Paclitaxel Kabi

Kiaušidžių karcinoma Pirmaeilė kiaušidžių vėžio chemoterapija. Paclitaxel Kabi derinyje su cisplatina gydoma tuo atveju, jeigu kiaušidžių karcinoma yra progresavusi arba po operacijos liko didesnis kaip 1 cm skersmens navikinio audinio židinys. Antraeilė kiaušidžių vėžio chemoterapija. Paclitaxel Kabi vartojamas metastazinei kiaušidžių karcinomai gydyti, kai įprastinis gydymas platinos preparatais buvo neveiksmingas. Krūties karcinoma Adjuvantinis gydymas Paclitaxel Kabi po gydymo antraciklinu ir ciklofosfamidu (AC) pacientams, kuriems diagnozuota limfmazgius pažeidusi krūties karcinoma. Adjuvantinis gydymas Paclitaxel Kabi yra tęstinio gydymo AC alternatyva. Pradinis lokaliai išplitusio arba metastazinio krūties vėžio gydymas Paclitaxel Kabi derinyje su antraciklinu (jei jis tinka) arba derinyje su trastuzumabu, jei imunohistocheminiais metodais nustatyta didelė (3+ lygio) HER-2 (2-ojo žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriaus) ekspresija, o antraciklinas netinka (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Metastazinės krūties karcinomos monoterapija Paclitaxel Kabi, kai įprastinis gydymas antraciklinu buvo neveiksmingas arba netinkamas. Progresavusi nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma Nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos gydymas Paclitaxel Kabi derinyje su cisplatina pacientams, kuriems negalima taikyti chirurginio ir (arba) spindulinio gydymo. Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma Progresavusios su AIDS susijusios Kapoši sarkomos (KS) gydymas Paclitaxel Kabi, jei ankstesnis gydymas liposomine antraciklino forma buvo neveiksmingas. Veiksmingumo duomenų, kuriais pagrįsta ši indikacija, yra mažai. Reikšmingų tyrimų santrauka pateikta 5.1 skyriuje.

Paklitakselio galima vartoti tik prižiūrint kvalifikuotam onkologui ir tik skyriuose, kurie yra specialiai skirti gydyti citotoksiniais vaistiniais preparatais (žr. 6.6 skyrių). Visiems pacientams prieš gydymą paklitakseliu būtina vartoti kortikosteroidų, antihistamininių preparatų ir H2 antagonistų. Vaistinis preparatas | Dozė | Vartojimo laikas prieš paklitakselį Deksametazonas | 20 mg per burną* arba į veną | Vartoti per burną: maždaug 12 ir 6 valandas, arba vartoti į veną: 30–60 min. Difenhidraminas** | 50 mg į veną | 30-60 min. Cimetidinas arba ranitidinas | 300 mg į veną 50 mg į veną | 30-60 min. * 8–20 mg KS sergantiems pacientams ** arba lygiavertis antihistamininis preparatas, pvz., chlorfeniraminas Paclitaxel Kabi koncentratą infuziniam tirpalui prieš vartojimą būtina atskiesti (žr. 6.6 skyrių), jį galima leisti tik į veną. Paclitaxel Kabi reikia vartoti per sistemą su filtru, kurio membranos mikroporų skersmuo ≤ 0,22 μm (žr. 6.6 skyrių). Pirmaeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Nors tiriami ir kiti dozavimo režimai, rekomenduojama taikyti kombinuotą gydymą Paclitaxel Kabi ir cisplatina. Atsižvelgiant į infuzijos trukmę, rekomenduojama vartoti dvi Paclitaxel Kabi dozes. Kas tris savaites 175 mg/m2 Paclitaxel Kabi infuzuojama į veną per 3 valandas, po to vartojama 75 mg/m2 cisplatinos dozė, arba atliekama 24 valandų trukmės 135 mg/m² Paclitaxel Kabi infuzija, po to vartojama 75 mg/m² cisplatinos dozė, tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka (žr. 5.1 skyrių). Antraeilė kiaušidžių karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 175 mg/m², infuzuojama per 3 valandas; tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka. Adjuvantinė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 175 mg/m², infuzuojama per 3 valandas, su 3 savaičių pertrauka taikant keturis kursus, po gydymo AC. Pirmaeilė krūties karcinomos chemoterapija. Vartojant derinyje su doksorubicinu (50 mg/m²), Paclitaxel Kabi reikia vartoti praėjus 24 valandoms po doksorubicino vartojimo. Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 220 mg/m², infuzuojama į veną per 3 valandas; tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojant derinyje su trastuzumabu, rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 175 mg/m², infuzuojama į veną per 3 valandas; tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka (žr. 5.1 skyrių). Paclitaxel Kabi infuziją galima pradėti kitą dieną po pirmosios trastuzumabo dozės arba iš karto po tolesnių trastuzumabo dozių, jei ankstesnė trastuzumabo dozė buvo gerai toleruojama (išsamiau apie trastuzumabo dozavimą žr. Herceptin® preparato charakteristikų santraukoje). Antraeilė krūties karcinomos chemoterapija. Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 175 mg/m², infuzuojama per 3 valandas; tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka. Progresavusios nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos (NLPK) gydymas. Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 175 mg/m², infuzuojama per 3 valandas, po to – 80 mg/m² cisplatinos; tarp kursų daroma 3 savaičių pertrauka. Su AIDS susijusios KS gydymas Rekomenduojama Paclitaxel Kabi dozė yra 100 mg/m², infuzuojant į veną per 3 valandas kas dvi savaites. Tolesnes Paclitaxel Kabi dozes reikia skirti atsižvelgiant į tai, kaip pacientas toleruoja preparatą. Paclitaxel Kabi pakartotinai galima skirti tik tada, kai neutrofilų skaičius taps ≥1 500 mm3 (≥1 000 mm3 KS sergantiems pacientams), o trombocitų skaičius taps ≥100 000 mm3 (≥75 000 mm3 KS sergantiems pacientams). Pacientams, kuriems nustatyta sunki neutropenija (neutrofilų skaičius <500 mm3 savaitę ar ilgiau) arba sunki periferinė neuropatija, tolesnių kursų dozę reikia sumažinti 20 % (KS sergantiems pacientams – 25 %) (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Ar saugu ir veiksminga vartoti (jaunesniems nei 18 metų) vaikams ir paaugliams, nenustatyta. Todėl vaikams ir paaugliams paklitakselio vartoti nerekomenduojama. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti koreguoti dozavimą pacientams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientų, kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima. Vartojimo metodas Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Paclitaxel Kabi galima vartoti tik prižiūrint gydytojui, turinčiam chemoterapinių preparatų vartojimo vėžiui gydyti patirties. Kadangi gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijos, turi būti paruošta atitinkama įranga pagalbai suteikti. Atsižvelgiant į ekstravazacijos riziką, rekomenduojama atidžiai stebėti infuzijos vietą, ar vaistinio preparato infuzijos metu neatsiranda infiltracijų. Prieš tai pacientams reikia skirti kortikosteroidų, antihistamininių preparatų ir H2 antagonistų (žr. 4.2 skyrių). Vartojant derinyje, Paclitaxel Kabi reikia skirti prieš cisplatiną (žr. 4.5 skyrių). Reikšmingos padidėjusio jautrumo reakcijos, t. y. dispnėja ir hipotonija, reikalaujančios gydymo, angioedema ir generalizuota urtikarija, po tinkamos premedikacijos pasireiškė < 1 % paklitakselį vartojančių pacientų. Šias reakcijas tikriausiai sąlygoja histaminas. Pasireiškus sunkioms padidėjusio jautrumo reakcijoms, reikia nedelsiant nutraukti Paclitaxel Kabi infuziją, pradėti simptominį gydymą ir pakartotinai šio vaistinio preparato pacientui nebeskirti. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas (visų pirma neutropenija) yra dozę ribojantis toksinis poveikis. Reikia pradėti dažną kraujo kūnelių skaičiaus stebėjimą. Pacientams pakartotinai preparatą galima skirti tik tada, kai neutrofilų skaičius taps ≥1500 mm3 (≥1000 mm3 KS sergantiems pacientams), o trombocitų skaičius taps ≥100 000 mm3 (≥75 000 mm3 KS sergantiems pacientams). KS klinikinio tyrimo metu daugumai pacientų buvo skiriamas granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-KSF). Vartojant tik paklitakselio preparatą, sunkių širdies laidumo sutrikimų nustatyta retai. Jei Paclitaxel Kabi vartojimo laikotarpiu pacientams atsiranda reikšmingų laidumo sutrikimų, reikia skirti tinkamą gydymą ir tolesnio gydymo Paclitaxel Kabi metu nuolat stebėti širdies veiklą. Paklitakselio vartojimo laikotarpiu nustatyta hipotonijos, hipertonijos ir bradikardijos atvejų; paprastai pacientams simptomų nebūna ir dažniausiai gydymo nereikia. Rekomenduojama dažnai stebėti pagrindinius organizmo būklės rodiklius, ypač pirmąją Paclitaxel Kabi infuzijos valandą. Sunkių širdies ir kraujagyslių sutrikimų dažniau nustatyta NLPK nei krūties ar kiaušidžių karcinoma sergantiems pacientams. Su AIDS susijusios KS klinikinio tyrimo metu nustatytas vienas su paklitakselio vartojimu susijęs širdies nepakankamumo atvejis. Vartojant Paclitaxel Kabi derinyje su doksorubucinu arba trastuzumabu pradiniam metastazavusio krūties vėžio gydymui, svarbu stebėti širdies veiklą. Jei pacientai yra tinkami kombinuotam gydymui derinant Paclitaxel Kabi su šiais preparatais, jiems turi būti atliktas pradinis širdies veiklos įvertinimas, įskaitant anamnezę, medicininę apžiūrą, EKG, echokardiogramą ir (arba) MUGA (angl. Multiple Gated Acquisition) skenavimą. Gydymo metu (pvz., kas tris mėnesius) širdies veiklą reikia toliau stebėti. Stebėjimas gali padėti nustatyti atsiradusią širdies disfunkciją; gydantys gydytojai, priimdami sprendimus dėl skilvelių veiklos tyrimų dažnio, turi atidžiai įvertinti skiriamo antraciklino suminę dozę (mg/m2). Jei tyrimai rodo širdies veiklos pablogėjimą, net besimptomį, gydantys gydytojai turi atidžiai įvertinti tolesnio gydymo klinikinę naudą, palyginti su galimu neigiamu poveikiu širdžiai, įskaitant potencialiai negrįžtamą pakenkimą. Jei skiriamas tolesnis gydymas, širdies veikla turi būti stebima dažniau (pvz., kas 1–2 ciklus). Dar žr. Herceptin® arba doksorubicino preparato charakteristikų santrauką. Nors periferinė neuropatija pasireiškia dažnai, sunkių simptomų pasitaiko retai. Sunkiais atvejais visų tolesnių gydymo Paclitaxel Kabi kursų dozę rekomenduojama sumažinti 20 % (KS sergantiems pacientams – 25 %). NLPK sergantiems pacientams ir kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms, kuriems taikomas pirmaeilis gydymas, skiriant trijų valandų trukmės paklitakselio infuziją derinyje su cisplatina, sunkus neurotoksinis poveikis buvo nustatytas dažniau nei vartojant paklitakselį ir ciklofosfamidą kaip atskirus preparatus ir po to vartojant cisplatiną. Būtinas ypatingas atsargumas, kad paklitakselio nebūtų suleista į arteriją, kadangi lokalaus toleravimo tyrimų su gyvūnais metu po suleidimo į arteriją buvo sunkių audinių reakcijų. Paklitakselio vartojimas derinyje su spinduliniu plaučių gydymu, nepriklausomai nuo jų taikymo eilės tvarkos, gali skatinti intersticinio pneumonito atsiradimą. Pacientams, kuriems nustatytas kepenų veiklos sutrikimas, gali būti didesnė toksinio poveikio, ypač 3-4 laipsnio mielosupresijos, rizika. Nėra duomenų, rodančių padidėjusį Paclitaxel Kabi toksinį poveikį skiriant 3 valandų infuzija pacientams, kuriems nustatytas lengvas kepenų veiklos sutrikimas. Skiriant ilgesnę Paclitaxel Kabi infuziją, pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų veiklos sutrikimas, mielosupresija gali padidėti. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia sunki mielosupresija (žr. 4.2 skyrių). Nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti koreguoti dozavimą pacientams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas (žr. 5.2 skyrius). Duomenų apie vartojimą pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą nustatyta sunki cholestazė, nėra. Pacientų, kurioms nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima. Pseudomembraninis kolitas nustatytas retai, įskaitant atvejus su pacientais, kurie tuo pat metu nebuvo gydomi antibiotikais. Į šią reakciją reikia atsižvelgti, diagnozuojant jo priežastį, gydymo paklitakselio metu arba netrukus po to pasireiškiančio sunkaus ar nepraeinančio viduriavimo atveju. Tyrimo su daugeliu eksperimentinių sistemų metu nustatyta, kad paklitakselis sukelia teratogeninį, embriotoksinį ir mitageninį poveikį. Dėl šios priežasties vaisingo amžiaus lytiškai aktyvios moterys ir vyrai ir (arba) jų partneriai turi naudoti kontracepcijos metodą gydymo metu ir iki 6 mėnesių po gydymo paklitakseliu (žr. 4.6 skyrių). Jeigu navike yra hormonų receptorių, hormoninė kontracepcija yra draudžiama. KS sergantiems pacientams sunkaus mukozito atvejai buvo reti. Jei pasireiškia sunkios reakcijos, paklitakselio dozę reikia sumažinti 25 %. Kiekviename šio vaisto ml yra 393 mg alkoholio (etanolio), tai atitinka 39,3% m/V. Toks 52,5 ml dozėje esantis alkoholio kiekis atitinka 515,8 ml alaus ar 206,3 ml vyno. Kenksmingas sergantiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz., sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams. Kadangi šis vaistinis preparatas suvartojamas iš lėto per 3 valandas, alkoholio poveikis gali būti silpnesnis. Šio vaistinio preparato dozė 52,5 ml vartojama suaugusiojo, sveriančio 70 kg sukeltų 295 mg/kg etanolio suvartojimą, kuris gali padidinti alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) apytikriai iki 50 mg/100 ml. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra makrogolglicerolio ricinoleato, kuris gali sukelti sunkias alergines reakcijas.

Kol bus gauta kitų duomenų, toliau aptariami saugumo duomenys, gauti klinikinių paklitakselio tyrimų, kuriuose dalyvavo 812 pacientų, kuriems buvo diagnozuota solidinių navikų ir kurie buvo gydomi tik paklitakseliu, metu. Kadangi KS serganti populiacija yra labai specifinė, šio skyriaus gale pateiktas atskiras skirsnis, paremtas duomenimis apie su 107 pacientais atliktą klinikinį tyrimą. Kol nenurodyta kitaip, pacientėms, vartojusioms paklitakselį kiaušidžių ar krūties karcinomai arba NLPK gydyti, nustatytų nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas iš esmės buvo panašūs. Nė vienam iš nustatytų toksinio poveikio atvejų neturėjo įtakos amžius. Dviem (<1 %) pacientų pasireiškė reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, kuri galėjo būti mirtina (tokia reakcija apibūdinama kaip hipotenzija, kurią reikia gydyti, angioneurozinė edema, kvėpavimo sutrikimo sindromas, kurį būtina gydyti bronchus plečiančiais vaistiniais preparatais, arba išplitusi dilgėlinė). Trisdešimt keturiems procentams pacientų (17 % visų ciklų) atsirado nesunkių padidėjusio jautrumo reakcijų. Tokių nesunkių reakcijų (dažniausiai paraudimo ir išbėrimo) gydyti nereikėjo, gydymo paklitakseliu dėl jų nutraukti