Paclitaxel EBEWE

Kiaušidžių karcinoma Pirmaeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Progresavusios kiaušidžių karcinomos arba likusio po pradinės laparotomijos naviko (skersmuo  1 cm) gydymas kartu su cisplatina. Antraeilė kiaušidžių vėžio chemoterapija. Metastazavusios kiaušidžių karcinomos gydymas paklitakseliu tuo atveju, kai įprastinis gydymas platinos preparatais buvo neveiksmingas. Krūties karcinoma Adjuvantinis gydymas. Limfmazgius pažeidusios krūties karcinomos gydymas paklitakseliu po gydymo antraciklinu ir ciklofosfamidu (AC). Adjuvantinis gydymas paklitakseliu yra tęstinio gydymo AC alternatyva. Pradinė terapija. Lokaliai progresavusios arba metastazavusios krūties karcinomos gydymas paklitakseliu kartu su antraciklinu (jeigu jis tinka) arba trastuzumabu, jei imunohistocheminiais tyrimais nustatyta didelė (3+ lygio) 2-ojo žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (HER-2) ekspresija, o antraciklinas netinka (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Monoterapija. Metastazavusios krūties karcinomos gydymas vien paklitakseliu tuo atveju, kai įprastinis gydymas antraciklinu buvo neveiksmingas arba netinkamas. Progresavusi nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma Nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos (NLPK) gydymas paklitakseliu kartu su cisplatina pacientams, kuriems negalima taikyti chirurginio ir (arba) spindulinio gydymo. Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma Progresavusios su AIDS susijusios Kapoši sarkomos (KS) gydymas paklitakseliu tuo atveju, kai ankstesnis gydymas liposomine antraciklino forma buvo neveiksmingas. Šią indikaciją pagrindžiančių veiksmingumo duomenų yra mažai. Reikšmingų tyrimų santrauka pateikta 5.1 skyriuje.

Dozavimas Prieš pradedant gydyti Paclitaxel EBEWE, kiekvienam pacientui reikia atlikti premedikaciją kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais ir H2 receptorių antagonistais (žr. žemiau esančią lentelę). Vaistinis preparatas | Dozė | Vartojimo laikas Deksametazonas | 20 mg gerti arba leisti į veną | Gerti likus maždaug 12 val. ir 6 val., leisti į veną likus 30-60 min. iki paklitakselio infuzijos Difenhidraminas | 50 mg leisti į veną | Likus 30-60 min. iki paklitakselio infuzijos Cimetidinas arba ranitidinas | 300 mg leisti į veną arba 50 mg leisti į veną | Likus 30-60 min. iki paklitakselio infuzijos Pacientams, kuriems yra KS, 8-20 mg arba kitas lygiavertis antihistamininis preparatas, pvz., chlorfeniraminas. Paruoštą Paclitaxel EBEWE tirpalą reikia infuzuoti per filtrą, kurio membranos mikroporos yra  0,22 μm (žr. 6.6 skyrių). Pirmaeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Nors tiriamas ir kitoks dozavimo metodas, Paclitaxel EBEWE rekomenduojama gydyti kartu su cisplatina. Priklausomai nuo infuzijos trukmės rekomenduojami du paklitakselio dozavimo būdai: - kas 3 savaites į veną per 3 val. lašinti 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po to lašinti 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę; - kas 3 savaites į veną per 24 val. lašinti 135 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po to lašinti 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę (žr. 5.1 skyrių). Antraeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaites lašinama į veną per 3 val. Pagalbinė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaites lašinama į veną per 3 val. Iš viso taikomi 4 tokio gydymo kursai po AC terapijos. Pirmaeilė krūties karcinomos chemoterapija. Gydant paklitakseliu ir doksorubicinu (50 mg/m2 kūno paviršiaus doze), paklitakselio dozę reikia lašinti praėjus 24 val. po doksirubicino injekcijos. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 220 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaites lašinama į veną per 3 val. (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Gydant paklitakseliu ir trastuzumabu, rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaites lašinama į veną per 3 val. (žr. 5.1 skyrių). Tokio gydymo metu paklitakselio galima pradėti lašinti kitą dieną po pirmos transtuzumabo dozės suleidimo arba tuoj pat po kitos dozės suleidimo tuo atveju, jeigu ankstesnę transtuzumabo dozę pacientas toleravo gerai (detali transtuzumabo dozavimo informacija pateikta Herceptin preparato charakteristikų santraukoje). Antraeilė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaites lašinama į veną per 3 val. Progresavusios nesmulkialąstės plaučių karcinomos (NLPK) chemoterapija. Rekomenduojama kas 3 savaites į veną per 3 val. lašinti 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po jos lašinti 80 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę. Su AIDS susijusios Kapoši sarkomos chemoterapija. Rekomenduojama kas 2 savaites į veną per 3 valandas lašinti 100 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę. Tolesnė paklitakselio dozė nustatoma, atsižvelgiant į tai, kaip pacientas preparatą toleruoja. Kartotinai paklitakselio negalima lašinti tol, kol neutrofilų skaičius nebus  1 500/mm3 (gydant KS  1 000/mm3), trombocitų skaičius  100 000/mm3 (gydant KS  75 000/mm3). Jei pasireiškia sunki neutropenija (neutrofilų skaičius 7 paras arba ilgiau būna  500/mm3) ar sunki periferinė neuropatija, tolesnių gydymo ciklų dozę reikia mažinti 20  (gydant KS 25 ) (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima. Vaikų populiacija Paklitakselis nerekomenduojamas vaikams, jaunesniems nei 18 metų, nes trūksta duomenų apie saugumą ir efektyvumą. Vartojimo metodas Leisti į veną.

Paklitakselio reikia lašinti prižiūrint gydytojui, turinčiam vėžio gydymo chemoterapiniais preparatais patirties. Kadangi galima reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, todėl gydant šiuo vaistiniu preparatu, būtina turėti tinkamą palaikomojo gydymo įrangą. Kadangi gali atsirasti ekstravazacija, patartina atidžiai stebėti infuzijos vietą dėl galimos infiltracijos skiriant vaistinį preparatą. Prieš paklitakselio infuziją pacientui būtina atlikti premedikaciją kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais bei H2 receptorių antagonistais (žr. 4.2 skyrių). Kompleksinės terapijos metu paklitakselį reikia infuzuoti prieš cisplatiną (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, pasireiškianti gydymo reikalaujančiu dusuliu ir hipotenzija, angioneurozine edema ir išplitusia dilgėline, atsirado mažiau negu 1  pacientų, kuriems paklitakselio buvo infuzuota po tinkamos premedikacijos. Šias reakcijas tikriausiai sukelia histaminas. Pasireiškus sunkiai padidėjusio jautrumo reakcijai, paklitakselio infuziją būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti simptominį gydymą. Tokį ligonį vėl gydyti paklitakseliu negalima. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (pirmiausiai neutropenija) yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti dozę. Gydant paklitakseliu, reikia dažnai matuoti kraujo ląstelių kiekį. Kitos dozės negalima lašinti tol, kol neutrofilų skaičius nebus  1 500/mm3 (gydant KS  1 000/mm3), trombocitų skaičius  100 000/mm3 (gydant KS  75 000/mm3). Klinikinio tyrimo metu dauguma KS sergančių pacientų buvo gydomi ir granulocitų koloniją stimuliuojančiu faktoriumi (angl. G-CSF). Sunkus širdies laidumo sutrikimas. Gydant vien paklitakseliu, toks sutrikimas atsiranda retai. Jei paklitakselio infuzijos metu pasireiškia reikšmingas laidumo sutrikimas (pvz., atrioventrikulinė blokada, skilvelinė tachikardija), jį būtina tinkamomis priemonėmis pašalinti, o lašinant kitas dozes – nepertraukiamai sekti širdies veiklą. Paklitakselio infuzijos metu kai kuriems pacientams pasireiškė hipotenzija, hipertenzija ar bradikardija. Dažniausiai šie sutrikimai būdavo besimptomiai, jų gydyti paprastai nereikėdavo. Paklitakselio infuzijos metu, ypač pirmą valandą, rekomenduojama dažnai sekti paciento gyvybinius požymius. Nesmulkialąste plaučių karcinoma sergantiems pacientams sunkių kardiovaskulinės sistemos funkcijos sutrikimų atsirado dažniau, negu sergantiems krūties ar kiaušidžių karcinoma. Klinikinių tyrimų metu vienam KS ir AIDS sergančiam pacientui pasireiškė nuo paklitakselio poveikio priklausomas širdies nepakankamumas. Jeigu metastazavęs krūties vėžys pradžioje gydomas paklitakseliu ir kartu doksorubicinu arba trastuzumabu, reikia sekti širdies funkciją. Prieš tokį kompleksinį gydymą reikia ištirti paciento širdies funkciją: susipažinti su ligos istorija, pacientą