Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka

Dializuojami pacientai. Pacientai, sergantys negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), kai Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka skiriama dozėmis, kuriose yra 10 mg/2,5 mg perindoprilio ir indapamido derinio (t. y. Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka 10 mg/2,5 mg/5 mg ir 10 mg/2,5 mg/10 mg). Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfonamidams, dihidropiridino dariniams, bet kokiam kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės [Quincke] edema) gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių). Nėštumo antrasis ir trečiasis trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Sunki hipotenzija. Šokas, įskaitant kardiogeninį šoką. Kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė). Hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis < 60 ml/min. / 1,73 m2), draudžiama tuo pat metu vartojanti Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka ir vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas gydymo sakubitrilu/valsartanu metu. Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka draudžiama pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo/valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas Vartojama po vieną Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka tabletę vieną kartą per parą, patartina ryte, prieš valgį. Fiksuotų dozių derinys nėra skirtas pradiniam gydymui. Jeigu reikia keisti dozavimą, vaistinio preparato dozę galima keisti tik titruojant atskirus vaistinio preparato komponentus. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu draudžiama. Esant vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30–60 ml/min.), Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka draudžiama vartoti 10 mg/2,5 mg/5 mg ir 10 mg/2,5 mg/10 mg dozėmis. Gydymą rekomenduojama pradėti tinkamomis atskirų komponentų dozėmis. Į įprastinį paciento būklės stebėjimą būtina įtraukti dažnus kreatinino ir kalio koncentracijų kraujyje tyrimus. Perindoprilio ir aliskireno tuo pačiu metu draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka vartoti draudžiama. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka skirti reikia laikantis atsargumo priemonių, nes šiems pacientams amlodipino dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos. Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Senyviems pacientams perindoprilato eliminacija yra susilpnėjusi (žr. 5.2 skyrių). Senyvi pacientai Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka gali būti gydomi atsižvelgiant į jų inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Vaistinio preparato vartojama per burną.

Toliau išvardyti su kiekvienu vaistinio preparato komponentu susiję įspėjimai taip pat tinka ir fiksuotų dozių Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka deriniui. Litis Paprastai su perindoprilio ir indapamido deriniu nerekomenduojama vartoti ličio (žr. 4.5 skyrių). Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokada Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinio (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai ar druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio Paprastai nerekomenduojama kartu skirti perindoprilio ir kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, aprašyta neutropenijos, agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Neutropenija retai pasireiškia pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Laikantis ypatingo atsargumo priemonių perindoprilio reikia skirti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų atsirado sunkių infekcijų, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams vartojant perindoprilio, reikia periodiškai tikrinti baltųjų kraujo ląstelių skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., gerklės skausmą, karščiavimą) (žr. 4.8 skyrių). Inkstų kraujagyslių (renovaskulinė) hipertenzija AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali silpnėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino koncentracijos serume pokyčiams net kai pacientui yra vieno inksto arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso klosčių ir (ar) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydomiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį. Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais vaistiniais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Tik veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, nors galima vartoti antihistamininių vaistinių preparatų siekiant palengvinti simptomus. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, balso klostes ar gerklas, gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiu atveju reikia skubiai po oda suleisti 1:1 000 (0,3–0,5 ml) epinefrino tirpalo ir (arba) imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti. Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, angioneurozinė edema atsiranda dažniau negu kitų rasių ligoniams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali atsirasti gydant AKF inhibitoriumi (žr. 4.3 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais aprašyta žarnyno angioneurozinės edemos atvejų. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinės edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema būdavo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia atsižvelgti į žarnyno angioneurozinės edemos galimybę. Perindoprilio draudžiama vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano draudžiama pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės perindoprilio dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymą perindopriliu draudžiama pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz.: kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu Pranešama apie atskirus atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, taikant desensibilizuojamąjį gydymą plėviasparnių (bičių, vapsvų) nuodais pasireiškė ilgai trunkančios gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. AKF inhibitorių reikia laikantis atsargumo priemonių skirti alergiškiems pacientams, gydomiems desensibilizacija, ir vengti skirti tiems, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją mažiausiai 24 val. nevartotų AKF inhibitorių. Anafilaktoidinės reakcijos MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant kiekvieną aferezės procedūrą. Pacientai, kuriems atliekama hemodializė Gauta pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su didelio pralaidumo membranomis (pvz., AN 69®). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba kitos grupės vaistinius preparatus nuo hipertenzijos. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėštumo metu pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Kai manoma, kad pacientes, kurios ruošiasi pastoti, būtina toliau gydyti AKF inhibitoriais, gydymą reikia keisti kitu alternatyviu vaistiniu preparatu nuo hipertenzijos, kuris yra saugus nėštumo metu. Nustačius nėštumą reikia tuoj pat nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir pradėti gydyti kitais tinkamais vaistiniais preparatais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidiniai diuretikai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Jei taip įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų yra buvę padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei reikia vėl vartoti diuretikų, rekomenduojama atviras kūno vietas apsaugoti nuo saulės ar dirbtinių UVA spindulių. Atsargumo priemonės Inkstų funkcija – Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu draudžiama. – Esant vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), draudžiama skirti gydymą Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka dozėmis, kuriose yra 10 mg/2,5 mg perindoprilio ir indapamido derinio (t. y. Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka 10 mg/2,5 mg/5 mg ir 10 mg/2,5 mg/10 mg). – Jeigu prieš pradedant gydyti hipertenzija sergančius pacientus aiškaus inkstų pažeidimo jiems nebuvo, tačiau kraujo tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti ir vėliau galbūt atnaujinti mažesne doze arba tik vienu vaistinio preparato komponentu. Reikia dažniau tirti tokių pacientų kalio ir kreatinino koncentracijas – po dviejų savaičių gydymo ir vėliau kas du mėnesius, tęsiant gydymą pastoviomis vaistinių preparatų dozėmis. Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirado pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar jau esamu inkstų nepakankamumu, įskaitant inkstų arterijos stenozę. Šis vaistinis preparatas paprastai nerekomenduojamas esant abipusei inkstų arterijos stenozei ar funkcionuojant tik vienam inkstui. Staigios hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (esant širdies nepakankamumui, vandens ir elektrolitų stokai ir kt.): perindoprilio vartojantiems pacientams pastebėta ryški renino-angiotenzino-aldosterono sistemos stimuliacija, ypač esant ryškiai vandens ir elektrolitų stokai (kai laikomasi dietos su griežtai ribojamu natrio kiekiu ar ilgą laiką vartojant diuretikų), pacientams, kurių kraujospūdis jau prieš pradedant gydymą buvo žemas, esant inkstų arterijų stenozei, staziniam širdies nepakankamumui arba cirozei su edema ir ascitu. Šią sistemą blokuojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi, ypač jo skiriant pirmą kartą ir per pirmąsias dvi gydymo savaites, gali staiga kristi kraujospūdis ir (arba) padidėti kreatinino koncentracija kraujo plazmoje – tai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą. Retkarčiais, nors ir retai, šie reiškiniai gali prasidėti ūmiai, taip pat gali praeiti skirtingas laiko tarpas nuo gydymo pradžios iki jų pasireiškimo. Šiais atvejais gydymą reikia pradėti mažesne doze, kuri turi būti laipsniškai didinama. Pacientams, sergantiems išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga, pernelyg didelis kraujospūdžio kritimas gali sukelti miokardo infarktą ar cerebrovaskulinį (smegenų kraujagyslių) įvykį. – Visas tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik lengvai sutrikusi (kreatinino koncentracija mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l suaugusiajam). Senyviems pacientams kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti įvertinta atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir lytį. Dėl vandens ir natrio netekimo, kurį sukelia diuretiko vartojimas gydymo pradžioje, atsiradusi hipovolemija sukelia glomerulų filtracijos sumažėjimą. Dėl to gali padidėti urėjos ir kreatinino koncentracija kraujyje. Šis laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas neturi nepageidaujamų pasekmių pacientams, kurių inkstų funkcija normali, tačiau gali pasunkinti būklę, jei jau anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimas. – Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, amlodipino galima vartoti normaliomis dozėmis. Amlodipino koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiai su inkstų funkcijos sutrikimu nekoreliuoja. – Nebuvo tirtas Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka derinio poveikis esant inkstų funkcijos sutrikimui. Tokiu atveju Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka dozės turi atitikti atskirų vaistinio preparato komponentų dozes. Hipotenzija ir vandens bei natrio stoka – Jau esant natrio stokai yra staigios hipotenzijos rizika (ypač sergant inkstų arterijų stenoze). Šiuo atveju reikia atlikti sisteminius tyrimus ir stebėti, ar neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų trūkumo požymių, ypač viduriuojant ar vemiant. Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti plazmos elektrolitų koncentraciją. Esant didelei hipotenzijai gali prireikti infuzijos būdu į veną leisti fiziologinio tirpalo. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tęsti gydymą. Atkūrus pakankamą kraujo tūrį ir kraujospūdį, vėl galima pradėti gydymą mažesne doze arba tik viena vaistinio preparato veikliąja medžiaga. – Natrio koncentracijos sumažėjimas iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl būtina reguliariai atlikti tyrimus. Tyrimai turi būti dažniau atliekami senyviems ir ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Gydymas bet kuriais diuretikais gali sukelti hiponatremiją, dėl kurios gali atsirasti labai sunkių komplikacijų. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Kartu pasireiškiantis chlorido jonų netekimas gali sukelti antrinę kompensacinę metabolinę alkalozę: toks poveikis pasireiškia retai ir būna lengvas. Kalio koncentracija – Indapamido derinys su perindopriliu ir amlodipinu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač tai pasakytina apie pacientus, sergančius cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu. Gydant šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitais antihipertenzinių vaistinių preparatų ir diuretikų deriniais, reikia reguliariai tikrinti kalio koncentraciją kraujyje. – Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, buvo pastebėtas kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimas. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išskyrimą. Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija normali, poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, vyresnis kaip 70 metų amžius, cukrinis diabetas, tuo pat metu esantys kiti sveikatos sutrikimai, ypač dehidracija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, eplerenono, triamtereno arba amilorido), kalio papildų ar druskų pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas tuo pat metu, taip pat pacientams vartojant kitų vaistinių preparatų, susijusių su kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimu (pvz., heparino, kotrimoksazolo, kuris dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu) ir ypač aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskų pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali sukelti reikšmingą kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimą. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių turi būti skiriama laikantis atsargumo priemonių, matuojant kalio koncentraciją serume ir stebint inkstų funkciją pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių. Jeigu manoma, kad pirmiau minėtų vaistinių preparatų skyrimas yra tikslingas, jų vartoti reikia laikantis atsargumo priemonių ir gydymo metu dažnai kartoti kalio koncentracijos kraujo serume tyrimus (žr. 4.5 skyrių). – Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų, yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimų. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Nuo hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo pavojaus reikia apsaugoti kai kurių didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir (arba) dėl blogos mitybos išsekusius pacientus, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistiniais preparatais, ar ne; pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, pacientus, sergančius koronarine (išemine) širdies liga ar širdies nepakankamumu. Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pavojų. Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija su bradikardija gali sukelti sunkių ritmo sutrikimų, ypač polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina. Visais šiais atvejais reikia dažniau tirti kalio koncentraciją kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio koncentraciją plazmoje reikia nustatyti pirmąją gydymo savaitę. Jei nustatoma maža kalio koncentracija, reikia ją koreguoti. Hipokalemija, nustatyta kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sumažinti kalcio išskyrimą su šlapimu, dėl to gali laikinai nedaug padidėti kalcio koncentracija plazmoje. Gerokai padidėjusi kalcio koncentracija gali būti susijusi su nediagnozuota hiperparatiroze. Tokiais atvejais gydymą reikia nutraukti, kol nebus ištirta prieskydinių liaukų funkcija (žr. 4.8 skyrių). Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali būti naudingi sergantiems renovaskuline hipertenzija ir laukiantiems chirurginio gydymo bei tiems pacientams, kuriems chirurginis gydymas nėra galimas. Jeigu Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka skiriama pacientams, kuriems yra arba įtariama inkstų arterijos stenozė, jų gydymą reikia pradėti ligoninėje mažesne doze, taip pat reikia stebėti jų inkstų funkciją bei kalio koncentraciją kraujyje, nes kai kuriems pacientams atsirado funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris išnyko gydymą nutraukus. Kosulys Pranešama, kad, vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina nutraukus gydymą. Reikia pagalvoti ir apie jatrogeninę šio simptomo etiologiją. Manant, kad vis dar reikia vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus, reikia apsvarstyti galimybę tęsti gydymą. Aterosklerozė Visiems pacientams yra hipotenzijos pavojus, bet reikia laikytis ypatingo atsargumo priemonių skiriant gydymą sergantiesiems išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu ir tokių pacientų gydymą pradėti mažesne doze. Hipertenzinė krizė Amlodipino saugumas ir veiksmingumas, gydant hipertenzinę krizę, neištirti. Širdies nepakankamumas / sunkus širdies nepakankamumas Pacientus, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, reikia gydyti laikantis atsargumo priemonių. Ilgalaikio placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu (NYHA III ir IV klasės), aprašytas plaučių edemos dažnis buvo didesnis pacientų, gydytų amlodipinu, grupėje, palyginti su vartojusiais placebo. Pacientams, kuriems diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, reikia laikantis atsargumo priemonių skirti kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, nes jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių bei mirštamumo riziką ateityje. Pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu (IV klasės), gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Pacientų, sergančių hipertenzija ir širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu, gydymo beta adrenoblokatoriais nutraukti nereikia –gydymą beta adrenoblokatoriais reikia papildyti AKF inhibitoriais. Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorių reikia laikantis atsargumo priemonių vartoti pacientams, kuriems yra pasunkėjęs kraujo ištekėjimas iš kairiojo skilvelio. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu Nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu sergantiems pacientams (esant spontaniniam polinkiui didėti kalio koncentracijai kraujyje) gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja geriamųjų vaistinių preparatų nuo diabeto arba vartoja insulino, reikia atidžiai stebėti glikemiją pirmąjį gydymosi AKF inhibitoriumi mėnesį. Gliukozės koncentraciją kraujyje svarbu stebėti gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus, ypač jei jiems nustatyta maža kalio koncentracija. Etniniai skirtumai Kaip ir gydant kitais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, juodaodžiams pacientams perindoprilis kraujospūdį mažina silpniau negu kitų rasių pacientams, tikriausiai dėl to, kad hipertenzija sergantiems juodaodžiams dažniau pasitaiko būklės, kai yra mažas renino aktyvumas. Operacija ir nejautra Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti hipotenziją nejautros metu, ypač jei vartojama anestetiko, kuris mažina kraujospūdį. Dėl šios priežasties rekomenduojama, jei galima, gydymą tokiais ilgai veikiančiais angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais kaip perindoprilis nutraukti likus parai iki operacijos. Sutrikusi kepenų funkcija Retais atvejais AKF inhibitoriai gali sukelti sindromą, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių). Pacientų, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija, organizme amlodipino pusinės eliminacijos laikotarpis yra ilgesnis ir AUC vertės didesnės. Dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos. Šiuo atveju amlodipino reikia skirti pradedant nuo mažiausios gydomosios dozės ir laikytis atsargumo priemonių tiek pradedant gydymą, tiek didinant dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gali prireikti lėtai titruoti dozę ir atidžiai stebėti jų būklę. Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka derinio poveikis nebuvo tiriamas pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija. Atsižvelgiant į kiekvieno atskiro šio derinio komponento poveikį, Perindopril arginine/indapamide/amlodipine Krka draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato laikantis atsargumo priemonių reikia skirti pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu. Šlapimo rūgštis Pacientams, kuriems yra hiperurikemija, gali padažnėti podagros priepuoliai. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio koncentraciją serume. Siekiant išvengti staigios hipotenzijos, pradinė dozė vėliau koreguojama pagal kraujospūdžio pokyčius, ypač tais atvejais, kai yra skysčių ir elektrolitų stoka. Amlodipino dozę senyviems pacientams reikia didinti laikantis atsargumo priemonių (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Ūminiai simptomai, kaip regėjimo aštrumo sumažėjimas ar akių skausmas, paprastai pasireiškia per kelias valandas ar savaites nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma, gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Pagrindinis gydymas yra kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus gydymo vaistiniais preparatais ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nevaldomas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfonamidams arba penicilinui. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad šio vaistinio preparato sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti teigiamas dopingo testas. Natris Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios vartojant perindoprilio, indapamido ir amlodipino atskirai, apie kurias buvo pranešta dažniausiai, yra šios: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, mieguistumas (somnolencija), skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, dvejinimasis (diplopija), ūžesys ausyse, svaigimas (vertigo), dažno širdies plakimo jutimas (palpitacijos), paraudimas (kraujo plūdimas į veidą), hipotenzija (ir su hipotenzija susijęs poveikis), kosulys, dusulys (dispnėja), virškinimo trakto sutrikimai (pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas, tuštinimosi pokytis), hipokalemija, niežėjimas, bėrimas, makulopapulinis bėrimas, raumenų spazmai, kulkšnių patinimas, astenija, edema ir nuovargis. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Gydant perindopriliu, indapamidu ar amlodipinu, buvo pastebėti toliau išvardyti nepageidaujamo poveikio reiškiniai. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas | Amlodipinas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | – | Nedažnas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas* | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | – | Labai retas | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | – | Nedažnas | Labai retas Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | – | -– Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | – | Dažnas | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, praeinanti nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Nedažnas | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | – | Retas | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | -– | Retas | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | – | – | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | – | Labai retas | – Psichikos sutrikimai | Nemiga (insomnija) | – | – | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Pakitusi nuotaika (įskaitant nerimą) | Nedažnas | – | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas* | – | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Nedažnas | – | – Psichikos sutrikimai | Sumišimo būklė | Labai retas | – | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | – | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas (somnolencija) | Nedažnas* | – | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Hipestezija | – | – | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pokyčiai | Dažnas | – | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Tremoras | – | – | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas (sinkopė) | Nedažnas* | Nežinomas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Hipertonija | – | – | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | – | – | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidinis sutrikimas (ekstrapiramidinis sindromas) | – | – | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, galimai antrinis dėl pernelyg didelės hipotenzijos, pacientams, kuriems yra didelė rizika (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Jeigu yra kepenų nepakankamumas, gali prasidėti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | – | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Nežinomas | Dažnas Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | – | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | – | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Dvejinimasis (diplopija) | – | – | Dažnas Akių sutrikimai | Trumparegystė (miopija) | – | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Neryškus matymas | – | Nežinomas | – Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys | Dažnas | – | Nedažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas | – Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas* | – | Dažnas Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | – | – Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas | Nedažnas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galimai antrinis dėl per didelės hipotenzijos didelės rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | Labai retas Širdies sutrikimai | Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Nežinomas | – Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Retas* | – | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas | Nedažnas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | – | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Nežinomas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | – | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys (dispnėja) | Dažnas | – | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pasikeitę tuštinimosi įpročiai | – | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | – | – | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Gastritas | – | – | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Nežinomas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | – | – | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | – | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | | Dažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija | – | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | – | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos spalvos pokyčiai | – | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) | Nedažnas | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Egzantema | – | – | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | Nedažnas* | Nežinomas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės pasunkėjimas | Retas | - | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | - | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė (erythema multiforme) | Labai retas | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso - Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | – | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | – | Labai retas | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Kvinkės (Quincke) edema | – | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Nežinomas | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kulkšnių patinimas | – | – | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Nedažnas* | – | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | – | Nežinomas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas* | – | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | – | Nežinomas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | – | – | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | – | Nežinomas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas | – | – | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Naktinis šlapinimasis | – | – | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas šlapinimasis | – | – | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Retas* | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Retas | Labai retas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | Labai retas | – Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | – | – | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | – | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | – | Retas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | – | – | Labai dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | – | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas | – | – | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Negalavimas | Nedažnas* | – | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Svorio padidėjimas | – | – | Nedažnas Tyrimai | Svorio sumažėjimas | – | – | Nedažnas Tyrimai | Urėjos koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | – | – Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Retas | Nežinomas | Labai retas Tyrimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija, sumažėjęs hematokrito rodiklis (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – Tyrimai | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Nežinomas | – Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Nežinomas | – Tyrimai | Šlapalo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Nežinomas | – Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Nugriuvimas | Nedažnas* | – | – * Dažnis apskaičiuojamas pagal klinikinius tyrimus, kuriuose stebimi spontaniniuose pranešimuose nustatyti nepageidaujami reiškiniai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį: 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,2 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l; 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,2 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo nustatyta 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).