Pemetrexed Ebewe

Piktybinė pleuros mezotelioma Pemetrexed Ebewe derinyje su cisplatina skirtas chemoterapija negydytų pacientų, sergančių neoperuotina piktybine pleuros mezotelioma, gydymui. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys Pemetrexed Ebewe derinyje su cisplatina skirtas lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, pirmaeiliam gydymui (žr. 5.1 skyrių). Pemetrexed Ebewe monoterapija skirta pacientų, lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, palaikomajam gydymui pacientams, kurių liga neprogresuoja tuojau pat po chemoterapijos , kurios pagrindas yra platinos vaistinis preparatas (žr. 5.1 skyrių). Pemetrexed Ebewe monoterapija skirta lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, antraeiliam gydymui (žr. 5.1 skyrių). Šis vaistinis preparatas yra skirtas vartoti tik suaugusiesiems.

Pemetrexed Ebewe turi būti vartojamas tik prižiūrint gydytojui, turinčiam priešvėžinės chemoterapijos patirties. Dozavimas Pemetrexed Ebewe derinyje su cisplatina Rekomenduojama Pemetrexed Ebewe dozė yra 500 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (KPP). Ji infuzuojama į veną per 10 minučių pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Rekomenduojamą 75 mg/m2 KPP cisplatinos dozę reikia pradėti infuzuoti praėjus maždaug 30 minučių nuo pemetreksedo infuzijos pabaigos ir suleisti per 2 valandas pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Pacientams turi būti skirtas pakankamas gydymas nuo vėmimo ir pakankama hidracija prieš cisplatinos infuziją ir (arba) po jos (taip pat žr. specialius dozavimo nurodymus cisplatinos charakteristikų santraukoje). Gydymas vien Pemetrexed Ebewe Nesmulkialąsteliniam plaučių vėžiui (NPV) gydyti po anksčiau taikytos chemoterapijos rekomenduojama Pemetrexed Ebewe dozė yra 500 mg/m2 KPP. Ji infuzuojama į veną per 10 minučių pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Premedikacija Kad rečiau pasireikštų odos reakcijos ir jos būtų lengvesnės, dieną prieš pemetreksedo infuziją, infuzijos dieną ir kitą dieną po jos reikia vartoti kortikosteroidų: jų dozė turi būti ekvivalentiška 4 mg deksametazono, geriamo du kartus per parą (žr. 4.4 skyrių). Kad susilpnėtų toksinis poveikis, pemetreksedu gydomi pacientai turi papildomai vartoti vitaminų (žr. 4.4 skyrių), gerti folio rūgšties arba polivitaminų, kurių sudėtyje yra folio rūgšties (350 – 1000 mikrogramų per parą). Būtina išgerti ne mažiau kaip penkias folio rūgšties dozes per paskutines septynias dienas prieš pirmą pemetreksedo dozę, vartojimą reikia tęsti per visą gydymo kursą ir 21 dieną po paskutinės pemetreksedo dozės. Be to, pacientui į raumenis reikia suleisti vitamino B12 (1000 mikrogramų) paskutinę savaitę prieš pirmą pemetreksedo dozę, po to – kartą kas tris ciklus. Kitas vitamino B12 injekcijas galima skirti tą dieną, kai infuzuojamas pemetreksedas. Stebėjimas Prieš kiekvieną pemetreksedo dozę pacientui reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą, įskaitant leukogramą ir trombocitų kiekį. Prieš kiekvieną chemoterapinio preparato dozę inkstų ir kepenų funkcijos įvertinimui reikia atlikti biocheminius kraujo tyrimus. Rodmenys, kurie būtini prieš kiekvieno chemoterapijos ciklo pradžią: absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) turi būti ≥ 1500 lą elių/mm3, trombocitų turi būti ≥ 100 000 ląstelių/mm3. Kreatinino klirensas turi būti ≥ 45 ml/min. Bendro bilirubino koncentracija turi būti ≤ 1,5 karto didesnė už viršutinę normos ribą. Šarminės fosfatazės (ŠF), aspartataminotransferazės (AST arba SGOT) ir alaninaminotransferazės (ALT arba SGPT) aktyvumas turi būti ≤ 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą. Šarminės fosfatazės, AST ir ALT aktyvumas ≤ 5 kartus didesnis už viršutinę normos ribą yra priimtinas tuo atveju, jeigu kepenys pažeistos naviko. Dozės keitimas Prieš pradedant kitą ciklą, dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į mažiausią kraujo ląstelių skaičių ar ankstesnio gydymo ciklo metu nustatytą stipriausią nehematologinį toksiškumą. Gydymą galima atidėti, kol būklė atsigauna. Būklei atsigavus, pacientą reikia gydyti pagal nurodymus, pateiktus 1-ojoje, 2-ojoje ir 3-iojoje lentelėse, kurie tinka gydant vien Pemetrexed Ebewe arba juo kartu su cisplatina. 