apžiūrėti, padaryti EKG, echokardiogramą ir (arba) MUGA skenavimą. Širdies funkciją reikia tirti ir gydymo metu (pvz., kas 3 mėn.). Toks sekimas gali padėti nustatyti, kurių pacientų širdies funkcija sutriko. Gydytojas, nustatydamas skilvelių funkcijos tyrimų dažnį, turi atidžiai įvertinti bendrą antraciklinų dozę (mg/m2 kūno paviršiaus ploto). Tyrimu nustačius, kad yra širdies funkcijos pablogėjimas, net ir besimptomis, gydytojas turi atidžiai įvertinti tolesnio gydymo naudos klinikai ir širdies pažaidos, įskaitant nepraeinančią, galimybės santykį. Jeigu gydymas tęsiamas, širdies funkciją reikia tirti dažniau (pvz., kas 1-2 gydymo ciklus). Detalesnės informacijos galima rasti Herceptin ar doksirubicino preparato charakteristikų santraukoje. Nors periferinė neuropatija pasireiškia dažnai, tačiau jos simptomai sunkūs būna retai. Jeigu pasireiškia sunki neuropatija, visų tolesnių gydymo ciklų metu rekomenduojama lašinti 20  (gydant KS 25 ) mažesnę paklitakselio dozę. Taikant pirmaeilę nesmulkialąstės plaučių karcinomos arba kiaušidžių vėžio terapiją paklitakseliu (jo dozė į veną infuzuota per 3 val.) ir cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireikšdavo dažniau, negu gydant vien paklitakseliu arba ciklofosfamidu ir po jo infuzuojama cisplatina. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra didesnė toksinio poveikio, ypač III-IV laipsnio mieloidinio audinio funkcijos slopinimo, rizika. Kad pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, per 3 val. infuzuojamas paklitakselis sukeltų stipresnį toksinį poveikį, duomenų nėra. Ilgesnės infuzijos metu pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, galimas stipresnis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas. Būtina atidžiai sekti, ar neprasideda stiprus šio audinio funkcijos slopinimas (žr. 4.2 skyrių). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka (žr. 5.2 skyrių). Apie pacientų, kuriems yra sunki tulžies stazė, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima. Būtina itin atidžiai saugoti, kad paklitakselio nepatektų į arteriją, kadangi lokalaus toleravimo tyrimų metu gyvūnams į arteriją suleistas paklitakselis sukėlė sunkią audinių reakciją. Retais atvejais, net pacientams, kurie antibiotikų gydymo metu nevartojo, pasireikšdavo pseudomembraninis kolitas. Jeigu gydymo paklitakseliu metu arba greitai po jo prasideda stiprus arba išsilaikantis viduriavimas, reikia nustatyti, ar nėra šio sutrikimo. Gydymą paklitakseliu derinant su plaučių radioterapija, nepriklausomai nuo jų chronologinės tvarkos skatinamas intersticinio pneumonito pasireiškimas. Nuo KS gydomiems pacientams sunkus mukozitas pasireiškia retai. Jeigu jis sunkus, reikia 25  mažinti paklitakselio dozę. Paclitaxel EBEWE sudėtyje yra makrogolglicerolio ricinoleato ir etanolio. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra makrogolglicerolio ricinoleato, kuris gali sukelti sunkių alerginių reakcijų. Kiekviename šio vaistinio preparato mililitre yra 401,7 mg etanolio. Toks viename šio vaistinio preparato mililitre esantis kiekis atitinka 10 ml alaus ar 4 ml vyno. Kenksmingas sergantiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz., sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams. Šio vaistinio preparato 396 mg dozė, paskirta 70 kg sveriančiam suaugusiajam, sukels 379 mg/kg/dozės etanolio ekspoziciją, dėl kurios alkoholio koncentracija kraujyje gali padidėti apytikriai iki 63 mg/100 ml. Palyginimui, suaugusio žmogaus, kuris išgeria taurę vyno arba 500 ml alaus, tikėtina alkoholio koncentracija kraujyje gali būti apytikriai 50 mg/100 ml. Kadangi šis vaistinis preparatas paprastai skiriamas iš lėto per 3 valandas, alkoholio poveikis gali būti silpnesnis. Alkoholio kiekis, esantis šio vaistinio preparato sudėtyje, gali keisti kitų vaistinių preparatų poveikį. Vartojimas su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra, pvz., propilenglikolio arba etanolio, gali sukelti etanolio kaupimąsi ir nepageidaujamas reakcijas, ypač mažiems vaikams, kurių metabolinė sistema yra silpna ar nepakankamai susiformavusi. Alkoholio kiekis, esantis šio vaistinio preparato sudėtyje, gali trikdyti gebėjimą vairuoti ar dirbti su technika.

