Perindopril arginine Krka

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, bet kuriam kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Ankstesnio AKF inhibitorių vartojimo metu buvusi angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių). Įgimta arba idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), Perindopril arginine Krka negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Perindopril arginine Krka negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio pasireiškia kraujo sąveika su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas Dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į paciento būklę (žr. 4.4 skyrių) ir kraujospūdžio atsaką. Arterinė hipertenzija Galima gydyti vien perindopriliu arba kartu su kitų klasių antihipertenziniais vaistiniais preparatais (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Rekomenduojama pradinė dozė yra 5 mg, ji geriama kartą per parą, ryte. Pacientams, kurių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas labai padidėjęs, ypač tuo atveju, jeigu yra renovaskulinė hipertenzija, širdies dekompensacija, druskų ir (arba) skysčių trūkumas ar sunki hipertenzija, pradinė dozė gali labai sumažinti kraujospūdį. Tokius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti 2,5 mg paros doze, prižiūrint gydytojui. Po mėnesio gydymo dozę galima padidinti ir skirti vartoti po 10 mg kartą per parą. Pradėjus gydyti perindopriliu, gali pasireikšti simptominė hipotenzija; didesnė jos rizika yra pacientams, kurie derinyje vartoja diuretikų. Rekomenduojama tokius pacientus pradėti gydyti atsargiai, kadangi jų organizme gali trūkti skysčių ir (arba) druskų. Likus 2-3 dienoms iki gydymo perindopriliu pradžios, diuretikų vartojimą rekomenduojama, jeigu įmanoma, nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Jeigu hipertenzija sergančiam pacientui diuretikų vartojimo nutraukti negalima, reikia pradėti gydyti 2,5 mg perindoprilio paros doze, o gydymo metu reikia stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį kraujo serume. Tolesnė perindoprilio dozė nustatoma atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją. Prireikus gydymą diuretikais galima atnaujinti. Senyvus pacientus reikia pradėti gydyti 2,5 mg paros doze. Po mėnesio, jei reikia, dozę galima palaipsniui didinti iki 5 mg, vėliau  iki 10 mg, atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. toliau esančią lentelę). Simptominis širdies nepakankamumas Pradėti gydyti perindopriliu, kurio paprastai vartojama kartu su organizme kalio nesulaikančiais diuretikais arba (ir) digoksinu ir (arba) beta adrenoblokatoriais, rekomenduojama atidžiai prižiūrint gydytojui. Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 2,5 mg, ji geriama ryte. Tokią dozę, jeigu pacientas ją toleruoja, po 2 savaičių galima didinti iki 5 mg kartą per parą. Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į klinikinę paciento reakciją. Pacientus, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu arba yra didelės rizikos (sutrikusi inkstų funkcija, yra polinkis į elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, derinyje vartojama diuretikų ir (arba) kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų), šiuo vaistiniu preparatu reikia pradėti gydyti atidžiai prižiūrint (žr. 4.4 skyrių). Jeigu yra didelė simptominės hipotenzijos pasireiškimo rizika, pvz., su hiponatremija susijęs arba nesusijęs druskų trūkumas, hipovolemija arba taikytas gydymas stiprų diurezinį poveikį sukeliančiais diuretikais, prieš gydymą perindopriliu minėtas būkles reikia, jeigu įmanoma, pašalinti. Prieš gydymą perindopriliu ir jo metu reikia atidžiai stebėti tokių pacientų kraujospūdį, inkstų funkciją ir kalio kiekį kraujo serume (žr. 4.4 skyrių). Stabili išeminė širdies liga Pirmąsias dvi savaites reikia kartą per parą vartoti 5 mg perindoprilio dozę. Vėliau ją galima didinti iki 10 mg kartą per parą, atsižvelgiant į inkstų funkciją (jeigu pacientas 5 mg dozę gerai toleruoja). Senyviems pacientams pirmą savaitę reikia kartą per parą gerti 2,5 mg dozę, kitą savaitę  kartą per parą 5 mg dozę, po to kartą per parą vartojamą paros dozę galima didinti iki 10 mg, atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. 1 lentelę „Dozės koregavimas, jei inkstų funkcija sutrikusi“). Dozę galima didinti tik tiems pacientams, kurie vartojamą mažesnę dozę toleruoja gerai. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozė nustatoma atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Dozės koregavimas, jei inkstų funkcija sutrikusi Kreatinino klirensas (ml/min.) | Rekomenduojama dozė ClCr ≥ 60 | 5 mg per parą 30 < ClCr < 60 | 2,5 mg per parą 15 < ClCr < 30 | 2,5 mg kas antrą parą Hemodializuojami pacientai*, ClCr < 15 | 2,5 mg dializės dieną * Perindoprilato dializės klirensas yra 70 ml/min. Hemodializuojamiemspacientams vaistinio preparato dozę reikia gerti po dializės. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Perindoprilio saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Dėl to vaikams ir paaugliams šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną Perindoprilio rekomenduojama gerti kartą per parą, ryte, prieš valgį.