nereikėjo. Dažniausia reikšmingiausia nepageidaujama reakcija buvo kaulų čiulpų slopinimas. Sunki neutropenija (<500 ląstelių/mm³) pastebėta 28 % pacientų, tačiau ji nebuvo susijusi su karščiavimo epizodais. Tik 1 % pacientų sunki neutropenija truko ≥7 paras. Trombocitopenija pastebėta 11 % pacientų. Trims procentams pacientų mažiausias trombocitų skaičius buvo <50 000/mm³ ne mažiau kaip vieną kartą klinikinio tyrimo metu. Anemija pastebėta 64 % pacientų, tačiau sunkios formos (Hb <5 mmol/l) – tik 6 % pacientų. Anemijos dažnis ir sunkumas buvo susiję su pradiniu hemoglobino kiekiu. Neurotoksinis poveikis, daugiausia periferinė neuropatija, pasireiškė dažniau ir sunkesne forma taikant 3 val. trukmės 175 mg/m² infuziją (85 % neurotoksinis poveikis, 15 % sunkus) nei taikant 24 val. trukmės 135 mg/m² infuziją (25 % periferinė neuropatija, 3 % sunki), kai paklitakselis buvo vartojamas derinyje su cisplatina. Sunkaus neurotoksinio poveikio atvejų pastebimai padažnėjo, NLPK ir kiaušidžių karcinoma sergantiems pacientams skiriant 3 val. trukmės paklitakselio infuziją ir po to vartojant cisplatiną. Periferinė neuropatija gali atsirasti pirmojo gydymo ciklo metu ir gali padidėti, didėjant paklitakselio ekspozicijai. Keliais atvejais dėl periferinės neuropatijos paklitakselio vartojimą reikėjo nutraukti. Taip pat, buvo nustatyta, jog periferinės neuropatijos gali tęstis daugiau nei 6 mėnesius po paklitakselio vartojimo nutraukimo. Per kelis mėnesius po paklitakselio vartojimo nutraukimo sensoriniai simptomai paprastai palengvėja arba išnyksta. Prieš tai dėl ankstesnio gydymo pasireiškusi neuropatija nėra kontraindikacija gydymui paklitakseliu. Sąnarių ar raumenų skausmas atsirado 60 % pacientų, sunkūs – 13 % pacientų. Injekcijos vietos reakcijos vartojimo į veną metu gali sukelti lokalią edemą, skausmą, eritemą ir sukietėjimą, kartais ekstravazacija gali sukelti celiulitą. Gauta pranešimų apie odos pleiskanojimą ir (arba) lupimąsi, kartais toks poveikis buvo susijęs su ekstravazacija. Taip pat gali pakisti odos spalva. Gauta retų pranešimų apie pasikartojančias odos reakcijas ankstesnės ekstravazacijos vietoje po paklitakselio suleidimo į kitą vietą (vadinamoji „atminties“ reakcija). Specifinis ekstravazacijos reakcijų gydymas šiuo metu nėra žinomas. Kai kuriais atvejais injekcijos vietos reakcija prasidėjo ilgalaikės infuzijos metu arba vėliau (praėjus laikotarpiui nuo savaitės iki 10 dienų). Alopecija pasireiškė 87% pacientų ir pradžioje buvo staigi. Išreikštas plaukų slinkimas (50% ir daugiau) yra tikėtinas daugumai pacientų, kuriems pasireiškia alopecija. Pranešta apie diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją (DIC), dažnai susijusią su sepsiu arba poliorganiniu nepakankamumu. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su gydymu vien paklitakseliu, skiriant trijų val. trukmės infuziją metastazavusiai ligai gydyti (812 pacientų, gydytų klinikinių tyrimų metu), bei nepageidaujamos reakcijos atsiradusios po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Pastarosios reakcijos gali būti sukeltos dėl paklitakselio vartojimo, neatsižvelgiant į pasirinktą gydymo režimą. Toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvieno dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateiktas mažėjančio sunkumo tvarka. Infekcijos ir infestacijos | Labai dažni: infekcinės ligos (daugiausia šlapimo takų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos), buvo mirties atvejų. Nedažni: sepsinis šokas. Reti*: sepsis, peritonitas, pneumonija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažni: kaulų čiulpų slopinimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, leukopenija, kraujavimas. Reti*: febrilinė neutropenija. Labai reti*: ūminė mieloidinė leukemija, mielodisplazijos sindromas. Dažnis nežinomas*: diseminuota intravaskulinė koaguliacija Imuninės sistemos sutrikimai | Labai dažni: lengvos padidėjusio jautrumo reakcijos (daugiausia paraudimas ir išbėrimas) Nedažni: reikšmingos gydymo reikalaujančios padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., hipotenzija, angioneurozinė edema, kvėpavimo sutrikimas, išplitusi dilgėlinė, šaltkrėtis, nugaros skausmas, tachikardija, pilvo skausmas, galūnių skausmas, prakaitavimas ir hipertenzija). Reti*: anafilaksinės reakcijos. Labai reti*: anafilaksinis šokas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Labai reti*: anoreksija. Dažnis nežinomas*: naviko irimo sindromas. Psichikos sutrikimai | Labai reti*: sumišimo būsena. Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažni: neurotoksinis poveikis (daugiausia periferinė neuropatija) #. Reti*: motorinė neuropatija (sukelianti nedidelį distalinį silpnumą). Labai reti*: didieji epilepsijos priepuoliai, autonominė neuropatija (sukelianti paralyžinį žarnų nepraeinamumą ir ortostatinę hipotenziją), encefalopatija, traukuliai, svaigulys, ataksija, galvos skausmas. Akių sutrikimai | Labai reti*: regos nervo ir (arba) regos sutrikimai (virpamoji skotoma), ypač pacientams, gydytiems didesnėmis už rekomenduojamas dozėmis. Dažnis nežinomas*: geltonosios dėmės edema, fotopsija, stiklakūnio drumstys. Ausų ir labirintų sutrikimai | Labai reti*: klausos praradimas, ototoksinis poveikis, ūžesys (tinnitus), svaigimas (vertigo). Širdies sutrikimai | Dažni: bradikardija. Nedažni: miokardo infarktas, AV-blokada ir sinkopė, kardiomiopatija, besimptomė skilvelių tachikardija, tachikardija kas antrą širdies susitraukimą pasireiškiančiomis ekstrasistolėmis. Reti: širdies nepakankamumas. Labai reti*: prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija. Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažni: hipotenzija. Nedažni: trombozė, hipertenzija, tromboflebitas. Labai reti*: šokas. Dažnis nežinomas*: flebitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Reti*: kvėpavimo nepakankamumas, plaučių embolija, plaučių fibrozė, intersticinė pneumonija, dispnėja, pleuros efuzija. Labai reti*: kosulys. Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni: viduriavimas, vėmimas, pykinimas, gleivinės uždegimas. Reti*: žarnų obstrukcija, žarnų perforacija, išeminis kolitas, pankreatitas. Labai reti*: mezenterinė trombozė, pseudomembraninis kolitas, neutropeninis kolitas, ascitas, ezofagitas, vidurių užkietėjimas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai reti*: kepenų nekrozė, kepenų encefalopatija (abiem atvejais kai kurie pacientai mirė). Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažni: alopecija. Dažni: laikini ir lengvi nagų bei odos pokyčiai. Reti*: niežulys, bėrimas, eritema. Labai reti*: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, dilgėlinė, onicholizė (gydomi pacientai plaštakoms ir pėdoms turi naudoti apsaugos nuo saulės priemones). Dažnis nežinomas*: sklerodermija, delnų ir padų eritrodistezijos sindromas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Labai dažni: sąnarių skausmas, raumenų skausmas. Dažnis nežinomas*: sisteminė raudonoji vilkligė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni: injekcijos vietos reakcijos (įskaitant lokalią edemą, skausmą, eritemą, sukietėjimą; kartais ekstravazacija gali sukelti