Pemetrexed Zentiva

Piktybinė pleuros mezotelioma Pemetrexed Zentiva derinyje su cisplatina skirtas gydyti neoperuojama piktybine pleuros mezotelioma sergančius pacientus, kuriems chemoterapija dar nebuvo taikyta. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys Pemetrexed Zentiva derinyje su cisplatina skirtas lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, pirmaeiliam gydymui (žr. 5.1 skyrių). Pemetrexed Zentiva vienas (monoterapija) skirtas lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, palaikomajam gydymui pacientams, kurių liga tuojau pat po chemoterapijos, kurios pagrindas yra platinos preparatas, neprogresuoja (žr. 5.1 skyrių). Pemetrexed Zentiva vienas (monoterapija) skirtas lokaliai progresavusio arba metastazinio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, tačiau ne tokio, kuriame vyrauja plokščiosios ląstelės, antraeiliam gydymui (žr. 5.1 skyrių).

Dozavimas Pemetrexed Zentiva galima vartoti tik prižiūrint gydytojui, turinčiam priešvėžinės chemoterapijos patirties. Pemetrexed Zentiva derinant su cisplatina Rekomenduojama Pemetrexed Zentiva dozė yra 500 mg/m2 kūno paviršiaus (KP). Ji infuzuojama į veną per 10 minučių pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Rekomenduojamą 75 mg/m2 KP cisplatinos dozę reikia pradėti infuzuoti praėjus maždaug 30 minučių nuo pemetreksedo infuzijos pabaigos ir suleisti per 2 valandas pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Pacientas turi vartoti reikiamus vaistus nuo vėmimo ir gauti pakankamai skysčių prieš cisplatinos infuziją ir (arba) po jos (taip pat žr. specialius dozavimo nurodymus cisplatinos preparato charakteristikų santraukoje). Pemetrexed Zentiva monoterapija Nesmulkialąsteliniam plaučių vėžiui (NPV) gydyti po anksčiau taikytos chemoterapijos rekomenduojama Pemetrexed Zentiva dozė yra 500 mg/m2 KP. Ji infuzuojama į veną per 10 minučių pirmą kiekvieno 21 dienos gydymo ciklo dieną. Parengiamasis gydymas Kad rečiau pasireikštų odos reakcijos ir jos būtų lengvesnės, dieną prieš pemetreksedo infuziją, infuzijos dieną ir kitą dieną po jos reikia vartoti kortikosteroidų: jų dozė turi prilygti 4 mg deksametazono, geriamo du kartus per dieną (žr. 4.4 skyrių). Kad susilpnėtų toksinis poveikis, pemetreksedu gydomi pacientai turi papildomai vartoti vitaminų (žr. 4.4 skyrių), gerti folio rūgšties arba polivitaminų, kurių sudėtyje yra folio rūgšties (350 – 1000 mikrogramų per parą). Būtina išgerti ne mažiau kaip 5 folio rūgšties dozes per paskutines 7 dienas prieš pirmą pemetreksedo dozę, vartojimą reikia tęsti per visą gydymo kursą ir 21 dieną po paskutinės pemetreksedo dozės. Be to, pacientui į raumenis reikia sušvirkšti vitamino B12 (1000 mikrogramų) paskutinę savaitę prieš pirmą pemetreksedo dozę, po to – kartą kas 3 ciklus. Kitas vitamino B12 dozes galima švirkšti tą dieną, kai infuzuojamas pemetreksedas. Stebėjimas Prieš kiekvieną pemetreksedo dozę pacientui reikia nustatyti visų kraujo ląstelių kiekį, įskaitant diferencijuotą baltųjų kraujo ląstelių kiekį ir trombocitų kiekį. Prieš kiekvieną chemoterapinio preparato dozę inkstų ir kepenų veiklos įvertinimui reikia atlikti biocheminius kraujo tyrimus. Rodmenys, kurie būtini prieš kiekvieno chemoterapijos ciklo pradžią: absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) ≥ 1500 ląstelių/mm3, trombocitų ≥ 100000 ląstelių/mm3. Kreatinino klirensas turi būti ≥ 45 ml/min. Bendro bilirubino koncentracija turi būti ≤ 1,5 karto didesnė už viršutinę normos ribą. Šarminės fosfatazės (ŠF), aspartataminotransferazės (AST arba SGOT) ir alaninaminotransferazės (ALT arba SGPT) aktyvumas turi būti ≤ 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą. Šarminės fosfatazės, AST ir ALT aktyvumas ≤ 5 kartus didesnis už viršutinę normos ribą yra priimtinas tuo atveju, jeigu kepenys pažeistos naviko. Dozės keitimas Prieš pradedant kitą ciklą, dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į mažiausią kraujo ląstelių skaičių ar ankstesnio gydymo ciklo metu nustatytą stipriausią nehematologinį toksiškumą. Gydymą galima atidėti, kol būklė atsigauna. Būklei atsigavus, pacientą reikia gydyti pagal nurodymus, pateiktus 1-ojoje, 2-ojoje ir 3-iojoje lentelėse, kurie tinka gydant vien Pemetrexed Zentiva arba juo kartu su cisplatina. 