Ondansetron Baxter

Chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeltas pykinimas bei vėmimas Suaugusiesiems Vėžio gydymo emetogeninis potencialas būna įvairus ir priklauso nuo to, kokie vaistinių preparatų deriniai ir kokiomis dozėmis vartojami chemoterapijai, bei nuo spindulinio gydymo režimo. Ondansetron Baxter 2 mg/ml injekcinio arba infuzinio tirpalo vartojimo metodas ir paros dozė turi būti parenkami lanksčiai (8-32 mg ribose), kaip nurodyta toliau. Emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija ir spindulinis gydymas Ondansetroną galima vartoti į tiesiąją žarną, per burną (tablečių ar sirupo forma) ir leisti į veną arba į raumenis. Daugumai pacientų, kuriems taikoma emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija ar spindulinis gydymas, 8 mg ondansetrono reikia lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) sušvirkšti į veną arba suleisti į raumenis prieš pat gydymo procedūrų pradžią, po to kas 12 val. gerti 8 mg dozę. Kad po pirmųjų 24 val. neatsirastų vėlyvojo arba ilgalaikio vėmimo, po gydymo injekciniu vaistiniu preparatu ne ilgiau kaip 5 paras reikia vartoti geriamojo ar į tiesiąją žarną vartojamo ondansetrono. Labai stiprų emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija Jeigu taikoma stiprų emetogeninį poveikį sukelianti chemoterapija (pvz., didelėmis cisplatinos dozėmis), ondansetrono galima vartoti per burną, į tiesiąją žarną, veną arba raumenis. Nustatyta, jog ondansetrono, vartojamo per pirmąsias 24 chemoterapijos valandas pagal toliau nurodytas dozavimo schemas, veiksmingumas yra vienodas. Vienkartinė 8 mg dozė lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) švirkščiama į veną arba leidžiama į raumenis prieš pat chemoterapijos procedūrą. 8 mg ondansetrono lėtai švirkščiama į veną (ne greičiau nei per 30 sekundžių) arba leidžiama į raumenis prieš pat chemoterapiją, o po chemoterapijos du kartus skiriama po 8 mg lėtai į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis kas 4 valandas, arba nuolatinė 1 mg/val. infuzija iki 24 valandų. Prieš pat chemoterapiją skiriama didžiausia pradinė 16 mg dozė į veną infuzijos būdu. Tokiu atveju prieš infuziją reikiamą tirpalo kiekį reikia atskiesti 50-100 ml izotoninio natrio chlorido arba kitokio tinkamo infuzinio tirpalo (žr. 6.6 skyrių) ir infuzijos būdu ne greičiau kaip per 15 min. sulašinti į veną. Po pradinės dozės galima du kartus skirti po 8 mg lėtai į veną (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) arba į raumenis kas 4 valandas. Didesnės kaip 16 mg dozės vartoti negalima, nes kyla nuo dozės priklausomo QT intervalo pailgėjimo rizika (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius). Dozavimo schemą reikia parinkti pagal galimo emetogeninio poveikio stiprumą. Labai stiprų emetogeninį poveikį sukeliančios chemoterapijos atveju ondansetrono veiksmingumą galima sustiprinti prieš chemoterapijos procedūrą sušvirkščiant į veną vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę. Kad praėjus 24 valandoms po chemoterapijos neatsirastų vėlyvojo arba ilgalaikio vėmimo, po gydymo kurso reikia toliau (iki 5 dienų) vartoti ondansetrono, tik kitokia forma (ne intraveninio). Vaikų populiacija CSPV 6 mėnesių ir vyresniems vaikams bei paaugliams Dozę CSPV gydyti galima apskaičiuoti pagal kūno paviršiaus plotą (KPP) arba kūno svorį (žr. toliau). Pediatrinių klinikinių tyrimų metu ondansetrono buvo ne greičiau kaip per 15 minučių infuzuojama į veną atskiedus 25 -50 ml fiziologinio ar kito suderinamo infuzinio tirpalo. Pagal kūno svorį apskaičiuota bendroji paros dozė būna didesnė nei apskaičiuota pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Ondansetrono tirpalą būtina atskiesti 5 gliukozės arba 0,9 natrio chlorido tirpalu arba kitais suderinamais infuziniais skysčiais (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti į veną ne greičiau kaip per 15 min. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie vėlyvo ar užsitęsusio CSPV profilaktiką ondansetronu nėra. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie vaikų gydymo spinduliais sukelto pykinimo ir vėmimo gydymą ondansetronu nėra. Dozavimas pagal KPP Prieš pat chemoterapiją į veną vartojama vienkartinė 5 mg/m2 ondansetrono dozė. Į veną vartojama vienkartinė dozė negali būti didesnė kaip 8 mg. Geriamojo vaistinio preparato galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir gydymą tęsti iki 5 dienų (žr. 1 lentelę). Bendroji 24 valandų laikotarpiu suvartota dozė (suleista išdalyta į kelias dozes) negali būti didesnė nei suaugusių žmonių dozė, t. y. 32 mg. 1 lentelė. Dozavimas pagal KPP 6 mėnesių ir vyresniems vaikams bei paaugliams po chemoterapijos KPP | 1 dienaa,b | 2–6 dienab 0,6 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 2 mg (sirupo forma) po 12 valandų | 2 mg (sirupo forma) kas 12 valandų Nuo 0,6 m2 iki ≤ 1,2 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 4 mg (sirupo arba tablečių forma) po 12 valandų | 4 mg (sirupo arba tablečių forma) kas 12 valandų 1,2 m2 | 5 mg/m2 arba 8 mg į veną ir 8 mg (sirupo arba tablečių forma) po 12 valandų | 8 mg (sirupo arba tablečių forma) kas 12 valandų a Į veną negalima vartoti didesnės kaip 8 mg dozės. b Bendroji 24 valandų laikotarpiu suvartota dozė (suleista išdalyta į kelias dozes) negali būti didesnė nei suaugusių žmonių dozė, t. y. 32 mg. Dozavimas pagal kūno svorį Pagal kūno svorį apskaičiuota bendroji paros dozė būna didesnė nei apskaičiuota pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Prieš pat chemoterapiją į veną vartojama vienkartinė 0,15 mg/kg ondansetrono dozė. Į veną vartojama vienkartinė dozė negali būti didesnė kaip 8 mg. Kas 4 valandas galima suleisti dar iš viso dvi dozes. Geriamojo vaistinio preparato galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir gydymą tęsti iki 5 dienų (žr. 2 lentelę). Bendroji paros dozė (išdalyta į kelias dozes) negali būti didesnė nei suaugusių žmonių dozė, t. y. 32 mg. 2 lentelė. Dozavimas pagal kūno svorį 6 mėnesių ir vyresniems vaikams bei paaugliams po chemoterapijos Kūno svoris | 1 dienaa,b | 2–6 dienab ≤ 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg kas 4 valandas | 2 mg (sirupo forma) kas 12 valandų 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg kas 4 valandas | 4 mg (sirupo arba tablečių forma) kas 12 valandų a Į veną negalima vartoti didesnės kaip 8 mg dozės. b Bendroji 24 valandų laikotarpiu suvartota dozė (suleista išdalyta į kelias dozes) negali būti didesnė nei suaugusių žmonių dozė, t. y. 32 mg. Senyviems pacientams 65 - 74 metų pacientams vartojimo būdai ir intervalai tokie patys kaip ir kitiems suaugusiems pacientams. Visas į veną skiriamas dozes reikia atskiesti 50-100 ml fiziologinio arba kitokio suderinamo infuzinio tirpalo (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti per 15 min. 75 metų ir vyresniems pacientams pradinė ondansetrono dozė į veną neturi būti didesnė nei 8 mg. Visas į veną skiriamas dozes reikia atskiesti 50-100 ml fiziologinio arba kitokio suderinamo infuzinio tirpalo (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuoti 15 min. Po pradinės 8 mg dozės į veną, galima skirti papildomas dvi 8 mg dozes, infuzuojamas per 15 min. kas 4 valandas (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės, vaistinio preparato vartojimo intervalų ir būdo keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, reikšmingai sumažėja ondansetrono klirensas ir pailgėja pusinės eliminacijos laikas kraujo serume. Tokiems pacientams didesnės nei 8 mg paros dozės vartoti negalima, todėl rekomenduojama ondansetrono vartoti parenteriniu būdu ar per burną. Pacientams, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ar debrizokviną Žmonėms, kurių organizme sparteinas ir debrizokvinas metabolizuojami silpnai, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Šiems pacientams vartojant kartotines dozes, veikliosios medžiagos ekspozicija būna tokia pati, kaip ir bendrojoje populiacijoje, todėl paros dozės ar vartojimo dažnumo keisti nereikia. Pooperacinis pykinimas ir vėmimas (PPV) Suaugusiesiems PPV profilaktikai ondansetrono galima vartoti per burną ar leisti į veną arba raumenis. Galima lėtai suleisti į veną arba sušvirkšti į raumenis vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę įvadinės anestezijos metu. Nustatyto PPV slopinimas Rekomenduojama lėtai suleisti į veną arba sušvirkšti į raumenis vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę. Vaikų populiacija PPV 1 mėnesio ir vyresniems vaikams bei paaugliams PPV profilaktikai vaikams ir paaugliams, kurie operuojami sukėlus bendrinę nejautrą, prieš įvadinę anesteziją, jos metu arba po jos galima lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) suleisti į veną vienkartinę 0,1 mg/kg kūno svorio (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono dozę. PPV slopinti po operacijos vaikams ir paaugliams, kuriems bendrojoje anestezijoje buvo atlikta chirurginė operacija, galima lėtai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių) injekuoti į veną 0,1 mg/kg kūno svorio (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono. Duomenų apie jaunesnių kaip 2 metų vaikų PPV gydymą ondansetronu nėra. Senyviems pacientams Duomenų apie ondansetrono vartojimą senyviems pacientams PPV profilaktikai ir slopinimui yra nedaug, tačiau vyresni negu 65 metų pacientai, kuriems taikoma chemoterapija, ondansetroną toleruoja gerai. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės, jos vartojimo dažnumo ar vartojimo būdo keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jei yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, reikšmingai sumažėja ondansetrono klirensas ir pailgėja pusinės eliminacijos iš serumo laikas. Paros dozė tokiems pacientams turi būti ne didesnė kaip 8 mg, todėl rekomenduojama ondansetrono vartoti parenteriniu būdu ar per burną. Pacientams, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ar debrizokviną Žmonėms, kurių organizme sparteinas ir debrizokvinas metabolizuojami silpnai, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Šiems pacientams vartojant kartotines dozes, veikliosios medžiagos ekspozicija būna tokia pati, kaip ir bendrojoje populiacijoje, todėl paros dozės ar vartojimo dažnumo keisti nereikia. Vartojimo metodas Ondansetron Baxter leidžiamas arba atskiestas infuzuojamas į veną arba leidžiamas į raumenis. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Žmonėms, kurių jautrumas kitiems selektyvaus poveikio 5HT3 receptorių antagonistams padidėjęs, buvo padidėjusio jautrumo reakcijų. Kvėpavimo sutrikimus reikia gydyti simptomiškai, o gydytojai turi skirti jiems ypatingą dėmesį, nes tai gali būti padidėjusio jautrumo reakcijas pranašaujantys požymiai. Ondansetronas ilgina QT intervalą nuo dozės priklausomu būdu (žr. 5.1 skyrių). Be to, po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie paroksizminiės polimorfinės skilvelių aritmijos atvejus ondansetroną vartojantiems pacientams. Reikia vengti vartoti ondansetroną pacientams, kuriems yra įgimtas ilgo QT intervalo sindromas. Ondansetroną reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra arba gali pasireikšti QTc intervalo pailgėjimas, įskaitant pacientus, kuriems yra sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, stazinis širdies nepakankamumas, bradiaritmijos, arba pacientus, kurie vartoja kitus vaistinius preparatus, kurie ilgina QT intervalą arba sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Buvo gauta pranešimų apie miokardo išemijos atvejus ondansetronu gydytiems pacientams.. Kai kuriems pacientams, ypač intraveninio skyrimo atveju, simptomai pasireiškė iškart po ondansetrono suleidimo. Pacientai turi būti įspėti apie miokardo išemijos požymius ir simptomus. Hipokalemiją ir hipomagnezemiją reikia koreguoti prieš vartojant ondansetroną. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie serotoninerginį sindromą (įskaitant sutrikusią psichiką, vegetacinės nervų sistemos nestabilumą ir nervų bei raumenų sutrikimus), pasireiškusį ondansetroną vartojant kartu su kitais serotinerginiais vaistiniais preparatais (įskaitant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI). Jei ondansetroną kartu su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais vartoti būtina, patartina tinkamai stebėti pacientą. Žinoma, jog ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storąja žarna, todėl pacientus, kuriems yra poūmio žarnų nepraeinamumo simptomų ir kurie pavartojo šio vaistinio preparato, būtina stebėti. Pacientams po adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijos pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali daryti mažiau pastebimą slaptąjį kraujavimą, todėl tokių pacientų būklę po ondansetrono pavartojimo reikia atidžiai stebėti. Vaikų populiacija Ondansetrono kartu su hepatotoksinį poveikį sukeliančiais chemoterapiniais vaistiniais preparatais vartojančius vaikus reikia atidžiai stebėti dėl galimo kepenų funkcijos sutrikimo. CSPV Jei dozė skaičiuojama mg/kg kūno svorio ir kas 4 valandas iš viso skiriamos trys dozės, bendroji paros dozė bus didesnė nei vienkartinė 5 mg/m2 dozė ir po to vartojama geriamojo vaistinio preparato dozė. Šių skirtingų dozavimo schemų veiksmingumas klinikinių tyrimų metu nelygintas. Kryžminio palyginimo metu nustatyta, kad abiejų schemų veiksmingumas yra panašus (žr. 5.1 skyrių). Didžiausioje šio vaistinio preparato paros dozėje, t. y. 32 mg, yra 2,52 mmol (57,6 mg) natrio. Į tai turi atsižvelgti pacientai, kurių dietoje reguliuojamas natrio kiekis.

