2 skyrių).

Antipsichoziniais vaistiniais preparatais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėja po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti. Su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimai Olanzapino nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems pasireiškia su demencija susiję psichozė ir (arba) elgesio sutrikimai, nes padidėja mirtingumas ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizika. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu (6-12 savaičių trukmės) su senyvais (vidutinis amžius 78 metai) pacientais, sergančiais demencija ir (arba) elgesio sutrikimais, gydytų olanzapinu pacientų mirčių dažnis buvo 2 kartus didesnis nei vartojusių placebą (atitinkamai 3,5% ir 1,5%). Didesnis mirčių dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) ar gydymo trukme. Šios populiacijos grupės pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali lemti tokie rizikos veiksniai kaip amžius > 65 metai, disfagija, sedacija, mitybos sutrikimai ir dehidracija, plaučių ligos (t. y. pneumonija su aspiracija arba be jos), arba kartu vartojami benzodiazepinai. Tačiau mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis negu gavusių placebo pacientų grupėje nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių. Tuose pačiuose klinikiniuose tyrimuose buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (pvz., insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis), įskaitant mirties atvejus. Olanzapinu gydytiems pacientams smegenų kraujotakos sutrikimų dažnis buvo 3 kartus didesnis nei gavusiems placebą (atitinkamai 1,3 % ir 0,4 %). Visi olanzapinu ir placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Buvo pripažinta, kad >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija gydant olanzapinu yra smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai. Šių tyrimų metu olanzapino efektyvumas nebuvo nustatytas. Parkinsono liga Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje (žr. 4.8 skyrių) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado haliucinacijų, bei olanzapinas nebuvo efektyvesnis lyginant su placebu gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu buvo reikalaujama, kad ligonio pradinė būklė būtų stabili vartojant mažiausias efektyvias vaistinių preparatų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistai Parkinsono ligai gydyti, nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg per parą ir tyrėjų nuožiūra palaipsniui didinamas iki maksimalios dozės – 15 mg per parą. Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) PNS - tai gyvybei pavojinga būklė, kurią sukelia antipsichoziniai vaistiniai preparatai. Žinomi keli atvejai, kai šį sindromą sukėlė olanzapinas. PNS kliniškai pasireiškia hiperpireksija, raumenų rigidiškumu, psichikos sutrikimais ir nestabilia autonominės nervų sistemos veikla (nereguliariais pulsu ir kraujospūdžiu, tachikardija, prakaitavimu ir širdies ritmo sutrikimu). Taip pat gali padidėti kreatinfosfokinazės koncentracija, pasireikšti mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų nepakankamumas. Pasireiškus klinikiniams PNS simptomams ar be priežasties labai padidėjus temperatūrai, bet nenustačius kitų klinikinių PNS požymių, visų antipsichozinių vaistinių preparatų, taip pat olanzapino vartojimą reikia nutraukti. Hiperglikemija ir cukrinis diabetas Nedažnai pastebėta apie hiperglikemijos ir (ar) cukrinio diabeto išsivystymo ar paūmėjimo, retkarčiais susijusio su ketoacidoze ar koma, atvejų, įskaitant kelis mirties atvejus (žr.4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai pastebėtas kūno svorio padidėjimas, kuris gali būti skatinamasis veiksnys. Rekomenduojamas tinkamas klinikinis būklės stebėjimas, atsižvelgiant į galiojančias gydymo vaistiniais preparatais nuo psichozės gaires, pvz.: išmatuoti gliukozės koncentraciją prieš pradedant gydymą, praėjus 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir vėliau kiekvienais metais. Bet kurį vaistinį preparatą nuo psichozės, įskaitant Olanzapine Accord vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimos hiperglikemijos požymių ir simptomų (pvz., polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Cukriniu diabetu sergančius ar šios ligos rizikos veiksnių turinčius ligonius reikia reguliariai tirti dėl galimo glikemijos kontrolės pablogėjimo. Reikia reguliariai tikrinti