Toliau pateikta informacija yra paremta klinikinių tyrimų, kurių metu 812 solidiniu naviku sergančių pacientų buvo taikyta paklitakselio monoterapija, duomenų baze. Kadangi KS sergančių žmonių grupė yra labai specifiška, šio skyriaus gale pateikti klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 107 pacientai, duomenys. Jeigu nenurodyta kitaip, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas pacientams, paklitakseliu gydomiems nuo nesmulkialąsčio plaučių vėžio, kiaušidžių ar krūties karcinomos, paprastai buvo panašus. Amžius pastebėtam toksiniam poveikiui aiškios įtakos neturėjo. Dažniausias reikšmingas toksinis poveikis buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Sunki neutropenija ( 500 ląstelių/mm3) pasireiškė 28  pacientų, tačiau su karščiavimo priepuoliais nebuvo susijusi. Septynias ar daugiau parų sunki neutropenija truko tik 1  tiriamųjų. Trombocitopenija pasireiškė 11  pacientų. Tyrimo metu 3  pacientų bent kartą mažiausias trombocitų kiekis buvo < 50 000 ląstelių/mm3. Anemija pasireiškė 64 % pacientų, sunki (Hb < 80 g/l) buvo tik 6 . Anemijos dažnis ir sunkumas priklauso nuo bazinio hemoglobino kiekio. Gydant paklitakseliu ir cisplatina, toksinis poveikis nervų sistemai, daugiausiai periferinė neuropatija pacientams, kuriems per 3 val. buvo infuzuojama 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, buvo dažnesnė ir sunkesnė (neurotoksinis poveikis pasireiškė 85 , sunkus buvo 15 ), negu tiriamiesiems, kuriems per 24 val. buvo infuzuojama 135 mg/m2 kūno paviršiaus dozė. Kiaušidžių ar nesmulkialąsčiu plaučių vėžiu sergantiems pacientams, kuriems į veną per 3 val. buvo infuzuojama paklitakselio dozė, o po jos cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau. Periferinė neuropatija gali pasireikšti po pirmo gydymo ciklo ir sunkėti, didėjant paklitakselio ekspozicijai organizme. Keliems pacientams dėl periferinės neuropatijos gydymą paklitakseliu reikėjo nutraukti. Preparato vartojimą nutraukus, jutimų pažaidos simptomai per kelis mėnesius paprastai palengvėdavo arba išnykdavo. Dėl neuropatijos, atsiradusios ankstesnio gydymo metu, paklitakseliu gydyti nedraudžiama. Be to, nustatyta, kad periferinės neuropatijos gali išlikti ilgiau nei 6 mėnesius po gydymo paklitakseliu nutraukimo. Artralgija arba mialgija pasireiškė 60 % pacientų, sunki buvo 13 %. Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, galinti būti mirtina (hipotenzija, kurią būtina gydyti, angioneurozinė edema, kvėpavimo distresas, kurį reikia šalinti bronchų plečiamaisiais preparatais, arba išplitusi dilgėlinė) pasireiškė dviem pacientams ( 1 ). Lengva padidėjusio jautrumo reakcija kilo 34  tiriamųjų (17  visų gydymo ciklų). Lengvos reakcijos, daugiausiai paraudimo ir išbėrimo, gydyti nereikėjo. Dėl jos gydymo paklitakseliu nutraukti irgi nereikėjo. Preparato leidžiant į veną, injekcijos vietos reakcija gali pasireikšti lokalizuota edema, skausmu, eritema ir sukietėjimu. Dėl ekstravazacijos kartais galimas celiulitas. Buvo odos pleiskanojimo ir lupimosi, kartais susijusių su ekstravazacija, atvejų. Gali kisti odos spalva. Suleidus paklitakselio į kitą vietą, retais atvejais odos reakcija atsinaujindavo ankstesnėje vaistinio preparato ekstravazacijos vietoje (atšaukiamoji reakcija). Specifinis ekstravazacijos sukeltos reakcijos gydymas nežinomas. Kai kuriais atvejais injekcijos vietoje reakcijos prasideda prailgintos infuzijos metu arba yra uždelstos nuo savaitės iki 10 dienų. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytas nepageidaujamas poveikis, nepaisant, ar jis pasireiškė klinikinio tyrimo metu 812 pacientų, nuo metastazavusio vėžio gydomų vien paklitakseliu, infuzuojamu į veną per 3 val., ar vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką. Pastarieji gali būti priskirti paklitakseliui nepriklausomai nuo gydymo režimo. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnas: infekcinė liga (dažniausiai šlapimo organų ir viršutinių kvėpavimo takų), buvo mirtinų atvejų Nedažnas: sepsinis šokas Retas: pneumonija, peritonitas, sepsis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas: mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, leukopenija, kraujavimas Retas: su karščiavimu susijusi neutropenija Labai retas: ūminė mieloleukozė, mielodisplazinis sindromas Imuninės sistemos sutrikimai | Labai dažnas: silpna padidėjusio jautrumo reakcija (daugiausiai paraudimas ir išbėrimas) Nedažnas: reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, kurią reikia slopinti vaistiniais preparatais (pvz., hipotenzija, angioneurozinė edema, kvėpavimo distresas, išplitusi dilgėlinė, šalčio krėtimas, nugaros, krūtinės, pilvo bei galūnių skausmas, prakaitavimas, hipertenzija) Retas: anafilaksinė reakcija Labai retas: anafilaksinis šokas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai retas: anoreksija Dažnis nežinomas: naviko irimo sindromas Psichikos sutrikimai | Labai retas: konfūzija Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas: toksinis poveikis nervų sistemai (daugiausiai periferinė neuropatija ***) Retas: motorinių nervų neuropatija (gali lemti nedidelį distalinį silpnumą) Labai retas: autonominių nervų neuropatija, lemianti paralyžinį žarnų nepraeinamumą ir ortostatinę hipotenziją, didieji traukulių priepuoliai, konvulsijos, encefalopatija, galvos svaigimas ir skausmas, ataksija Akių sutrikimai | Labai retas: optinio nervo ir (arba) regėjimo pažaida (mirgančioji skotoma), ypač pacientams, gydytiems didesne doze negu rekomenduojama dozė Dažnis nežinomas: tinklainės dėmės edema, fotopsija, stiklakūnio drumstys Ausų ir labirintų sutrikimai | Labai retas: ototoksinis poveikis, apkurtimas, spengimas ausyse, galvos sukimasis Širdies sutrikimai | Dažnas: bradikardija Nedažnas: kardiomiopatija, besimptomė skilvelinė tachikardija, tachikardija ir kartu bigeminemija, AV blokada, sinkopė, miokardo infarktas Retas: širdies nepakankamumas Labai retas: prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnas: hipotenzija Nedažnas: arterinė hipertenzija, trombozė, tromboflebitas Labai retas: šokas Dažnis nežinomas : flebitas*, pranešta apie diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją (DIC), dažnai susijusią su sepsiu arba poliorganiniu nepakankamumu Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Retas: dispnėja, transudatas pilvaplėvės ertmėje, intersticinė pneumonija, plaučių fibrozė ar embolija, kvėpavimo nepakankamumas Labai retas: kosulys Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gleivinės uždegimas Retas: žarnų obstrukcija ar perforacija, išeminis kolitas, pankreatitas Labai retas: mezenterinės srities kraujagyslių trombozė, pseudomembraninis kolitas, ezofagitas, vidurių užkietėjimas, ascitas, neutropeninis kolitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas: kepenų nekrozė, hepatinė encefalopatija (buvo mirtinų atvejų) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas: alopecija** Dažnas: trumpalaikis nagų ir odos pokytis Retas: niežėjimas, išbėrimas, eritema Labai retas: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, dilgėlinė, onicholizė (gydymo metu pacientui