Omep

Omep skrandyje neirios kietosios kapsulės yra skirtos toliau nurodytoms būklėms gydyti. Suaugusiems žmonėms Dvylikapirštės žarnos opų gydymas. Dvylikapirštės žarnos opų atkryčio profilaktika. Skrandžio opų gydymas. Skrandžio opų atkryčio profilaktika. Pepsine opa sergančių pacientų Helicobacter pylori (H. pylori) išnaikinimas (vaistinio preparato reikia vartoti kartu su tinkamais antibiotikais). Su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimu susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gydymas. Su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimu susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų profilaktika (pacientams, kuriems yra jų atsiradimo rizika). Refliuksinio ezofagito gydymas. Ilgalaikis palaikomasis gydymas pacientams, išgijusiems nuo refliuksinio ezofagito. Simptominis gastroezofaginio refliukso ligos gydymas. Zolingerio-Elisono sindromo gydymas. Vaikų populiacija Vyresniems kaip 1 metų vaikams, kurių svoris ≥ 10 kg Refliuksinio ezofagito gydymas. Rėmens ir rūgšties regurgitacijos simptominis gydymas sergant gastroezofaginio refliukso liga. Vyresniems kaip 4 metų vaikams ir paaugliams H. pylori sukeltos dvylikapirštės žarnos opos gydymas (vaistinio preparato vartojama kartu su antibiotikais).

Dozavimas Suaugusiems žmonėms Dvylikapirštės žarnos opų gydymas Pacientams, sergantiems aktyvia dvylikapirštės žarnos opa, rekomenduojama vartoti 20 mg Omep kartą per parą. Dauguma pacientų pasveiksta per 2 savaites. Jei pradinio gydymo kurso metu opa užgijo ne visai, paprastai ji užgyja per 2 tolesnio gydymo savaites. Pacientams, kurių dvylikapirštės žarnos opa gyja sunkiai, rekomenduojama skirti 40 mg Omep 1 kartą per parą. Jie dažniausiai pasveiksta per 4 savaites. Dvylikapirštės žarnos opų atsinaujinimo profilaktika Dvylikapirštės žarnos opos atsinaujinimo profilaktikai pacientams, kurių H. pylori testo duomenys yra neigiami, arba jeigu neįmanoma šias bakterijas išnaikinti, rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą. Kai kuriems pacientams gali pakakti 10 mg paros dozės. Jei gydymas nesėkmingas, paros dozę galima padidinti iki 40 mg. Skrandžio opų gydymas Rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą. Dauguma pacientų pasveiksta per 4 savaites. Jei pradinio gydymo kurso metu opa užgijo ne visai, paprastai ji užgyja per 4 tolesnio gydymo savaites. Pacientams, kurių skrandžio opa gyja sunkiai, rekomenduojama skirti 40 mg Omep 1 kartą per parą. Jie dažniausiai pasveiksta per 8 savaites. Skrandžio opų atsinaujinimo profilaktika Sunkiai gyjančios skrandžio opos atsinaujinimo profilaktikai rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą, prireikus – 40 mg 1 kartą per parą. H. pylori išnaikinimas sergant pepsine opa Antibiotikus H. pylori išnaikinimui reikia parinkti atsižvelgiant į individualų vaistinių preparatų toleravimą, remiantis nacionaliniais, regioniniais ir lokaliais bakterijų atsparumo duomenimis bei gydymo rekomendacijomis. • Po 20 mg omeprazolo, 500 mg klaritromicino, 1 g amoksicilino (kiekvieno jų 2 kartus per parą,1 savaitę) arba • po 20 mg omeprazolo, 250 mg ar 500 mg klaritromicino, 400 mg ar 500 mg metronidazolo arba 500 mg tinidazolo (kiekvieno jų 2 kartus per parą, 1 savaitę) arba • 40 mg omeprazolo 1 kartą per parą, po 500 mg amoksicilino 3 kartus per parą, po 400 mg ar 500 mg metronidazolo arba po 500 mg tinidazolo 3 kartus per parą (1 savaitę). Jeigu po gydymo pagal bet kurią aukščiau nurodytą schemą kurso H. pylori testo duomenys būna vis dar teigiami, gydymą galima kartoti. Su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gydymas Su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo susijusioms skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą. Dauguma pacientų pasveiksta per 4 savaites. Jei pradinio gydymo kurso metu opos užgijo ne visai, jos dažniausiai užgyja per 4 tolesnio gydymo savaites. Su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų profilaktika (pacientams, kuriems yra jų atsiradimo rizika) Su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų profilaktikai pacientams, kuriems yra jų atsiradimo rizika (pacientai, kurie yra vyresni kaip 60 metų, kuriems buvo skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų ar kuriems yra buvęs kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies), rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą. Refliuksinio ezofagito gydymas Rekomenduojama vartoti 20 mg Omep 1 kartą per parą. Dauguma pacientų pasveiksta per 4 savaites. Jei pradinio gydymo kurso metu stemplė užgijo ne visai, ji dažniausiai užgyja per 4 tolesnio gydymo savaites. Pacientams, sergantiems sunkiu ezofagitu, rekomenduojama skirti 40 mg Omep paros dozę. Jie paprastai pasveiksta per 8 savaites. Ilgalaikis vartojimas pacientams, pasveikusiems nuo refliuksinio ezofagito Ilgalaikiam vartojimui pacientams, kurie pasveiko nuo refliuksinio ezofagito, rekomenduojama skirti 10 mg Omep 1 kartą per parą, prireikus – 20-40 mg Omep 1 kartą per parą. Refliukso iš skrandžio į stemplę ligos simptomiškas gydymas Rekomenduojama vartoti 20 mg Omep kartą per parą. Vis dėlto reikiamą atsaką gali sukelti ir 10 mg paros dozė, todėl svarstytinas individualaus dozės parinkimo tikslingumas. Jeigu vartojant 20 mg Omep per parą simptomai per 4 savaites nepraeina, pacientą rekomenduojama ištirti papildomai. Zolingerio-Elisono sindromo gydymas Zolingerio-Elisono sindromu sergantiems pacientams dozė turi būti parenkama individualiai, o gydymas tęsiamas kiek reikia, atsižvelgiant į klinikinį poreikį. Iš pradžių rekomenduojama vartoti 60 mg Omep paros dozę. Veiksmingas terapinis poveikis pasireiškė visiems sunkia ligos forma sergantiems pacientams, kuriems kitoks gydymas reikiamo poveikio nesukėlė. Daugiau kaip 90 % pacientų gydomasis poveikis palaikomas vartojant 20-120 mg Omep paros dozę. Didesnė kaip 80 mg Omep paros dozė turi būti padalijama ir suvartojama per 2 kartus. Vaikų populiacija Vyresniems kaip 1 metų vaikams, kurių svoris ≥ 10 kg Refliuksinio ezofagito gydymas Refliukso iš skrandžio į stemplę liga sergančių pacientų rėmens ir rūgšties regurgitacijos simptominis gydymas Dozavimo rekomendacijos pateikiamos žemiau: Amžius | Svoris | Dozavimas ≥ 1 metai | 10-20 kg | 10 mg 1 kartą per parą. Jeigu reikia, dozė gali būti didinama iki 20 mg 1 kartą per parą. ≥ 2 metai | > 20 kg | 20 mg 1 kartą per parą. Jeigu reikia, dozė gali būti didinama iki 40 mg 1 kartą per parą. Refliuksinis ezofagitas gydomas 4-8 savaites. Refliukso iš skrandžio į stemplę liga sergančių pacientų rėmuo ir rūgšties regurgitacija simptomiškai gydomi 2-4 savaites. Jeigu per 2-4 gydymo savaites simptomai nepraeina, pacientą reikia ištirti papildomai. Vyresniems kaip 4 metų vaikams ir paaugliams H. pylori sukeltos dvylikapirštės žarnos opos gydymas Sudėtinį gydymą reikia parinkti atsižvelgiant į oficialias nacionalines, regionines ir lokalias rekomendacijas dėl bakterijų atsparumo, gydymo trukmės (dažniausiai rekomenduojama gydyti 7 paras, bet kartais – iki 14 parų) ir tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo. Gydymą turi prižiūrėti specialistas. Dozavimo rekomendacijos pateikiamos žemiau: Svoris | Dozavimas 15-30 kg | Derinys su dviem antibiotikais: kartu skiriama po 10 mg Omep, po 25 mg/kg kūno svorio amoksicilino ir po 7,5 mg/kg kūno svorio klaritromicino (kiekvieno jų 2 kartus per parą, 1 savaitę). 