Paclitaxel Accord
Registruotas6 mg/ml · koncentratas infuziniam tirpalui · leisti į veną
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Svarbiausia
Receptas
ReceptinisFormos
koncentratasStiprumai
6 mg/mlGamintojas
Accord Healthcare B.V.ATC kodas
L01CD01Populiarumas
TOP 100Veikliosios medžiagos
- Paclitaxel (Paklitakselis) — 6.0000 mg/ml
DUK apie Paclitaxel Accord
Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)
Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?
Nėštumas Duomenų apie paklitakselio vartojimą nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Įrodyta, kad paklitakselis yra embriotoksinis ir fetotoksinis triušiams, taip pat mažina žiurkių vaisingumą. Kaip ir kiti citotoksiniai vaistai, paklitakselis gali pakenkti vaisiui, jei skiriamas nėščioms moterims. Todėl paklitakselis neturėtų būti vartojamas nėštumo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra neabejotinai būtina. Vaisingoms moterims, vartojančioms paklitakselį, reikėtų patarti vengti pastoti ir nedelsiant informuoti gydantį gydytoją, jei tai įvyktų. Žindymas Paklitakselį draudžiama vartoti žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių). Nežinoma, ar paklitakselis išsiskiria į motinos pieną. Gydymo metu žindymas turėtų būti nutrauktas. Vaisingumas Vaisingos moterys ir vyrai ir (arba) jų partneriai turėtų naudoti kontraceptines priemones mažiausiai 6 mėnesius po gydymo paklitakseliu. Vyrai prieš pradedant gydymą paklitakseliu, turi kreiptis dėl spermos užšaldymo, dėl galimo vaisingumo sutrikimo.
Ar galima vairuoti vartojant Paclitaxel Accord?
Paclitaxel Accord gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Vis dėlto reikia prisiminti, kad Paclitaxel Accord sudėtyje yra alkoholio (žr. 4.4 skyrių). Dėl vaistinio preparato sudėtyje esančio alkoholio gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus.
Ar galima vartoti su alkoholiu?
Kiekviename šio vaistinio preparato ml yra 391 mg alkoholio (etanolio). Toks šiame vaistiniame preparate (didžiausioje 220 mg/m2 dozėje) esantis alkoholio kiekis atitinka 646 ml alaus ar 258 ml vyno.
Sudėtis
Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys
Veikliosios medžiagos
- Paklitakselis — 6 mg
Pagalbinės medžiagos
- Makrogolglicerolio ricinoleatas (527 mg)
- Etanolis, bevandenis (391 mg)
Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.
Aprašymas (SmPC)
Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas
Indikacijos
Kiaušidžių karcinoma. Pirmaeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Paklitakseliu derinyje su cisplatina gydoma tuo atveju, jeigu kiaušidžių karcinoma yra progresavusi arba po pradinės operacijos liko didesnis kaip 1 cm skersmens navikinio audinio židinys. Antraeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Paklitakselis skirtas metastazinei kiaušidžių karcinomai gydyti, kai įprastinis gydymas platinos preparatais buvo neveiksmingas. Krūties karcinoma. Adjuvantinis gydymas paklitakseliu po gydymo antraciklinu ir ciklofosfamidu (AC) pacientams, kuriems diagnozuota limfmazgius pažeidusi krūties karcinoma. Adjuvantinis gydymas paklitakseliu yra tęstinio gydymo AC alternatyva. Pradinis lokaliai progresavusio arba metastazinio krūties vėžio gydymas paklitakseliu kartu su antraciklinu (jei jis tinka) arba kartu su trastuzumabu, jei imunohistocheminiais tyrimais nustatyta didelė (3+ lygio) 2-ojo žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (angl. human epidermal growth factor receptor 2, HER-2) ekspresija, o antraciklinas netinka (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Metastazinės krūties karcinomos monoterapija paklitakseliu, kai įprastinis gydymas antraciklinu buvo neveiksmingas arba netinkamas. Progresavusi nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma. Nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos (NSLPK) gydymas kartu su cisplatina pacientams, kuriems negalima taikyti chirurginio ir (arba) spindulinio gydymo. Su AIDS susijusi Kapoši (Kaposi) sarkoma. Progresavusios su AIDS susijusios Kapoši (Kaposi) sarkomos (KS) gydymas paklitakseliu, jei ankstesnis gydymas liposomine antraciklino forma buvo neveiksmingas. Veiksmingumo duomenų, kuriais pagrįsta ši indikacija, yra mažai. Reikšmingų tyrimų santrauka pateikta 5.1 skyriuje.