būtina rankų ir kojų apsauga nuo saulės) Dažnis nežinomas: skleroderma, delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažnas: artralgija, mialgija Dažnis nežinomas: sisteminė raudonoji vilkligė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas: injekcijos vietos reakcija (įskaitant lokalizuotą edemą, skausmą, eritemą ir sukietėjimą, kartais dėl ekstravazacijos galimas celiulitas, odos fibrozė ir nekrozė) Retas: astenija, pireksija, dehidracija, edema, negalavimas Tyrimai | Dažnas: didelis aspartataminotransferazės ar šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas Nedažnas: didelis bilirubino kiekio padidėjimas Retas: kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje * Kaip nurodyta paklitakselio priežiūros po patekimo į rinką informacijoje. ** Alopecija: alopecija pasireiškė 87 % pacientų ir pradžioje buvo staigi. Išreikštas plaukų slinkimas (50 % ir daugiau) yra tikėtinas daugumai pacientų, kuriems pasireiškia alopecija. *** Gali išlikti ilgiau nei 6 mėnesius po gydymo paklitakseliu nutraukimo. Krūties vėžiu sergančioms pacientėms, kurioms pagalbinės terapijos metu paklitakselio buvo infuzuota po AC, toksinis poveikis neurosensorikai, padidėjusio jautrumo reakcija, artralgija, mialgija, infekcinė liga, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas pasireiškė dažniau, negu gydytoms vien AC. Vis dėlto šių reiškinių dažnis nebuvo didesnis negu monoterapijos paklitakseliu metu (žr. aukščiau). Kompleksinė terapija Toliau pateikti dviejų plačių tyrimų, kurių metu daugiau kaip 1050 pacienčių buvo taikyta pirmaeilė kompleksinė (paklitakseliu ir cisplatina) kiaušidžių karcinomos terapija, dviejų III fazės tyrimų, kurių metu buvo taikyta pirmaeilė metastazinio krūties vėžio chemoterapija (vieno tyrimo metu 267 pacientės buvo gydytos paklitakseliu ir doksorubicinu, antro tyrimo metu 188 pacientės buvo gydytos paklitakseliu ir transtuzumabu) ir dviejų III fazės tyrimų, kurių metu 360 pacientų, sergančių progresavusiu nesmulkialąsčiu plaučių vėžiu, buvo gydomi paklitakseliu ir cisplatina, rezultatai (žr. 5.1 skyrių). Taikant pirmaeilę kompleksinę kiaušidžių vėžio chemoterapiją, ligonėms, kurioms pradžioje per 3 valandas į veną buvo infuzuota paklitakselio dozė, o po jos cisplatinos, toksinis poveikis nervų sistemai, artralgija, mialgija ir jautrumo padidėjimas pasireikšdavo dažniau ir būdavo sunkesni, o mieloidinio audinio funkcijos slopinimas atsirasdavo rečiau ir būdavo silpnesnis, negu pacientėms, kurioms cisplatinos buvo infuzuota po ciklofosfamido. Taikant pirmaeilę kompleksinę metastazavusio krūties vėžio chemoterapiją, ligonėms, kurioms praėjus 24 val. po doksorubicino infuzijos į veną per 3 val. buvo infuzuojama 220 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija, artralgija, mialgija, astenija, karščiavimas ir viduriavimas pasireikšdavo dažniau ir būdavo sunkesni, o pykinimas ir vėmimas atsirasdavo rečiau ir būdavo silpnesnis, negu pacientėms, kurios buvo gydomos įprastiniu būdu: 500 mg/m2 kūno paviršiaus 5-fluorouracilo doze, 50 mg/m2 kūno paviršiaus doksorubicino doze ir 500 mg/m2 kūno paviršiaus ciklofosfamido doze (FAC). Gydymo paklitakseliu ir doksorubicinu metu pasireiškiančio pykinimo ir vėmimo dažnį ir sunkumą galima mažinti kortikosteroidais. Taikant pirmaeilę kompleksinę metastazavusio krūties vėžio chemoterapiją į veną per 3 val. infuzuojama paklitakselio doze ir transtuzumabu, šie reiškiniai (nepriklausomai nuo to, ar juos sukėlė paklitakselis, ar transtuzumabas) buvo dažnesni, negu gydant vien paklitakseliu: širdies