1 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas hematologinio toksiškumo atvejais | 1 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas hematologinio toksiškumo atvejais Mažiausias ANS < 500 mm3 ir mažiausias trombocitų skaičius ≥ 50000 mm3 | 75 % ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) Mažiausias trombocitų skaičius < 50000 mm3, kad ir koks būtų mažiausias ANS | 75 % ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) Mažiausias trombocitų skaičius < 50000 mm3 su kraujavimua, kad ir koks būtų mažiausias ANS | 50 % ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) a šis kriterijus atitinka Nacionalinio vėžio instituto (NVI) bendrųjų toksiškumo kriterijų (BTK v2.; NVI 1998) apibrėžimą ≥ BTK 2-ojo laipsnio kraujavimas Jeigu pasireiškia ≥ kaip 3 laipsnio nehematologinis toksiškumas (išskyrus neurotoksiškumą), reikia susilaikyti nuo Pemetrexed Ebewe vartojimo tol, kol minėtas toksinis poveikis silpnesnis arba toks pat, koks buvo prieš pradedant gydymą. Vartojimą reikia atnaujinti pagal nurodymus, pateiktus 2-ojoje lentelėje. 2 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | 2 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | 2 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | Pemetrexed Ebewe dozė (mg/m2) | Cisplatinos dozė (mg/m2) Bet koks 3 arba 4 laipsnio toksiškumas, išskyrus mukozitą | 75 % ankstesnės dozės | 75 % ankstesnės dozės Bet koks viduriavimas, kurį reikia gydyti ligoninėje (nepriklausomai nuo laipsnio), arba 3 ar 4 laipsnio viduriavimas | 75 % ankstesnės dozės | 75 % ankstesnės dozės 3 arba 4 laipsnio mukozitas | 50 % ankstesnės dozės | 100 % ankstesnės dozės a Nacionalinio vėžio instituto bendrieji toksiškumo kriterijai (BTK v2.0; NVI 1998) b išskyrus neurotoksinį poveikį Jei yra neurotoksinių reiškinių, rekomenduojama keisti Pemetrexed Ebewe ir cisplatinos dozę taip, kaip nurodyta 3-iojoje lentelėje. Pasireiškus 3 arba 4 laipsnio neurotoksiniam poveikiui, gydymą minėtais vaistiniais preparatais reikia nutraukti. 3 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais | 3 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais | 3 lentelė. Pemetrexed Ebewe (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais BTKa laipsnis | Pemetrexed Ebewe dozė (mg/m2) | Cisplatinos dozė (mg/m2) 0-1 | 100 % ankstesnės dozės | 100 % ankstesnės dozės 2 | 100 % ankstesnės dozės | 50 % ankstesnės dozės a Nacionalinio vėžio instituto bendrieji toksiškumo kriterijai (BTK v2.0; NVI 1998) Gydymas Pemetrexed Ebewe turi būti nutrauktas, jeigu po dviejų dozės mažinimų pacientui pasireiškė bet koks hematologinis arba nehematologinis 3 arba 4 laipsnio toksinis poveikis, o pasireiškus 3 arba 4 laipsnio neurotoksiniam poveikiui, gydymas turi būti nutrauktas nedelsiant. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Klinikinių tyrimų duomenimis, 65 metų ar vyresniems pacientams, palyginti su jaunesniais kaip 65 metų pacientais, didesnės nepageidaujamų reakcijų rizikos nebūna. Dozės mažinti daugiau, nei rekomenduojama visiems pacientams, nereikia. Vaikų populiacija Pemetrexed Ebewe nėra skirtas vaikų populiacijai, kuriems yra piktybinė pleuros mezotelioma ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (Pagal Cockroft-Galt formulę arba glomerulų filtracijos greičio matavimus Tc99m-DPTA klirenso serume metodu) Pemetreksedas visų pirma eliminuojamas nepakitęs pro inkstus. Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių kreatinino klirensas ≥ 45 ml/min., nereikėjo dozės keisti kitaip, nei rekomenduojama visiems pacientams. Kadangi duomenų apie pacientų, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 45 ml/min., gydymą pemetreksedu nepakanka, jiems vartoti šio vaistinio preparato nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ryšio tarp AST (SGOT), ALT (SGPT) ar bendro bilirubino koncentracijos ir pemetreksedo farmakokinetikos nenustatyta. Tačiau konkrečių tyrimų su pacientais, kurių kepenų funkcija sutrikusi (pvz., bilirubino koncentracija > 1,5 karto didesnė už viršutinę normos ribą ir (arba) aminotransferazių aktyvumas > 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą (nėra metastazių kepenyse) arba > 5 kartus didesnis už viršutinę normos ribą (yra metastazių kepenyse), neatlikta. Vartojimo metodas Pemetrexed Ebewe leisti į veną po praskiedimo. Pemetrexed Ebewe reikia sulašinti į veną per 10 min. pirmą kiekvieno 21 paros gydymo ciklo dieną. Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant Pemetrexed Ebewe ir vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Pemetreksedas gali slopinti kaulų čiulpų funkciją ir dėl to sukelti neutropeniją, trombocitopeniją ir anemiją (arba pancitopeniją) (žr. 4.8 skyrių). Kaulų čiulpų slopinimas paprastai yra dozę ribojantis toksinis poveikis. Reikia stebėti vaistiniu preparatu gydomo paciento kaulų čiulpų funkciją, pemetreksedu gydyti negalima, kol absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) vėl netampa ≥ 1500 ląstelių/mm3, trombocitų ≥ 100 000 ląstelių/mm3. Kito ciklo dozę reikia mažinti atsižvelgiant į mažiausią ANS, trombocitų kiekį ir didžiausią nehematologinį toksiškumą, pasireiškusį ankstesnio gydymo ciklo metu (žr. 4.2 skyrių). Buvo pranešta, kai prieš chemoterapiją buvo vartota folio rūgšties ir vitamino B12, toksinis poveikis buvo silpnesnis ir sumažėjo 3 arba 4 laipsnio hematologinio ir nehematologinio toksiškumo atvejų (pvz., neutropenijos, febrilinės neutropenijos bei infekcinių ligų, susijusių su 3 arba 4 laipsnio neutropenija). Todėl visiems pemetreksedu gydomiems pacientams reikia skirti profilaktiškai vartoti folio rūgšties ir vitamino B12, kad susilpnėtų su gydymu susijęs toksinis poveikis (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurie prieš gydymą pemetreksedu nevartojo kortikosteroidų, pasireiškė odos reakcijos. Prieš gydymą vartojamas deksametazonas (arba kitas kortikosteroidas) gali sumažinti odos reakcijų dažnį ir sunkumą (žr. 4.2 skyrių). Ištirtas nepakankamas pacientų skaičius, kurių kreatinino klirensas mažesnis nei 45 ml/min. Todėl pacientų, kurių kreatinino klirensas < 45 ml/min., pemetreksedu gydyti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). Pacientai, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas – 45 – 79 ml/min.), turi vengti vartoti nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas ir acetilsalicilo rūgštis (> 1,3 g per parą), 2 paras prieš pemetreksedo infuziją, jos dieną ir 2 paras po jos (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, numatytiems gydyti pemetreksedu, NVNU, kurių pusinės eliminacijos laikas ilgas, vartojimas turi būti nutrauktas bent 5 paras prieš pemetreksedo infuziją, jos dieną ir bent 2 paras po infuzijos (žr. 4.5 skyrių). Sunkių inkstų funkcijos sutrikimo, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, atvejų buvo gydant vien tik pemetreksedu arba jo deriniu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais. Daugeliui pacientų, kuriems toks poveikis pasireiškė, buvo inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, įskaitant