Perindopril/Indapamide Teva

Susijusios su perindopriliu Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriam kitam AKF inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės [Quincke] edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Perindopril/Indapamide Teva negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). vartojimas kartu su sakubitrilio / valsartano deriniu. Cilazaprilio galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (taip pat žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Susijusios su indapamidu Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriam kitam sulfonamidui. Sunkus ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min.). Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Paprastai indapamido nerekomenduojama vartoti kartu su ne antiaritminiais vaistiniais preparatais, kurie sukelia torsades de pointes (žr. 4.5 skyrių). Žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių). Susijusios su Perindopril/Indapamide Teva Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Dėl gydymo patirties stokos Perindopril/Indapamide Teva negalima vartoti: pacientams, kuriems atliekamos dializės; pacientams, kurie serga negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Viena Perindopril/Indapamide Teva 10 mg/2,5 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per parą, ją geriau išgerti ryte prieš valgį. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Senyvų pacientų kreatinino klirensą reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Senyvus pacientus galima gydyti, jeigu jų inkstų funkcija yra normali, ir jiems reikia įvertinti kraujospūdžio atsaką. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių) Esant sunkiam ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu negalima. Gydymo šiuo vaistu metu reikia dažnai tirti kreatinino ir kalio kiekį kraujyje. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, vartoti šio vaisto negalima. Esant vidutiniam kepenų funkcijos sutrikimui, dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Perindopril/Indapamide Teva saugumas ir veiksmingumas vaikų populiacijoje dar neištirti, duomenų nėra. Perindopril/Indapamide Teva vaikams ir paaugliams skirti negalima. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Specialūs įspėjimai Bendrieji įspėjimai, susiję su perindopriliu ir indapamidu Litis Ličio preparatų paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu (žr. 4.5 skyrių). Susiję su perindopriliu Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Jeigu dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Kalį tausojantys diuretikai, kalio papildai arba kalio turintys druskų pakaitalai Paprastai nerekomenduojama kartu skirti perindoprilio ir kalį tausojančių diuretikų bei kalio papildų arba kalio turinčių druskų pakaitalų (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Pranešama, kad pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, pasireiškė neutropenijos, agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Neutropenija retai pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Ypač atsargiai perindoprilį reikia skirti vartoti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu arba prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų išsivystė sunkios infekcijos, kurios keletu atvejų nepasidavė intensyviam gydymui antibiotikais. Tokiems pacientams paskyrus vartoti perindoprilį, reikia periodiškai tirti leukocitų skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz.: gerklės skausmą, karščiavimą) (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Renovaskulinė hipertenzija Padidėjusi hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika atsiranda, kai pacientas, kuriam nustatyta abipusė inkstų arterijos stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, gydomas AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti vienas iš veiksnių. Inkstų funkcija gali pablogėti, tik nedaug pasikeitus kreatinino koncentracijai serume, net pacientams, kuriems nustatyta vienos pusės inkstų arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso aparato ir (ar) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydomiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį (žr. 4.8 skyrių). Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais vaistiniais preparatais. Tokiais atvejais reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos. Aprašytais atvejais veido ir lūpų patinimas dažniausiai praeidavo negydomas, nors antihistamininiai preparatai padėjo palengvinti simptomus. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Liežuvio, balso aparato ar gerklų edema gali užspausti kvėpavimo takus, todėl tokiu atveju tinkamai gydant reikia skubiai suleisti po oda 1:1000 (0,3–0,5 ml) adrenalino tirpalo ir imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti. Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, angioneurozinė edema išsivysto dažniau negu nejuodaodžiams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali išsivystyti gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais išsivystydavo žarnų angioneurozinė edema. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai angioneurozinės veido edemos nebuvo, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema buvo diagnozuojama atliekant pilvo srities kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo, nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmų priežastį pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioedemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilio ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilio ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės cilazaprilio dozės. Gydymo cilazapriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilio ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar vildagliptinu gali padidinti angioedemos pavojų (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar vildagliptino skirti reikia atsargiai. Anafilaktoidinė reakcija desensibilizuojamojo gydymo metu Pranešama apie pavienius atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, desensibilizuojamojo gydymo bičių ar vapsvų nuodais metu pasireiškė ilgai trunkanti gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. AKF inhibitorius turi atsargiai vartoti alergiški pacientai, gydomi desensibilizacija, ir nevartoti tie, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją nevartos AKF inhibitorių mažiausiai 24 val. Anafilaktoidinė reakcija MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant kiekvieną aferezės procedūrą. Hemodializuojami pacientai Gauta pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su aukšto pralaidumo membranomis (pvz., AN 69). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba kitus vaistus nuo hipertenzijos. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriumi negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Susiję su indapamidu Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai, ypač esant elektrolitų disbalansui, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sukelti kepenų encefalopatiją, kuri gali progresuoti į kepenų komą. Jei taip įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti diuretikų vartojimą. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidinius diuretikus pasitaikė padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad diuretikų vartojimą reikia atnaujinti, rekomenduojama atviras kūno vietas apsaugoti nuo saulės ar dirbtinių ultravioletinių spindulių. Atsargumo priemonės Susijusios su perindopriliu ir indapamidu Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra < 60 ml/min.), gydymas yra kontraindikuotinas. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą nėra aiškios inkstų pažaidos, tačiau inkstų funkcijos tyrimai rodo inkstų nepakankamumą, gydymą reikia nutraukti ir jį atnaujinti galima arba skiriant mažesnę šio vaistinio preparato dozę, arba skiriant tik vieną vaistinio preparato sudėtyje esančią veikliąją medžiagą. Įprasto tokių pacientų stebėjimo metu reikia dažnai tirti kalio ir kreatinino koncentracijas po dviejų gydymo savaičių, o vėliau terapinio stabilumo laikotarpiu kas du mėnesius. Inkstų nepakankamumas dažniausiai pasireiškė pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų nepakankamumu, įskaitant inksto arterijos stenozę. Vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti abipusės arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozės atveju. Hipotenzija, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme Jeigu prieš pradedant gydymą organizme trūksta natrio (ypač asmenims, kuriems yra inksto arterijos stenozė), kyla staigios hipotenzijos atsiradimo rizika. Todėl reikia sistemingai stebėti, ar tokiems pacientams neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų trūkumo, kuris gali pasireikšti dėl viduriavimo arba vėmimo epizodų, požymių. Reikia reguliariai stebėti elektrolitų koncentraciją kraujo plazmoje. Dėl žymios hipotenzijos tokiems pacientams gali prireikti izotoninio natrio chlorido tirpalo infuzijos į veną. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tolimesniam gydymui. Kai kraujo tūris ir kraujospūdis normalizuojasi, gydymą galima atnaujinti skiriant vartoti mažesnę dozę arba tik vieną iš vaistinio preparato sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų. Kalio koncentracija Perindoprilio vartojimas kartu su indapamidu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypač cukriniu diabetu arba inkstų nepakankamumu sergančių pacientų. Kaip ir kitokių sudėtinių antihipertenzinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra diuretikų, vartojimo atvejais, reikia reguliariai matuoti kalio koncentracijas kraujo plazmoje. Susijusios su perindopriliu Kosulys Pranešta apie vartojant AKF inhibitorius pasireiškusį sausą kosulį. Jis pasižymi pastovumu ir išnyksta nutraukus gydymą. Reikia prisiminti, kad šio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jeigu manoma, kad vis tiek geriausia gydyti AKF inhibitoriumi, apsvarsčius galima pratęsti vaistinio preparato vartojimą. Vaikų populiacija Vieno perindoprilio arba vartojamo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir toleravimas vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas. Arterinės hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (širdies nepakankamumo, skysčių ir elektrolitų trūkumo ir kitais atvejais) Pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, inkstų arterijos stenozės, stazinis širdies nepakankamumo arba kepenų cirozės su edema ir ascitu atveju labai suaktyvėja renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, ypač kai organizme labai trūksta vandens ir (arba) elektrolitų (dėl druskos kiekio ribojimo maiste arba ilgalaikio gydymo diuretikais). Slopindami šią sistemą (ypač po pirmosios dozės pavartojimo ir pirmosiomis dviem gydymo savaitėmis), AKF inhibitoriai gali staigiai sumažinti kraujospūdį ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje; tai rodo inkstų nepakankamumą. Kartais, nors ir retai, jis gali prasidėti staigiai; sutrikimo pradžios laikas gali būti įvairus. Tokiais atvejais gydymą reikia pradėti vartojant mažesnę dozę ir ją didinti palaipsniui. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą, reikia ištirti inkstų funkciją ir nustatyti kalio koncentraciją. Kad staiga nepasireikštų hipotenzija, pradinę dozę reikia palaipsniui keisti, atsižvelgiant į kraujospūdžio atsaką, ypač vandens ir elektrolitų trūkumo atvejais. Ateroskleroze sergantys pacientai Hipotenzijos rizika būdinga visiems, bet ypač atsargiai turi būti gydomi išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu sergantys pacientai. Jiems gydymo pradžioje reikia vartoti mažą dozę. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos atveju taikoma revaskuliarizacija. Vis dėlto renovaskuline hipertenzija sergantiems pacientams, kurie laukia koreguojamosios chirurginės operacijos arba kuriems tokią chirurginę operaciją atlikti neįmanoma, gali būti naudingas gydymas AKF inhibitoriais. Gydymas Perindopril/Indapamid Teva netinka pacientams, kuriems yra diagnozuota arba įtariama inksto arterijos stenozė, nes gydymas turi būti pradėtas ligoninėje vartojant mažesnę dozę už tą, kuri yra Perindopril/Indapamide Teva tabletėje. Širdies nepakankamumas arba sunkus širdies nepakankamumas Pacientų, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (IV funkcinės klasės), gydymas Perindopril/Indapamide Teva 10 mg/2,5 mg netinka, nes gydymą reikia pradėti skiriant vartoti mažą pradinę dozę atidžiai prižiūrint medicinos personalui. Hipertenzija sergančių pacientų, kurių širdies vainikinė kraujotaka yra nepakankama, gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti negalima: AKF inhibitorius skiriamas vartoti kartu su beta adrenoreceptorių blokatoriumi. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Cukriniu diabetu sergančių pacientų (spontaninė tendencija kalio koncentracijos kraujyje padidėjimui), gydymas Perindopril/Indapamide Teva netinka, nes jį reikia pradėti skiriant vartoti mažą pradinę dozę atidžiai prižiūrint medicinos personalui. Reikia atidžiai stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurie buvo gydyti geriamaisiais antidiabetiniais vaistiniais preparatais arba insulinu, gliukozės koncentraciją, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Etniniai skirtumai Perindoprilis, kaip ir kitokie AKF fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau nei nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje dažnai būna maža renino koncentracija. Chirurginė operacija, anestezija AKF inhibitoriai gali sukelti hipotenziją anestezijos metu, ypač kai vartojamas kraujospūdį mažinantis anesteziją sukeliantis vaistinis preparatas. Todėl rekomenduojama, jeigu įmanoma, gydymą tokiu ilgai veikiančiu AKF inhibitoriumi kaip perindoprilis nutraukti likus vienai parai iki chirurginės operacijos. Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorius reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra kliūtis kraujo tekėjimui iš kairiojo skilvelio. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai suaktyvėja kepenų fermentai, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti tinkamai stebimi medicinos personalo (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, buvo pastebėtas kalio koncentracijos serume padidėjimas. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes slopina aldosterono išsiskyrimą. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali, poveikis paprastai nėra reikšmingas. Hiperkalemijos išsivystymo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, gretutiniai reiškiniai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, arba kiti vaistiniai preparatai, susiję su kalio koncentracijos serume padidėjimu (pvz., heparinai, kotrimoksazolas, taip pat žinomas kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas, kiti AKF inhibitoriai, angiotenzino inhibitoriai, -II receptorių antagonistai, acetilsalicilo rūgštis 3 g per parą, COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs NVNU, imunosupresantai, tokie kaip ciklosporinas arba takrolimuzas, trimetoprimas) ir ypač aldosterono antagonistai arba angiotenzino receptorių blokatoriai. Kalio papildų, kalį tausojančių diuretikų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartojimas, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali labai padidinti kalio kiekį serume. Hiperkalemija gali sukelti rimtų, kartais mirtinų aritmijų. Kalį tausojančius diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių AKF inhibitoriais gydomiems pacientams turi būti vartojami atsargiai, matuojant kalio koncentraciją serume ir sekant inkstų funkciją. Jei manoma, kad minėtų vaistinių preparatų vartojimas kartu yra tinkamas, jų turi būti skiriama atsargiai, dažnai matuojant kalio koncentracijas serume (žr. 4.5 skyrių).. Susijusios su indapamidu Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio koncentracija Ją reikia išmatuoti prieš gydymą ir reguliariai kontroliuoti gydymo metu. Iš pradžių simptomų gali ir nebūti, todėl ypač svarbu reguliariai tirti natrio koncentraciją. Tyrimus reikia kartoti dažniau senyviems ir ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Bet koks gydymas diuretikais gali sukelti hiponatremiją, kurios pasekmės kartais gali būti labai sunkios. Hiponatremijos ir hipovolemijos derinys gali sukelti dehidraciją ir ortostatinę hipotenziją. Jeigu kartu netenkama chloro jonų, tai gali sukelti antrinę kompensacinę metabolinę alkalozę: šis poveikis pasireiškia nedažnai ir nebūna intensyvus. Kalio koncentracija Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, pasireiškiantis hipokalemija. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Buvo pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia sunkios hipokalemijos kontekste. Kalio koncentracijos sumažėjimo rizikos (< 3,4 mmol/l) profilaktika būtina kai kuriems didelės rizikos grupių pacientams, pavyzdžiui, senyviems ir (arba) nusilpusiems asmenims, nesvarbu, ar jie vartoja daug vaistinių preparatų, sergantiems kepenų ciroze su edema ir ascitu, pacientams, kurių yra sutrikusi vainikinė kraujotaka bei pacientams, kuriems pasireiškia širdies nepakankamumas. Tokiais atvejais hipokalemija sustiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį širdžiai bei didina aritmijų riziką. Asmenys, kurių QT intervalas yra pailgėjęs, nepriklausomai nuo tokio pailgėjimo priežastis yra įgimta ar jatrogeninė, taip pat priklauso rizikos grupei. Hipokalemija, kaip ir bradikardija, skatina sunkių aritmijų atsiradimą, ypač torsades de pointes, kuri gali būti mirtina. Visais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją. Pirmą kartą kalio koncentraciją kraujo plazmoje reikia išmatuoti per pirmąją savaitę pradėjus gydymą. Jeigu išmatuojama per maža kalio koncentracija, ją būtina koreguoti. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio šalinimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Jeigu kalcio koncentracija labai padidėja, tai gali būti susiję su nediagnozuotu hiperparatiroidizmu. Tokiais atvejais prieš tiriant prieskydinių liaukų funkciją, gydymą reikia nutraukti. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Gliukozės koncentracija kraujyje Svarbu stebėti gliukozės koncentraciją cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje, ypač jeigu yra maža kalio koncentracija kraujyje. Šlapimo rūgštis Pacientus, kuriems pasireiškia hiperurikemija, gali dažniau ištikti podagros priepuoliai. Inkstų funkcija ir diuretikai Labiausiai tiazidinių ir į juos panašių diuretikų veiksmingumas pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba nežymiai sutrikusi (kreatinino koncentracija plazmoje yra mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, tai yra < 220 μmol/l suaugusiesiems). Kreatinino koncentraciją senyvų pacientų kraujo plazmoje reikia perskaičiuoti, atsižvelgiant į paciento amžių, kūno svorį ir lytį, pagal Cockroft formulę: Clcr = (140 – amžius) x kūno svoris / 0,814 x kreatinino koncentracija kraujo plazmoje Amžius: metais Kūno svoris: kilogramais Kreatinino koncentracija kraujo plazmoje mikromoliais/l Ši formulė tinka senyviems vyrams, o moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje dėl diuretikų sukeltos hipovolemijos, kuri yra antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo, sumažėja glomerulų filtracija. Todėl gali didėti šlapalo ir kreatinino koncentracijos kraujyje. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, toks laikinas inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, bet esant sutrikusiai inkstų funkcijai, ji gali pasunkėti. Sportininkai Sportininkai turi žinoti, kad vaistinio preparato sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti teigiama dopingo mėginio reakcija. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros (angl. choroidal effusion), ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidų grupės vaistiniai preparatai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją, dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu laikina miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Simptomai yra staigus regos aštrumo sumažėjimas arba akių skausmas, paprastai atsirandantys per kelias valandas arba savaites nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Svarbiausias gydymas – kaip galint greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Jeigu akispūdžio nepavyksta sureguliuoti, reikia greitai spręsti dėl medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybės. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos faktoriais gali būti anksčiau buvusi alergija sulfonamidams arba penicilinui. Pagalbinės medžiagos Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino-angiotenzino-aldosterono sistemą ir kiek sumažina indapamido sukeltą kalio išsiskyrimą. Šešiems procentams pacientų, gydomų perindoprilio/indapamido deriniu pasireiškia hipokalemija (kalio kiekis <3,4 mmol/l). Dažniausiai pranešama apie šiuos nepageidaujamo poveikio reiškinius: susiję su perindopriliu: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, skonio sutrikimas (disgeuzija), regėjimo sutrikimas, skambėjimas ausyse, hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežulys, išbėrimas, mėšlungis, astenija; su indapamidu: hipokalemija, padidėjusio jautrumo reakcijos, dažniausiai odos, asmenims su polinkiu alerginėms reakcijoms ir astmai, makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamo poveikio reiškiniai lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir (arba) vaistui patekus į rinką stebėti toliau nurodyti nepageidaujamo poveikio reiškiniai, kurie pagal dažnį suskirstyti taip: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100); reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000); labai reti (<1/10000); dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamas reiškinys | Dažnumas | Dažnumas MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamas reiškinys | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija, | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (dažniausiai odos reakcijos asmenims su polinkiu alergijai ir astmai) | - | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija | | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, užbaigus gydymą tampa normali (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatraemija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos sutrikimai | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Disgeuzija (sutrikęs skonis) | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas | Nedažnas* | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas* | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas: galimai antrinės kilmės dėl sunkios hipotenzijos didelės rizikos pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Esant kepenų nepakankamumui gali prasidėti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regos sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija, ūminė uždaro kampo glaukoma (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Neryškus matymas | - | Dažnis nežinomas Ausų ir labirintų sutrikimai | Galvos svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas* | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galbūt antriniai dėl didelio laipsnio hipotenzijos didelės rizikos pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Polimorfinė skilvelių paroksizminė tachikardija (torsades de pointes) (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija su hipotenzija susiję poveikiai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raunaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Žarnyno angioneurozinė edema | Labai retas | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Sutrikusi kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežulys | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis išbėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioedema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Sustiprėjęs prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas* | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė (erythema multiforme) | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrozė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės eigos pasunkėjimas | Retas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas- | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Gali pablogėti raudonosios vilkligės eiga | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Nedažnas* | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų skausmas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | Labai retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Retas | Labai retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / Oligurija | Retas* | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas krūtinėje | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Negalavimas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo kiekio kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - Tyrimai | Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - Tyrimai | Bilirubino kiekio kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino kiekio ir hematokrito reikšmės sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Griuvimas | Nedažnas* | - * Dažnumas apskaičiuotas pagal klinikinių tyrimų ir spontaninių pranešimų duomenis Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas: II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnė kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 10 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracija plazmoje buvo išmatuota 25 % pacientų, o mažesnė kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracija plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.