Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, AKF inhibitoriams, dihidropiridino dariniams, kitiems sulfonamidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai, Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius), Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Hipokalemija, Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės [Quincke] edema) gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių), Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių), Nėštumo antrasis ir trečiasis trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius), Sunki hipotenzija, Šokas, įskaitant kardiogeninį šoką, Kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė), Hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto, Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis < 60 ml/min. / 1,73 m2), tuo pat metu vartojimas Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka ir vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius), Vartojimas gydymo sakubitrilu/valsartanu metu. Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka draudžiama pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo/valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių), Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas Vartojama po vieną Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka tabletę vieną kartą per parą, patartina ryte, prieš valgį. Fiksuotų dozių derinys nėra skirtas pradiniam gydymui. Jeigu reikia keisti dozavimą, vaistinio preparato dozę galima keisti tik titruojant atskirus vaistinio preparato komponentus. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu draudžiama. Į įprastinį paciento būklės stebėjimą būtina įtraukti dažnus kreatinino ir kalio koncentracijų kraujyje tyrimus. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartoti draudžiama. Senyviems pacientams (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Senyvi pacientai Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka gali būti gydomi kai inkstų funkcija yra normali arba sutrikusi tik minimaliai. Įprasta medicininė priežiūra turėtų apimti kreatinino ir kalio kiekio stebėjimą. Vaikų populiacija Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Vaistinio preparato vartojama per burną.

Specialūs įspėjimai Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei reikia vėl vartoti diuretikų, rekomenduojama atviras kūno vietas apsaugoti nuo saulės ar dirbtinių UVA spindulių. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso klosčių ir (ar) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį. Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais vaistiniais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Tik veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, nors galima vartoti antihistamininių vaistinių preparatų siekiant palengvinti simptomus. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, balso klostes ar gerklas, gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiu atveju skubioji terapija turi būti suteikta nedelsiant. Tai gali apimti adrenalino skyrimą ir (arba) kvėpavimo takų atlaisvinimą. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali atsirasti gydant AKF inhibitoriumi (žr. 4.3 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais aprašyta žarnyno angioneurozinės edemos atvejų. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinės edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema buvo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia atsižvelgti į žarnyno angioneurozinės edemos galimybę (žr. 4.8 skyrių). Perindoprilio draudžiama vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano draudžiama pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymą Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka draudžiama pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz.: kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus. Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, desensibilizuojamojo gydymo metu (pvz.: apsinuodijus žiedadulkėmis) pasireiškė anafilaktoidinės reakcijos. Tokiems patiems pacientams šių reakcijų buvo išvengta laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą, tačiau jos vėl pasireiškė netyčia pakartotinai pavartojus. Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, aprašyta neutropenijos, agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Neutropenija retai pasireiškia pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Laikantis ypatingo atsargumo priemonių Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka reikia skirti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų atsirado sunkių infekcijų, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams vartojant Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka, reikia periodiškai tikrinti baltųjų kraujo ląstelių skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., gerklės skausmą, karščiavimą). Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokada Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinio (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėštumo metu pradėti gydyti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka negalima. Kai manoma, kad pacientes, kurios ruošiasi pastoti, būtina toliau gydyti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka, gydymą reikia keisti kitu alternatyviu vaistiniu preparatu nuo hipertenzijos, kuris yra saugus nėštumo metu. Nustačius nėštumą reikia tuoj pat nutraukti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartojimą ir pradėti gydyti kitais tinkamais vaistiniais preparatais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Sutrikusi inkstų funkcija Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Įprastas medicininis stebėjimas turėtų apimti kalio ir kreatinino kiekio stebėjimą (žr. 4.2 skyrių). Kai kuriems pacientams, sergantiems abiejų inkstų arterijų stenoze arba vieno inksto arterijos stenoze ir gydytiems AKF inhibitoriais, buvo pastebėtas šlapalo ir kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, kuris paprastai išnyksta nutraukus gydymą. Tai ypač tikėtina pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Jei taip pat yra renovaskulinė hipertenzija, padidėja sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kurie anksčiau nesirgo inkstų kraujagyslių liga, padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis serume, paprastai nedidelis ir laikinas, ypač kai perindoprilis buvo vartojamas kartu su diuretiku. Tai dažniau pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija jau yra sutrikusi. Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, amlodipino galima vartoti normaliomis dozėmis. Amlodipino koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiai su inkstų funkcijos sutrikimu nekoreliuoja. Amlodipinas nėra šalinamas dializės būdu. Visas tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik lengvai sutrikusi (kreatinino koncentracija mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l suaugusiajam). Senyviems pacientams kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti įvertinta atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir lytį. Dėl vandens ir natrio netekimo, kurį sukelia diuretiko vartojimas gydymo pradžioje, atsiradusi hipovolemija sukelia glomerulų filtracijos sumažėjimą. Dėl to gali padidėti šlapalo ir kreatinino koncentracija kraujyje. Šis laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas neturi nepageidaujamų pasekmių pacientams, kurių inkstų funkcija normali, tačiau gali pasunkinti būklę, jei jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimas. Inkstų transplantacija Kadangi patirties apie Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka skyrimą pacientams, kuriems neseniai persodintas inkstas, nėra, gydymas Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka nerekomenduojamas. Renovaskulinė hipertenzija Pacientams, kurie serga abipuse inkstų arterijos stenoze ar vieno funkcionuojančio inksto arterijos stenoze ir yra gydomi AKF inhibitoriais, padidėja hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti riziką didinantis veiksnys. Inkstų funkcijos pablogėjimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino koncentracijos kraujo serume pokyčiais net pacientams, sergantiems vienpuse inkstų arterijos stenoze. Sutrikusi kepenų funkcija Kai kepenų funkcija sutrikusi, su tiazidais susiję diuretikai gali sukelti, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, hepatinę encefalopatiją, kuri gali progresuoti iki kepenų komos. Jei taip atsitiktų, Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Retais atvejais AKF inhibitoriai buvo susiję su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja iki žaibiškos kepenų nekrozės ir (kartais) mirties. Šio sindromo mechanizmas nėra žinomas. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, amlodipino pusinės eliminacijos laikas pailgėja, o AUC reikšmės yra didesnės. Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartojantiems pacientams, kuriems pasireiškia gelta, ryškus kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas arba kepenų encefalopatija, reikia nutraukti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartojimą ir atlikti atitinkamą medicininę priežiūrą (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio koncentraciją serume. Atliekant medicininę priežiūrą turi būti stebimas kalio ir kreatinino kiekis (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Atsargumo priemonės Hipertenzinė krizė Amlodipino saugumas ir veiksmingumas, gydant hipertenzinę krizę, neištirti. Širdies nepakankamumas Pacientus, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, reikia gydyti laikantis atsargumo priemonių. Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, nes amlodipinas gali padidinti būsimų širdies ir kraujagyslių reiškinių ir mirtingumo riziką. Hipotenzija ir vandens bei natrio stoka AKF inhibitoriai gali sumažinti kraujospūdį. Simptominė hipotenzija nekomplikuota hipertenzija sergantiems pacientams pasireiškia retai, ji yra labiau tikėtina pacientams, kurių organizme yra sumažėjęs kraujo tūris, pavyzdžiui, dėl gydymo diuretikais, druskos ribojimo maiste, dializės, viduriavimo ar vėmimo, arba pacientams, kurie serga sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Pacientams, kuriems yra didelė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka metu reikia atidžiai stebėti kraujospūdį, inkstų funkciją ir kalio koncentraciją kraujo serume. Panašios atsargumo priemonės taikomos ir pacientams, kurie serga išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga ir kuriems per didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti miokardo infarktą ar smegenų kraujagyslių sutrikimą. Pasireiškus hipotenzijai, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir, jei reikia, į veną lašinti natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo. Jei pasireiškia laikina hipotenzija, tai nėra kontraindikacija skirti tolesnes dozes ir paprastai tolesnių dozių vartojimas po to, kai padidinus kraujo tūrį kraujospūdis padidėja, problemų nesukelia. Prieš pradedant gydymą ir vėliau reguliariais intervalais jo metu turi būti matuojama natrio koncentracija kraujo plazmoje. Iš pradžių natrio koncentracijos sumažėjimas kraujo plazmoje gali būti besimptomis, todėl yra labai svarbi reguliari stebėsena, kuri turėtų būti dar dažnesnė senyviems ir kepenų ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Bet koks gydymas diuretikais gali sukelti hiponatremiją, kuri kartais gali sukelti labai sunkias pasekmes. Hiponatremija su hipovolemija gali sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu prarandant chlorido jonus, gali atsirasti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: toks poveikis pasireiškia nedažnai ir būna nesunkus. Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorių reikia laikantis atsargumo priemonių vartoti pacientams, kuriems yra pasunkėjęs kraujo ištekėjimas iš kairiojo skilvelio. Rasė AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams sukelia angioedemą dažniau nei nejuodaodžiams. AKF inhibitoriai gali būti mažiau veiksmingi mažinant kraujospūdį juodaodžiams nei nejuodaodžiams, galbūt dėl to, kad hipertenzija sergančių juodaodžių populiacijoje dažniau būna mažai renino. Kosulys Pranešama, kad, vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina nutraukus gydymą. AKF inhibitorių sukeltas kosulys turėtų būti laikomas diferencinės kosulio diagnostikos dalimi. Operacija ir nejautra Pacientams, kuriems atliekama didelė operacija arba anestezijos metu naudojant hipotenziją sukeliančius vaistus, perindoprilis gali blokuoti angiotenzino II susidarymą dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka vartojimą reikia nutraukti likus dienai iki operacijos. Jei hipotenzija pasireiškia ir manoma, kad ją sukėlė šis mechanizmas, ją galima koreguoti padidinus tūrį. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja geriamųjų vaistinių preparatų nuo diabeto arba vartoja insulino, pirmąjį gydymo Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka mėnesį reikia atidžiai stebėti glikemiją, ypač jei yra hipokalemija (žr. 4.5 skyrių). Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai ar druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio Nerekomenduojama kartu skirti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka ir kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio (žr. 4.5 skyrių). Hiperkalemija Kai kuriems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydomiems pacientams buvo nustatyta padidėjusi kalio koncentracija kraujo serume; AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, kadangi jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Paprastai šis poveikis nėra reikšmingas pacientams, kurių inkstų funkcija normali. Hiperkalemijos pasireiškimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pavyzdžiui, spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas, skiriami monoterapijai arba deriniais), kalio papildai ar druskų pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio; arba tuo pat metu vartojami kiti kalio koncentraciją kraujo serume didinantys vaistiniai preparatai (pavyzdžiui, heparinas, kotrimoksazolas, dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu), kiti AKF inhibitoriai, angiotenzino-II antagonistai, acetilsalicilo rūgštis (≥ 3 g per parą), COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (NVNU), imuninę sistemą slopinantys vaistiniai preparatai, tokie kaip ciklosporinas ar takrolimuzas, ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskų pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio koncentracija kraujo serume, ypač pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas. Hiperkalemija gali sukelti sunkią ir kartais mirtiną aritmiją. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei būtina stebėti kalio koncentraciją kraujo serume ir inkstų funkciją. Jei manoma, kad reikia kartu vartoti Perindopril arginine/amlodipine/indapamide Krka ir bet kurį iš paminėtų vaistinių preparatų, jų būtina skirti atsargiai bei reikia dažnai tirti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Hipokalemija Kalio stokos ir hipokalemijos rizika, vartojant tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikus, yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo riziką reikia panaikinti kai kurių didelės rizikos grupių pacientams, t. y. senyviems, blogos mitybos ir (arba) daug vaistinių preparatų vartojantiems asmenims, pacientams, sergantiems kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinių arterijų liga ar širdies nepakankamumu. Tokiais atvejais hipokalemija sustiprina rusmenės glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pasireiškimo riziką. Rizikos grupei priklauso ir pacientai, kurių yra ilgas QT intervalas (įgimtas ar jatrogeninis). Hipokalemija, kaip ir bradikardija, gali sukelti sunkius širdies ritmo sutrikimus, ypač paroksizminę polimorfinę skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina. Visais paminėtais atvejais reikia dažniau tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujo plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją savaitę nuo gydymo pradžios. Nustačius hipokalemiją, ją reikia koreguoti. Hipokalemija kartu su maža magnio koncentracija kraujo serume gali nereaguoti į gydymą, kol nekoreguojama magnio koncentracija kraujo serume. Hiperkalcemija Tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Reikšminga hiperkalcemija gali būti susijusi su nediagnozuota hiperparatiroze. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą gydymą reikia nutraukti. Magnio koncentracija kraujo plazmoje Tiazidų grupės ir panašaus poveikio diuretikai, įskaitant indapamidą, gali didinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Vaistiniai preparatai, kurie yra sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai, gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali susikaupti skysčio tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defekto, laikinos trumparegystės ir ūminės uždaro kampo glaukomos pasireiškimu. Galimi simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar staigus akies skausmas, kurie paprastai atsiranda po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka nekontroliuojamas, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo poreikį. Ūminės uždaro kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui. Šlapimo rūgštis Pacientams, kuriems yra hiperurikemija, gali padažnėti podagros priepuoliai. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad šio vaistinio preparato sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti teigiamas dopingo testas. Natris Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios vartojant perindoprilio, amlodipino ir indapamido atskirai, apie kurias buvo pranešta dažniausiai, yra šios: hipokalemija, edema, svaigulys, galvos skausmas, parestezija, mieguistumas (somnolencija), skonio sutrikimai, regėjimo sutrikimas, dvejinimasis (diplopija), ūžesys ausyse, svaigulys (vertigo), dažno širdies plakimo jutimas (palpitacijos), paraudimas (kraujo plūdimas į veidą), hipotenzija (ir su hipotenzija susijęs poveikis), kosulys, dusulys (dispnėja), virškinimo trakto sutrikimai (pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas, dispepsija, vėmimas, tuštinimosi pokytis), niežėjimas, bėrimas, makulopapulinis bėrimas, raumenų spazmai, sąnarių patinimas (kulkšnių patinimas), astenija, ir nuovargis. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Gydant perindopriliu, amlodipinu ar indapamidu atskirai, buvo pastebėti toliau išvardyti nepageidaujamo poveikio reiškiniai. Nepageidaujamo poveikio dažnis klasifikuojamas pagal MedDRA klasifikaciją pagal organų sistemų klases ir apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10) dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) labai retas (< 1/10 000) dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Amlodipinas | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | Nedažnas | – Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | – | -– Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas* | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | – | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | – | Labai retas | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | – | – | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, praeinanti nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | – | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | – | – | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | -– | – | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | – | Labai retas | Nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | – | – | Labai retas