dehidraciją ir prieš pradedant gydyti buvusią hipertenziją arba cukrinį diabetą. Po vaistinio preparato pateikimo rinkai taip pat gauta pranešimų apie necukrinio nefrogeninio diabeto ir inkstų kanalėlių nekrozės atvejus, kurie buvo nustatyti vartojant vien pemetreksedo arba pemetreksedo ir kitų chemoterapinių vaistinių preparatų derinius. Nutraukus gydymą pemetreksedu, dauguma šių reiškinių išnyko. Pacientai turi būti reguliariai tikrinami dėl ūminės kanalėlių nekrozės, inkstų funkcijos susilpnėjimo ir necukrinio nefrogeninio diabeto požymių bei simptomų (pvz., hipernatremijos). Trečiojoje ertmėje (tarp ląstelių ir kūno ertmėse) susikaupusio skysčio, pavyzdžiui, skysčio pleuros ertmėje arba ascito, poveikis pemetreksedui nevisiškai ištirtas. II fazės pemetreksedo tyrimo, kuriame dalyvavo 31 solidiniu naviku sergantis pacientas su stabiliu skysčio kiekiu trečiojoje ertmėje, rezultatai rodo, kad šiems pacientams pagal dozę normalizuota pemetreksedo koncentracija kraujo plazmoje ar klirensas, palyginti su pacientų, kurių trečiojoje ertmėje skysčio sankaupos nėra, nesiskiria. Taigi, prieš pradedant gydyti pemetreksedu turi būti apgalvotas trečiojoje ertmėje susikaupusio skysčio drenavimas, tačiau jis gali būti nebūtinas. Dėl toksinio pemetreksedo, vartojamo kartu su cisplatina, poveikio virškinimo traktui galima sunki dehidracija. Vadinasi, pacientus reikia tinkamai gydyti nuo vėmimo ir skirti tinkamą hidraciją prieš minėtų vaistinių preparatų vartojimą ir (ar) po jo. Klinikinių tyrimų metu gydant pemetreksedu, buvo nedažnų sunkių širdies ir kraujagyslių reiškinių, įskaitant miokardo infarktą bei smegenų kraujagyslių reiškinių, dažniausiai pacientams, kartu gydomiems ir kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais. Daugumai pacientų, kuriems nustatyta minėtų reiškinių, anksčiau buvo kardiovaskulinės rizikos veiksnių (žr. 4.8 skyrių). Vėžiu sergančių pacientų imuninės sistemos funkcija paprastai būna susilpnėjusi, todėl gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis jų skiepyti nerekomenduojama (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pemetreksedas gali sukelti genetinę pažaidą. Lytiškai subrendusiems vyrams reikia patarti nepradėti vaiko gydymo metu ir bent 3 mėnesius po jo. Rekomenduojama naudotis kontracepcijos priemonėmis arba vengti lytinių santykių. Kadangi gydymas pemetreksedu gali sukelti nuolatinį nevaisingumą, vyrams reikia patarti, kad prieš chemoterapiją kreiptųsi patarimo dėl spermos saugojimo spermos banke. Vaisingo amžiau moterys turi naudoti veiksmingą kontracepciją pemetreksedo gydymo metu ir 6 mėnesius po gydymo pabaigos (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, kuriems prieš gydymą pemetreksedu, jo metu arba po jo buvo taikomas spindulinis gydymas, buvo radiacinio pneumonito atvejų. Tokiems pacientams būtinas ypatingas dėmesys ir reikia atsargiai jiems vartoti kitokių jautrumą radioaktyviesiems spinduliams didinančių vaistinių preparatų. Pacientams, kuriems prieš kelias savaites ar metus buvo taikytas spindulinis gydymas, buvo radiacijos sukeltos odos reakcijos atsinaujinimo atvejų. Pemetrexed Ebewe 100 mg ( 4 ml flakonas) Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Kiekviename šio vaistinio preparato flakone yra 200 mg propilenglikolio. Pemetrexed Ebewe 500 mg (20 ml flakonas) Šio vaistinio preparato flakone yra 55,6 mg natrio, tai atitinka 3 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Kiekviename šio vaistinio preparato flakone yra 1000 mg propilenglikolio. Pemetrexed Ebewe 1000 mg (40 ml flakonas) Šio vaistinio preparato flakone yra 111,2 mg natrio, tai atitinka 6 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Kiekviename šio vaistinio preparato flakone yra 2000 mg propilenglikolio.

