Perindopril arginine/indapamide Krka
RegistruotasInformacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Svarbiausia
Receptas
ReceptinisFormos
tabletėsStiprumai
5 mg/1,25 mg · 10 mg/2,5 mgGamintojas
KRKA, d.d., Novo mestoATC kodas
C09BA04Veikliosios medžiagos
Variantai (2)
Skirtingi šio vaisto stiprumai ir farmacinės formos VVKT registre
| Stiprumas | Forma | Pakuotė | Receptas | Statusas |
|---|---|---|---|---|
| 5 mg/1,25 mg | tabletės | N60, N100, N10, N30, N90 | Rx | Registruotas |
| 10 mg/2,5 mg | tabletės | N60, N10, N90, N30, N100 | Rx | Registruotas |
DUK apie Perindopril arginine/indapamide Krka
Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)
Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?
Atsižvelgiant į atskirų šio sudėtinio preparato veikliųjų medžiagų poveikį nėštumui ir žindymui, Perindopril arginine/indapamide Krka nerekomenduojama vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą. Perindopril arginine/indapamide Krka draudžiama vartoti antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais. Perindopril arginine/indapamide Krka vartoti žindymo metu nerekomenduojama. Reikia nuspręsti, ar nustoti žindyti, ar nustoti vartoti Perindopril arginine/indapamide Krka, atsižvelgiant į tai, kiek svarbus yra šis gydymas motinai. Nėštumas Informacija, susijusi su perindopriliu: Pirmuoju nėštumo trimestru AKF inhibitorių vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jeigu reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą. Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AKF inhibitoriai sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AKF inhibitorių, reikia ultragarsu stebėti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę. Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AKF inhibitorių, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Informacija, susijusi su indapamidu: Duomenų apie indapamido vartojimą moterims nėštumo metu nėra arba jų yra nedaug (duomenų yra mažiau kaip apie 300 nėštumų baigčių). Ilgalaikė tiazidų ekspozicija trečiuoju nėštumo trimestru gali mažinti moters plazmos tūrį bei gimdos ir placentos kraujotaką, todėl gali pasireikšti vaisiaus ir placentos išemija bei sulėtėti vaisiaus augimas. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių). Nėštumo metu indapamido geriau nevartoti. Žindymas Perindopril arginine/indapamide Krka žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama. Informacija, susijusi su perindopriliu: Kadangi nėra informacijos apie perindoprilio vartojimą žindymo metu, jo vartoti nerekomenduojama, ir alternatyvus gydymas vaistiniu preparatu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei neišnešiotus gimusius kūdikius. Informacija, susijusi su indapamidu: Nėra pakankamai informacijos apie tai, ar indapamidas arba jo metabolitai išsiskiria į motinos pieną. Gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijos sulfonamidų grupės vaistiniams preparatams ir hipokalemija. Pavojaus žindomiems naujagimiams ar kūdikiams negalima atmesti. Indapamidas yra labai panašus į tiazidinius diuretikus, kurių vartojimas žindymo laikotarpiu yra siejamas su pieno išsiskyrimo sumažėjimu ar net slopinimu. Indapamido nerekomenduojama vartoti žindymo metu. Vaisingumas Perindoprilis ir indapamidas Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai poveikio žiurkių patelių ar patinų vaisingumui neparodė (žr. 5.3 skyrių). Poveikio žmogaus vaisingumui nesitikima.
Ar galima vairuoti vartojant Perindopril arginine/indapamide Krka?
Susijęs su perindopriliu, indapamidu ir Perindopril arginine/indapamide Krka Nė viena iš Perindopril arginine/indapamide Krka veikliųjų medžiagų budrumo neveikia, tačiau kai kuriems pacientams, ypač gydymo pradžioje arba kartu vartojantiems kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, gali atsirasti su kraujospūdžio sumažėjimu susijusių reakcijų. Dėl minėto poveikio gebėjimas vairuoti arba valdyti mechanizmus gali sutrikti.
Sudėtis
Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys · Pateikiama pagal variantą „10 mg/2,5 mg tabletės"
Veikliosios medžiagos
- Perindoprilio argininas — 10 mg
- Indapamidas — 2.5 mg
Pagalbinės medžiagos
- pagalbinių medžiagų, kurių poveikis žinomas, nėra (0 mg)
Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.
