Ondansetron Kalceks

Dozavimas Vėžio gydymo emetogeninis potencialas būna įvairus ir priklauso nuo to, kokiomis dozėmis vartojami citostatikai ir koks yra spindulinio gydymo režimas. Dozė turi būti parenkama, atsižvelgiant į emetogeniškumo sunkumą. Ondansetroną galima taip pat vartoti į tiesiąją žarną ir/ar per burną pagal individualiai nustatytą dozavimą. Informacija apie vartojimą į tiesiąją žarną ar per burną pateikta atitinkamo vaistinio preparato charakteristikų santraukoje. Suaugusiesiems Chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeltas pykinimas ir vėmimas Prieš pat chemoterapiją arba spindulinį gydymą rekomenduojama ondansetrono dozė į veną (i.v.) arba į raumenis (i.m.) yra 8 mg. Taikant didelio emetogeniškumo chemoterapiją didžiausia pradinė 16 mg dozė gali būti skiriama intravenine infuzija ne trumpiau kaip per 15 minučių. Dėl QT intervalo pailgėjimo rizikos negali būti skiriama didesnė nei 16 mg pradinė dozė (žr. 4.4 skyrių) Didelio emetogeniškumo chemoterapijos metu ondansetrono veiksmingumas gali būti sustiprintas suleidžiant prieš chemoterapiją vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę. Dozės, didesnės nei 8 mg ir esant didžiausiai 16 mg dozei, turi būti praskiestos 50–100 ml natrio chlorido tirpalu (0.9%; 9 mg/ml), arba gliukozės (5%; 50 mg/ml) infuziniu tirpalu, arba kitais suderinamais infuziniais skysčiais (žr. 6.6 skyrių) ir turi būti leidžiamas į veną mažiausiai 15 minučių. 8 mg arba mažesnių ondansetrono dozių skiesti nereikia ir jos gali būti vartojamos lėtai injekcijai į raumenis arba infuzijai į veną. Infuzija arba injekcija atliekama per mažiausiai 30 sekundžių. Po pradinės ondansetrono dozės gali būti vartojamos dvi papildomos 8 mg dozės į veną arba į raumenis po 2 arba 4 valandų pertraukos, arba nepertraukiama infuzija 1 mg/val iki 24 valandų. Norint apsaugoti nuo vėlyvojo arba užsitęsusio vėmimo po 24 valandų rekomenduojama ondansetroną vartoti per burną ar į tiesiąją žarną. Didžiausia paros dozė suaugusiesiems yra 32 mg. Pooperacinis pykinimas ir vėmimas Pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai rekomenduojama 4 mg ondansetrono vienkartinė dozė, kuri leidžiama į raumenis arba lėtai leidžiama į veną nejautros indukcijos metu. Esamam pooperaciniam pykinimui ir vėmimui gydyti, rekomenduojama vienkartinė 4 mg dozė, kuri leidžiama į raumenis arba lėtai leidžiama į veną. Vaikų populiacija Chemoterapijos sukeltas vaikų nuo 6 mėnesių ir paauglių iki 17 metų pykinimas ir vėmimas Dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį arba kūno paviršiaus plotą. Atliekant vaikų populiacijos klinikinius tyrimus ondansetronas buvo vartojamas infuzijai į veną, praskiestas 25–50 ml natrio chlorido tirpalo arba kito suderinto infuzinio skysčio (žr. 6.6 skyrių). Infuzija turi trukti ne trumpiau kaip 15 minučių. Dozavimas pagal kūno paviršiaus plotą Vienkartinė 5 mg/m2 ondansetrono dozė leidžiama į veną prieš pat chemoterapiją. Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima.Vartojamą per burną dozę galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir tęsti vartoti iki 5 parų (žr. 1 lentelę). Suaugusiųjų dozės viršyti negalima. 