31-40 kg | Derinys su dviem antibiotikais: kartu skiriama po 20 mg Omep, po 750 mg amoksicilino ir po 7,5 mg/kg kūno svorio klaritromicino (kiekvieno jų 2 kartus per parą, 1 savaitę). > 40 kg | Derinys su dviem antibiotikais: kartu skiriama po 20 mg Omep, po 1 g amoksicilino ir po 500 mg klaritromicino (kiekvieno jų 2 kartus per parą, 1 savaitę). Tam tikrų grupių pacientai Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gali pakakti 10-20 mg per parą (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Terapinės indikacijos ir rekomenduojamos dozės priklauso nuo stiprumo. Gali būti tiekiamos ne visos dozės. Vartojimo metodas Omep kapsules rekomenduojama nuryti nepažeistas, ryte, užsigeriant puse stiklinės vandens. Jų kramtyti ar traiškyti negalima. Pacientams, kuriems kapsulę nuryti sunku ir vaikams, kurie gali gerti ar praryti pusiau kietą maistą Pacientai gali atverti kapsulę ir jos turinį nuryti užsigeriant puse stiklinės vandens ar išmaišius silpnai rūgščios reakcijos skystyje, pvz., vaisių sultyse, obuolių kompote ar angliarūgštės neprisotintame vandenyje, išgerti. Pacientas turi būti informuotas, kad dispersiją reikia išgerti nedelsiant (ar 30 minučių laikotarpiu) ir prieš pat geriant visada išmaišyti bei užsigerti puse stiklinės vandens. Galima vartoti ir kitaip: kapsulę pacientai gali čiulpti ir žirnelius nuryti užsigeriant puse stiklinės vandens. Plonojoje žarnoje ištirpstančiu dangalu padengtų žirnelių kramtyti negalima.

Jeigu yra bent vienas pavojaus simptomas (pvz., su paciento noru nesusijęs gerokas svorio netekimas, besikartojantis vėmimas, rijimo sutrikimas, vėmimas kraujingais vėmalais ar melena) ir jeigu yra įtariama ar nustatyta skrandžio opa, tai reikia ištirti, ar nėra piktybinio proceso, nes gydymas šiuo vaistiniu preparatu gali palengvinti jo simptomus ir suvėlinti diagnozės nustatymą. Atazanaviro nerekomenduojama vartoti kartu su protonų siurblio inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių). Jeigu vis dėlto manoma, kad minėtų vaistinių preparatų vartoti kartu neišvengiama, būtina atidžiai stebėti tokį derinį vartojančio paciento klinikinę būklę (pvz., apkrovą virusais), padidinti atazanaviro dozę iki 400 mg (kartu vartojant 100 mg ritonaviro) ir neviršyti 20 mg omeprazolo dozės. Omeprazolas (kaip ir visi kiti rūgštingumą mažinantys vaistiniai preparatai) dėl sukeliamos hipochlorhidrijos ar achlorhidrijos gali sumažinti vitamino B12 (cianokobalamino) absorbciją. Į tai reikia atsižvelgti, jeigu omeprazolas ilgai vartojamas esant sumažėjusioms vitamino B12 atsargoms organizme arba jeigu yra jo absorbcijos sumažėjimo rizikos veiksnių. Omeprazolas yra CYP2C19 inhibitorius. Pradedant ir baigiant gydymą omeprazolu, reikia atsižvelgti į sąveikos su CYP2C19 metabolizuojamais vaistiniais preparatais galimybę. Pastebėta sąveika tarp klopidogrelio ir omeprazolo (žr.4.5 skyrių), kurios klinikinė reikšmė nežinoma. Dėl atsargos, omeprazolo vartojimas kartu su klopidogreliu turėtų būti varžomas. Buvo pranešta apie sunkią hipomagnezemiją pacientams, kurie mažiausiai tris mėnesius (daugumoje atvejų metus) buvo gydomi protonų siurblio inhibitoriais (PSI), tokiais kaip omeprazolas. Gali būti sunkių hipomagnezemijos apraiškų, pvz., nuovargis, tetanija, kliedesys, traukuliai, galvos sukimasis ir skilvelių aritmija, bet jos gali prasidėti užmaskuotai ir būti nepastebėtos. Papildžius magnio kiekį ir nutraukus protonų siurblio inhibitoriaus vartojimą, daugumai paveiktų pacientų hipomagnezemija pagerėjo. Pacientams, kuriems galima tikėtis užsitęsusio gydymo ar kurie vartoja protonų siurblio inhibitorių kartu su digoksinu ar vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti hipomagnezemiją (pvz., diuretikais), sveikatos priežiūros specialistai turi apgalvoti magnio kiekio matavimą prieš gydymo protonų siurblio inhibitoriais pradžią ir reguliariai jo metu. Gauta pranešimų apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), vaistinio preparato sukeltą reakciją su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (VRESS) ir ūminę generalizuotą egzanteminę pustuliozę (ŪGEP), kurios gali būti pavojingos gyvybei ar mirtinos, susijusias su gydymu omeprazolu. Protonų siurblio inhibitoriai, ypač jeigu jie vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką (ilgiau negu 1 metus) gali nedaug padidinti klubo, riešo ir stuburo lūžių riziką, daugiausia senyviems pacientams ar tokiems, kuriems yra kitų pripažintų rizikos veiksnių. Stebimieji tyrimai rodo, kad protonų siurblio inhibitoriai gali padidinti bendrąją lūžių riziką 10-40 %. Dalis šio padidėjimo gali būti dėl kitų rizikos veiksnių. Pacientai, kuriems yra osteoporozės rizika, turi būti prižiūrimi pagal dabartines klinikines rekomendacijas ir jie turi vartoti pakankamą kiekį vitamino D bei kalcio. Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, vartojantiems omeprazolą, buvo stebėtas ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio (angl. tubulointerstitial) nefritas (TIN), galintis pasireikšti bet kuriuo gydymo omeprazolu metu (žr. 4.8 skyrių). Ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo. Pacientams, kuriems įtariamas TIN, gydymą omeprazolu reikia nutraukti ir nedelsiant pradėti tinkamą gydymą. Poūmė odos raudonoji vilkligė (PORV) Protonų siurblio inhibitoriai siejami su labai retais PORV atvejais. Atsiradus pažeidimams, ypač saulės apšviestose odos vietose, ir kartu pasireiškus artralgijai, pacientas turi nedelsdamas kreiptis medicininės pagalbos, o sveikatos priežiūros specialistai turi apsvarstyti galimybę nutraukti gydymą Omep. Jeigu po ankstesnio gydymo protonų siurblio inhibitoriumi pacientui išsivystė PORV, PORV pavojus vartojant kitus protonų siurblio inhibitorius gali būti didesnis. Poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams Dėl padidėjusios chromogranino A (CgA) koncentracijos gali būti sunkiau atlikti neuroendokrininių navikų tyrimus. Siekiant išvengti tokio poveikio, gydymą Omep reikia nutraukti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki CgA tyrimų (žr. 5.1 skyrių). Jeigu po pirminio tyrimo CgA ir gastrino koncentracija nesumažėjo iki standartinės koncentracijos intervalo, tyrimus reikia pakartoti praėjus 14 dienų po gydymo protonų siurblio inhibitoriais nutraukimo. Vaikų populiacija Kai kuriems vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas šiuo vaistiniu preparatu, nors jis yra nerekomenduojamas. Gydymas protonų siurblio inhibitoriais gali šiek tiek padidinti virškinimo trakto infekcijų, tokių, kaip Salmonella ar Campylobacter ir hospitalizuotiems pacientams galimai Clostridium difficile, riziką (žr. 5.1 skyrių). Kaip ir visais ilgalaikio gydymo atvejais, ypač jei gydymo trukmė viršija 1 metus, turi būti reguliariai tikrinama pacientų būklė. Omep sudėtyje yra sacharozės ir natrio Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Šio vaistinio preparato vienoje kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausias nepageidaujamas poveikis (pasireiškia 1-10 % pacientų) yra galvos skausmas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dujų susikaupimas žarnyne ir pykinimas / vėmimas. Gydymo omeprazolu metu buvo pranešta apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (SNOR), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), vaistinio preparato sukeltą reakciją su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (VRESS) ir ūminę generalizuotą egzanteminę pustuliozę (ŪGEP) (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą buvo nustatytos arba įtartos atliekant omeprazolo klinikinius tyrimus ir po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką. Nė vienos iš jų sąsajų su doze neaptikta. Toliau išvardyti nepageidaujamų reakcijų atvejai yra sugrupuoti pagal dažnį ir organų sistemų klases. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė/dažnis | Nepageidaujama reakcija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Reti | Leukopenija, trombocitopenija Labai reti | Agranulocitozė, pancitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Reti | Padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., karščiavimas, angioneurozinė edema ir anafilaksinė reakcija/šokas) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Reti | Hiponatremija Dažnis nežinomas | Hipomagnezemija. Sunki hipomagnezemija gali sukelti hipokalcemiją. Hipomagnezemija taip pat gali būti susijusi su hipokalemija Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Nedažni | Nemiga Reti | Psichomotorinis sujaudinimas, sumišimas, depresija Labai reti | Agresyvumas, haliucinacijos Nervų sistemos sutrikimai | Dažni | Galvos skausmas Nedažni | Galvos svaigimas, parestezija, mieguistumas Reti | Sutrikęs skonis Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Reti | Sumažėjęs vaizdo ryškumas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni | Galvos sukimosi pojūtis Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Reti | Bronchų spazmas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Dažni | Pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, flatulencija, pykinimas/vėmimas, skrandžio dugno liaukų polipai (gerybiniai) Reti | Burnos sausumas, stomatitas, virškinimo trakto kandidamikozė Dažnis nežinomas | Mikroskopinis kolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas Reti | Hepatitas su gelta ar be jos Labai reti | Kepenų nepakankamumas, encefalopatija pacientams, iš anksčiau sergantiems kepenų liga Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni | Dermatitas, niežulys, išbėrimas, dilgėlinė Reti | Alopecija, padidėjęs jautrumas šviesai, ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (ŪGEP), vaistinio preparato sukelta reakcija su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (VRESS) Labai reti | Daugiaformė eritema, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (TEN) Dažnis nežinomas | Poūmė odos raudonoji vilkligė (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažni | Klubo, riešo ar stuburo lūžis (žr. 4.4 skyrių) Reti | Artralgija, mialgija Labai reti | Raumenų silpnumas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Reti | Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas (galintis progresuoti iki inkstų nepakankamumo) Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai reti | Ginekomastija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Nedažni | Bendrasis negalavimas, periferinė edema Reti | Padidėjęs prakaitavimas Vaikų populiacija Omeprazolo saugumas buvo įvertintas tiriant poveikį 310 vaikų (nuo 0 iki 16 metų amžiaus), sergančių su rūgštimi susijusia liga. Taip pat yra nedaug ilgalaikio saugumo duomenų, gautų stebint sunkiu eroziniu ezofagitu sergančius 46 vaikus, kuriems ne ilgiau kaip 749 paras buvo taikomas palaikomasis gydymas omeprazolu. Nepageidaujamų reiškinių pobūdis tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio gydymo metu iš esmės buvo toks pats kaip suaugusiems pacientams. Ilgalaikių duomenų apie gydymo omeprazolu įtaką brendimui ir augimui nėra. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.