nepakankamumas (atitinkamai 8  ir 1 ), infekcija (atitinkamai 46  ir 27 ), šalčio krėtimas (atitinkamai 42  ir 4 ), karščiavimas (atitinkamai 47  ir 23 ), kosulys (atitinkamai 42  ir 22 ), išbėrimas (atitinkamai 39  ir 18 ), artralgija (atitinkamai 37  ir 21 ), tachikardija (atitinkamai 12  ir 4 ), viduriavimas (atitinkamai 45  ir 30 ), hipertenzija (atitinkamai 11  ir 3 ), epistaksė (atitinkamai 18  ir 4 ), spuogai (atitinkamai 11  ir 3 ), paprastoji pūslelinė (atitinkamai 12  ir 3 ), atsitiktinis susižeidimas (atitinkamai 13  ir 3 ), nemiga (atitinkamai 25  ir 13 ), rinitas (atitinkamai 22  ir 5 ), sinusitas (atitinkamai 21  ir 7 ) ir injekcijos vietos reakcija (atitinkamai 7  ir 1 ). Kai kurių reiškinių dažnio skirtumą galėjo lemti tai, kad paklitakseliu ir transtuzumabu buvo gydyta ilgiau negu vien paklitakseliu. Metastazavusį krūties vėžį gydant doksorubicinu ir paklitakseliu, širdies susitraukimai sutriko (išstūmimo frakcija sumažėjo  20 ) 15 , gydant FAC 10 . Stazinis širdies nepakankamumas pasireiškė  1  tiek vienos, tiek kitos grupės tiriamųjų. Transtuzumabu ir paklitakseliu gydomiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti antraciklinais, širdies funkcijos sutrikimas pasireiškė dažniau ir buvo sunkesnis, negu gydant vien paklitakseliu (NYHA I/II klasės: atitinkamai 10  ir 0 ; NYHA III/IV klasės: atitinkamai 2  ir 1 ), su mirtimi jis buvo susijęs retai (žr. transtuzumabo charakteristikų santrauką). Iš viso tokių atvejų buvo retai, pacientai į įprastinį gydymą reagavo. Pacientams, kuriems gydymo metu buvo taikoma ir radioterapija, buvo radiacinio pneumonito atvejų. Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma Remiantis klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 107 pacientai, duomenimis, gydant KS arba kitokius solidinius navikus vien paklitakseliu, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas paprastai yra panašus, išskyrus poveikį kraujui ir kepenims (žr. toliau). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Svarbiausias toksinis poveikis, dėl kurio reikėjo riboti dozę, buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Svarbiausias toksinis poveikis kraujui yra neutropenija. Pirmojo gydymo ciklo metu sunki neutropenija (neutrofilų skaičius  500/mm3) pasireiškė 20  pacientų, visu gydymo laikotarpiu 39 . Daugiau nei 7 paras neutropenija išsilaikė 41  tiriamųjų, 30 – 35 paras 8 . Visiems stebimiems pacientams neutropenija per 35 paras išnyko. 4 laipsnio neutropenija, išsilaikanti  7 paras, pasireiškė 22  pacientų. Su paklitakselio poveikiu susijęs karščiavimas prasidėjo 14  pacientų (1,3  visų gydymo ciklų metu). Gydant paklitakseliu, buvo 3 nuo vaistinio preparato poveikio priklausomi sepsio atvejai (2,8 ), kurie buvo mirtini. Trombocitopenija pasireiškė 50  pacientų, 9  jų ji buvo sunki (trombocitų skaičius  50000/mm3). Gydymo metu bent kartą trombocitų  75000 ląstelių/mm3 buvo 14  tiriamųjų. Nuo paklitakselio poveikio priklausomų kraujavimo epizodų buvo  3  pacientų, tačiau kraujavimas buvo lokalizuotas. Anemija (Hb  11 g/dl) pasireiškė 61  tiriamųjų, sunki (Hb  8 g/dl) buvo 10 . Eritrocitų transfuzijos reikėjo 21  tiriamųjų. Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai. 28 , 43  ir 44  pacientų, kurių kepenų funkcija prieš pradedant gydyti buvo normali ( 50  vartojo proteazės inhibitorių), padidėjo atitinkamai bilirubino, šarminės fosfatazės ir aspartataminotransferazės kiekis kraujyje. Kiekvieno šio parametro padidėjimas buvo didelis tik 1  pacientų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected] ).