Aprašymas (SmPC)
Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas · Aprašymas pateikiamas pagal variantą „10 mg/2,5 mg tabletės"
Indikacijos
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas suaugusiesiems. Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tablečių vartojama tuo atveju, jeigu vien perindopriliu kraujospūdis sureguliuojamas nepakankamai.
Kontraindikacijos
Susijusios su perindopriliu: Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), Perindopril arginine/indapamide Krka draudžiama vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilu/valsartanu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Susijusios su indapamidu: Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriam kitam sulfonamidui. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Susijusios su Perindopril arginine/indapamide Krka: Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Kadangi trūksta gydymo patirties, Perindopril arginine/indapamide Krka tablečių draudžiama vartoti: dializėmis gydomiems pacientams; pacientams, sergantiems negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Dozavimas Viena Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tabletė geriama kartą per parą, geriausia ryte prieš pusryčius. Jeigu įmanoma, rekomenduojama nustatyti atskirų veikliųjų medžiagų dozes. Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tablečių reikia vartoti tuo atveju, jeigu kraujospūdžio nepavyksta tinkamai kontroliuoti 2,5 mg perindoprilio arginino ir 0,625 mg indapamido doze (puse Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tabletės). Jeigu kliniškai tikslinga, galima apsvarstyti galimybę vieną vaistinį preparatą vartojantį pacientą iš karto pradėti gydyti Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tabletėmis. Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Senyvus pacientus Perindopril arginine/indapamide Krka 5 mg/1,25 mg tabletėmis galima pradėti gydyti tik įvertinus kraujospūdžio reakciją ir inkstų funkciją. Sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.4 skyrių) Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min.), Perindopril arginine/indapamide Krka vartoti draudžiama. Jeigu yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra 30–60 ml/min.), rekomenduojama pradėti gydymą tinkamomis atskirų veikliųjų medžiagų vaistinių preparatų dozėmis. Jeigu kreatinino klirensas yra 60 ml/min. arba didesnis, dozės keisti nereikia. Tokiems pacientams, be įprastinio medicininio stebėjimo, būtina dažnai tirti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujyje. Sutrikusi kepenų funkcija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Perindopril arginine/indapamide Krka vartoti draudžiama. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Vaikų populiacija Perindoprilio arginino/indapamido saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirti. Duomenų nėra. Perindopril arginine/indapamide Krka negalima vartoti vaikams ir paaugliams. Vartojimo metodas Vartoti per burną.
Specialūs įspėjimai
Specialūs įspėjimai Bendrieji įspėjimai, susiję su perindopriliu ir indapamidu: Litis Paprastai ličio vaistinių preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su kombinuotuoju perindoprilio ir indapamido vaistiniu preparatu (žr. 4.5 skyrių). Susiję su perindopriliu: Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jeigu dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskų papildai, kurių sudėtyje yra kalio Perindoprilio paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais vaistiniais preparatais, kalio papildais ar druskų papildais, kuriuose yra kalio (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija bei anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Pacientus, kuriems yra kolageno (kraujagyslių) liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido, arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, apie tai informuotų gydytoją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Renovaskulinė hipertenzija Padidėjusi hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika yra pacientams, sergantiems abipuse inkstų arterijos stenoze ar vieno funkcionuojančio inksto arterijos stenoze, jeigu jie gydomi AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti riziką didinantis veiksnys. Inkstų funkcijos pablogėjimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino koncentracijos kraujo serume pokyčiais net pacientams, sergantiems vienpuse inkstų arterijos stenoze. Padidėjęs jautrumas/angioneurozinė edema Kai kuriems pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, retais atvejais atsirado veido, galūnių, lūpų, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiai edemai pasireiškus, perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina tinkamai stebėti tol, kol išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai šalinami vartojant antihistamininių vaistinių preparatų. Su gerklų edema susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina skubiai skirti tinkamą gydymą: reikia tuoj pat po oda suleisti 0,3–0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir (arba) imtis priemonių kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti. Gauta duomenų, kad juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams. Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido angioneurozinės edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės koncentracija buvo normali. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (pilvo KT, ultragarsinio tyrimo ar operacijos) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Jeigu AKF inhibitoriumi gydomam pacientui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu (žr. 4.3 skyrių). Gydymą sakubitrilo ir valsartano deriniu draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės pavartojimo. Jeigu gydymas sakubitrilo ir valsartano deriniu sustabdomas, gydymą perindopriliu draudžiama pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės pavartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorius vartojant kartu su NEP (angl. neutral endopeptidase) inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), gali būti didesnė angioneurozinės edemos atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Dėl to prieš pradedant perindoprilio vartojančio paciento gydymą NEP inhibitoriumi (pvz., racekadotriliu), būtina atidžiai įvertinti naudą ir riziką. Vartojimas kartu su mTOR (angl. mammalian target of rapamycin) inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu): Pacientams, kurie vartoja ir mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo), gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Desensibilizuojamojo gydymo metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos Pacientams, kurie desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų) nuodais metu vartojo AKF inhibitorių, pavieniais atvejais pasireiškė užsitęsusi gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Desensibilizuojamus alergiškus pacientus AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o pacientų, kuriems taikoma imunoterapija nuodais, šiais vaistiniais preparatais gydyti nerekomenduojama. Jeigu pacientui būtinas gydymas AKF inhibitoriais ir desensibilizuojamasis gydymas, tokių reakcijų galima išvengti, jeigu AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas iki desensibilizacijos likus mažiausiai 24 valandoms. MTL aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo. Hemodialize gydomi pacientai AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos (pvz., AN69), buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės vaistinių preparatų hipertenzijai gydyti. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra laikomas būtinu, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jeigu reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Susiję su indapamidu: Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidai ir panašaus poveikio diuretikai gali sukelti hepatinę encefalopatiją (ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui), kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Tokiu atveju reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą. Jautrumas šviesai Vartojant tiazidus ir panašaus poveikio diuretikus buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu būtina vėl vartoti diuretikus, rekomenduojama apsaugoti atviras kūno vietas nuo saulės ar dirbtinių ultravioletinių spindulių. Atsargumo priemonės Susijusios su perindopriliu ir indapamidu: Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), Perindopril arginine/indapamide Krka vartoti draudžiama. Tam tikrų arterine hipertenzija sergančių pacientų, kuriems prieš pradedant gydyti aiškios inkstų pažaidos nebuvo, tačiau kurių kraujo tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti. Jį gali būti galima atnaujinti vėliau mažesnėmis dozėmis arba viena veikliąja medžiaga. Įprastinis tokių pacientų stebėjimas turi apimti dažną kalio ir kreatinino koncentracijos nustatymą: po dviejų gydymo savaičių ir vėliau kas du mėnesius, kai vartojamos stabilios dozės. Inkstų nepakankamumas dažniausiai pasireiškė pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, ar jau esant inkstų nepakankamumui, įskaitant inkstų arterijos stenozę. Vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti esant abipusei inkstų arterijos stenozei ar tik vienam funkcionuojančiam inkstui. Hipotenzija, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme Pacientams, kurių organizme trūksta natrio (ypač jeigu yra inksto arterijos stenozė), gali staigiai pasireikšti hipotenzija. Būtina nuolat stebėti, ar tokiems pacientams neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų stokos (pvz., sukeltos protarpinio viduriavimo arba vėmimo) požymių. Būtina reguliariai matuoti elektrolitų koncentraciją tokių pacientų kraujo plazmoje. Jeigu pasireiškia sunki hipotenzija, į veną gali reikėti infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jeigu pasireiškia laikina hipotenzija, gydymą tęsti galima. Kai kraujo tūris ir kraujospūdis tampa tinkami, galima pradėti gydyti arba mažesne doze, arba tik viena iš veikliųjų medžiagų. Kalio koncentracija Perindoprilio vartojimas kartu su indapamidu nuo hipokalemijos neapsaugo (ypač jeigu yra cukrinis diabetas arba inkstų nepakankamumas). Kaip ir vartojant kitokių kombinuotųjų antihipertenzinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra diuretikų, reikia reguliariai nustatinėti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Susijusios su perindopriliu: Kosulys Gauta duomenų apie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams pasireiškiantį sausą kosulį. Jis būna nuolatinis ir nutraukus minėtų vaistinių preparatų vartojimą išnyksta. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jeigu manoma, kad gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi reikalingas, galima apsvarstyti vaistinio preparato vartojimo tęsimą. Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių gydymo perindopriliu (vien juo ar kartu su kitais vaistiniais preparatais) veiksmingumas ir toleravimas nenustatyti. Arterinės hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (jeigu yra širdies nepakankamumas, skysčių ir elektrolitų trūkumas ir kt.) Pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu, labai padidėja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas, ypač jeigu organizme labai trūksta vandens ir (arba) elektrolitų (pvz., dėl druskos kiekio maiste ribojimo ar ilgalaikio gydymo diuretikais). Tokiems pacientams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, slopindami minėtą sistemą (ypač po pirmos dozės išgėrimo bei per pirmąsias dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujospūdį ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje, sukeldami funkcinį inkstų nepakankamumą. Kartais tai gali įvykti staiga, nors tai būna retai, ir pasireikšti įvairiu laiku. Tokius pacientus reikia pradėti gydyti mažesne doze ir ją didinti palaipsniui. Senyvi žmonės Prieš gydymą būtina ištirti senyvų žmonių inkstų funkciją ir nustatyti kalio koncentraciją. Kad neatsirastų staigios hipotenzijos, pradinę dozę reikia laipsniškai koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją, ypač jeigu paciento organizme trūksta vandens ir elektrolitų. Aterosklerozė Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, tačiau ypač atsargiai būtina gydyti išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančius pacientus. Jiems pradinė dozė turi būti maža. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gali būti naudingas. Jeigu Perindopril arginine/indapamide Krka skiriamas pacientui, kuriam yra arba įtariama, kad yra inksto arterijos stenozė, pacientą būtina pradėti gydyti ligoninėje, skirti mažą dozę bei stebėti inkstų funkciją ir kalio koncentraciją kraujyje, kadangi kai kuriems tokiems pacientams atsiranda funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris vaistinio preparato vartojimą nutraukus išnyksta. Širdies nepakankamumas, sunkus širdies nepakankamumas Pacientus, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (IV funkcinės klasės), gydyti būtina pradėti atidžiai stebint medikui ir mažesne pradine doze, todėl perindoprilio argininas/indapamidas pradiniam gydymui netinka. Jeigu pacientas serga hipertenzija, jo vainikinė kraujotaka yra nepakankama ir jis gydomas beta adrenoreceptorių blokatoriais, jų vartojimo nereikia nutraukti: AKF inhibitorių reikia skirti vartoti kartu su beta adrenoreceptorių blokatoriumi. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (savaiminis polinkis atsirasti didelei kalio koncentracijai), gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, anksčiau gydytiems geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto arba insulinu, reikia dažnai tirti gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Etniniai skirtumai Perindoprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas. Operacija, anestezija Anestezijos metu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams gali pasireikšti hipotenzija, ypač tuo atveju, jeigu anestezija sukeliama kraujospūdį mažinti galinčiu vaistiniu preparatu. Dėl to, jeigu įmanoma, ilgai veikiančių angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., perindoprilio, vartojimą reikia nutraukti iki operacijos likus vienai parai. Aortos arba dviburio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Jeigu yra kraujo nutekėjimo iš kairiojo skilvelio obstrukcija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti atitinkamai prižiūrimi medikų (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant ir perindoprilį, pasireiškė kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kitos būklės, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai ar druskų pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, bei kiti vaistiniai preparatai, galintys padidinti kalio koncentraciją kraujo serume (pvz., heparino preparatai, kotrimoksazolas, kuris dar vadinamas trimetoprimu/sulfametoksazolu, kiti AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių antagonistai, 3 g ir didesnės acetilsalicilo rūgšties paros dozės, neselektyvaus poveikio nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), imuninę sistemą slopinantys vaistiniai preparatai (pvz., ciklosporinas ar takrolimuzas), trimetoprimas). Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskos papildų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas gali sukelti reikšmingą kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Jeigu manoma, kad paminėtus vaistinius preparatus vartoti kartu būtina, būtina imtis atsargumo priemonių ir dažnai matuoti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Susijusios su indapamidu: Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio koncentracija Natrio koncentracija turi būti išmatuota prieš pradedant gydymą ir po to tikrinama reguliariai. Natrio koncentracijos sumažėjimas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų, todėl būtina reguliariai ją matuoti. Dažnesni tyrimai reikalingi senyviems ir kepenų ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Gydant bet kuriais diuretikais gali pasireikšti hiponatremija, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Dėl kartu prarastų chlorido jonų gali pasireikšti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: toks poveikis pasireiškia nedažnai ir būna nestiprus. Kalio koncentracija Kalio netekimo ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus, yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo riziką reikia panaikinti kai kurių didelės rizikos grupių pacientams: senyviems ir (arba) blogos mitybos asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra gydomi keliais vaistiniais preparatais, pacientams, sergantiems kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikine širdies liga ar širdies nepakankamumu. Tokiais atvejais hipokalemija sustiprina širdies glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pasireiškimo riziką. Rizikos grupei priklauso ir pacientai, kurių yra ilgas QT intervalas (įgimtas ar jatrogeninis). Hipokalemija, kaip ir bradikardija, gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač polimorfinę skilvelinę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina. Visais šiais atvejais reikia dažniau tirti kalio koncentraciją. Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujo plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją savaitę nuo gydymo pradžios. Jeigu kalio koncentracija yra maža, ją reikia koreguoti. Hipokalemija kartu su maža magnio koncentracija kraujo serume gali nereaguoti į gydymą, kol nekoreguojama magnio koncentracija kraujo serume. Magnio koncentracija kraujo plazmoje Tiazidiniai ir panašaus poveikio diuretikai, įskaitant indapamidą, gali didinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Gerokai padidėjęs kalcio kiekis gali būti susijęs su nediagnozuota hiperparatiroze. Tokiais atvejais prieš priešskydinės liaukos funkcijos tyrimą gydymą reikia nutraukti. Gliukozės koncentracija kraujyje Būtina stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač jeigu kalio koncentracija kraujyje yra maža. Šlapimo rūgštis Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius. Inkstų funkcija ir diuretikai Visiškas tiazidinių ir panašaus poveikio diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija suaugusių žmonių kraujo plazmoje mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė: Clcr = (140 – amžius) x kūno svoris / 0,814 x kreatinino koncentracija kraujo plazmoje (amžius metais, kūno svoris kilogramais, kreatinino koncentracija kraujo plazmoje mikromoliais/l). Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl gali didėti šlapalo bei kreatinino koncentracija kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jeigu inkstų funkcijos sutrikimas jau buvo, jis gali pasunkėti. Sportininkai Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idosinkrazinę reakciją, dėl kurios pasireiškia skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, laikina miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Galimi simptomai yra staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, jie paprastai pasireiškia po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydant ūminės uždaro kampo glaukomos, galimas apakimas visam laikui. Gydant, pirmiausia reikia kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfonamidams arba penicilinui. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t. y. jis beveik neturi reikšmės.
Nepageidaujamas poveikis
Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą bei mažina indapamido sukeliamą kalio netekimą. Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra: vartojant perindoprilio: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, skonio pojūčio sutrikimas, regos sutrikimas, svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, išbėrimas, raumenų spazmai, astenija; vartojant indapamido: hipokalemija, padidėjusio jautrumo reakcijos (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas bei makulopapulinį bėrimą. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateiktos nepageidaujamos reakcijos buvo užfiksuotos klinikinių tyrimų metu ir (arba) poregistraciniu laikotarpiu. Gydymo metu galinčio pasireikšti nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas* | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri išnyksta nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas* | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas* | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regos sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Matomo vaizdo neryškumas | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas* | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Polimorfinė skilvelinė tachikardija (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | - Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Retas | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis išbėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas* | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės paūmėjimas | Retas* | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas* | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas* | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija/oligurija | Retas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Retas | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos disfunkcija | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Griuvimas | Nedažnas* | - * Nepageidaujamų reiškinių, duomenys apie kuriuos gauti spontaniniais pranešimais, dažnis apskaičiuotas remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. II ir III fazės tyrimų metu lyginant indapamido 1,5 mg ir 2,5 mg dozes, kalio koncentracijos kraujo plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį: Indapamidas 1,5 mg. Po 4–6 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l) buvo 10 % pacientų, < 3,2 mmol/l − 4 % pacientų. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. Indapamidas 2,5 mg. Po 4–6 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l) buvo 25 % pacientų, < 3,2 mmol/l − 10 % pacientų. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).
Gali padėti sergant
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS