Onkotrone

Dozavimas Mitoksantrono turi būti skiriama prižiūrint citotoksinių chemoterapinių vaistinių preparatų skyrimo patirties turinčiam gydytojui. Metastazavęs krūties vėžys, ne Hodžkino limfoma Monoterapija Rekomenduojama pradinė dozė monoterapijai yra 14 mg mitoksantrono 1 m2 kūno paviršiaus ploto vienkartinė dozė į veną, kurią galima kartoti kas 21 dieną. Pacientams, kuriems dėl ankstesnio gydymo chemoterapiniais vaistiniais preparatais ar dėl blogos bendrosios būklės sumažėjęs kaulų čiulpų pajėgumas, iš pradžių reikėtų vartoti mažesnę (12 mg/m2 kūno paviršiaus ploto arba mažesnę) dozę. Kiekvieną kartą iš naujo vartojant, dozę ir laiką reikia koreguoti atsižvelgiant į ligos eigą, remiantis klinikinės būklės vertinimu, atsižvelgiant į kaulų čiulpų funkcijos slopinimo stiprumą bei trukmę. Vėlesniems kursams ankstesnė dozė paprastai gali būti pakartota, jei praėjus 21 dienai leukocitų ir trombocitų skaičius vėl tapo normalus. Toliau esančioje lentelėje pateiktos dozės koregavimo gairės gydant metastazavusį krūties vėžį ir ne Hodžkino limfomą, atsižvelgiant į didžiausią kraujo parametrų sumažėjimą (paprastai pasireiškiantį po dozės suvartojimo praėjus maždaug 10 dienų). Mažiausias leukocitų ir trombocitų skaičius | Laikas, per kurį sunormalėja kraujo sudėtis | Vėlesnė dozė Jei leukocitų daugiau negu 1 500/μl, o trombocitų daugiau negu 50 000/μl | Per 21 dieną arba greičiau | Tokia pati, kaip ankstesnė dozė Jei leukocitų daugiau negu 1 500/μl, o trombocitų daugiau negu 50 000/μl | Ilgiau negu per 21 dieną | Palaukti, kol sunormalės kraujo sudėtis, po to vartoti tokią pačią, kaip ankstesnė, dozę Jei leukocitų mažiau negu 1 500/μl arba trombocitų mažiau negu 50 000/μl | Nepriklausomai nuo sunormalėjimo laiko | Po sunormalėjimo vartojama 2 mg/m2 kūno paviršiaus ploto mažesnė už ankstesnę dozė. Jei leukocitų mažiau negu 1 000/μl arba trombocitų mažiau negu 25 000/μl | Nepriklausomai nuo sunormalėjimo laiko | Po sunormalėjimo vartojama 4 mg/m2 kūno paviršiaus ploto mažesnė už ankstesnę dozė. Kombinuotoji terapija Mitoksantronas vartotas kaip kombinuotosios terapijos dalis. Nustatytas veiksmingumas sergant metastazavusiu krūties vėžiu vartojant mitoksantrono su kitais citostatikais, įskaitant ciklofosfamidą ir 5-fluorouracilą arba metotreksatą ir mitomiciną C. Mitoksantrono taip pat buvo vartojama įvairiuose deriniuose ne Hodžkino limfomai gydyti, tačiau duomenų kiekis šiuo metu ribotas ir negalima rekomenduoti jokių konkrečių režimų. Kombinuotaisiais režimais buvo nustatytas mitoksantrono veiksmingumas, pradinėms dozėms esant nuo 7–8 iki 10–12 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, priklausomai nuo derinio ir vartojimo dažnumo. Jei mitoksantrono chemoterapijai vartojama kartu su kitokiais citostatikais, slopinančiais kaulų čiulpų veiklą, tikslinga vartoti 2–4 mg/m2 kūno paviršiaus ploto mažesnę, negu rekomenduojama monoterapijai, pradinę dozę. Kitų gydymo ciklų metu, kaip nurodyta lentelėje aukščiau, dozė priklauso nuo kaulų čiulpų veiklos slopinimo laipsnio ir trukmės. Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML) Monoterapija recidyvo atveju Rekomenduojama dozė remisijos indukcijai yra 12 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, vartojama kaip viena intraveninė dozė kasdien penkias dienas iš eilės (iš viso 60 mg/m2). Klinikinių tyrimų metu vartojant 12 mg/m2 dozę kasdien 5 dienas, po pirmo indukcijos kurso pacientai pasiekė visišką remisiją. Kombinuotoji terapija Indukcijai rekomenduojama dozė yra 12 mg/m2 mitoksantrono kasdien, nuo 1 iki 3 dienos vartojama kaip intraveninė infuzija, ir 100 mg/m2 citarabino 7 dienas, vartojamo kaip nuolatinė 24 valandų infuzija nuo 1 iki 7 dienos. Dauguma visiškų remisijų įvyksta po pradinio indukcijos terapijos kurso. Nevisiško antileukeminio atsako atveju galimas antras indukcijos kursas, 2 dienas vartojant mitoksantrono ir 5 dienas vartojant citarabino, išlaikant tuos pačius paros dozės lygius. Jei pirmojo indukcijos kurso metu stebimas sunkus arba gyvybei pavojingas nehematologinis toksiškumas, antras indukcijos kursas turi būti atidėtas, kol toksiškumas išnyks. Konsolidacinė terapija, kuri buvo taikoma dviejų didelių atsitiktinių imčių daugiacentrių tyrimų metu, susidarė iš 12 mg/m2 mitoksantrono, vartojamo kaip intraveninė infuzija kasdien 1 ir 2 dieną, ir citarabino, 100 mg/m2 5 dienas, vartojamo kaip nuolatinė 24 valandų infuzija nuo 1 iki 5 dienos. Pirmasis kursas skirtas praėjus apie 6 savaitėms po galutinio indukcijos kurso; antrasis kursas paprastai buvo skiriamas po pirmojo praėjus 4 savaitėms. Vienas 6 mg/m2 intraveninės (IV) lėtos mitoksantrono infuzijos, 80 mg/m2 etopozido į veną per 1 valandą ir 1 g/m2 citarabino (Ara-C) į veną 6 valandas kasdien, 6 dienas (MEC) kursas parodė antileukeminį aktyvumą kaip gelbstinčios terapijos atsparios gydymui ŪML atveju. Blastinės krizės gydymas esant (lėtinei) mieloidinei leukemijai Gydymas skiriant vieną dozę recidyvo atveju Rekomenduojama dozė recidyvo atveju yra nuo 10 iki 12 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, vartojama kaip viena intraveninė dozė kasdien 5 dienas iš eilės (iš viso nuo 50 iki 60 mg/m2). Pažengęs kastravimui atsparus prostatos vėžys Remiantis dviejų lyginamųjų mitoksantrono su kortikosteroidais palyginimo su vien kortikosteroidų tyrimų duomenimis, rekomenduojama mitoksantrono dozė yra nuo 12 iki 14 mg/m2, vartojama kaip trumpa intraveninė infuzija kas 21 dieną, kartu su nedidelėmis kortikosteroidų dozėmis per burną. Vėžiu sergantiems pacientams, kurie vartojo 140 mg/m2 bendrą dozę atskirai arba kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais, nustatyta kumuliacinė 2,6 % klinikinio stazinio širdies nepakankamumo tikimybė. Dėl šios priežasties pacientai turi būti stebimi, ar nėra toksiškumo širdžiai požymių ir klausinėjami apie širdies nepakankamumo simptomus prieš pradedant gydymą ir jo metu. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Bendrai, senyviems pacientams parenkant dozę, reikia pradėti nuo mažiausių dozių intervalo reikšmių, atsižvelgiant į dažnesnius kepenų, inkstų ir širdies funkcijų sutrikimų atvejus, gretutines ligas ir gydymą kitais vaistiniais preparatais. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Mitoksantrono saugumas pacientams, kurių insktų funkcija sutrikusi, nenustatytas. Mitoksantronas turi būti vartojamas atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Mitoksantrono saugumas pacientams, kuriems kepenų funkcija sutrikusi, nenustatytas. Pacientams, kuriems kepenų funkcija sutrikusi, gali prireikti koreguoti dozę, nes mitoksantrono pasišalinimas sumažėja, esant sutrikusiai kepenų funkcijai. Dozės koregavimo rekomendacijoms teikti nepakanka duomenų. Laboratoriniais tyrimais negalima numatyti veikliosios medžiagos pasišalinimo ir dozės koregavimo (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Veiksmingumas ir saugumas vaikams ir paaugliams neištirti. Onkotrone vartojimas vaikams neaktualus. Vartojimo metodas Leisti į veną. Onkotrone koncentratas vartojamas tik intraveninės infuzijos būdu. Onkotrone koncentratas turi būti lėtai leidžiamas į laisvai tekančią intraveninę izotoninio fiziologinio tirpalo arba 5 % gliukozės tirpalo infuziją per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 3–5 minutės. Pageidautina, kad vamzdelis būtų įvestas į didelę veną. Jei įmanoma, venkite venų virš sąnarių ar galūnėse, kur veninis arba limfinis drenažas suprastėjęs. Onkotrone koncentratas taip pat gali būti vartojamas kaip greita infuzija (nuo 15 iki 30 minučių) praskiedus 50–100 ml izotoninio fiziologinio tirpalo arba 5 % gliukozės tirpalo. Onkotrone koncentrato negalima leisti po oda, į raumenis ar į arteriją. Galimas sunkus vietinis audinio sužalojimas, jei vartojimo metu įvyks ekstravazacija. Šio vaistinio preparato taip pat negalima leisti į povoratinklinę ertmę. Atsiradus bet kokiems ekstravazacijos simptomams, įskaitant deginimą, skausmą, niežulį, eritemą, tinimą, pamėlynavimą arba išopėjimą, vartojimas turi būti nedelsiant nutrauktas (žr. 4.4 skyrių).

Atsargumo priemonės, kurių būtina imtis prieš ruošiant arba vartojant vaistinį preparatą Onkotrone turi būti vartojamas lėtai į laisvai tekančią intraveninę infuziją. Onkotrone negalima leisti po oda, į raumenis ar į arteriją. Pranešta apie vietinę arba regioninę neuropatiją, kartais negrįžtamą, po injekcijos į arteriją. Galimas sunkus vietinio audinio sužalojimas, vartojimo metu įvykus ekstravazacijai. Iki šiol aprašyti tik pavieniai sunkių vietinių reakcijų (nekrozių) atvejai dėl ekstravazacijos. Onkotrone negalima leisti į povoratinklinę ertmę. Vartojant į povoratinklinę ertmę galimas sunkus sužalojimas su negrįžtamomis pasekmėmis. Pranešta apie neuropatiją ir toksinį poveikį nervų sistemai, tiek centrinei, tiek periferinei, po injekcijos į povoratinklinę ertmę. Šiuose pranešimuose minimi traukuliai, sukeliantys komą ir sunkias neurologines pasekmes, ir paralyžius su žarnyno bei šlapimo pūslės disfunkcija. Širdies funkcija Toksiškumas miokardui, pasireiškiantis sunkiausia forma – galimai negrįžtamu ir mirtinu staziniu širdies nepakankamumu (SŠN), gali išsivystyti gydymo mitoksantronu metu arba praėjus keliems mėnesiams ar metams po gydymo nutraukimo. Rizika didėja didėjant kumuliacinei dozei. Vėžiu sergantiems pacientams, kurie vartojo 140 mg/m2 bendrą dozę atskirai arba kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais, nustatyta suminė 2,6 % klinikinio stazinio širdies nepakankamumo tikimybė. Atliekant palyginamuosius onkologinius tyrimus, bendras kumuliacinis vidutinio arba didelio