1 lentelė Dozavimas vaikams nuo 6 mėnesių ir paaugliams iki 17 metų pagal kūno paviršiaus plotą Kūno paviršiaus plotas | 1 para | 2–6 para < 0,6 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 2 mg per burną* po 12 valandų | 2 mg per burną* kas 12 valandų ≥ 0,6 m2 iki ≤ 1,2 m2 | 5 mg/m2 į veną ir 4 mg per burną* po 12 valandų | 4 mg per burną* kas 12 valandų > 1,2 m2 | 5 mg/m2 į veną arba 8 mg į veną ir 8 mg per burną* po 12 valandų | 8 mg per burną* kas 12 valandų * Turi būti vartojamas tinkamos farmacinės formos geriamasis vaistinis preparatas (pvz., sirupas, geriamasis tirpalas, tabletės) Dozavimas pagal kūno svorį Vienkartinė 0,15 mg/kg ondansetrono dozė suleidžiama į veną prieš pat chemoterapiją. Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima. Pirmą parą dvi kitos dozės į veną vartojamos 4 valandų intervalais. Vartojamą per burną dozę galima pradėti po 12 valandų ir tęsti vartoti iki 5 parų (žr. 2 lentelę). Suaugusiųjų dozės viršyti negalima. 2 lentelė. Dozavimas vaikams nuo 6 mėnesių ir paaugliams iki 17 metų pagal kūno svorį Kūno svoris | 1 para | 2–6 para ≤ 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 2 mg per burną* kas 12 valandų ≤ 10 kg | Iki 3 dozių po 0,15 mg/kg į veną kas 4 valandas | 4 mg per burną* kas 12 valandų * Turi būti vartojamas tinkamos farmacinės formos geriamasis vaistinis preparatas (pvz., sirupas, geriamasis tirpalas, tabletės) Vaikų nuo 1 mėnesio ir paauglių iki 17 metų pooperacinis pykinimas ir vėmimas Pooperacinio vėmimo ir pykinimo profilaktikai vaikams, kuriems operacijos metu buvo taikoma bendroji nejautra, vienkartinė ondansetrono dozė gali būti skiriama lėta (ne trumpiau nei 30 sekundžių) injekcija į veną, suleidžiant 0,1 mg/kg (iki didžiausios 4 mg dozės) arba prieš, arba po nejautros indukcijos, arba po operacijos. Vaikų pooperaciniam pykinimui ir vėmimui gydyti rekomenduojama 0,1 mg/kg (iki didžiausios 4 mg) ondansetrono dozė, vartojama lėta injekcija į veną. Senyviems (65 metų ir vyresniems) pacientams Chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeltas pykinimas ir vėmimas 65 metų ir vyresniems pacientams visos į veną vartojamos dozės turi būti skiedžiamos ir leidžiamos per 15 minučių. Jeigu reikalinga pakartotinė dozė, ji vartojama praėjus mažiausiai 4 valandoms. 65–74 metų amžiaus pacientams gali būti vartojama pradinė 8 mg arba 16 mg dozė infuzija per 15 minučių. Dvi kitos 8 mg dozės per 15 minučių gali būti leidžiamos ne anksčiau kaip po 4 valandų. 75 metų ir vyresniems pacientams, pradinė ondansetrono dozė leidžiama per 15 minučių negali viršyti 8 mg. Po to gali būti dar dvi į veną leidžiamos 8 mg dozės, leidžiamos per 15 minučių ir skiriamos ne trumpiau kaip 4 valandas (žr. 5.2 skyrių). Pooperacinis pykinimas ir vėmimas Nėra pakankamai duomenų apie senyvų pacientų pooperacinio pykinimo ir vėmimo gydymą ondansetronu, tačiau ondansetroną gerai toleruoja 65 metų ir vyresni pacientai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėjęs, o pusinės eliminacijos laikas serume reikšmingai ilgesnis pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams dozė neturi viršyti 8 mg per parą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nereikia koreguoti paros dozės, jos dažnumo arba vartojimo metodo. Pacientai, kurie silpnai metabolizuoja sparteiną ar debrizokviną Ondansetrono pusinės eliminacijos laikas asmenims su silpnu sparteino ir debrizokvino metabolizmu, nėra pakitęs. Dėl šios priežasties pakartotinis dozės suvartojimas suteiks tokį patį vaistinio preparato ekspozicijos lygį, kaip ir bendrajai populiacijai. Nereikia keisti paros dozės ar dozavimo dažnio. Suderinamumas su kitais vaistiniais preparatais Ondansetronas gali būti leidžiamas į veną (1 mg/val.). Nors infuzijai skirtas ondansetronas neturi būti maišomas su kitais vaistiniais preparatais, toliau išvardytus vaistinius preparatus galima vartoti kartu su ondansetronu per infuzijų sistemos „Y“ jungtį, kai ondansetrono koncentracija yra 16-160 mikrogramų/ml (pvz., atitinkamai 8 mg/500 ml ir 8 mg/50 ml). Cisplatina: iki 0,48 mg/ml (t. y. 240 mg/500 ml) koncentracijos tirpalas leidžiamas per 1-8 val. 5-fluorouracilas: iki 0,8 mg/ml (pvz., 2,4 g/3 l arba 400 mg/500 ml) koncentracijos tirpalas leidžiamas mažiausiai 20 ml/val. (500 ml per 24 valandas). Didesnės 5-fluorouracilo koncentracijos gali lemti ondansetrono nusėdimą. 5-fluorouracilo infuzijoje gali būti iki 0,045 % magnio chlorido ir kitų suderinamų pagalbinių medžiagų. Karboplatina: 0,18-9,9 mg/ml (atitinkamai 90 mg/500 ml iki 990 mg/100 ml) koncentracijos tirpalas leidžiamas per 10 min. – 1 val. Etopozidas: 0,14-0,25 mg/ml (atitinkamai 72 mg/500 ml iki 250 mg/1000ml) koncentracijos tirpalas leidžiamas per 30 min. – 1 val. Ceftazidimas: 250-2000 mg ceftazidimo dozę reikia ištirpinti injekciniame vandenyje taip, kaip nurodyta gamintojo (250 mg reikia tirpinti 2,5 ml, 2 g  10 ml), ir maždaug per 5 minutes suleisti į veną. Ciklofosfamidas: 100 mg – 1 g dozė ištirpinama injekciniame vandenyje (5 ml injekcinio vandens – 100 mg ciklofosfamido, kaip rekomenduoja gamintojas) ir suleidžiama į veną maždaug per penkias minutes. Doksorubicinas: 10-100 mg ištirpinama injekciniame vandenyje (5 ml injekcinio vandens – 10 mg doksorubicino, kaip rekomenduoja gamintojas) ir suleidžiama į veną maždaug per penkias minutes. Deksametazono natrio fosfatas: 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę galima lėtai (per 2-5 min.) suleisti į veną pro infuzinės sistemos „Y“ jungtį, kuria maždaug 15 minučių leidžiama 8 mg arba 16 mg ondansetrono dozė, praskiesta 50-100 ml suderinamo infuzinio skysčio. Deksametazono natrio fosfato ir ondansetrono suderinamumas patvirtintas šiuos vaistinius preparatus leidžiant ta pačia infuzine sistema, kurioje deksametazono natrio fosfato koncentracija buvo 32 mikrogramai/ml-2,5 mg/ml, ondansetrono koncentracija -8 mikrogramai/ml-1 mg/ml. Vartojimo metodas Leisti į veną arba į raumenis. Ondansetron Kalceks gali būti vartojamas lėtomis injekcijomis į veną arba lėtomis infuzijomis į veną arba injekcijomis į raumenis. Vaistinio preparato praskiedimo prieš vartojant instrukcijos ir tinkantys tirpalai pateikti 6.6 skyriuje.