kūno svorį, pvz.: prieš pradedant gydymą, praėjus 4, 8 ir 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir vėliau kas ketvirtį. Lipidų pokyčiai Placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu olanzapinu gydomiems pacientams pastebėta nepageidaujamų lipidų pokyčių (žr. 4.8 skyrių). Atsižvelgiant į klinikinę būklę, reikia tinkamai koreguoti lipidų pokyčius, ypač jei yra lipidų apykaitos sutrikimų rizikos veiksnių. Būtina reguliariai tirti lipidų koncentraciją bet kurį vaistinį preparatą nuo psichozės, įskaitant Olanzapine Accord, vartojančio paciento kraujyje, atsižvelgiant į galiojančias gydymo vaistiniais preparatais nuo psichozės gaires, pvz.: prieš pradedant gydymą, praėjus 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir vėliau kas 5 metus. Anticholinerginis poveikis Olanzapinas in vitro veikia anticholinergiškai, tačiau klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad toks nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai. Dar mažai yra klinikinės patirties olanzapinu gydant ligonius, sergančius ir kitomis ligomis, todėl jį reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra prostatos hipertrofija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas ar panaši būklė. Kepenų funkcija Dažnai, ypač gydymo pradžioje, laikinai, nesukeldama simptomų, padidėja kepenų aminotransferazių– ALT, AST – koncentracija. Reikia atsargiai skirti vaistinį preparatą ir nuolat stebėti pacientus, kuriems yra padidėjusi ALT ir (ar) AST koncentracija, yra kepenų nepakankamumo simptomų, nustatytas kepenų barjerinės funkcijos sutrikimas ar būklė, susijusi su ribotu kepenų funkcijos rezervu, taip pat gydomiems potencialiai hepatotoksiniais vaistiniais preparatais. Diagnozavus hepatitą (įskaitant hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą), gydymą olanzapinu nutraukti. Neutropenija Atsargiai reikia vartoti pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistinius preparatus, pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vaistinių preparatų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas ir (ar) toksiškumas, arba kaulų čiulpų slopinimą yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems yra diagnozuojama hipereozinofilija ar mieloproliferacinė liga. Vartojant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių). Gydymo nutraukimas Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti retai (0,01% ir <0,1 %) staiga nutraukus gydymą olanzapinu. QT intervalas Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija [QTcF] ≥500 milisekundžių [ms] bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių bazinis QTcF<500 ms) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1% iki 1%), lyginant su placebu nebuvo jokių reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų. Tačiau olanzapiną reikia atsargiai skirti kartu su vaistiniais preparatais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokaliemija ar hipomagnezemija. Tromboembolija Buvo nedažnų pranešimų (= 0,1% ir < 1% atvejų)apie laikinas sąsajas tarp olanzapino vartojimo ir venų tromboembolijos. Priežastinis ryšis tarp venų tromboembolijos atsiradimo ir preparato vartojimo nėra žinomas. Kadangi šizofrenija sergantys pacientai dažnai turi įgytų venų tromboembolijos rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus venų tromboembolijos rizikos veiksnius, pvz., paciento imobilizacija, ir imtis profilaktikos priemonių. Bendrasis CNS aktyvumas Olanzapinas tiesiogiai veikia CNS, todėl ypač atsargiai jį reikia vartoti su kitais centrinio poveikio vaistiniais preparatais ir alkoholiu. In vitro jis veikia antagonistiškai dopaminui, todėl gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį. Traukuliai Olanzapiną atsargiai skirti asmenims, kuriems yra buvę traukulių arba yra traukulių slenkstį mažinančių veiksnių. Olanzapinu gydomiems pacientams traukuliai pasireiškia nedažnai, dažniausiai tokiais atvejais, kai traukulių yra buvę anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių. Vėlyvoji diskinezija Vienerių metų ir trumpesni lyginamieji tyrimai parodė, kad olanzapinas statistiškai patikimai rečiau sukelia diskineziją, kurią reikia gydyti. Vėlyvosios diskinezijos rizika didėja gydant ilgai, todėl, atsiradus jos požymių, reikia spręsti, ar mažinti vaistinio preparato dozę, ar jo vartojimą nutraukti. Šie simptomai gali laikinai sustiprėti ar net atsirasti