kairiojo skilvelio išmetimo frakcijos (KSIF) sumažėjimo tikimybės rodiklis, vartojant šią dozę, buvo 13 %. Aktyvi arba latentinė širdies ir kraujagyslių liga, ankstesnis ar gretutinis spindulinis gydymas tarpuplaučio ar perikardo srityje, ankstesnis gydymas kitais antraciklinais arba antracenedionais arba gretutinis kitų kardiotoksinių vaistinių preparatų vartojimas gali padidinti toksiškumo širdžiai riziką. Prieš skiriant pradinę mitoksantrono dozę vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojamas KSIF įvertinimas echokardiograma arba radioizotopine ventrikulografija (angl. „multiple-gated acquisition“, MUGA). Gydymo metu būtina atidžiai stebėti vėžiu sergančių pacientų širdies funkciją. KSIF įvertinimas rekomenduojamas reguliariais intervalais ir (arba) atsiradus stazinio širdies nepakankamumo požymių arba išsivysčius simptomams. Toksiškumas širdžiai galimas bet kada gydymo mitoksantronu metu, o rizika didėja didėjant kumuliacinei dozei. Toksiškumas širdžiai gydymo mitoksantronu metu gali pasireikšti esant mažesnėms kumuliacinėms dozėms nepriklausomai nuo to, ar yra širdies rizikos veiksnių. Kadangi anksčiau daunorubicinu arba doksorubicinu gydytiems pacientams galimai kyla poveikio širdžiai pavojus, prieš pradedant tokių pacientų gydymą būtina nustatyti mitoksantrono naudos ir rizikos santykį. Ūminis stazinis širdies nepakankamumas kartais galimas pacientams, gydytiems mitoksantronu dėl ūminės mieloblastinės leukemijos. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas Gydant mitoksantronu, būtina atidžiai ir dažnai stebėti kraujo sudėties ir biocheminių laboratorinių tyrimų parametrus, taip pat dažnai stebėti pacientą. Bendras kraujo (įskaitant trombocitus) tyrimas turi būti atliekamas prieš pradinę mitoksantrono dozę, praėjus 10 dienų po suleidimo ir prieš kiekvieną paskesnę infuziją, taip pat išsivysčius infekcijos požymiams ir simptomams. Pacientus būtina informuoti apie ūmios leukemijos riziką, simptomus ir požymius bei paraginti kreiptis medicininės pagalbos atsiradus bet kuriems iš šių simptomų, net praėjus penkių metų laikotarpiui. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas gali būti stipresnis ir ilgesnis pacientams, kurių bendra būklė prasta arba kai anksčiau buvo skirta chemoterapija ir (arba) spindulinė terapija. Išskyrus ūminės mieloblastinės leukemijos gydymą, mitoksantrono paprastai negalima skirti pacientams, kurių pradinis neutrofilų skaičius nesiekia 1 500 ląstelių/mm3. Rekomenduojama dažnai atlikti periferinių kraujo ląstelių skaičiavimą visiems pacientams, vartojantiems mitoksantrono, kad būtų galima stebėti kaulų čiulpų veiklos slopinimo išsivystymą, pirmiausia neutropeniją, kuri gali būti sunki ir sukelti infekciją. Mitoksantrono vartojant didelėmis dozėmis (>14 mg/m2/d. 3 dienas), kaip indikuotina leukemijai gydyti, atsiranda stiprus kaulų čiulpų slopinimas. Prieš imantis konsolidacinio gydymo (jei toks gydymas taikomas) ypač svarbu užtikrinti visišką kraujo sudėties sunormalėjimą, o pacientai šioje fazėje turi būti atidžiai stebimi. Bet kokiomis dozėmis vartojamas mitoksantronas gali sukelti kaulų čiulpų slopinimą. Antrinė ūminė mieloblastinė leukemija ir mielodisplazinis