Aprašyta atvejų, kai pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas kitiems selektyviesiems serotonino 5HT3 receptorių antagonistams, pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos. Jeigu sutrinka kvėpavimas, turi būti gydomi simptomiškai ir tinkamai stebimi gydytojų, nes kvėpavimo sutrikimai gali būti padidėjusio jautrumo reakcijų požymis. Ondansetronas pailgina QT intervalą ir tai priklauso nuo dozės. Be to, po vaistinio preparato pateikimo į rinką, gauta pranešimų apie pacientams, vartojusiems ondansetrono, pasireiškusius polimorfinės skilvelinės tachikardijos (torsade de pointes) atvejus. Pacientams su įgimtu ilgo QT sindromu reikia vengti vartoti ondansetroną. Pacientams, kuriems yra arba gali pasireikšti QT intervalo pailgėjimas arba turintiems elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, stazinį širdies nepakankamumą, bradiaritmijas arba vartojantiems kitus vaistinius preparatus, kuris gali prailginti QT arba sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, ondansetroną reikia vartoti atsargiai. Gauta pranešimų apie ondansetronu gydomiems pacientams pasireiškusią miokardo išemiją. Kai kuriems pacientams, ypač kai vaistinis preparatas švirkščiamas į veną, simptomai pasireiškė iš karto po ondansetrono vartojimo. Pacientus reikia įspėti apie miokardo išemijos požymius ir simptomus. Prieš pradedant gydymą ondansetronu turi būti koreguota hipokalemija ir hipomagnezemija. Pacientams, turintiems aritmijų arba širdies ritmo sutrikimų, taip pat pacientams, gydomiems antiaritminiais vaistiniais preparatais arba beta adrenoblokatoriais, ir pacientams su reikšmingu elektrolitų pusiausvyros sutrikimu, vaistinį preparatą reikia vartoti atsargiai. Buvo gauta pranešimų apie serotonino sindromo išsivystymą po to, kai pacientai vienu metu vartojo ondansetroną ir kitus serotoninerginius vaistinius preparatus (žr. 4.5 skyrių). Jei gydymas ondansetronu kartu su kitais serotoninerginiais vaistiniais preparatais yra kliniškai pateisinamas, reikia atitinkamai stebėti. Kadangi ondansetronas gali padidinti storosios žarnos tranzito laiką, pacientams, turintiems žarnyno motorikos sutrikimų (arba žarnų nepraeinamumą), vaistinį preparatą patartina vartoti atsargiai. Šių pacientų žarnyno funkcija turi būti atidžiai stebima. Pacientams po adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijų, pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali maskuoti kraujavimą, todėl pavartojus ondansetrono reikia atidžiai stebėti tokių pacientų būklę. Vaikų populiacija Ondansetrono kartu su hepatotoksiniais chemoterapiniais vaistiniais preparatais vartojančius vaikus reikia atidžiai stebėti dėl kepenų funkcijos sutrikimo. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato 1 ml tirpalo yra 3,52 mg natrio, tai atitinka 0,18 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Nepageidaujamas poveikis suskirstytas toliau pagal organų sistemų klases (remiantis MedDRA duomenų baze) ir dažnį (visi žinomi atvejai). Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažnos, dažnos ir nedažnos nepageidaujamos reakcijos paprastai nustatomos pagal klinikinių tyrimų duomenis; buvo atsižvelgta į nepageidaujamų reakcijų dažnį vartojant placebą. Retos ir labai retos nepageidaujamos reakcijos paprastai nustatomos pagal spontaniškus pranešimo duomenis. Toliau nurodytas dažnumas nustatytas gydant įprastinėmis rekomenduojamomis ondansetrono dozėmis. Imuninės sistemos sutrikimai Retas: tuoj pat atsirandančios padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas: galvos skausmas. Nedažnas: traukuliai, judėjimo sutrikimai (įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, tokias kaip distonija, okulogiracijos priepuoliai ir diskinezija), pastebėti be galutinių nuolatinių klinikinių pasekmių įrodymų Retas: svaigulys, dažniausiai per greito leidimo į veną metu. Akių sutrikimai Retas: trumpalaikiai regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas), dažniausiai per greito leidimo į veną metu. Labai retas: trumpalaikis aklumas, daugiausia leidžiant į veną. Dauguma aklumo atvejų praėjo per 20 minučių. Dauguma pacientų vartojo chemoterapinius vaistinius preparatus, kurių sudėtyje buvo cisplatinos. Kai kurie trumpalaikio aklumo atvejai buvo nurodyti kaip kortikalinės kilmės. Širdies sutrikimai Nedažnas: krūtinės skausmas su ST segmento nusileidimu EKG arba be jo, bradikardija ir aritmijos. Retas: QT intervalo pailgėjimas (įskaitant Torsade de pointes). Nežinomas: miokardo išemija (žr. 4.4 skyrių). Kraujagyslių sutrikimai Dažnas: šilumos arba karščio pylimo pojūtis. Nedažnas: hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažnas: žagsulys. Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas: vidurių užkietėjimas. Nežinomas: burnos sausumas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažnas: besimptomis kepenų funkcijos rodiklių padidėjimas. Šie reiškiniai dažniausiai pasireiškė pacientams, kuriems buvo taikoma cisplatinos chemoterapija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: paraudimas. Labai retas: toksinis odos išbėrimas, įskaitant toksinę epidermio nekrolizę. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnas: vietinės reakcijos injekcijos į veną vietoje. Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių nepageidaujamas poveikis buvo panašus į suaugusiųjų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).