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai, ypač polioksietilintam 35 ricinos aliejui (žr. 4.4 skyrių). Gydymo pradžioje paklitakselio negalima vartoti pacientams, kurių neutrofilų skaičius prieš gydymą yra < 1500/mm3 (pacientams, kurie serga KS, 1000 /mm3). Paklitakselio draudžiama vartoti žindymo laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių). KS sergantiems ligoniams, jeigu yra gretutinė, sunki nekontroliuojama infekcinė liga.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Dozavimas Paklitakseliu gydyti galima tik prižiūrint kvalifikuotam onkologui specializuotuose citotoksinių vaistinių preparatų vartojimo skyriuose (žr. 6.6 skyrių). Prieš Paclitaxel Accord 6 mg/ml koncentrato infuziniam tirpalui infuziją visiems pacientams būtina premedikacija kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais ir H2 receptorių antagonistais. Vaistinis preparatas | Dozė | Vartojimo laikas prieš Paclitaxel Accord Deksametazonas | 20 mg per burną arba į veną | Per burną vartoti likus maždaug 12 val. ir 6 val., į veną leisti likus 30-60 min. iki infuzijos. Difenhidraminas | 50 mg į veną | 30-60 min. Cimetidinas arba Ranitidinas | 300 mg į veną 50 mg į veną | 30-60 min. 8-20 mg pacientams, kurie serga KS. arba kitas lygiavertis antihistamininis preparatas (pvz., chlorfenaminas). Pirmaeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama taikyti kombinuoto gydymo paklitakseliu kartu su cisplatina planą, nors tiriami ir kitokie dozavimo planai. Atsižvelgiant į infuzijos trukmę, rekomenduojamos dvi paklitakselio dozės: 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio dozės infuzija į veną per 3 val. ir po jos 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto cisplatinos dozė kas 3 savaites arba 135 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio dozės infuzija per 24 val. ir po jos 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto cisplatinos dozė kas 3 savaites (žr. 5.1 skyrių). Antraeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio infuzija per 3 val. kas 3 savaites. Adjuvantinė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio infuzija per 3 val. kas 3 savaites po AC terapijos. Pirmaeilė krūties karcinomos chemoterapija. Vartojant kartu su doksorubicinu (50 mg/m2 kūno paviršiaus ploto doze), paklitakselį reikia vartoti praėjus 24 val. po doksorubicino infuzijos. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 220 mg/m2 kūno paviršiaus ploto į veną per 3 val. kas 3 savaites (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojant kartu su trastuzumabu, rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto į veną per 3 val. kas 3 savaites (žr. 5.1 skyrių). Paklitakselio infuziją galima pradėti kitą dieną po pirmosios trastuzumabo dozės arba iš karto po kitos trastuzumabo dozės tuo atveju, jeigu pacientas gerai toleravo ankstesnę trastuzumabo dozę (išsamią trastuzumabo dozavimo informaciją žr. Herceptin preparato charakteristikų santraukoje). Antraeilė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio per 3 val. kas 3 savaites. Progresavusios nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos (NSLPK) chemoterapija. Rekomenduojama dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio per 3 val. ir po šios infuzijos 80 mg/m2 kūno paviršiaus ploto cisplatinos dozė kas tris savaites. Su AIDS susijusios KS chemoterapija. Rekomenduojama dozė yra 100 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio per 3 val. kas 2 savaites. Kita paklitakselio dozė turi būti nustatyta, atsižvelgiant į tai, kaip kiekvienas pacientas toleruoja vaistinį preparatą. Paklitakselio vartoti kartotinai negalima tol, kol neutrofilų kiekis nebus 1500/mm3 (gydant KS, 1000/mm3), o trombocitų kiekis nebus 100 000/mm3 (gydant KS, 75 000/mm3). Jeigu pasireiškia sunki neutropenija (neutrofilų vieną savaitę ar ilgiau būna 500/mm3) ar sunki periferinė neuropatija, vėlesnių gydymo kursų dozę reikia mažinti 20 % (gydant KS, 25 ) (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę ligoniams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, nepakanka (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientų, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, paklitakseliu gydyti negalima. Vaikų populiacija Paklitakselio nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Vartojimo metodas Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą Infuzinio tirpalo koncentratas turi būti praskiedžiamas prieš vartojimą (žr. 6.6 skyrių) ir gali būti tik švirkščiamas į veną. Paklitakselis turi būti vartojamas į veną per infuzijų sistemą su filtru, kurio membranos mikroporų skersmuo ≤ 0,22 μm (žr. 6.6 skyrių).
