Ondansetron Accord

Dozavimas Chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeltas pykinimas ir vėmimas Suaugusiesiems Vėžio gydymo emetogeninis potencialas būna įvairus ir priklauso nuo to, kokie vaistinių preparatų deriniai ir kokiomis dozėmis vartojami chemoterapijai ir spindulinio gydymo režimų metu. Ondansetrono vartojimo metodas ir paros dozė turi būti parenkama lanksčiai nuo 8 mg iki 32 mg, ji parenkama taip, kaip nurodyta toliau. Emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija ir spindulinis gydymas Ondansetroną galima vartoti per tiesiąją žarną, per burną (tabletėmis arba kaip sirupą), į veną arba į raumenis. Daugumai pacientų, kuriems skiriama emetogeninė chemoterapija arba radioterapija, 8 mg ondansetroną reikia vartoti lėtai suleidžiant jį į veną (ne mažiau kaip 30 sekundžių) arba į raumenis prieš pat procedūrą, po to kas 12 valandų vartojant po 8 mg vaisto per burną. Norint apsaugoti nuo vėlyvojo arba užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo kursą, per burną arba per tiesiąją žarną ondansetrono vartojimas turėtų būti tęsiamas iki 5 parų. Labai stiprų emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija Pacientams, kuriems taikoma didelio emetogeniškumo chemoterapija (pvz., didelėmis cisplatinos dozėmis), ondansetrono galima vartoti per burną, per tiesiąją žarną, leisti į veną arba raumenis. Per pirmąsias 24 chemoterapijos valandas ondansetronas sukelia vienodai veiksmingą poveikį, jei vartojamas taikant toliau nurodytas dozavimo schemas. Vienkartinė 8 mg dozė lėtai leidžiama į veną (ne trumpiau negu 30 sekundžių) arba raumenis prieš pat chemoterapijos pradžią. 8 mg ondansetrono dozė lėtai leidžiama į veną (ne trumpiau negu 30 sekundžių) arba 8 mg į raumenis kas 2–4 valandas arba nuolat leidžiant 1 mg/val. infuziją iki 24 valandų. Maksimali pradinė 16 mg dozė į veną gali būti praskiedžiama 50–100 ml fiziologiniu tirpalu arba kitais suderinamais infuziniais skysčiais (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuojama ne mažiau kaip 15 minučių prieš pat chemoterapijos pradžią. Po pradinės ondansetrono dozės gali būti leidžiamos dvi papildomos 8 mg dozės į veną (ne trumpiau kaip 30 sekundžių) arba kas keturias valandas į raumenis. Didesnės kaip 16 mg vienkartinės dozės vartoti negalima, nes kyla nuo dozės priklausomo QT intervalo pailgėjimo rizika (žr. skyrius 4.4, 4.8 ir 5.1). Dozavimo schemą reikia pasirinkti priklausomai nuo emetogeniškumo stiprumo. Didelio emetogeniškumo chemoterapijos metu ondansetrono veiksmingumą galima sustiprinti papildomai prieš chemoterapijos seansą suleidžiant į veną vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę. Norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo kursą, reikia tęsti (iki 5 parų) gydymą geriamuoju ar į tiesiąją žarną skiriamu ondansetronu. Vaikų populiacija CSPV vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus, ir paaugliams CSPV gydymo dozę galima apskaičiuoti pagal kūno paviršiaus plotą (KPP) arba kūno svorį (žr. toliau). Atliekant vaikų populiacijos klinikinius tyrimus, ondansetronas buvo vartojamas kaip infuzija į veną, praskiesta 25-50 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinto infuzinio skysčio ir infuzuojama ne trumpiau kaip 15 minučių. Skaičiuojant dozavimą pagal kūno svorį, apskaičiuojamos didesnės paros dozės lyginant su apskaičiuojamomis pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Ondansetrono hidrochlorido tirpalą būtina praskiesti 5  gliukozės arba 0,9  natrio chlorido tirpalu arba kitais tinkamais infuziniais skysčiais (žr. 6.6 skyrių) ir lėtai, ne greičiau kaip per 15 min., suleisti į veną. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie Ondansetron Accord vartojimą užsitęsusio ar vėlyvo CSPV profilaktikai nėra. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie Ondansetron Accord vartojimą vaikams spindulinio gydymo sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti nėra. Dozavimas pagal KPP Ondansetroną reikia vartoti prieš pat chemoterapiją vienkartine į veną leidžiama 5 mg/m2 doze. Didžiausios vienkartinės į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima. Vartojamą per burną dozę galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir tęsti vartoti iki 5 dienų (1 lentelė). Didžiausios suaugusiųjų 32 mg dozės per 24 valandas viršyti negalima (vartojama per kelis kartus). 