nustojus vartoti vaistinį preparatą. Ortostatinė hipotenzija Olanzapino klinikinių tyrimų metu kai kuriems senyviems pacientams stebėta ortostatinė hipotenzija. Todėl vyresniems kaip 65 metų pacientams rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį. Staigi mirtis dėl širdies sutrikimo Olanzapino tyrimuose po jo platinimo pradžios, buvo pranešta apie staigios mirties dėl širdies sutrikimo atvejį tarp pacientų, gydomų olanzapinu. Retrospektyvinėje stebėjimo kohortinėje studijoje, nuspėjamos mirties dėl širdies sutrikimo rizika tarp pacientų, gydomų olanzapinu, buvo maždaug du kartus didesnė, nei rizika tiems pacientams, kurie yra gydomi preparatais nuo psichozės. Tyrime rizika, susijusi su olanzapinu buvo palyginama su rizika, kylančia iš netipiškų preparatų nuo psichozės kombinuotuose analizės rezultatuose. Vaikų populiacija Olanzapinas netinka vaikams ir paaugliams gydyti. Tyrimų, kuriuose dalyvavo 13-17 metų pacientai, metu atsirado įvairių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant kūno svorio padidėjimą, medžiagų apykaitos pokyčius ir prolaktino koncentracijos padidėjimą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Laktozė Olanzapine Accord plėvele dengtose tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Saugumo savybių apibendrinimas Suaugusieji Klinikinių tyrimų metu dažniausiai pastebėtos (≥ 1/100 pacientų) nepageidaujamos reakcijos, susijusios su olanzapino vartojimu, buvo somnolencija, kūno svorio padidėjimas, eozinofilija, prolaktino, cholesterolio, gliukozės ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), gliukozurija, apetito padidėjimas, galvos svaigimas, akatizija, parkinsonizmas, leukopenija, neutropenija (žr. 4.4 skyrių), diskinezija, ortostatinė hipotenzija, anticholinerginis poveikis, laikinas simptomų nesukeliantis kepenų aminotransferazių koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), išbėrimas, astenija, nuovargis, karščiavimas, artralgija, padidėjęs kraujo šarminės fosfatazės aktyvumas, didelis gama-glutamiltransferazės, šlapimo rūgšties, kreatino fosfokinazės kiekis ir edema. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos ir laboratorinių tyrimų duomenys, gauti po preparato pasirodymo rinkoje bei klinikinių tyrimų metu. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamų reiškinių vertinimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažni | Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Eozinofilija Leukopenija10 Neutropenija10 | | Trombocitopenija11 | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas11 | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs kūno svoris 1 | Padidėjęs cholesterolio kiekis 2,3 Padidėjęs gliukozės kiekis 4 Padidėjęs trigliceridų kiekis 2,5 Gliukozurija Padidėjęs apetitas | Išsivystęs ar paūmėjęs cukrinis diabetas, retkarčiais su ketoacidoze ar koma, buvo ir mirties atvejų (žr.4.4. skyrių)11. | Hipotermija12 | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Galvos svaigimas Akatizija6 Parkinsonizmas6 Diskinezija6 | Traukuliai, dažniausiai tuomet, kai jų buvo anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių11 Distonija (įskaitant okulogiraciją) 11 Vėlyvoji diskinezija11 Amnezija 9 Disartrija Mikčiojimas11 Neramių kojų sindromas11 | Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) (žr. 4.4. skyrių)12 Nutraukimo simptomai7,12 | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | | | Bradikardija QTc intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 skyrių). | Skilvelių tachikardija ar virpėjimas, staigi mirtis (žr. ir 4.4 skyrių) 11 | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Ortostatinė hipotenzija10 | | Tromboembolija (įskaitant plaučių emboliją ir giliųjų venų trombozę) (žr. 4.4 skyrių) | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | Kraujavimas iš nosies9 | | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Lengvas, laikinas anticholinerginis poveikis, įskaitant vidurių užkietėjimą ir burnos džiūvimą. | Vidurių pūtimas9 Seilių hipersekrecija11 | Pankreatitas11 | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Laikinas besimptomis kepenų aminotransferazių (ALT, AST) aktyvumo padidėjimas, ypač gydymo pradžioje (žr. 4.4. skyrių). | | Hepatitas (įskaitant hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą). | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | Išbėrimas | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos Alopecija | | Vaisto reakcija su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | Artralgija9 | | Rabdomiolizė11 | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas, Sunkumas pradėti šlapintis11 | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui (žr.4.6 skyrių) Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai | | Erekcijos sutrikimas vyrams, lytinio potraukio susilpnėjimas vyrams ir moterims | Amenorėja, krūtų padidėjimas, galaktorėja moterims, ginekomastija / krūtų padidėjimas vyrams | Priapizmas12 | Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Astenija Nuovargis Edema Karščiavimas10 | | | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Prolaktino kiekio kraujo plazmoje padidėjimas 8 | Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija10 Padidėjusi kreatinfosfokinazės koncentracija11 Padidėjusi gama-glutamiltransferazės koncentracija10 Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija10 | Padidėjusi bendro bilirubino koncentracija. | | 1 Kliniškai reikšmingas kūno svorio padidėjimas atsirado nepriklausomai nuo pradinio kūno masės indekso (KMI). Trumpa laiką pavartojus preparato (vartojimo trukmės mediana – 47 dienos), ≥ 7 % kūno svoris padidėjo labai dažnai (22,2%), ≥ 15 %dažnai (4,2%) ir ≥ 25% nedažnai (0,8%), palyginti su pradiniu kūno svoriu. Ilgalaikės ekspozicijos atveju (vartojimo trukmė bent 48 savaitės) pacientų kūno svorio padidėjimas ≥ 7%, ≥ 15% ir ≥ 25% palyginti su pradinio kūno svoriu, atsirasdavo dažnai (atitinkamai, 64,4%, 31,7% ir 12,5%). 2 Vidutinė lipidų (bendro cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų) koncentracija nevalgius labiau padidėjo pacientams, kuriems riebalų apykaitos sutrikimų prieš gydymą nebuvo. 3 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 5,17 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 6,2 mmol/l). Cholesterolio koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 5,17 - <6,2 mmol/l) iki didelės (≥ 6,2 mmol/l) buvo labai dažnas. 4 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 5,56 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 7 mmol/l). Gliukozės koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 5,56-<7 mmol/l) iki didelės (≥ 7 mmol/l) buvo labai dažnas. 5 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 1,69 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 2,26 mmol/l). Trigliceridų koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 1,69 - <2,26 mmol/l) iki didelės (≥ 2,26 mmol/l) buvo labai dažnas. 6 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmas ir distonija olanzapinu gydytiems pacientams atsirado dažniau nei vartojusiems placebo, tačiau šis padidėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas. Olanzapino vartojusiems pacientams rečiau nei titruotą haloperidolio dozę vartojusiems ligoniams pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir distonija. Kadangi nėra detalesnių duomenų apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius judėjimo sutrikimus, šiuo metu negalima teigti, kad olanzapinas vėlyvąją diskineziją ir (arba) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus sukelia rečiau. 7 Gauta duomenų apie po staigaus olanzapino vartojimo nutraukimo atsiradusius ūminius simptomus, pvz., prakaitavimą, nemigą, tremorą, nerimą, pykinimą ir vėmimą. 8Klinikiniuose tyrimuose iki 12 savaičių trukmės, prolaktino koncentracija plazmoje viršijo normalaus diapazono ribą tarp maždaug 30% pacientų, gydytų olanzapinu, kurių bazinis prolaktino lygis yra normalus. Tarp daugumos šių pacientų, padidėjimas yra dažniausiai nedidelis ir neviršijo dydžio, prilygstančio dvigubai normos vertei. 9Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas klinikinių tyrimų metu, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 10Kaip įvertinta pagal klinikinių tyrimų metu išmatuotus rodmenis, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 11Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, kurio dažnis apskaičiuotas, remiantis integruota olanzapino duomenų baze. 12Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, kurio dažnio 95 % pasikliautinojo intervalo viršutinė riba apskaičiuota remiantis integruota olanzapino duomenų baze. Ilgalaikė ekspozicija (mažiausiai 48 savaitės) Ilgėjant gydymo trukmei, pacientų, kuriems atsirado nepageidaujamų kliniškai reikšmingų kūno svorio ir gliukozės, bendrojo, MTL ir DTL cholesterolio ar trigliceridų koncentracijos pokyčių, dalis didėjo. Suaugusiems ligoniams, baigusiems 9-12 mėnesių gydymo kursą, vidutinės gliukozės koncentracijos kraujyje didėjimas sulėtėdavo po maždaug 4-6 mėnesių. Papildoma informacija apie ypatingas pacientų grupes Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, gydymas olanzapinu, palyginti su placebo, buvo susijęs su mirties atvejų ir nepageidaujamų smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) reiškinių padažnėjimu (žr. 4.4 skyrių). Labai dažni su olanzapino vartojimu susiję nepageidaujami reiškiniai tokiems pacientams buvo eisenos sutrikimas ir griuvimas. Dažnai pastebėta pneumonijos, kūno temperatūros padidėjimo, letargijos, eritemos, regos haliucinacijų ir šlapimo nelaikymo atvejų. Klinikinių tyrimų metu gydant olanzapinu vaistinių preparatų (dopamino agonistų) sukeltą psichozę, susijusią su Parkinsono liga, labai dažnai pasunkėjo Parkinsono ligos simptomai ir haliucinacijos. Toks poveikis pasireiškė dažniau nei placebo grupėje. Vieno klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo bipoline manija sergantys pacientai, duomenimis, olanzapinu gydant kartu su valproatu, 4,1% ligonių atsirado neutropenija. Galimas tokį poveikį lemiantis veiksnys – didelė valproato koncentracija plazmoje. Olanzapino vartojimas kartu su ličiu ar valproatu padidino (> 10%) tremoro, burnos džiūvimo, apetito padidėjimo ir svorio padidėjimo atvejų dažnumą. Be to, dažnai pastebėta kalbos sutrikimų. Vartojant olanzapino kartu su ličiu ar divalproeksu, 17,4% pacientų pradinio gydymo laikotarpiu (iki 6 savaičių) kūno svoris padidėjo daugiau kaip 7% lyginant su pradiniu. Per ilgalaikį (iki 12 mėnesių) profilaktinį gydymą olanzapinu nuo bipolinio sutrikimo kartojimosi 39,9% pacientų kūno svoris padidėjo 7% ir daugiau lyginant su pradiniu. Vaikų populiacija Olanzapinu vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai negydomi. Tyrimų, kurių metu lygintas poveikis paaugliams ir suaugusiems žmonėms, neatlikta, tačiau tyrimų, kuriuose dalyvavo paaugliai, metu gauti duomenys palyginti su duomenimis, gautais tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė 13-17 paaugliams nei suaugusiems žmonėms arba nepageidaujamos reakcijos, kurios pastebėtos tik trumpalaikių klinikinių tyrimų su paaugliais metu. Paaugliams kūno svoris kliniškai reikšmingai (≥ 7%) padidėjo dažniau, negu suaugusiems žmonėms. Ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos atveju kūno svoris padidėdavo labiau ir paauglių, kuriems kūno svoris padidėjo kliniškai reikšmingai, dalis buvo didesnė, palyginti su trumpalaike ekspozicija. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamų reiškinių vertinimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažni: Svorio padidėjimas13, padidėjęs trigliceridų kiekis14, padidėjęs apetitas. Dažni: Padidėjęs cholesterolio kiekis15 Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: Sedacija (įskaitant: labai stiprų mieguistumą, letargija, mieguistumas) Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: Burnos džiūvimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažni: Kepenų aminotransferazių (ALT, AST) aktyvumo padidėjimas (žr. 4.4. skyrių). Tyrimai Labai dažni: Sumažėjęs bendras bilirubinas, padidėjusi GGT koncentracija, padidėję prolaktino lygiai plazmoje16. 13Trumpa laiką pavartojus preparato (vartojimo trukmės mediana – 22 dienos), ≥ 7% kūno svoris (kg), palyginti su pradiniu, padidėjo labai dažnai (40,6%), ≥15 % dažnai (7,1%) ir ≥ 25% nedažnai (2,5%). Ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos atveju 89,4% svoris padidėjo ≥ 7%, 55,3%paauglių - ≥ 15% ir 29,1% - ≥25%, palyginti su pradiniu kūno svoriu. 14Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali (< 1,016 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 1,467 mmol/l). Trigliceridų koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 1,016 - < 1,467 mmol/l) iki didelės (≥ 1,467 mmol/l) buvo labai dažnas. 15Bendro cholesterolio koncentracija nevalgius nuo normalios (< 4,39 mmol/l) iki didelės (≥ 5,17 mmol/l) padidėjo dažnai. Bendro cholesterolio koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 4,39-<5,17 mmol/l) iki didelės (≥ 5,17 mmol/l) buvo labai dažnas. 16 Prolaktino koncentracija plazmoje padidėjo 47,4% gydytų paauglių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).