sindromas Topoizomerazės II inhibitoriai, įskaitant mitoksantroną, kai vartojami monoterapijai, o ypač kartu su kitais priešnavikiniais vaistiniais preparatais ir (arba) spinduline terapija, siejami su ūminės mieloblastinės leukemijos ir mielodisplazinio sindromo išsivystymu. Dėl antrinių piktybinių navikų išsivystymo rizikos gydymo mitoksantronu naudos ir rizikos santykį būtina įvertinti prieš pradedant gydymą. Nemetastazavęs krūties vėžys Nesant pakankamai pagalbinio krūties vėžio gydymo veiksmingumo duomenų ir atsižvelgiant į padidėjusią leukemijos riziką, mitoksantronas turi būti vartojamas tik metastazavusiam krūties vėžiui gydyti. Infekcijos Pacientų, vartojančių tokių imunosupresantų kaip mitoksantronas, imuninis atsakas į infekciją sumažėja. Sisteminės infekcijos turi būti gydomos kartu taikant gydymą mitoksantronu arba prieš pat tokį gydymą. Vakcinacija Imunizacija gyvų virusų vakcinomis (pvz., geltonosios karštligės vakcina) didina infekcijos ir kitų nepageidaujamų reakcijų riziką, pvz., gangreninės vakcinijos ir generalizuotos vakcinijos, pacientams, kurių imunokompetencija sumažėjusi, pavyzdžiui, gydymo mitoksantronu metu. Todėl gydymo metu gyvų virusų vakcinos neturi būti skiriamos. Patartina atsargiai vartoti gyvų virusų vakcinas nutraukus chemoterapiją ir vakcinaciją atlikti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po paskutinės chemoterapijos dozės (žr. 4.5 skyrių). Vyrų ir moterų kontracepcija Mitoksantronas yra genotoksiškas ir laikomas potencialiu žmogaus teratogenu. Todėl gydomiems vyrams turi būti patarta nepradėti vaiko ir naudoti kontraceptines priemones gydymo metu ir mažiausiai 6 mėnesius gydymui pasibaigus. Vaisingos moters nėštumo testas turi būti neigiamas prieš kiekvieną dozę, ji turi naudoti veiksmingą kontracepciją gydymo metu ir mažiausiai 9 mėnesius gydymui pasibaigus. Žindymas Mitoksantronas buvo aptinkamas motinos piene ir iki vieno mėnesio po paskutinės dozės. Dėl galimų mitoksantrono sukeliamų sunkių nepageidaujamų reakcijų kūdikiams, žindymas kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių) ir turi būti nutrauktas prieš pradedant gydymą. Vaisingumas Vaisingo amžiaus moteris būtina informuoti apie padidėjusią laikinos arba nuolatinės amenorėjos riziką (žr. 4.6 skyrių). Mutageniškumas ir karcinogeniškumas Nustatytas mitoksantrono mutageniškumas bakterijų ir žinduolių bandymų sistemose, taip pat atliekant in vivo tyrimus žiurkėms. Veiklioji medžiaga buvo karcinogeninė eksperimentiniams gyvūnams ir esant mažesnėms dozėms nei siūloma klinikinė dozė. Todėl mitoksantronas gali būti karcinogeninis žmonėms. Naviko irimo sindromas Pranešta apie naviko irimo sindromo atvejus, vartojant mitoksantrono. Turi būti stebimos šlapimo rūgšties, elektrolitų ir šlapalo koncentracijos. Šlapimo ir kitų audinių spalvos pasikeitimas Mitoksantronas gali lemti mėlynai žalią šlapimo spalvą 24 valandas po vartojimo, pacientams turi būti patarta to tikėtis gydymo metu. Taip pat gali pamėlti akies odenos, oda ir nagai. Pagalbinės medžiagos Viename šio vaistinio preparato mililitre yra 3,16 mg natrio, tai atitinka 0,158 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiems, kuri yra 2 g natrio.

Saugumo duomenų santrauka Sunkiausias mitoksantrono nepageidaujamas poveikis yra toksinis poveikis miokardui ir kaulų čiulpų slopinimas. Dažniausias mitoksantrono nepageidaujamas poveikis (pasireiškiantis daugiau kaip 1 pacientui iš 10): anemija, leukopenija, neutropenija, infekcijos, amenorėja, alopecija, pykinimas ir vėmimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateikta lentelė paremta onkologinių indikacijų klinikinių tyrimų duomenimis ir spontaniniais pranešimais poregistracinio stebėjimo metu. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Labai dažnos | Infekcija (įskaitant mirtiną baigtį) Nedažnos | Šlapimo takų infekcija Viršutinių kvėpavimo takų infekcija Sepsis Oportunistinės infekcijos Retos | Pneumonija Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Nedažnos | Ūminė mieloblastinė leukemija, mielodisplazinis sindromas, ūminė leukemija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažnos | Anemija, neutropenija, leukopenija Dažnos | Trombocitopenija, granulocitopenija Nedažnos | Kaulų čiulpų slopinimas, kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas Normos neatitinkantis leukocitų skaičius Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Nedažnos | Anafilaksinės ar anafilaktoidinės reakcijos (įskaitant šoką) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnos | Anoreksija Nedažnos | Svorio svyravimai Naviko irimo sindromas (NIS)* * Ūminė T ir B limfoblastinė leukemija ir ne Hodžkino limfomos (NHL) dažniausiai siejamos su NIS | * Ūminė T ir B limfoblastinė leukemija ir ne Hodžkino limfomos (NHL) dažniausiai siejamos su NIS Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Dažnos | Letargija Nedažnos | Nerimas, sumišimas, galvos skausmas, parestezija Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Nedažnos | Skleros spalvos pasikeitimas Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnos | Stazinis širdies nepakankamumas Miokardo infarktas (įskaitant mirtinus atvejus) Nedažnos | Aritmija Sinusinė bradikardija Elektrokardiogramos pakitimai Sumažėjusi kairiojo skilvelio išmetimo frakcija Retos | Kardiomiopatija Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Nedažnos | Kontūzija, hemoragija, hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnos | Dispnėja Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnos | Pykinimas, vėmimas Dažnos | Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, stomatitas Nedažnos | Pilvo skausmas, kraujavimas iš virškinimo trakto, gleivinių uždegimas, pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažnos | Toksiškumas kepenims Padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnos | Alopecija Nedažnos | Eritema, nagų sutrikimai, Išbėrimas Odos spalvos pasikeitimas Audinio nekrozė (po ekstravazacijos) Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnos | Padidėjęs serumo kreatinino kiekis Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje Toksinė nefropatija, pakitusi šlapimo spalva Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnos | Amenorėja Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnos | Astenija Nuovargis, pireksija Nedažnos | Edema, ekstravazacija*, disgeuzija * Buvo pranešta apie ekstravazaciją infuzijos vietoje, galinčią sukelti eritemą, tinimą, skausmą, deginimą ir (arba) odos pamėlynavimą. Ekstravazacija gali sukelti odos nekrozę, dėl kurios gali prireikti pašalinti suirusį audinį ir persodinti odą. Taip pat buvo pranešta apie flebitą infuzijos vietoje. | * Buvo pranešta apie ekstravazaciją infuzijos vietoje, galinčią sukelti eritemą, tinimą, skausmą, deginimą ir (arba) odos pamėlynavimą. Ekstravazacija gali sukelti odos nekrozę, dėl kurios gali prireikti pašalinti suirusį audinį ir persodinti odą. Taip pat buvo pranešta apie flebitą infuzijos vietoje. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Toksiškumas miokardui, pasireiškiantis sunkiausia forma – galimai negrįžtamu ir mirtinu staziniu širdies nepakankamumu (SŠN), gali išsivystyti gydymo mitoksantronu metu arba praėjus keliems mėnesiams ar metams po gydymo nutraukimo. Rizika didėja didėjant kumuliacinei dozei. Klinikiniuose tyrimuose vėžiu sergantiems pacientams, kurie vartojo 140 mg/m2 bendrą dozę atskirai arba kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais, nustatyta kumuliacinė 2,6 % klinikinio stazinio širdies nepakankamumo tikimybė. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas yra dozę ribojantis nepageidaujamas mitoksantrono poveikis. Kaulų čiulpų slopinimas gali būti stipresnis ir ilgiau trunkantis pacientams, anksčiau gydytiems chemoterapija arba spinduline terapija. Ūmine leukemija sergančių pacientų klinikiniuose tyrimuose stiprus kaulų čiulpų slopinimas nustatytas visiems pacientams, gydytiems mitoksantronu. Iš 80 įtrauktų pacientų mažiausio leukocitų skaičiaus ir trombocitų skaičiaus medianos reikšmės buvo 400/µl (PSO 4 laipsnis) ir 9 500/µl (PSO 4 laipsnis) atitinkamai. Toksiškumą kraujodarai įvertinti sunku esant ūminei leukemijai, nes tradiciniai kaulų čiulpų slopinimo parametrai, kaip leukocitų ir trombocitų skaičius, susimaišo su kaulų čiulpų pakeičiamomis leukeminėmis ląstelėmis. Vaikų populiacija Gydyti mitoksantronu vaikų nerekomenduojama. Saugumas ir veiksmingumas nenustatyti. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.“