1 lentelė. Dozavimas CSPV pagal KPP 6 mėnesių ir vyresniems vaikams bei paaugliams. KPP | 1 dienaa,b | 2–6 diena (b) 0,6 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 2 mg sirupo po 12 valandų | 2 mg sirupo kas 12 valandų ≥ 0,6  iki < 1,2 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 4 mg sirupo po 12 valandų | 4 mg sirupo arba tabletė kas 12 valandų > 1,2 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 8 mg sirupo arba tabletė po 12 valandų | 8 mg sirupo arba tabletė kas 12 valandų a Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima. b Didžiausios suaugusiųjų 32 mg dozės per 24 valandas (vartojama atskiromis dozėmis) viršyti negalima. Dėmesio: ne visos vaistų formos gali būti prieinamos. Dozavimas pagal kūno svorį Skaičiuojant dozavimą pagal kūno svorį apskaičiuojamos didesnės paros dozės lyginant su apskaičiuojamomis pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Ondansetroną reikia vartoti prieš pat chemoterapiją vienkartine į veną suleidžiama 0,15 mg/kg doze. Didžiausios vienkartinės į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima. Kitas dvi į veną leidžiamas dozes reikia vartoti kas 4 valandas. Vartojamą per burną dozę galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir tęsti vartoti iki 5 dienų ( 2 lentelė). Bendra dozė per 24 valandas (vartojama kaip atskiros dozės) suaugusiems žmonėms negali viršyti 32 mg. 2 lentelė. Dozavimas CSPV pagal kūno svorį 6 mėnesių ir vyresniems vaikams bei paaugliams. Kūno svoris | 1 diena(a,b) | 2–6 diena(b) ≤ 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 2 mg sirupo kas 12 valandų 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 4 mg sirupo arba tabletė kas 12 valandų a Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima. b Didžiausios suaugusiųjų 32 mg dozės per 24 valandas (vartojama atskiromis dozėmis) viršyti negalima. Dėmesio: ne visos vaistų formos gali būti prieinamos. Senyviems pacientams. 65–74 metų amžiaus pacientams gali būti taikomas dozių sąrašas suaugusiesiems. Visos į veną skiriamos dozės turi būti skiedžiamos 50–100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuojamos per 15 minučių. 75 metų ir vyresniems pacientams pradinė ondansetrono į veną dozė neturi viršyti 8 mg. Visos į veną skiriamos dozės turi būti skiedžiamos 50–100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuojamos per 15 minučių. Po pradinės 8 mg dozės gali būti leidžiamos dvi kitos 8 mg dozės į veną, infuzuojamos per 15 minučių ne mažiau negu kas 4 valandas (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nereikia keisti paros dozės ar jos dažnumo, ar vartojimo būdo. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėjęs, o pusinės eliminacijos periodas serume reikšmingai ilgesnis pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams dozė neturi viršyti 8 mg per parą, todėl rekomenduojama preparatą vartoti parenteraliai arba per burną. Pacientai, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ar debrizokviną Ondansetrono pusinės eliminacijos periodas, asmenims su silpnu sparteino ir debrisokvino metabolizmu, nėra pakitęs. Dėl šios priežasties pakartotinis dozės suvartojimas suteiks tokį patį vaistinio preparato ekspozicijos lygį, kaip ir bendrajai populiacijai. Nereikia keisti paros dozės ar dozavimo dažnio. Pooperacinis pykinimas ir vėmimas (POPV) Suaugusieji POPV profilaktikai, ondansetrono galima skirti gerti arba leisti į veną ar raumenis. Vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę įvadinės anestezijos metu galima leisti į raumenis arba lėtai į veną. Gydant nustatytą POPV rekomenduojama vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę leisti į raumenis arba lėtai į veną. Vaikų populiacija POPV vaikams nuo 1 mėnesio amžiaus ir paaugliams POPV profilaktikai po