Specialūs įspėjimai
Paklitakselį vartoti reikia prižiūrint gydytojui, turinčiam vėžio chemoterapijos patirties. Gali kilti reikšmingų padidėjusio jautrumo reakcijų, todėl reikia turėti tinkamą palaikomojo gydymo įrangą. Dėl galimos infiltracijos vaistinio preparato vartojimo metu, rekomenduojama atidžiai stebėti infuzijos vietą, nes gali įvykti ekstravazacija. Reikia taikyti premedikaciją kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais bei H2 receptorių antagonistais (žr. 4.2 skyrių). Jeigu vartojami kartu, paklitakselį reikia vartoti prieš cisplatiną (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, kuriai būdingas dusulys ir hipotenzija, dėl kurių būtinas gydymas, angioneurozinė edema ar išplitusi dilgėlinė, pasireiškė mažiau kaip 1 % pacientų, kuriems paklitakselio buvo pavartota po tinkamos premedikacijos. Šias reakcijas greičiausiai sukelia histaminas. Jeigu pasireiškė sunki padidėjusio jautrumo reakcija, reikia nedelsiant nutraukti paklitakselio infuziją ir pradėti simptominį gydymą. Tokio paciento vėliau vėl gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (pirmiausia neutropenija) yra dozę ribojantis toksinis poveikis. Reikia dažnai skaičiuoti kraujo ląstelių kiekį. Kitos dozės negalima vartoti tol, kol neutrofilų kiekis nebus 1500/mm3 (gydant KS, 1000/mm3), trombocitų kiekis nebus 100 000/mm3 (gydant KS, 75 000/mm3). KS klinikinio tyrimo duomenimis, dauguma pacientų kartu buvo gydyti ir granulocitų kolonijas stimuliuojančiu faktoriumi (G-KSF). Pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, yra didesnė toksinio poveikio, ypač 3-4 laipsnio kaulų čiulpų funkcijos slopinimo, rizika. Duomenų, kad skiriant 3 val. infuzijas ligoniams, kurie serga lengvu kepenų funkcijos sutrikimu, paklitakselio toksinis poveikis padidėtų, nėra. Jeigu paklitakselio infuzija ilgesnė, pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo arba sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, gali sustiprėti kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia stiprus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (žr. 4.2 skyrių). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę pacientams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, nepakanka (žr. 5.2 skyrių). Duomenų apie pacientus, kuriems prieš pradedant gydymą, pasireiškė sunki cholestazė, nėra. Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, paklitakselio vartoti negalima. Gydant vien paklitakseliu, sunkus širdies laidumo sutrikimas pasireiškė retai. Jeigu vartojant paklitakselį pasireiškia reikšmingas laidumo sutrikimas, reikia skirti atitinkamą gydymą ir, toliau vartojant paklitakselį, nepertraukiamai stebėti širdies veiklą. Vartojant paklitakselį, pasireiškė hipotenzija, hipertenzija ir bradikardija. Dažniausiai pacientas dėl šių sutrikimų simptomų nejuto ir gydymo nutraukti neprireikė. Sunkiais atvejais gydantis gydytojas savo nuožiūra gali nuspręsti sustabdyti arba nutraukti paklitakselio vartojimą. Pirmąją paklitakselio infuzijos valandą rekomenduojama dažnai stebėti paciento gyvybinius požymius. Sunkių kardiovaskulinių reiškinių dažniau atsirado pacientams, sergantiems NSLPK, nei krūties ar kiaušidžių karcinoma sergančioms pacientėms. AIDS-KS klinikinio tyrimo metu buvo vienas su paklitakselio vartojimu susijusio širdies nepakankamumo atvejis. Jeigu taikomas pradinis metastazavusio