Saugumo duomenų santrauka Gydymo vien pemetreksedu arba jo deriniu su kitais vaistiniais preparatais metu nustatytas dažniausias su pemetreksedu susijęs nepageidaujamas poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, pasireiškiantis anemija, neutropenija, leukopenija bei trombocitopenija, ir toksinis poveikis virškinimo traktui, pasireiškiantis anoreksija, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, faringitu, mukozitu bei stomatitu. Kitoks galimas nepageidaujamas poveikis yra toksinis poveikis inkstams, aminotransferazių aktyvumo padidėjimas, alopecija, nuovargis, dehidracija, išbėrimas, infekcija (sepsis) ir neuropatija. Retai pastebėti reiškiniai yra Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėse 4 lentelėje išvardyti su vaistiniu preparatu susiję nepageidaujami reiškiniai nepaisant priežastinio ryšio su pemetreksedu, vartojamu monoterapija arba kartu su cisplatina, nustatyti pagrindžiamųjų registracijos tyrimų (JMCH, JMEI, JMBD, JMEN bei PARAMOUNT) metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje. Nepageidaujamos reakcijos į vaistą (NRV) išvardytos pagal MedDRA organų sistemos klasę. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 4 lentelė. Visų laipsnių su vaistu susijusių nepageidaujamų reiškinių dažnis nepaisant priežastinio ryšio, nustatytas pagrindinių registracijos tyrimų metu: JMEI (ALIMTA, palyginti su docetakseliu), JMDB (ALIMTA ir cisplatina, palyginti su GEMZAR ir cisplatina, JMCH (ALIMTA kartu su cisplatina, palyginti su cisplatina), JMEN ir PARAMOUNT (pemetreksedas kartu su tinkamiausiu palaikomuoju gydymu ir slauga, palyginti su placebu kartu su tinkamiausiu palaikomuoju gydymu ir slauga) ir vaistiniam preparatui esant rinkoje. Organų sistemos klasė (MedDRA) | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Infekcijaa Faringitas | Sepsisb | | | Dermohipo-dermitas | Kraujo ir limdinės sistemos sutrikimai | Neutropenija Leukopenija Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas | Febrilioji neutropenija Trombocitų kiekio sumažėjimas | Pancitopenija | Autoimuninė hemolizinė anemija | | Imuninės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs jautrumas | | Anafilaksinis šokas | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Dehidracija | | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Skonio pojūčio sutrikimas Periferinė motorinė neuropatija Periferinė sensorinė neuropatija Galvos svaigimas | Smegenų kraujotakos sutrikimas Išeminis insultas Intrakranijinis kraujavimas | | | Akių sutrikimai | | Konjunkty-vitas Akių sausmė Ašarojimo sustiprėji-mas Sausasis keratokon-junktyvitas Akių vokų edema Akies paviršiaus liga | | | | Širdies sutrikimai | | Širdies nepakanka-mumas Aritmija | Angina Miokardo infarktas Vainikinių arterijų liga Supraventri-kulinė aritmija | | | Kraujagyslių sutrikimai | | | Periferinė išemijac | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplau-čio sutrikimai | | | Plaučių embolija Intersticinis pneumonitasbd | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Stomatitas Anoreksija Vėmimas Viduriavimas Pykinimas | Dispepsija Vidurių užkietėjimas Pilvo skausmas | Kraujavimas iš tiesiosios žarnos Kraujavimas iš virškinimo trakto Žarnyno perforacija Ezofagitas Kolitase | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs alaninamino-transferazės aktyvumas Padidėjęs aspartatamino-transferazės aktyvumas | | Hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas Odos pleiskanoji-mas | Hiperpigmen-tacija Niežėjimas Daugiaformė eritema Alopecija Dilgėlinė | | Eritema | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromasb Toksinė epidermio nekrolizėb Pemfigoidas Pūslinis dermatitas Įgyta pūslinė epidermolizė Eriteminė edemaf Pseudoceliu-litas Dermatitas Egzema Niežulys | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Kreatinino klirenso sumažėjimas Kreatinino koncentra-cijos padidėjimase | Inkstų nepakanka-mumas Glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas | | | | Nefroge-ninis necukrinis diabetas Inkstų kanalėlių nekrozė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | Karščiavimas Skausmas Edema Krūtinės skausmas Gleivinės uždegimas | | | | Tyrimai | | Padidėjęs gamaglutamil-transferazės aktyvumas | | | | Sužalojimai, apsinuodiji-mai ir procedūrų komplikaci- jos | | | Radiacinis ezofagitas Radiacinis pneumonitas | Pasikarto-jimo fenomenas | | akartu su neutropenija ir be jos. bkai kurie atvejai mirtini. ckartais sukėlusi galūnės nekrozę. dsu kvėpavimo nepakankamumu. estebėta tik vartojant kartu su cisplatina. fdaugiausia apatinių galūnių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.