celiulitą, odos fibrozę ir odos nekrozę). Reti*: karščiavimas, dehidratacija, astenija, edema, negalavimas. Tyrimai | Dažni: didelis AST (SGOT) aktyvumo padidėjimas, didelis šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas. Nedažni: didelis bilirubino kiekio padidėjimas. Reti*: kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas. *Pranešta po vaistinio preparato pateikimo į rinką vykdyto stebėjimo metu #Gali tęstis daugiau nei 6 mėnesius po paklitakselio vartojimo nutraukimo Krūties karcinoma sergančioms pacientėms, kurioms paklitakselis buvo skiriamas kaip adjuvantinis gydymas po AC, dažniau pasireiškė neurosensorinis toksinis poveikis, alerginės reakcijos, sąnarių ir raumenų skausmas, anemija, infekcija, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas bei viduriavimas, palyginti su pacientėms, kurioms buvo skiriamas tik AC. Šių reiškinių dažnis atitiko aukščiau nurodytą dažnį, nustatytą vartojant vien paklitakselį. Kombinuotasis gydymas Toliau aprašyti du dideli kiaušidžių karcinomos pirmojo pasirinkimo chemoterapijos klinikiniai tyrimai (paklitakselis + cisplatina: daugiau kaip 1050 pacientų), du III fazės pirmos eilės metastazavusios krūties karcinomos gydymo tyrimai: vieno tyrimo metu buvo tiriamas derinys su doksorubicinu (paklitakselis + doksorubicinas: 267 pacientai), kito – derinys su trastuzumabu (planuojama pogrupių analizė, paklitakselis + trastuzumabas: 188 pacientai), ir du III fazės progresavusios NLPK gydymo tyrimai (paklitakselis + cisplatina: daugiau kaip 360 pacientų) (žr. 5.1 skyrių). Neurotoksinis poveikis, sąnarių ir raumenų skausmas bei padidėjęs jautrumas pastebėtas dažniau ir sunkesnės formos pacientams, kuriems buvo skiriamas paklitakselis 3 val. trukmės infuzija, po to skiriant cisplatiną kiaušidžių karcinomos pirmojo pasirinkimo chemoterapijai, nei pacientams, kuriems pirma buvo skiriamas ciklofosfamidas ir po to cisplatina. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas pasireiškė rečiau ir lengvesne forma, taikant 3 val. trukmės paklitakselio infuziją ir po to skiriant cisplatiną, nei skiriant ciklofosfamidą ir po to cisplatiną. Gydant metastazavusią krūties karcinomą pirmojo pasirinkimo chemoterapija, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija, sąnarių ir (arba) raumenų skausmai, astenija, karščiavimas ir viduriavimas buvo sunkesni ir pasireiškė dažniau, kai paklitakselis (220 mg/m²) buvo skiriamas 3 val. trukmės infuzija praėjus 24 val. po doksorubicino (50 mg/m²) skyrimo, palyginti su standartiniu FAC gydymu (5-FU 500 mg/m², doksorubicino 50 mg/m², ciklofosfamido 500 mg/m²). Pykinimas ir vėmimas pasireiškė rečiau ir buvo lengvesnis, taikant gydymą paklitakselio (220 mg/m²) ir doksorubicino (50 mg/m²) deriniu, palyginti su standartiniu FAC gydymu. Kortikosteroidų vartojimas galėjo sąlygoti mažesnį pykinimo ir vėmimo pasireiškimo dažnį ir sunkumą paklitakselio ir doksorubicino derinio grupėje. Kai paklitakselis buvo skiriamas su trastuzumabu kaip 3 val. trukmės infuzija metastazavusia krūties karcinoma sergančių pacienčių pirmojo pasirinkimo gydymui, toliau išvardyti reiškiniai buvo nustatyti dažniau nei skiriant paklitakselį monoterapijai (nepriklausomai nuo ryšio su paklitakseliu ar trastuzumabu): širdies nepakankamumas (8 % ir 1 %), infekcija (46 % ir 27 %), šaltkrėtis (42 % ir 4 %), karščiavimas (47 % ir 23 %), kosulys (42 % ir 22 %), išbėrimas (39 % ir 18 %), sąnarių skausmas (37 % ir 21 %), tachikardija (12 % ir 4 %), viduriavimas (45 % ir 30 %), hipertenzija (11 % ir 3 %), kraujavimas iš nosies (18 % ir 4 %), aknė (11 % ir 3 %), paprastoji pūslelinė (12 % ir 3 %), netyčinis susižalojimas (13 % ir 3 %), nemiga (25 % ir 13 %), rinitas (22 % ir 5 %), sinusitas (21 % ir 7 %) ir injekcijos vietos reakcija (7 % ir 1 %). Kai kuriuos iš šių dažnio skirtumų gali sąlygoti didesnis gydymo paklitakselio ir trastuzumabo deriniu ciklų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, palyginti su paklitakselio monoterapija. Nustatytų sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis vartojant paklitakselio ir trastuzumabo derinį ir taikant paklitakselio monoterapiją buvo panašus. Kai doksorubicinas buvo vartojamas derinyje su paklitakseliu metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, širdies susitraukimų sutrikimas (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas ≥20 %) buvo pastebėtas 15 % pacienčių, palyginti su 10 % pacienčių, gydytų standartiniu FAC režimu. Stazinis širdies nepakankamumas buvo pastebėtas <1 % ir vartojant paklitakselio ir trastuzumabo derinį, ir taikant standartinį FAC gydymą. Vartojant trastuzumabą derinyje su paklitakseliu pacientėms, anksčiau gydytoms antraciklinais, nustatyti dažnesni ir sunkesni širdies disfunkcijos atvejai, palyginti su paklitakselio monoterapija (NYHA I/II klasė: 10 % ir 0 %; NYHA III/IV klasė: 2 % ir 1 %), retai toks poveikis buvo mirtinas (žr. trastuzumabo preparato charakteristikų santrauką). Išskyrus šiuos retus atvejus, visos pacientės reagavo į atitinkamą medicininį gydymą. Spindulinis pneumonitas nustatytas pacientams, kuriems tuo metu buvo skiriama radioterapija. Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma: Remiantis klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo 107 pacientai, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas KS sergantiems pacientams ir pacientams, kuriems paklitakselio monoterapija buvo gydomi kiti solidiniai navikai, iš esmės yra panašus, išskyrus nepageidaujamą poveikį kraujui ir kepenims (žr. toliau). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Kaulų čiulpų slopinimas buvo pagrindinis dozę ribojantis toksinis poveikis. Neutropenija yra svarbiausias hematologinis toksinis poveikis. Pirmojo gydymo ciklo metu sunki neutropenija (<500 ląstelių/mm3) pasireiškė 20 % pacientų. Per visą gydymo laikotarpį sunki neutropenija pasireiškė 39 % pacientų. Neutropenija truko >7 paras 41 % pacientų, 30–35 paras – 8 % pacientų. Per 35 paras neutropenija visiems tirtiems pacientams išnyko. 4 laipsnio neutropenija, trukusi ≥ 7 paras, pasireiškė 22 %. Su paklitakseliu susijęs neutropeninis karščiavimas nustatytas 14 % pacientų 1,3 % gydymo ciklų. Paklitakselio vartojimo laikotarpiu nustatyti 3 mirtini sepsio epizodai (2,8 %), kurie buvo susiję su šiuo vaistiniu preparatu. Trombocitopenija pastebėta 50 % pacientų, sunkios formos (<50 000 ląstelių//mm3) – 9 % pacientų. Tik 14 % pacientų trombocitų skaičius sumažėjo iki <75 000 ląstelių/mm3) bent vieną kartą klinikinio tyrimo metu. Su paklitakseliu susiję kraujavimo epizodai nustatyti <3 % pacientų, tačiau kraujavimo epizodai buvo lokalizuoti. Anemija (Hb <11 g/dl) nustatyta 61 % pacientų, sunki (Hb <8 g/dl) – 10 % atvejų. Eritrocitų transfuzijos buvo reikalingos 21 % pacientų. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai. Tarp pacientų (>50 % vartojo proteazės inhibitorių), kurių pradinė kepenų funkcija buvo normali, 28 % buvo padidėjo bilirubino kiekis, 43 % – šarminės fosfatazės aktyvumas, 44 % – AST (SGOT) aktyvumas. Didelis kiekvieno iš šių rodmenų padidėjimas nustatytas 1 % atvejų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).