1 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas hematologinio toksiškumo atvejais | 1 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas hematologinio toksiškumo atvejais Mažiausias ANS < 500 mm3 ir mažiausias trombocitų skaičius ≥ 50000 mm3 | 75% ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) Mažiausias trombocitų skaičius < 50000 mm3, kad ir koks būtų mažiausias ANS | 75% ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) Mažiausias trombocitų skaičius < 50000 mm3 ir kraujavimasa, kad ir koks būtų mažiausias ANS | 50% ankstesnės dozės (tiek pemetreksedo, tiek cisplatinos) a šis kriterijus atitinka Nacionalinio vėžio instituto (NVI) bendrųjų toksiškumo kriterijų (BTK v2.; NVI 1998) apibrėžimą ≥ BTK 2-ojo laipsnio kraujavimas Jeigu pasireiškia ≥ kaip 3 laipsnio nehematologinis toksiškumas (išskyrus neurotoksiškumą), reikia liautis gydyti pemetreksedu tol, kol jis taps silpnesnis arba toks pat, koks buvo prieš pradedant gydymą. Vartojimą reikia atnaujinti pagal nurodymus, pateiktus 2-ojoje lentelėje. 2 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | 2 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | 2 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas nehematologinio toksiškumo atvejaisa, b | Pemetreksedo dozė (mg/m2) | Cisplatinos dozė (mg/m2) Bet koks 3 arba 4 laipsnio toksiškumas, išskyrus mukozitą | 75 % ankstesnės dozės | 75 % ankstesnės dozės Bet koks viduriavimas, kurį reikia gydyti ligoninėje (nepriklausomai nuo laipsnio), arba 3 ar 4 laipsnio viduriavimas | 75 % ankstesnės dozės | 75 % ankstesnės dozės 3 arba 4 laipsnio mukozitas | 50 % ankstesnės dozės | 100 % ankstesnės dozės a Nacionalinio vėžio instituto bendrieji toksiškumo kriterijai (BTK v2.0; NVI 1998) b išskyrus neurotoksinį poveikį Jei yra neurotoksinių reiškinių, rekomenduojama keisti pemetreksedo ir cisplatinos doze taip, kaip nurodyta 3-ojoje lentelėje. Pasireiškus 3 arba 4 laipsnio neurotoksiniam poveikiui, gydymą minėtais vaistais reikia nutraukti. 3 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais | 3 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais | 3 lentelė. Pemetreksedo (gydant vien juo arba jo deriniu) ir cisplatinos dozės keitimas neurotoksiškumo atvejais BTKa laipsnis | Pemetreksedo dozė (mg/m2) | Cisplatinos dozė (mg/m2) 0-1 | 100 % ankstesnės dozės | 100 % ankstesnės dozės 2 | 100 % ankstesnės dozės | 50 % ankstesnės dozės a Nacionalinio vėžio instituto bendrieji toksiškumo kriterijai (BTK v2.0; NVI 1998) Gydymą pemetreksedu reikia nutraukti, jeigu po dviejų dozės mažinimų pacientui pasireiškė bet koks hematologinis arba nehematologinis 3 arba 4 laipsnio toksinis poveikis, o pasireiškus 3 arba 4 laipsnio neurotoksiniam poveikiui, vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti nedelsiant. Specialios populiacijos Senyviems pacientams Klinikinių tyrimų duomenimis, 65 metų ar vyresniems pacientams didesnis nepageidaujamų reakcijų pavojus negresia. Dozės mažinti daugiau, nei rekomenduojama visiems pacientams, nereikia. Vaikų populiacija Pemetreksedas netinka vartoti vaikų populiacijos pacientams, kuriems yra piktybinė pleuros mezotelioma ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys. Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (Pagal Cockroft ir Galt formulę arba filtracijos glomeruluose greičio matavimus Tc99m-DPTA klirenso serume metodu): pemetreksedas visų pirma eliminuojamas nepakitęs pro inkstus. Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurių kreatinino klirensas ≥ 45 ml/min., nereikėjo dozes keisti kitaip, nei rekomenduojama visiems pacientams. Kadangi duomenų apie pacientų, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 45 ml/min., gydymą pemetreksedu stinga, jiems vartoti preparato nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ryšio tarp AST (SGOT), ALT (SGPT) ar bendro bilirubino koncentracijos ir pemetreksedo farmakokinetikos nenustatyta. Tačiau specialių tyrimų su pacientais, kurių kepenų funkcija sutrikusi (pvz., bilirubino koncentracija > 1,5 karto didesnė už viršutinę normos ribą ir (arba) aminotransferazių aktyvumas > 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą (nėra metastazių kepenyse) arba > 5 kartus didesnis už viršutinę normos ribą (yra metastazių kepenyse)), neatlikta. Vartojimo metodas Pemetrexed Zentiva reikia sulašinti į veną per 10 min. pirmą kiekvieno 21 paros gydymo ciklo dieną. Atsargumo priemonės, kurių turi būti laikomasi prieš paruošiant ar skiriant Pemetrexed Zentiva bei nurodymai, kaip ištirpinti ir praskiesti Pemetrexed Zentiva prieš jį skiriant, pateikti 6.6 skyriuje.

Pemetreksedas gali slopinti kaulų čiulpų funkciją ir dėl to sukelti neutropeniją, trombocitopeniją ir anemiją (arba pancitopeniją) (žr. 4.8 skyrių). Kaulų čiulpų slopinimas paprastai yra dozę ribojantis toksinis poveikis. Reikia stebėti vaistiniu preparatu gydomo paciento kaulų čiulpų funkciją, pemetreksedu gydyti negalima, kol absoliutus neutrofilų skaičius (ANS) vėl netampa ≥ 1500 ląstelių/mm3, trombocitų ≥ 100000 ląstelių/mm3. Kito ciklo dozę reikia mažinti atsižvelgiant į mažiausią ANS, trombocitų kiekį ir didžiausią nehematologinį toksiškumą, pasireiškusį ankstesnio gydymo ciklo metu (žr. 4.2 skyrių). Kai prieš chemoterapiją buvo vartota folio rūgšties ir vitamino B12, toksinis poveikis buvo silpnesnis ir sumažėjo 3 arba 4 laipsnio hematologinio ir nehematologinio toksiškumo atvejų (pvz., neutropenijos, febrilinės neutropenijos bei infekcinės ligos, susijusios su 3 arba 4 laipsnio neutropenija). Todėl visiems pemetreksedu gydomiems pacientams reikia skirti profilaktiškai vartoti folio rūgšties ir vitamino B12, kad susilpnėtų nuo gydymo priklausomas toksinis poveikis (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurie prieš gydymą pemetreksedu nevartojo kortikosteroidų, pasireiškė odos reakcijos. Prieš gydymą vartojamas deksametazonas (arba kitas kortikosteroidas) gali sumažinti odos reakcijų dažnį ir sunkumą (žr. 4.2 skyrių). Pacientų, kurių kreatinino klirensas nesiekia 45 ml/min., ištirta per mažai. Todėl pacientų, kurių kreatinino klirensas < 45 ml/min. pemetreksedu gydyti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). Pacientai, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas – 45-79 ml/min.), turi vengti vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofeno ir acetilsalicilo rūgšties (> 1,3 g per parą) 2 dienas prieš pemetreksedo infuziją, jos dieną ir 2 dienas po jos (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, numatytiems gydyti pemetreksedu, NVNU, kurių pusinės eliminacijos laikas ilgas, vartojimas turi būti nutrauktas bent 5 paras prieš pemetreksedo infuziją, jos dieną ir bent 2 paras po infuzijos (žr. 4.5 skyrių). Sunkių inkstų funkcijos sutrikimų, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą, atvejų buvo gydant vien tik pemetreksedu arba jo deriniu su kitais chemoterapiniais preparatais. Daug pacientų, kuriems toks poveikis pasireiškė, turėjo inkstų funkcijos sutrikimo rizikos veiksnių, įskaitant dehidraciją ir prieš pradedant gydyti buvusią hipertenziją arba cukrinį diabetą. Po vaistinio preparato pateikimo rinkai taip pat gauta pranešimų apie necukrinio nefrogeninio diabeto ir inkstų kanalėlių nekrozės atvejus, kurie buvo nustatyti vartojant vien pemetreksedo arba pemetreksedo ir kitų chemoterapinių vaistų derinius. Nutraukus gydymą pemetreksedu, dauguma šių reiškinių išnyko. Pacientai turi būti reguliariai tikrinami dėl ūminės kanalėlių nekrozės, inkstų veiklos susilpnėjimo ir necukrinio nefrogeninio diabeto požymių bei simptomų (pvz., hipernatremijos). Trečios ertmės skysčio, pavyzdžiui, pleuros transudato arba ascito, poveikis pemetreksedui nevisiškai ištirtas. II fazės pemetreksedo tyrimo, kuriame dalyvavo 31 solidiniu naviku sergantis pacientas su stabiliu skysčio kiekiu trečioje ertmėje, rezultatai rodo, kad šiems pacientams pagal dozę normalizuota pemetreksedo koncentracija kraujo plazmoje ar klirensas, palyginti su pacientų, kurių trečioje ertmėje skysčio sankaupos nėra, nesiskiria. Taigi trečioje ertmėje susikaupusio skysčio drenavimas prieš pradedant gydyti pemetreksedu turėtų būti svarstomas, tačiau gali būti nebūtinas. Dėl toksinio pemetreksedo, vartojamo kartu su cisplatina, poveikio virškinimo traktui galima sunki dehidracija. Vadinasi, pacientus reikia tinkamai gydyti nuo vėmimo ir skirti daug skysčių prieš minėtų vaistinių preparatų vartojimą ir (ar) po jo. Klinikinių tyrimų metu gydant pemetreksedu, buvo nedažnų sunkių širdies ir kraujagyslių sutrikimų, įskaitant miokardo infarktą, bei smegenų kraujagyslių sutrikimų, dažniausiai pacientams, kartu gydomiems ir kitais citotoksiniais preparatais. Dauguma pacientų, kuriems šie sutrikimai pasireiškė, turėjo širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių prieš pradedant gydyti (žr. 4.8 skyrių). Vėžiu sergančių pacientų imuninės sistemos funkcija paprastai būna susilpnėjusi, todėl gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis jų skiepyti nerekomenduojama (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pemetreksedas gali sukelti genetinę pažaidą. Lytiškai subrendusiems vyrams reikia patarti nepradėti vaiko gydymo metu ir bent 6 mėnesius po jo. Rekomenduojama naudotis kontracepcijos priemonėmis arba vengti lytinių santykių. Kadangi gydymas pemetreksedu gali lemti nuolatinį nevaisingumą, vyrams reikia patarti, kad prieš chemoterapiją kreiptųsi patarimo dėl spermos saugojimo spermos banke. Pemetreksedu gydomoms vaisingo amžiaus moterims būtina veiksminga kontracepcija gydymo metu ir 6 mėnesius po gydymo pabaigos (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, kuriems prieš gydymą pemetreksedu, jo metu arba po jo buvo taikomas spindulinis gydymas, buvo radiacijos sukelto pneumonito atvejų. Tokiems pacientams būtinas ypatingas dėmesys, o kitokiais jautrumą radioaktyviesiems spinduliams didinančiais preparatais juos reikia gydyti atsargiai. Pacientams, kuriems prieš kelias savaites ar metus buvo taikytas spindulinis gydymas, buvo radiacijos sukeltos odos reakcijos atsinaujinimo atvejų. Pagalbinės medžiagos Pemetrexed Zentiva 100 mg flakone yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės. Pemetrexed Zentiva 500 mg flakone yra maždaug 54 mg natrio (2,35 mmol), tai atitinka 2,7 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Pemetrexed Zentiva 1000 mg flakone yra maždaug 108 mg natrio (4,70 mmol) tai atitinka 5,4 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Saugumo duomenų santrauka Gydymo vien pemetreksedu arba jo deriniu su kitais vaistiniais preparatais metu stebėtas dažniausias nuo pemetreksedo priklausomas nepageidaujamas poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, pasireiškiantis anemija, neutropenija, leukopenija bei trombocitopenija, ir toksinis poveikis virškinimo traktui, pasireiškiantis anoreksija, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, faringitu, mukozitu bei stomatitu. Kitoks galimas nepageidaujamas poveikis yra toksinis poveikis inkstams, aminotransferazių aktyvumo padidėjimas, alopecija, nuovargis, dehidracija, išbėrimas, infekcija (sepsis) ir neuropatija. Reti reiškiniai yra Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas bei toksinė epidermio nekrolizė [Lajelio (Lyell) sindromas]. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 4-ojoje lentelėje išvardyti vartojant vaistinį preparatą pasireiškę nepageidaujami reiškiniai, neatsižvelgiant į priežastinį ryšį, kurie buvo susiję su pemetreksedo vartojimu monoterapijai arba kartu su cisplatina pagrindžiamuosiuose registracijos tyrimuose (JMCH, JMEI, JMBD, JMEN ir PARAMOUNT) ir per laikotarpį po vaistinio preparato patekimo į rinkas. NRV yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 4 lentelė. Visų sunkumo laipsnių nepageidaujami reiškiniai, pasireiškę vartojant vaistinį preparatą, neatsižvelgiant į priežastinį ryšį, remiantis pagrindžiamųjų registracijos tyrimų JMEI (ALIMTA, palyginti su docetakseliu), JMDB (ALIMTA ir cisplatina, palyginti su GEMZAR ir cisplatina), JMCH (ALIMTA kartu su cisplatina, palyginti su cisplatina), JMEN ir PARAMOUNT (pemetreksedas kartu su geriausia palaikomąja priežiūra, palyginti su placebu kartu su geriausia palaikomąja priežiūra) ir stebėjimo po vaistinio preparato patekimo į rinkas duomenimis Organų sistemos klasė (MedDRA) | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Infekcijaa Faringitas | Sepsisb | | | Dermohipo- dermitas | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija Leukopenija Hemoglobimo koncentracijos sumažėjimas | Febrilioji neutropenija Trombocitų kiekio sumažėjimas | Pancitopenija | Autoimuninė hemolizinė anemija | | Imuninės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs jautrumas | | Anafilaksinis šokas | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Dehidratacija | | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Skonio jutimo sutrikimas Periferinė motorinė neuropatija Periferinė sensorinė neuropatija Galvos svaigimas | Smegenų kraujotakos sutrikimas Išeminis insultas Intrakranijinis kraujavimas | | | Akių sutrikimai | | Konjunktyvi- tas Akių sausmė Ašarojimo sustiprėjimas Sausasis keratokon- junktyvitas Akių vokų edema Akies paviršiaus liga | | | | Širdies sutrikimai | | Širdies nepakanka- mumas Aritmija | Angina Miokardo infarktas Vainikinių arterijų liga Supraventriku- linė aritmija | | | Kraujagyslių sutrikimai | | | Periferinė išemijac | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | Plaučių embolija Intersticinis pneumonitasb,d | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Stomatitas Anoreksija Vėmimas Viduriavimas Pykinimas | Dispepsija Vidurių užkietėjimas Pilvo skausmas | Kraujavimas iš tiesiosios žarnos Kraujavimas iš virškinimo trakto Žarnyno perforacija Ezofagitas Kolitase | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Alaninamino-transferazių suaktyvėjimasAspartatami-notransferazių suaktyvėjimas | | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas Odos pleiskanojimas | Hiperpigmen- tacija Niežėjimas Daugiaformė eritema Alopecija Dilgėlinė | | Eitema | Stevens-Johnson sindromasb Toksinė epidermio nekrolizėb Pemfigoi-das Pūslinis dermatitas Įgyta pūslinė epidermo-lizė Eriteminė edemaf Pseudoce-liulitas Dermatitas Egzema Niežulys | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Kreatinino klirenso sumažėjimas Kreatinino koncentracijos padidėjimase | Inkstų nepakanka-mumas Glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas | | | | Nefroge-ninis necukrinis diabetas Inkstų kanalėlių nekrozė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | Karščiavimas Skausmas Edema Krūtinės skausmas Gleivinių uždegimas | | | | Tyrimai | | Gama-glutamiltrans-ferazių suaktyvėjimas | | | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | Radiacinis ezofagitas Radiacinis pneumonitas | Pasikartojimo fenomenas | | a Kartu su neutropenija ir be jos. b Kai kurie atvejai mirtini. c Kartais sukėlusi galūnės nekrozę. d Su kvėpavimo nepakankamumu. e Stebėta tik vartojant kartu su cisplatina. f Daugiausia apatinių galūnių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.