Ondansetron Basi

Dozavimas Chemoterapijos ir radioterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas (CINV ir RINV) Vėžio gydymo emetogeninis potencialas būna įvairus ir priklauso nuo chemoterapijos ir radioterapijos režimų dozių ir derinių. Dozės režimą reikia parinkti atsižvelgiant į vėmimo sunkumą. Suaugusiesiems Emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija ir radioterapija Per pirmąsias 24 valandas po chemoterapijos ar radioterapijos rekomenduojama taikyti tokį dozavimo režimą: - vienkartinę 8 mg dozę lėtai suleisti į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis prieš pat chemoterapiją ar radioterapiją, po to kas 12 valandų vartoti per burną 8 mg ondansetrono dozę. Norint apsaugoti nuo vėlyvojo arba užsitęsusio vėmimo po pirmųjų 24 valandų, gydymą tęskite 5 dienas po gydymo ciklo vartodami per burną 8 mg ondansetrono du kartus per parą. Labai stiprų emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija Pacientams, kuriems taikoma labai stiprų emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija (pvz., didelės cisplatinos dozės), per pirmąsias 24 valandas po chemoterapijos rekomenduojama skirti vieną iš toliau išvardytų dozavimo schemų: - vienkartinę 8 mg dozę lėtai suleisti į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis prieš pat chemoterapiją; - 8 mg dozę lėtai suleisti į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis prieš pat chemoterapiją, po to dar dvi 8 mg dozes suleisti į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis su keturių valandų intervalu arba skirti nepertraukiamą infuziją 1 mg/val. 24 valandas; - didžiausią pradinę intraveninę 16 mg dozę, praskiestą 50–100 ml fiziologinio tirpalo arba kitu suderinamu infuziniu skysčiu (žr. 6.6 skyrių), infuzuoti ne trumpiau kaip 15 minučių prieš pat chemoterapiją. Po pradinės Ondansetron Basi dozės gali būti skiriamos dvi papildomos 8 mg dozės, lėtai suleidžiamos į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis su keturių valandų intervalu; - didesnės kaip 16 mg dozės skirti negalima, nes kyla nuo dozės priklausomo QT intervalo pailgėjimo rizika (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Dozės režimą reikia parinkti atsižvelgiant į emetogeninio poveikio sunkumą. Didelio emetogeninio poveikio chemoterapijos metu Ondansetron Basi veiksmingumą galima sustiprinti prieš chemoterapiją į veną suleidžiant vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę. Norint apsisaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo po pirmųjų 24 valandų, rekomenduojama gydymą ondansetronu tęsti per burną (8 mg du kartus per parą) 5 dienas po gydymo ciklo. Vaikų populiacija Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas ≥6 mėnesių amžiaus vaikams ir paaugliams Chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo dozę galima apskaičiuoti pagal kūno paviršiaus plotą (KPP) arba kūno svorį (žr. toliau). Apskaičiuojant dozę pagal kūno svorį nustatytos didesnės bendros paros dozės, lyginant su nustatytomis pagal KPP (4.4 ir 5.1 skyriai). Ondansetron Basi injekcinį ar infuzinį tirpalą reikia skiesti 5 % dekstrozės arba 0,9 % natrio chlorido tirpalu ar kitu suderinamu infuziniu skysčiu (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti į veną ne trumpiau kaip 15 minučių. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie ondansetrono vartojimą chemoterapijos sukelto vėlyvojo ar užsitęsusio pykinimo ir vėmimo profilaktikai nėra. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie ondansetrono vartojimą vaikams radioterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti nėra. Dozavimas pagal kūno paviršiaus plotą Prieš pat chemoterapiją reikia suleisti į veną vienkartinę 5 mg/m2 Ondansetron Basi dozę. Vienkartinė į veną leidžiama dozė negali būti didesnė kaip 8 mg. Per burną galima pradėti vartoti po 12 valandų ir vartoti iki 5 parų (1 lentelė). Bendroji dozė per 24 valandas negali viršyti suaugusiųjų 32 mg dozės. 