Psichikos sutrikimai | Nemiga (insomnija) | – | Nedažnas | – Psichikos sutrikimai | Pakitusi nuotaika (įskaitant nerimą) | Nedažnas | – | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas* | Nedažnas | – Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Nedažnas | – | – Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | Retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys (ypač gydymo pradžioje) | Dažnas | Dažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas (ypač gydymo pradžioje) | Dažnas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Nedažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija (ypač gydymo pradžioje) | Nedažnas* | Dažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Hipestezija | – | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Skonio sutrikimai | Dažnas | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Tremoras | – | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas (sinkopė) | Nedažnas* | Nedažnas | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Hipertonija | – | Labai retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | – | Labai retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, galimai antrinis dėl pernelyg didelės hipotenzijos, pacientams, kuriems yra didelė rizika (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | | | | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidinis sutrikimas (ekstrapiramidinis sindromas) | – | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnas | Nežinomas Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | – | – | Nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | – | – | Nežinomas Akių sutrikimai | Dvejinimasis (diplopija) | – | Dažnas | – Akių sutrikimai | Trumparegystė (miopija) | – | – | Nežinomas Akių sutrikimai | Neryškus matymas | – | – | Nežinomas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys | Dažnas | Nedažnas | – Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | – | Retas Širdies sutrikimai | Dažno širdies plakimo jutimas (palpitacijos) | Nedažnas* | Dažnas | – Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | – | – Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Nedažnas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galimai antrinis dėl per didelės hipotenzijos didelės rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | – Širdies sutrikimai | Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | – | Nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Retas* | Dažnas | – Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Nedažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | Labai retas | – Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Nežinomas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Nedažnas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys (dispnėja) | Dažnas | Dažnas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pasikeitę tuštinimosi įpročiai | – | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | – | Labai retas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Gastritas | – | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas citolitinis arba cholestazinis (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | – | – | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | – | – | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Jeigu yra kepenų nepakankamumas, gali prasidėti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | – | – | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Egzantema | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | | – | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso aparato ir/arba gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | – | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos spalvos pokyčiai | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) | Nedažnas | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Labai retas | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės pasunkėjimas | Retas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė (erythema multiforme) | Labai retas | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso - Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | – | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | – | Nežinomas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Kvinkės (Quincke) edema | – | Labai retas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kulkšnių patinimas | – | Dažnas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Nedažnas* | Nedažnas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | – | – | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas* | Nedažnas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | – | – | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | – | Nedažnas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | – | – | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Naktinis šlapinimasis | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas šlapinimasis | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Retas* | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Retas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | – | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | Dažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | – | Dažnas | Retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | – | Labai dažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Negalavimas | Nedažnas* | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Svorio padidėjimas | – | Nedažnas | – Tyrimai | Svorio sumažėjimas | – | Nedažnas | – Tyrimai | Urėjos koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | – | – Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Retas | Labai retas | Nežinomas Tyrimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija, sumažėjęs hematokrito rodiklis (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Tyrimai | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | – | Nežinomas Tyrimai | Šlapalo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | – | Nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Nugriuvimas | Nedažnas* | – | – * Dažnis apskaičiuojamas pagal klinikinius tyrimus, kuriuose stebimi spontaniniuose pranešimuose nustatyti nepageidaujami reiškiniai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį: 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 10 % pacientų ir 3,2 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l; 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 25 % pacientų ir 3,2 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.