operacijos vaikams, kuriems operacijos atliekamos bendrinėje nejautroje, įvadinės anestezijos metu (arba prieš ją arba po jos) galima lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) suleisti į veną vienkartinę 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono dozę. Gydant nustatytą POPV vaikams ir paaugliams, kuriems bendrojoje anestezijoje buvo atlikta chirurginė operacija, galima lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) suleisti į veną vienkartinę 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono dozę. Nėra duomenų apie ondansetrono vartojimą jaunesnių kaip 2 metų vaikų POPV gydymui. Senyviems pacientams. Duomenų apie ondansetrono vartojimą senyvų pacientų POPV profilaktikai ir gydymui yra nedaug, tačiau vyresni negu 65 metų pacientai, kuriems taikoma chemoterapija, ondansetroną toleruoja gerai. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Paros dozės, jos vartojimo dažnumo ar vartojimo būdo keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, reikšmingai sumažėja ondansetrono klirensas ir pailgėja pusinės eliminacijos iš serumo laikas. Paros dozė tokiems pacientams turi būti ne didesnė kaip 8 mg, todėl rekomenduojama preparatą vartoti parenteraliai arba per burną. Pacientai, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ar debrizokviną Pacientams, kurių organizme sparteinas ir debrizokvinas metabolizuojami silpnai, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Šiems pacientams vartojant kartotines dozes, veikliosios medžiagos ekspozicija būna tokia pati, kaip ir kitiems žmonėms. Todėl paros dozės ar vartojimo dažnumo keisti nereikia. Vartojimo metodas Injekcijai į veną arba į raumenis arba infuzijai į veną praskiedus. Instrukcijų, kaip praskiesti produktą prieš vartojimą, ieškokite 6.6 skyriuje. Vaistų vartotojai, ketinantys vartoti ondansetroną, siekdami užkirsti kelią uždelstam pykinimui ir vėmimui, susijusiems su chemoterapija arba radioterapija, suaugusiesiems, paaugliams ar vaikams, turėtų atsižvelgti į dabartinę praktiką ir tinkamas gaires.

Ondansetronas daugiausia metabolizuojamas kepenyse. Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kepenų klirensas sumažėja, o pusinės eliminacijos laikas pailgėja. Kadangi tokių pacientų gydymo patirtis yra ribota, juos reikia gydyti atsargiai. Tokiems pacientams paros dozę reikia koreguoti (žr. 4.2 skyrių). Buvo atvejų, kai pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas kitiems selektyviesiems serotonino (5HT3) receptorių antagonistams, pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos. Kvėpavimo sutrikimus reikia gydyti simptomiškai, o gydytojai turi skirti jiems ypatingą dėmesį, nes tai gali būti padidėjusio jautrumo reakcijas pranašaujantys požymiai. Ondansetronas pailgina QT intervalą ir tai priklauso nuo dozės. Be to, po vaistinio preparato patekimo į rinką, gauta pranešimų apie pacientams, vartojusiems ondansetrono, pasireiškusį Torsade de pointes. Pacientai, su įgimtu ilgo QT sindromu turi vengti ondansetrono. Ondansetrono atsargiai vartoti turi pacientai, kuriems yra arba gali pasireikšti QT intervalo pailgėjimas. Įskaitant pacientus, kuriems yra elektrolitų balanso sutrikimų, stazinis širdies nepakankamumas, lėtas širdies ritmas ar pacientus, vartojančius kitokius vaistinius preparatus, kurie gali paskatinti QT intervalo pailgėjimą ar elektrolitų balanso sutrikimus. Prieš pradedant gydymą̨ ondansetronu turi būti koreguota hipokalemija ar hipomagnezemija. Vaistui patekus į rinką buvo gauta pranešimų apie serotonino sindromo (įskaitant pakitusią psichikos būklę, autonominės nervų sistemos nestabilumą bei nervų ir raumenų anomalijas) atsiradimą po to, kai pacientai vienu metu vartojo ondansetroną ir kitus serotoninerginius vaistinius preparatus (įskaitant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir selektyviuosius noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI)). Jei gydymas ondansetronu kartu su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais yra kliniškai pateisinamas, ligonius reikia atitinkamai stebėti. Žinoma, kad ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storosiomis žarnomis, todėl, jei yra dalinio žarnų nepraeinamumo požymių, preparatu gydomą pacientą reikia stebėti. Pacientams po adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijų, pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali daryti mažiau pastebimą kraujavimą, todėl pavartojus ondansetrono reikia atidžiai stebėti tokių pacientų būklę. Gauta pranešimų apie ondansetronu gydomiems pacientams pasireiškusią miokardo išemiją. Kai kuriems pacientams, ypač kai vaistinis preparatas švirkščiamas į veną, simptomai pasireiškė iš karto po ondansetrono vartojimo. Pacientus reikia įspėti apie miokardo išemijos požymius ir simptomus. Šio vaistinio preparato 2 ml ampulėje yra 7,24 mg natrio (arba 14,48 mg 4 ml ampulėje), tai atitinka 0,36 % (arba 0,72 %) didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Vaikų populiacija Ondansetrono kartu su hepatotoksinį poveikį sukeliančiais chemoterapiniais preparatais vartojančius vaikus reikia atidžiai stebėti dėl galimo kepenų funkcijos sutrikimo. CSPV Dozę skaičiuojant mg/kg kūno svorio ir vartojant 3 dozes kas 4 valandas, bendra paros dozė bus didesnė, negu vartojant vienkartinę 5 mg/m2 dozę ir po to geriamąją vaistinio preparato dozę. Šių dviejų dozavimų veiksmingumo palyginimas nebuvo nustatytas klinikinių tyrimų metu. Kryžminio palyginimo metu nustatyta, kad abiejų schemų veiksmingumas yra panašus (žr. 5.1 skyrių).

Nepageidaujamas poveikis suskirstytas toliau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000). Labai dažni, dažni ir nedažni reiškiniai paprastai nustatomi pagal klinikinių tyrimų duomenis. Buvo atsižvelgta į placebo riziką. Retas ir labai retas reiškinys paprastai nustatomas pagal spontaniškus duomenis po pateikimo į rinką. Toliau nurodytas dažnumas nustatytas gydant įprastinėmis rekomenduojamomis ondansetrono dozėmis. Imuninės sistemos sutrikimai Reti: Tuoj pat atsirandančios padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją*. Dažnis nežinomas: Išbėrimas, niežulys. * Žr. 4.4 skyrių. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: Galvos skausmas. Nedažni: Traukuliai, judėjimo sutrikimai, įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, tokias kaip distonija, okulogiracijos priepuoliai ir diskinezija, pastebėti be galutinių nuolatinių klinikinių pasekmių įrodymų. Reti: Svaigulys greitų procedūrų į veną metu. Akių sutrikimai Reti: Trumpalaikiai regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas) greitos procedūros į veną metu. Labai reti: Trumpalaikis apakimas, daugiausia procedūrų į veną metu. Dauguma aklumo atvejų praėjo per 20 minučių. Dauguma pacientų vartojo chemoterapinius preparatus, kurių sudėtyje buvo cisplatinos. Kai kurie trumpalaikio aklumo atvejai buvo nurodyti kaip kortikalinės kilmės. Širdies sutrikimai* Nedažni: Aritmijos, krūtinės skausmas su ST segmento nusileidimu arba be jo, bradikardija. Reti: QT intervalo pailgėjimas (įskaitant Torsade de pointes). Dažnis nežinomas: Miokardo išemija (žr. 4.4 skyrių). * Žr. 4.4 skyrių. Kraujagyslių sutrikimai Dažni: Šilumos arba karščio pylimo pojūtis. Nedažni: Hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni: Žagsulys. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: Vidurių užkietėjimas*. Reti: Viduriavimas ir pilvo skausmas*. * Žr. 4.4 skyrių. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni: Besimptomis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas*# . * Žr. 4.4 skyrių. Šie reiškiniai dažniausiai pasireiškė pacientams, kuriems buvo taikoma cisplatinos chemoterapija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai reti: sunkios pūslinės odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą (SDS) ir toksinę epidermio nekrolizę (TEN). Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: Vietinės reakcijos injekcijos į veną vietoje. Dažnis nežinomas: Edema. Nepageidaujamos reakcijos vaikams ir paaugliams Nepageidaujamos reakcijos vaikams ir paaugliams buvo panašios į suaugusiųjų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).