1 lentelė. Dozavimas esant chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui pagal kūno paviršiaus plotą ≥6 mėnesių amžiaus vaikams ir paaugliams Kūno paviršiaus plotas | 1 para ª,b | 2–6 para b <0,6 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 2 mg per burną po 12 valandų | 2 mg per burną kas 12 valandų ≥0,6 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 4 mg per burną po 12 valandų | 4 mg per burną kas 12 valandų Į veną leidžiama dozė neturi būti didesnė kaip 8 mg. Bendroji per 24 valandas suvartota dozė (padalinta į kelias dozes) negali viršyti suaugusiųjų 32 mg dozės. Dozavimas pagal kūno svorį Apskaičiuojant dozę pagal kūno svorį nustatytos didesnės bendros paros dozės, lyginant su nustatytomis pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Prieš pat chemoterapiją reikia suleisti į veną vienkartinę 0,15 mg/kg Ondansetron Basi dozę. Vienkartinė į veną leidžiama dozė negali būti didesnė kaip 8 mg. Kitas dvi dozes galima suleisti į veną kas 4 valandas. Per burną galima pradėti vartoti po 12 valandų ir vartoti iki 5 parų (2 lentelė). Bendroji per 24 valandas suvartota dozė (padalinta į kelias dozes) negali viršyti suaugusiųjų 32 mg dozės.(žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Dozavimas esant CINV pagal kūno svorį ≥6 mėnesių amžiaus vaikams ir paaugliams Svoris | 1 para ª,b | 2–6 para b <10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 2 mg per burną kas 12 valandų >10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 4 mg per burną kas 12 valandų Į veną leidžiama dozė neturi būti didesnė kaip 8 mg. Bendroji dozė per 24 valandas negali viršyti suaugusiųjų 32 mg dozės. Senyviems pacientams 65–74 metų pacientams galima taikyti suaugusiesiems skirtą dozavimo schemą. Visas į veną skiriamas dozes reikia skiesti 50–100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti į veną ne trumpiau kaip 15 minučių. 75 metų ir vyresniems pacientams pradinė ondansetrono dozė į veną neturi būti didesnė kaip 8 mg. Visas į veną skiriamas dozes reikia skiesti 50–100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti į veną ne trumpiau kaip 15 minučių. Po pradinės 8 mg dozės galima skirti papildomas dvi 8 mg dozes į veną, infuzuojant ne trumpiau kaip 15 minučių ir suleidžiant ne mažesniu kaip keturių valandų intervalu (žr. 5.2 skyrių). Vyresni nei 65 metų pacientai gerai toleruoja Ondansetron Basi, todėl dozės, vartojimo dažnio ar vartojimo būdo keisti nereikia. Pooperacinis pykinimas ir vėmimas (PPV) Suaugusiesiems Pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktika: vienkartinė 4 mg dozė leidžiama į raumenis arba lėtai į veną indukuojant anesteziją, arba skiriama vienkartinė 16 mg dozė per burną likus vienai valandai iki anestezijos. Pooperacinio pykinimo ir vėmimo gydymas: rekomenduojama vienkartinę 4 mg dozę suleisti į raumenis arba lėtai į veną. Vaikų populiacija Pooperacinis pykinimas ir vėmimas 1 mėnesio ir vyresniems vaikams ir paaugliams Pooperacinio pykinimo ir vėmimo prevencija bendrojoje chirurgijoje: vaikams, kuriems operacija atliekama taikant bendrąją anesteziją, anestezijos indukcijos metu arba po jos galima skirti vienkartinę 0,1 mg/kg Ondansetron Basi dozę, bet ne didesnę kaip 4 mg, suleidžiant lėtai (ne trumpiau kaip 30 sekundžių) į veną. Pooperacinio pykinimo ir vėmimo gydymas bendroje chirurgijoje: vaikams, kuriems operacija atliekama taikant bendrąją anesteziją, galima skirti vienkartinę Ondansetron Basi dozę, suleidžiant lėtai į veną (ne trumpiau kaip 30 sekundžių). Skiriama 0,1 mg/kg dozė, bet ne didesnė kaip 4 mg. Duomenų apie jaunesnių nei 2 metų vaikų pooperacinio pykinimo ir vėmimo gydymą ondansetronu nėra. Senyviems pacientams Duomenų apie Ondansetron Basi vartojimą senyvų pacientų pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai ir gydymui yra nedaug, tačiau vyresni negu 65 metų pacientai, kuriems taikoma chemoterapija, Ondansetron Basi toleravo gerai. Ypatingos populiacijos (abiejų indikacijų atveju) Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Paros dozės, dozavimo dažnio ar vartojimo būdo keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Asmenims, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, reikšmingai sumažėja ondansetrono klirensas ir pailgėja pusinės eliminacijos iš kraujo serumo laikas. Bendroji paros dozė tokiems pacientams turėtų būti ne didesnė kaip 8 mg, vartojant į veną arba per burną. Pacientams, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ir (arba) debrizokviną Asmenims, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ir debrizokviną, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Todėl šiems pacientams pakartotinai skiriant dozę, vaisto poveikis nesiskiria nuo poveikio bendrojoje populiacijoje. Paros dozės ar dozavimo dažnio keisti nereikia. Vartojimo metodas Ondansetron Basi injekcinis ar infuzinis tirpalas leidžiamas į veną ar raumenis arba praskiedus infuzuojamas į veną.

Pacientams, kurių jautrumas kitiems selektyvaus poveikio 5HT3 receptorių antagonistams padidėjęs, pasireikšdavo padidėjusio jautrumo reakcijų. Kvėpavimo sutrikimus reikia gydyti simptomiškai, o gydytojai turi skirti jiems ypatingą dėmesį, nes tai gali būti padidėjusio jautrumo reakcijas pranašaujantys požymiai. Ondansetronas ilgina QT intervalą nuo dozės priklausomu būdu (žr. 5.1 skyrių). Be to, po pateikimo rinkai buvo pranešta apie Torsade de Pointes atvejus ondansetrono vartojantiems pacientams. Reikia vengti ondansetrono vartoti pacientams, kuriems yra įgimtas ilgo QT intervalo sindromas. Ondansetrono reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra arba gali pasireikšti Qtc intervalo pailgėjimas, įskaitant pacientus, kuriems yra sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, stazinis širdies nepakankamumas, bradiaritmijos, arba pacientus, kurie vartoja kitų vaistinių preparatų, kurie ilgina QT intervalą arba sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Hipokalemiją ir hipomagnezemiją reikia koreguoti prieš vartojant ondansetrono. Buvo pranešta apie ondansetronu gydomiems pacientams pasireiškusią miokardo išemiją. Kai kuriems pacientams, ypač leidžiant į veną, simptomai pasireiškė iš karto po ondansetrono suleidimo. Pacientus reikia įspėti apie miokardo išemijos požymius ir simptomus. Po pateikimo į rinką gauta pranešimų apie serotonino sindromą (įskaitant pakitusią psichikos būklę, autonominės nervų sistemos nestabilumą bei nervų ir raumenų sutrikimus), pasireiškusį kartu vartojant ondansetrono su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais (įskaitant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI)). Jei gydymas ondansetronu kartu su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais yra kliniškai pateisinamas, pacientus reikia atitinkamai stebėti. Kadangi žinoma, jog ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storąja žarną, po vartojimo pacientus, kuriems yra poūmės žarnų obstrukcijos požymių, reikia stebėti. Pacientams po adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijų, pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali maskuoti kraujavimą. Todėl pavartojus ondansetrono tokius pacientus reikia atidžiai stebėti. Vaikų populiacija Ondansetron Basi kartu su hepatotoksiškais chemoterapiniais vaistiniais preparatais vartojančius vaikus reikia stebėti dėl pasikeitusios kepenų funkcijos. Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas: dozę skaičiuojant pagal mg/kg ir skiriant tris dozes 4 valandų intervalais, bendra paros dozė bus didesnė, negu skiriant vienkartinę 5 mg/m2 dozę, o po to geriamąją dozę. Šių dviejų skirtingų dozavimo režimų veiksmingumas nebuvo tiesiogiai lygintas klinikiniuose tyrimuose. Kryžminis tyrimų palyginimas rodo, kad abiejų režimų veiksmingumas yra panašus (5.1 skyrius). Šio vaistinio preparato ampulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujami reiškiniai išvardyti toliau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), įskaitant pavienius pranešimus. Labai dažni ar nedažni reiškiniai daugiausia buvo nustatyti remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Buvo atsižvelgta į dažnį placebu gydytų pacientų grupėje. Reti ir labai reti reiškiniai paprastai nustatyti remiantis duomenimis, gautais po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Toliau nurodytas nepageidaujamų reiškinių dažnis nustatytas gydant įprastinėmis rekomenduojamomis ondansetrono dozėmis pagal indikacijas ir vaistinio preparato formą. Imuninės sistemos sutrikimai Reti: greitos padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją. Gali būti kryžminis jautrumas kitiems selektyviems 5-HT3 antagonistams. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: galvos skausmas. Nedažni: traukuliai, judėjimo sutrikimai (įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, tokias kaip distonija, okulogirinė krizė ir diskinezija) (1) Reti: galvos svaigimas, daugiausia greito leidimo į veną metu. Akių sutrikimai Reti: laikini regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas), daugiausia leidimo į veną metu. Labai reti: laikinas apakimas, daugiausia leidimo į veną metu(2). Širdies sutrikimai Nedažni: aritmijos, krūtinės skausmas su ST segmento nusileidimu arba be jo, bradikardija. Reti: QTc intervalo pailgėjimas (įskaitant Torsade de Pointes). Kraujagyslių sutrikimai Dažni: šilumos pojūtis arba paraudimas. Nedažni: hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni: žagsėjimas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: vidurių užkietėjimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni: besimptomis kepenų funkcijos tyrimų rodmenų padidėjimas(3). Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai reti: toksinis odos bėrimas, įskaitant toksinę epidermio nekrolizę. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: vietinės reakcijos injekcijos į veną vietoje. Stebėta be galutinių išliekančių klinikinių pasekmių įrodymų. Dauguma atvejų aklumas išnyko per 20 minučių. Dauguma pacientų vartojo chemoterapinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje buvo cisplatinos. Buvo pranešta apie kai kuriuos trumpalaikio aklumo atvejus, kurie buvo kortikalinės kilmės. Šie reiškiniai dažniausiai pasireiškė pacientams, kuriems buvo skiriama chemoterapija cisplatina. Nepageidaujamas poveikis iš spontaninių pranešimų ir literatūros (dažnis nežinomas) Tokio pobūdžio nepageidaujamos reakcijos į vaistą buvo nustatytos remiantis ondansetrono vartojimo po pateikimo rinkai patirtimi, remiantis spontaniniais pranešimais apie atvejus ir literatūros šaltiniais. Kadangi apie šias reakcijas savanoriškai praneša neaiškaus dydžio populiacija, neįmanoma patikimai įvertinti jų dažnio, todėl jos priskiriamos prie nežinomų. Nepageidaujamas poveikis išvardytas pagal MedDRA organų sistemos klasę. Širdies sutrikimai Miokardo išemija Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams pasireiškusio nepageidaujamo poveikio pobūdis buvo panašus kaip ir suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.