Žemiau išvardyti nepageidaujami reiškiniai suskirstyti pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą. Pagal dažnumą nepageidaujami reiškiniai skirstomi taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000), labai reti ( 1/10000). Labai dažni, dažni ir nedažni reiškiniai daugiausia nustatyti remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Buvo atsižvelgta ir į nepageidaujamus reiškinius, atsiradusius placebo vartojusiems ligoniams. Reti ir labai reti reiškiniai nustatyti daugiausia remiantis pranešimais, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką. Toliau nurodytas nepageidaujamų reiškinių dažnumas nustatytas gydant įprastinėmis rekomenduojamomis ondansetrono dozėmis. Vaikams ir paaugliams atsiradusių nepageidaujamų reiškinių savybės buvo panašios į nustatytas suaugusiesiems. Imuninės sistemos sutrikimai Reti. Tuoj pat atsirandančios padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją. Anafilaksija gali būti mirtina. Padidėjusio jautrumo reakcijų atvejų buvo žmonėms, kurių jautrumas kitiems selektyvaus poveikio 5HT3 receptorių antagonistams yra padidėjęs. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni. Galvos skausmas. Nedažni. Traukuliai, judesių sutrikimai (įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, pvz., distoninės reakcijos, okulogirinę krizę ir diskineziją).(1) Reti. Svaigulys, dažniausiai atsirandantis po greito suleidimo į veną. Akių sutrikimai Reti. Laikinas matymo sutrikimas (pvz., matomo vaizdo neryškumas), daugiausia leidžiant į veną. Labai reti. Laikinas aklumas, dažniausiai leidžiant į veną. (2) Širdies sutrikimai Nedažni. Aritmijos, krūtinės skausmas su ST segmento nusileidimu arba be jo, bradikardija. Reti. Po ondansetrono injekcijos į veną buvo stebėti laikini pokyčiai elektrokardiogramoje, įskaitant QT intervalo pailgėjimą ir paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją (Torsade de pointes). Dažnis nežinomas . Miokardo išemija ( žr. 4.4 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai Dažni. Žinoma, kad ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storąja žarna, todėl kai kuriems pacientams gali užkietėti viduriai. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni. Buvo besimptomio kepenų funkcijos tyrimų rodmenų padidėjimo atvejų*. *Šie reiškiniai dažnai atsirasdavo pacientams, kuriems taikoma chemoterapija cisplatina. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni. Padidėjusio jautrumo reakcija aplink injekcijos vietą (pvz., išbėrimas, dilgėlinė, niežėjimas), retkarčiais išplintanti išilgai venos, į kurią vartota vaistinio preparato. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Vietinės reakcijos suleidimo į veną vietoje. Kraujagyslių sutrikimai Dažni. Šilumos pojūtis ar paraudimas. Nedažni. Hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni. Žagsėjimas. 1. Aiškių nuolatinių klinikinių pasekmių nebuvo. 2. Dauguma atvejų aklumas praeidavo per 20 minučių. Daugumai pacientų buvo skirti chemoterapiniai vaistiniai preparatai, tarp kurių buvo cisplatina. Kai kurie aklumo atvejai buvo kortikalinės kilmės. 3. Šie reiškiniai dažnai atsirasdavo pacientams, kuriems taikoma chemoterapija cisplatina. Pacientams, vartojantiems chemoterapinių vaistinių preparatų, įskaitant cisplatiną, pastebėta pavienių laikino apakimo atvejų. Didžioji dalis pastebėtų atvejų išnyko per 20 minučių. Vaikų populiacija Nepageidaujamų vaikams ir paaugliams bei suaugusiems žmonėms atsiradusių reiškinių pobūdis buvo panašus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).