Stabili išeminė širdies liga Jeigu pirmąjį gydymo perindopriliu mėnesį pasireiškia nestabiliosios krūtinės anginos priepuolis (sunkus ar nesunkus), prieš tęsiant gydymą, reikia atidžiai įvertinti naudos ir rizikos santykį. Hipotenzija AKF inhibitoriai gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą. Jeigu arterinė hipertenzija nekomplikuota, simptominė hipotenzija pasireiškia retai. Ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, druskos kiekio ribojimo maiste, dializės, viduriavimo ar vėmimo, arba kurie serga sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominė hipotenzija pasireiškė pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, tiek susijusiu su inkstų funkcijos sutrikimu, tiek su juo nesusijusiu. Ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurie serga sunkesniu širdies nepakankamumu, kurį rodo didelės kilpinių diuretikų dozės vartojimas, hiponatremija ar inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientai, kuriems yra didesnė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo pradžioje ir didinant dozę turi būti atidžiai stebimi (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Panašių atsargumo priemonių būtina laikytis ir gydant išemine širdies arba smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus, kuriems labai sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti miokardo infarktą arba smegenų kraujotakos sutrikimą. Pasireiškus hipotenzijai, pacientą reikia paguldyti ant nugaros, ir, jei reikia, į veną lašinti natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo. Jei pasireiškia laikina hipotenzija, perindoprilio vartojimą galima tęsti: paprastai tolesnių dozių vartojimas po to, kaip padidinus kraujo tūrį kraujospūdis tampa normalus, problemų nesukelia. Kai kuriems staziniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis yra normalus arba sumažėjęs, perindoprilis sisteminį kraujospūdį gali papildomai sumažinti. Toks poveikis yra tikėtinas, dėl to gydymo paprastai nutraukti nereikia. Jeigu hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti mažinti perindoprilio dozę arba nutraukti jo vartojimą. Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Jeigu yra mitralinio vožtuvo stenozė arba kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija, pvz., aortos stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija, perindopriliu, kaip ir kitokiais AKF inhibitoriais, reikia gydyti atsargiai. Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas < 60 ml/min.), pradinę perindoprilio dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 4.2 skyrių), o tolesnė dozė nustatoma atsižvelgiant į paciento atsaką į gydymą. Tokių pacientų įprastinės medicininės priežiūros dalis yra periodinis kalio ir kreatinino kiekio stebėjimas (žr. 4.8 skyrių). Dėl hipotenzijos, pasireiškusios pradėjus gydyti AKF inhibitoriais, gali dar labiau pablogėti simptominiu širdies nepakankamumu sergančių pacientų inkstų funkcija. Pranešta apie ūminio inkstų nepakankamumo, kuris paprastai buvo laikinas, atvejus esant tokiai situacijai. Gydant AKF inhibitoriais, kai kuriems pacientams, kuriems buvo abiejų inkstų (arba vienintelio inksto) arterijų stenozė, padidėjo šlapalo kiekis kraujyje ir kreatinino kiekis kraujo serume, toks poveikis gydymą nutraukus paprastai išnykdavo. Toks poveikis labiausiai tikėtinas inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Pacientams, sergantiems ir renovaskuline hipertenzija, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo pasireiškimo rizika yra didesnė. Tokius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti atidžiai prižiūrint gydytojui ir maža doze, kurią reikia didinti atsargiai. Diuretikai gali skatinti minėto poveikio pasireiškimą, todėl reikia nutraukti jų vartojimą ir pirmąsias gydymo perindopriliu savaites stebėti inkstų funkciją. Kai kuriems perindoprilio, ypač kartu su diuretikais, vartojusiems arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kurie prieš gydymą akivaizdžia inkstų kraujagyslių liga nesirgo, padidėjo šlapalo kiekis kraujyje ir kreatinino kiekis kraujo serume. Toks poveikis paprastai būna nedidelis ir laikinas. Tokio poveikio rizika yra didesnė pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti. Gali prireikti mažinti diuretiko ir (arba) perindoprilio dozę ir (arba) nutraukti vartojimą. Hemodializuojami pacientai AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos, buvo pranešta apie anafilaktoidinių reakcijų atvejus. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinių vaistinių preparatų. Inkstų persodinimas Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo perindopriliu patirties nėra. Renovaskulinė hipertenzija AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo pasireiškimo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali pablogėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino kiekio kraujo serume pokyčiams, net kai yra vieno inksto arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas / angioneurozinė edema Retais atvejais pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, balso klosčių ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina pradėti tinkamai stebėti ir stebėjimą tęsti iki tol, kol visiškai išnyks simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnyksta savaime, simptomai buvo sėkmingai malšinami vartojant antihistamininių vaistinių preparatų. Su gerklų edema susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, balso klostės ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina skubiai skirti tinkamą gydymą. Gali reikėti suleisti adrenaliną ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Tokiam pacientui būtina atidi gydytojo priežiūra tol, kol visiškai išnyks visi simptomai. Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). AKF inhibitoriais gydomiems pacientams retai buvo pranešta apie žarnų angioneurozinės edemos atvejus. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido angioneurozinės edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės kiekis buvo normalus. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (įskaitant pilvo kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą ar operaciją) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Jei AKF inhibitoriumi gydomam pacientui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu (žr. 4.3 skyrių). Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės pavartojimo. Jei gydymas sakubitrilo ir valsartano deriniu nutraukiamas, gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės pavartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorius vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitorių. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokių reakcijų nepasireikšdavo. Anafilaktoidinės reakcijos atliekant desensibilizaciją AKF inhibitorių vartojantiems pacientams desensibilizacijos (pvz., plėviasparnių vabzdžių nuodais) metu buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų. AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokia reakcija minėtiems pacientams nepasireikšdavo, tačiau vartojimą netyčia atnaujinus, ji vėl pasikartodavo. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti atitinkamai prižiūrimi medikų (žr. 4.8 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Pacientus, kuriems yra kolageninė kraujagyslių liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, apie tai informuotų gydytoją. Rasė AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams, palyginti su nejuodaodžiais, angioneurozinę edemą sukelia dažniau. Perindoprilis, kaip ir kiti AKF inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas. Kosulys Vartojant AKF inhibitorių, gali atsirasti kosulys. Paprastai jis būna neproduktyvus, nuolatinis ir išnyksta gydymą nutraukus. Nustatant kosulio priežastį reikia turėti omenyje, kad jį galėjo sukelti AKF inhibitoriai. Operacija, anestezija Jeigu atliekama didelė operacija arba anestezijos metu vartojama kraujospūdį mažinančių vaistinių preparatų, perindoprilis gali blokuoti angiotenzino II atsiradimą, vykstantį dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Likus parai iki operacijos, perindoprilio vartojimą reikia nutraukti. Dėl minėtos priežasties pasireiškusią hipotenziją galima pašalinti padindinus kraujo tūrį. Hiperkalemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydytiems pacientams buvo kalio kiekio kraujo serume padidėjimo atvejų. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, toks poveikis paprastai nebūna reikšmingas. Hiperkalemijos pasireiškimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, arba kiti kalio kiekį kraujo serume didinantys vaistiniai preparatai (pvz., heparinas, kotrimoksazolas, dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu), ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio kiekis kraujo serume, ypač jei inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkią, kartais mirtiną aritmiją. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei būtina stebėti kalio kiekį kraujo serume bei inkstų funkciją. Jei manoma, kad reikia kartu vartoti paminėtų vaistinių preparatų, jų reikia skirti atsargiai bei reikia dažnai tirti kalio kiekį kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Cukriniu diabetu sergantys pacientai Pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį reikia atidžiai stebėti pacientų, kurie serga cukriniu diabetu, vartojančių geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto arba insulino, glikemiją (žr. 4.5 skyrių). Litis Paprastai ličio vaistinių preparatų vartoti kartu su perindopriliu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai ar druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio Perindoprilio vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais, kalio papildais ar druskų pakaitalais, kuriuose yra kalio, paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos pablogėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Saugumo duomenų santrauka Perindoprilio saugumo duomenys atitinka AKF inhibitorių saugumo duomenis. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, pranešti klinikinių tyrimų metu ir pastebėti vartojant perindoprilio, yra svaigulys, galvos skausmas, parestezijos, svaigimas (vertigo), regėjimo sutrikimai, ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, disgeuzija, dispepsija, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, išbėrimas, raumenų mėšlungis ir astenija. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau nurodytas nepageidaujamas poveikis buvo pastebėtas klinikinių tyrimų metu ir (arba) po perindoprilio pateikimo į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Eozinofilija | Nedažnas* | Nedažnas* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė ar pancitopenija | Agranulocitozė ar pancitopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemoglobino rodmens sumažėjimas ir hematokrito rodmens sumažėjimas | Hemoglobino rodmens sumažėjimas ir hematokrito rodmens sumažėjimas | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija / neutropenija | Leukopenija / neutropenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija pacientams, turintiems paveldėtą gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės stoką (žr. 4.4 skyrių) | Hemolizinė anemija pacientams, turintiems paveldėtą gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės stoką (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija | Trombocitopenija | Labai retas | Labai retas Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | Nedažnas* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, išnykstanti nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.4 skyrių) | Hiperkalemija, išnykstanti nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Nedažnas* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija | Hiponatremija | Nedažnas* | Nedažnas* Psichikos sutrikimai | Nuotaikos sutrikimai | Nuotaikos sutrikimai | Nedažnas | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Miego sutrikimai | Nedažnas | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Depresija | Depresija | Nedažnas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Svaigulys | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Parestezija | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Somnolencija | Nedažnas* | Nedažnas* Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Apalpimas | Nedažnas* | Nedažnas* Nervų sistemos sutrikimai | Sumišimas | Sumišimas | Labai retas | Labai retas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimai | Regėjimo sutrikimai | Dažnas | Dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | Dažnas Širdies sutrikimai | Širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos) | Širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos) | Nedažnas* | Nedažnas* Širdies sutrikimai | Tachikardija | Tachikardija | Nedažnas* | Nedažnas* Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Aritmija | Aritmija | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis dėl per daug sumažėjusio kraujospūdžio didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis dėl per daug sumažėjusio kraujospūdžio didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) | Dažnas | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Vaskulitas | Nedažnas* | Nedažnas* Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Paraudimas | Retas | Retas Kraujagyslių sutrikimai | Insultas, gali būti antrinis dėl per daug sumažėjusio kraujospūdžio didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Insultas, gali būti antrinis dėl per daug sumažėjusio kraujospūdžio didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | Kosulys | Dažnas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dusulys | Dažnas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Bronchų spazmas | Nedažnas | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | Labai retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Rinitas | Rinitas | Labai retas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Pilvo skausmas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Viduriavimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Disgeuzija (pakitęs skonio pojūtis) | Disgeuzija (pakitęs skonio pojūtis) | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dispepsija | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Pykinimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Vėmimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas, pažeidžiantis kepenų ląsteles arba cholestazinis (žr. 4.4 skyrių) | Hepatitas, pažeidžiantis kepenų ląsteles arba cholestazinis (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Niežėjimas | Dažnas | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Išbėrimas | Dažnas | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso klosčių ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso klosčių ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | Nedažnas* | Nedažnas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Pemfigoidas | Nedažnas* | Nedažnas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjęs prakaitavimas | Padidėjęs prakaitavimas | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės pasunkėjimas | Psoriazės pasunkėjimas | Retas * | Retas * Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Daugiaformė eritema | Labai retas | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų mėšlungis | Raumenų mėšlungis | Dažnas | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Sąnarių skausmas | Nedažnas* | Nedažnas* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų skausmas | Raumenų skausmas | Nedažnas* | Nedažnas* Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Ūminis inkstų nepakankamumas | Retas | Retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Anurija / oligurija | Retas | Retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Astenija | Dažnas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Negalavimas | Negalavimas | Nedažnas* | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Periferinė edema | Nedažnas* | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Karščiavimas | Nedažnas* | Nedažnas* Tyrimai | Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje | Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje | Nedažnas* | Nedažnas* Tyrimai | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje | Nedažnas* | Nedažnas* Tyrimai | Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje | Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje | Retas | Retas Tyrimai | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas | Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas | Retas | Retas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Kritimas | Nedažnas* * Dažnis apskaičiuotas pagal klinikinių tyrimų duomenis, vertinant nepageidaujamas reakcijas, apie kurias pranešta spontaniniais pranešimais Klinikiniai tyrimai EUROPA tyrimo atsitiktinių imčių sudarymo laikotarpiu buvo registruojami tik sunkūs nepageidaujami reiškiniai. Keliems pacientams atsirado sunkių nepageidaujamų reiškinių: 16 (0,3 %) iš 6 122 gydytų perindopriliu ir 12 (0,2 %) iš 6 107 pacientų, kuriems buvo skiriama placebo. 6 perindopriliu gydytiems pacientams buvo nustatyta hipotenzija, 3 – angioneurozinė edema, o 1 pacientui – staigus širdies sustojimas. Dėl kosulio, hipotenzijos ar kitokio vaistinio preparato netoleravimo iš tyrimo buvo pašalinta daugiau pacientų, gydytų perindopriliu (6,0 %, n=366), negu vartojusių placebo (2,1 %, n=129). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).