krūties vėžio gydymas paklitakseliu kartu su doksorubicinu arba trastuzumabu, reikia atidžiai stebėti širdies veiklą. Jeigu pacientą planuojama gydyti paklitakseliu kartu su nurodytais vaistiniais preparatais, prieš pradedant tokį gydymą, būtina ištirti paciento širdį, įskaitant ligos istoriją, fizinį ištyrimą, EKG, echokardiogramą ir (arba) miokardo perfuzijos izotopinį tyrimą (MUGA). Širdies funkciją reikia toliau stebėti gydymo metu (pvz., kas tris mėnesius). Stebėjimas gali padėti išaiškinti pacientus, kuriems atsiranda širdies veiklos sutrikimas. Prieš nuspręsdamas, kaip dažnai pacientui reikia įvertinti skilvelių funkciją, gydantis gydytojas turi atidžiai apskaičiuoti kaupiamąją antraciklinų dozę (mg/m2 kūno paviršiaus ploto). Jeigu tyrimai rodo, kad širdies funkcija pablogėjo, net jeigu simptomų nėra, gydytojas turi atidžiai įvertinti tolesnio gydymo klinikinės naudos ir širdies pažaidos, įskaitant nepraeinančios, rizikos santykį. Jeigu skiriamas tolesnis gydymas, širdies veiklą reikia stebėti dar dažniau (pvz., kas 1-2 gydymo kursus). Išsamią informaciją žr. Herceptin arba doksorubicino preparato charakteristikų santraukose. Periferinė neuropatija pasireiškia dažnai, vis dėlto sunkių simptomų atsiranda retai. Sunkiais atvejais visų vėlesnių gydymo kursų metu paklitakselio dozę rekomenduojama sumažinti 20 % (gydant KS, 25 %). Taikant pirmaeilį NSLPK arba kiaušidžių vėžio gydymą, paklitakselio 3 val. infuzija į veną skiriant kartu su cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau nei vartojant vieną paklitakselį arba ciklofosfamidą ir po jo infuzuojant cisplatiną. Reikia būti labai atsargiems, kad paklitakselio nepatektų į arteriją, nes lokalaus toleravimo tyrimų su gyvūnais metu vaistinio preparato sušvirkštus į arteriją, pasireiškė sunki audinių reakcija. Gydymas paklitakseliu kartu su plaučių spinduliniu gydymu, nepriklausomai nuo jų vartojimo chronologinės tvarkos, skatina intersticinio pneumonito pasireiškimą. Retais atvejais pasireiškė pseudomembraninis kolitas, įskaitant pacientus, kurie gydymo metu nevartojo antibiotikų. Jeigu gydymo metu arba iš karto po gydymo paklitakseliu prasideda sunkus arba ilgalaikis viduriavimas, reikia įvertinti, ar nepasireiškė tokia reakcija. KS sergantiems pacientams sunkus mukozitas pasireiškia retai. Jeigu pasireiškia sunki reakcija, paklitakselio dozę reikia sumažinti 25 %. Įspėjimas dėl pagalbinių medžiagų Kiekviename šio vaistinio preparato ml yra 391 mg alkoholio (etanolio). Toks šiame vaistiniame preparate (didžiausioje 220 mg/m2 dozėje) esantis alkoholio kiekis atitinka 646 ml alaus ar 258 ml vyno. Šio vaistinio preparato 220 mg/m2 dozė, vartojama suaugusiojo, sveriančio 70 kg, sukeltų 368,66 mg/kg etanolio suvartojimą, kuris gali padidinti alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) apytikriai iki 61,44 mg/100 ml. Palyginimui, suaugusiojo, išgėrusio taurę vyno arba 500 ml alaus, AKK reikšmė būna apytikriai 50 mg/100 ml. Vartojimas su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra propilenglikolio arba etanolio, gali sukelti etanolio kaupimąsi ir nepageidaujamas reakcijas. Kadangi šis vaistinis preparatas suvartojamas iš lėto per 3–24 valandas, alkoholio poveikis gali būti silpnesnis. Paclitaxel Accord koncentrate infuziniam tirpalui yra polioksilo 35 ricinos aliejaus, kuris gali sukelti sunkių alerginių reakcijų.
Nepageidaujamas poveikis
Jeigu nenurodyta kitaip, toliau pateikta informacija yra pagrįsta klinikinių tyrimų, kurių metu 812 pacientų, kuriems buvo diagnozuota solidinių navikų ir taikytas gydymas vienu paklitakseliu, duomenų baze. KS sergančių žmonių grupė yra labai specifiška, todėl šio skyriaus pabaigoje yra pateikti klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 107 pacientai, duomenys. Jeigu nenurodyta kitaip, nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas pacientams, paklitakseliu gydytiems nuo kiaušidžių ar krūties karcinomos arba nuo NSLPK, paprastai buvo panašus. Amžius nei vienam pastebėtam toksiniam poveikiui aiškios įtakos neturėjo. Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali būti mirtina (apibūdinama kaip hipotenzija, kurią reikia gydyti, angioneurozine edema, kvėpavimo sutrikimu, kurį reikia šalinti bronchų plečiamaisiais vaistiniais preparatais, arba išplitusia dilgėline), pasireiškė dviem pacientams ( 1 %). Lengva padidėjusio jautrumo reakcija pasireiškė 34 % pacientų (17 % visų gydymo kursų). Lengvų reakcijų (daugiausiai paraudimo ir išbėrimo) neprireikė nei gydyti, nei dėl jų nutraukti gydymą paklitakseliu. Dažniausios reikšmingos nepageidaujamos reakcija buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Sunki neutropenija ( 500/mm3) pasireiškė 28 % pacientų, bet nebuvo susijusi su karščiavimo priepuoliais. Tik 1 % tiriamųjų sunki neutropenija truko 7 parų. Trombocitopenija pasireiškė 11 % pacientų. Tyrimo metu 3 % pacientų bent kartą mažiausias trombocitų kiekis buvo < 50 000/mm3. Anemija pasireiškė 64 % pacientų, sunki (Hb < 5 mmol/l) tik 6 % pacientų. Anemijos dažnis ir sunkumas priklauso nuo pradinės hemoglobino koncentracijos. Taikant gydymą paklitakseliu kartu su cisplatina, toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau ir buvo sunkesnis skiriant 175 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio dozės 3 val. infuzijas (toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė 85 %, sunkus 15 %) nei 135 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio dozės 24 val. infuzijos, kai paklitakselis buvo vartojamas kartu su cisplatina, atveju (periferinė neuropatija pasireiškė 25 %, sunki 3 %). NSLPK ir kiaušidžių vėžiu sergantiems pacientams, gydytiems paklitakselio 3 val. infuzijomis ir po jos cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau. Periferinė neuropatija gali pasireikšti po pirmojo gydymo kurso ir sunkėti, didėjant paklitakselio ekspozicijai organizme. Dėl periferinės neuropatijos gydymą paklitakseliu keliais atvejais teko nutraukti. Jutimų pažaidos simptomai dažniausiai palengvėjo per kelis mėnesius po paklitakselio vartojimo nutraukimo. Prieš pradedant gydymą esanti ankstesnio gydymo sukelta neuropatija nėra kontraindikacija paklitakselio vartojimui. Be to, nustatyta, kad periferinės neuropatijos gali išlikti ilgiau nei 6 mėnesius po gydymo paklitakseliu nutraukimo. Sąnarių skausmas arba raumenų skausmas pasireiškė 60 % pacientų, sunkūs 13 %. Vartojant į veną, gali pasireikšti injekcijos vietos reakcijų: lokalizuota edema, skausmas, paraudimas ir sukietėjimas. Pavieniais atvejais infuzavus vaistinio preparato šalia kraujagyslės, gali pasireikšti celiulitas. Buvo odos pleiskanojimo ir lupimosi, kartais susijusių su vaistinio preparato infuzavimu šalia kraujagyslės, atvejų. Gali pakisti odos spalva. Infuzavus paklitakselio į kitą vietą, retais atvejais odos reakcija atsinaujino ankstesnėje vaistinio preparato ekstravazacijos vietoje („atminties“ reakcija). Specifinis reakcijos, atsiradusios dėl vaistinio preparato ekstravazacijos, gydymas šiuo metu nežinomas. Kai kuriais atvejais injekcijos vietos reakcijos pasireiškė per pailgintą infuzijos laikotarpį arba po savaitės ar 10 dienų. Alopecija: staigi alopecijos pradžia pastebėta 87 % pacientų, gydytų paklitakseliu. Tikėtina, kad ≥50 % išreikštas plaukų slinkimas pasireikš daugumai pacientų, kuriems pasireiškė alopecija. Pranešta apie diseminuotą intravaskuliarinę koaguliaciją (DIK), dažnai siejamą su sepsiu ir kelių organų nepakankamumu. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su paklitakselio 3 val. infuzija klinikinių tyrimų metu gydant pacientus, sergančius metastazavusiu vėžiu (gydyta 812 pacientų), ir pasireiškusios po paklitakselio pateikimo į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas ( 1/10), dažnas (nuo 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemos klasė | Dažnis / nepageidaujamos reakcijos Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnas: infekcija (dažniausiai šlapimo takų ir viršutinių kvėpavimo takų), kartais mirtina. Nedažnas: septinis šokas. Retas: sepsis, peritonitas, pneumonija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas: kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, leukopenija. Retas: su karščiavimu susijusi neutropenija. Labai retas: ūminė mieloidinė leukemija, mielodisplazinis sindromas. Dažnis nežinomas: diseminuota intravaskulinė koaguliacija. Imuninės sistemos sutrikimai | Labai dažnas: lengvos padidėjusio jautrumo reakcijos (daugiausiai paraudimas ir išbėrimas). Nedažnas: reikšmingos padidėjusio jautrumo reakcijos, dėl kurių prireikė gydymo (pvz.: hipotenzija, angioneurozinė edema, kvėpavimo sutrikimas, išplitusi dilgėlinė, šaltkrėtis, nugaros skausmas, krūtinės skausmas, pilvo skausmas, prakaitavimas, hipertenzija). Retas: anafilaksinės reakcijos. Labai retas: anafilaksinis šokas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retas: anoreksija. Dažnis nežinomas: naviko lizės sindromas. Psichikos sutrikimai | Labai retas: konfūzija. Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas: toksinis poveikis nervų sistemai (daugiausia periferinė neuropatija). Retas: motorinių nervų neuropatija (gali sukelti nedidelį distalinį silpnumą). Labai retas: grand mal traukuliai (konvulsijos), periferinė autonominių nervų neuropatija (gali sukelti paralyžinį žarnų nepraeinamumą ir ortostatinę hipotenziją), encefalopatija, traukuliai, svaigulys, ataksija, galvos skausmas. Akių sutrikimai | Labai retas: regos nervo ir (arba) regėjimo sutrikimai (mirgančioji skotoma), ypač pacientams, kuriems vartojama didesnė už rekomenduojamą dozė. Dažnis nežinomas*: geltonosios dėmės edema, fotopsija, smulki stiklakūnio drumstis, padidėjęs ašarojimas. Ausų ir labirintų sutrikimai | Labai retas: klausos netekimas, ototoksinis poveikis, spengimas ausyse, galvos svaigimas (vertigo). Širdies sutrikimai | Dažnas: bradikardija. Nedažnas: miokardo infarktas, AV blokada ir apalpimas, kardiomiopatija, besimptomė skilvelinė tachikardija, tachikardija kartu su bigeminija. Retas: širdies nepakankamumas. Labai retas: prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija. Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnas: hipotenzija, kraujavimas. Nedažnas: trombozė, hipertenzija, tromboflebitas. Labai retas: šokas. Dažnis nežinomas: flebitas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas: kvėpavimo nepakankamumas, plaučių embolija, plaučių fibrozė, intersticinė pneumonija, dusulys, skysčio kaupimasis pleuros ertmėje. Labai retas: kosulys. Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas: viduriavimas, vėmimas, pykinimas, gleivinės uždegimas. Retas: žarnų obstrukcija, žarnų prakiurimas, išeminis kolitas, pankreatitas. Labai retas: mezenterinių kraujagyslių trombozė, pseudomembraninis kolitas, neutropeninis kolitas, ascitas, ezofagitas, vidurių užkietėjimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas: kepenų nekrozė, hepatinė encefalopatija (abu su nustatytais mirties atvejais). Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas: alopecija. Dažnas: trumpalaikiai lengvi nagų ir odos pokyčiai. Retas: niežėjimas, išbėrimas, paraudimas. Labai retas: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, epidermio nekrolizė [Lajelio (Lyell)], daugiaformė raudonė (erythema multiforme), eksfoliacinis dermatitas, dilgėlinė, nago atsiskyrimas nuo guolio (gydymo metu pacientui būtina rankų ir kojų apsauga nuo saulės). Dažnis nežinomas*: skleroderma, odos raudonoji vilkligė, reaktyvacijos (prisiminimo) fenomenas, delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas*. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas: sąnarių skausmas, raumenų skausmas. Dažnis nežinomas*: sisteminė raudonoji vilkligė. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas: reakcija injekcijos vietoje (įskaitant lokalizuotą edemą, skausmą, paraudimą, sukietėjimą, kartais dėl vaistinio preparato infuzavimo šalia kraujagyslės gali pasireikšti celiulitas, odos fibrozė ir nekrozė). Retas: pireksija, dehidratacija, astenija, edema, negalavimas. Dažnis nežinomas*: hiperhidrozė. Tyrimai | Dažnas: didelis AST (SGOT) suaktyvėjimas, didelis šarminės fosfatazės suaktyvėjimas. Nedažnas: didelis bilirubino koncentracijos padidėjimas. Retas: kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas. * pastebėtos vaistą pateikus į rinką Krūties vėžiu sergantiems pacientams, kuriems adjuvantinė terapija paklitakseliu buvo taikyta po gydymo AC, toksinis poveikis sensorinei nervų sistemai, padidėjusio jautrumo reakcijos, sąnarių ar raumenų skausmas, anemija, infekcija, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas ir viduriavimas pasireiškė dažniau nei pacientams, kurie gydyti vien AC. Vis dėlto šių reiškinių dažnis nebuvo didesnis, palyginti su paklitakselio monoterapija (žr. anksčiau). Kombinuotas gydymas Toliau pateikti dviejų didelių kiaušidžių karcinomos pirmaeilės chemoterapijos (paklitakselis + cisplatina: daugiau kaip 1050 pacientų) paklitakseliu tyrimų, dviejų III fazės metastazavusio krūties vėžio pirmaeilio gydymo tyrimų, kurių vieno metu buvo tirtas derinys su doksorubicinu (paklitakselis + doksorubicinas: 267 pacientai), o kito metu buvo tirtas derinys su trastuzumabu (paklitakselis + trastuzumabas pogrupio planuota analizė: 188 pacientai), ir dviejų III fazės išplitusio NSLPK gydymo (paklitakselis + cisplatina: daugiau kaip 360 pacientų) tyrimų duomenys (žr. 5.1 skyrių). Skiriant 3 val. infuzija į veną pirmaeilės kiaušidžių vėžio chemoterapijos atveju, toksinis poveikis nervų sistemai, sąnarių skausmas, raumenų skausmas ir padidėjęs jautrumo pasireiškė dažniau ir buvo sunkesnis pacientėms, kurioms buvo vartotas paklitakselis ir po jo cisplatina, nei pacientėms, kurioms buvo vartotas ciklofosfamidas ir po jo cisplatina. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas pasireiškė rečiau po 3val. paklitakselio infuzijos vartojant cisplatiną nei cisplatiną vartojant po ciklofosfamido. Taikant pirmaeilę metastazavusio krūties vėžio chemoterapiją, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija, sąnarių ar raumenų skausmas, astenija, karščiavimas ir viduriavimas pasireiškė dažniau ir būdavo sunkesni 220 mg/m2 kūno paviršiaus ploto paklitakselio dozės infuzijos į veną per 3 val. praėjus 24 val. po doksorubicino infuzijos, palyginti su įprasta FAC terapija (500 mg/m2 kūno paviršiaus ploto 5-fluorouracilo dozė, 50 mg/m2 kūno paviršiaus ploto doksorubicino dozė ir 500 mg/m2 kūno paviršiaus ploto ciklofosfamido dozė). Pykinimas ir vėmimas pasireiškė rečiau ir būdavo silpnesnis gydant pagal planą, kurio sudėtyje buvo paklitakselis (220 mg/m2) ir doksorubicinas (50 mg/m2), palyginti su įprastos FAC terapijos planu. Kortikosteroidų vartojimas gali padėti sumažinti pykinimo ir vėmimo dažnį bei sunkumą gydymo paklitakseliu ir doksorubicinu grupėje. Taikant pirmaeilį metastazavusio krūties vėžio gydymą 3 val. paklitakselio infuzija į veną kartu su trastuzumabu, dažniau nei gydant vienu paklitakseliu pasireiškė šie reiškiniai (nepriklausomai nuo to, ar juos sukėlė paklitakselis, ar trastuzumabas): širdies nepakankamumas (8 %, palyginti su 1 %), infekcija (46 %, palyginti su 27 %), šaltkrėtis (42 %, palyginti su 4 %), karščiavimas (47 %, palyginti su 23 %), kosulys (42 %, palyginti su 22 %), išbėrimas (39 %, palyginti su 18 %), sąnarių skausmas (37 %, palyginti su 21 %), tachikardija (12 %, palyginti su 4 %), viduriavimas (45 %, palyginti su 30 %), hipertenzija (11 %, palyginti su 3 %), kraujavimas iš nosies (18 %, palyginti su 4 %), spuogai (11 %, palyginti su 3 %), paprastoji pūslelinė (12 %, palyginti su 3 %), atsitiktinė trauma (13 %, palyginti su 3 %), nemiga (25 %, palyginti su 13 %), rinitas (22 %, palyginti su 5 %), sinusitas (21 %, palyginti su 7 %) ir reakcija injekcijos vietoje (7 %, palyginti su 1 %). Kai kurių reiškinių dažnio skirtumus galėjo lemti tai, kad paklitakselio ir trastuzumabo deriniu buvo gydyta ilgiau nei vienu paklitakseliu. Gydant paklitakselio ir trastuzumabo deriniu ar vienu paklitakseliu, sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus. Doksorubiciną skiriant kartu su paklitakseliu metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, širdies susitraukimų sutrikimų (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas 20 %) atsirado 15 % pacientų, palyginti su 10 % taikant įprastą FAC planą. Stazinis širdies nepakankamumas pasireiškė 1 % pacientų ir paklitakselio/doksorubicino, ir įprastos FAC grupėse. Trastuzumabo vartojimas kartu su paklitakseliu pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti antraciklinais, dažnino ir sunkino širdies funkcijos sutrikimą, palyginti su gydymu vienu paklitakseliu (I/II klasės pagal NYHA 10 %, palyginti su 0 %, III/IV klasės pagal NYHA 2 %, palyginti su 1 %), kuris retais atvejais buvo mirtinas (žr. trastuzumabo preparato charakteristikų santrauką). Tokie atvejai buvo reti, pacientai reagavo į įprastinį gydymą. Pacientams, kuriems kartu buvo taikomas spindulinis gydymas, pasireiškė spindulinis pneumonitas. Su AIDS susijusi Kapoši (Kaposi) sarkoma Remiantis klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 107 pacientai, duomenimis, taikant monoterapiją paklitakseliu pacientams, kuriems diagnozuota KS arba kitokių solidinių navikų, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas paprastai buvo panašūs, išskyrus poveikį kraujo sistemai bei kepenims (žr. toliau). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Svarbiausias dozę ribojantis toksinis poveikis buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Svarbiausias toksinis poveikis kraujo sistemai yra neutropenija. Pirmojo gydymo kurso metu sunki neutropenija (neutrofilų 500/mm3) pasireiškė 20 % pacientų. Visu gydymo laikotarpiu sunki neutropenija pasireiškė 39 % pacientų. Neutropenija išsilaikė ilgiau kaip 7 paras 41 %, o 30-35 paras 8 % pacientų. Visiems stebėtiems pacientams neutropenija išnyko per 35 paras. Ketvirto laipsnio neutropenija, kuri išsilaikė 7 parų, pasireiškė 22 % pacientų. Su paklitakseliu susijęs karščiavimas pasireiškė 14 % pacientų ir 1,3 % gydymo kursų. Gydymo paklitakseliu metu buvo 3 su paklitakselio vartojimu susiję sepsio atvejai (2,8 %), kurie buvo mirtini. Trombocitopenija pasireiškė 50 % pacientų, 9 % sunki (trombocitų 50 000 ląstelių/mm3). Gydymo metu bent vieną kartą trombocitų kiekis 75 000/mm3 buvo nustatytas 14 % tiriamųjų. Su paklitakselio vartojimu susiję kraujavimo epizodai pasireiškė 3 % pacientų, bet kraujavimas buvo lokalus. Anemija (Hb 11 g/dl) pasireiškė 61 % pacientų, sunki (Hb 8 g/dl) 10 %. Eritrocitų perpylimo prireikė 21 % pacientų. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Atitinkamai 28 %, 43 % ir 44 % pacientų, kurių kepenų funkcija prieš pradedant gydymą buvo normali ( 50 % vartojo proteazės inhibitorių), organizme padaugėjo bilirubino, padidėjo šarminės fosfatazės ir aspartamo aminotransferazės aktyvumas. Tik 1 % šių atvejų buvo sunkūs. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.
Gali padėti sergant
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS