Pixoroso

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arbabet kuriam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui, arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Buvusi angioneurozinė edema, susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais. Paveldima ar idiopatinė angioneurozinė edema. Aktyvi kepenų liga, įskaitant neaiškios priežasties sukeltą išliekantį transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimą arba bet kokį transaminazės aktyvumo kraujo serume padidėjimą, kai viršutinė normos riba (VNR) viršijama daugiau kaip 3 kartus. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min). Reikšminga abipusė inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Miopatija. Vartojimas kartu su sofosbuviro/velpatasviro/voksilapreviro deriniu (žr. 4.5 skyrių). Vartojimas kartu su ciklosporinu. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba inkstų funkcijos nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis (GFG) < 60 ml/min./1,73 m2) vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Pixoroso galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės pavartojimo (taip pat žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas liečiasi su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi (žr. 4.5 skyrių). Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu bei vaisingoms moterims, nenaudojančioms tinkamų kontracepcijos priemonių (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Suaugusiesiems Įprastinė dozė yra viena plėvele dengta tabletė vieną kartą per parą. Fiksuotos dozės derinys netinka pradiniam gydymui. Jei reikia keisti dozavimą, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas. Gydymo Pixoroso metu pacientai turi toliau laikytis įprastinės cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančios dietos. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pixoroso galima vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra ≥ 60 ml/min., ir jis netinka pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min. Tokiems pacientams rekomenduojamas individualus laipsniškas dozės parinkimas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, rozuvastatino draudžiama vartoti bet kokiomis dozėmis (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems žmonėms Senyvi žmonės gali būti gydomi Pixoroso atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, Pixoroso būtina vartoti atsargiai. Aktyvia kepenų liga sergantiems pacientams Pixoroso vartoti draudžiama (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Rozuvastatino sisteminė ekspozicija asmenims, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 7 ar mažiau, nepadidėjo. Vis dėlto sisteminė ekspozicija padidėjo asmenims, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 8 ar 9 (žr. 5.2 skyrių). Tokiems pacientams reikia įvertinti inkstų funkciją(žr. 4.4 skyrių). Tiriamųjų, kurių įvertinimas yra daugiau kaip 9 balai pagal Child-Pugh skalę, gydymo patirties nėra. Vaikų populiacija Pixoroso saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Dėl to šio vaisto vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama. Rasė Azijiečiams buvo nustatyta didesnė sisteminė ekspozicija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Genetinis polimorfizmas Yra žinomi specifiniai genetinio polimorfizmo tipai, kurie gali lemti rozuvastatino ekspozicijos padidėjimą (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo nustatyti tokie specifiniai polimorfizmo tipai, rekomenduojama vartoti mažesnę rozuvastatino paros dozę. Kartu vartojami vaistiniai preparatai Rozuvastatinas, esantis Pixoroso sudėtyje,yra įvairių pernašos baltymų (pvz., OATP1B1 ir BCRP) substratas. Miopatijos (įskaitant rabdomiolizę) rizika padidėja, kai Pixoroso yra vartojamas kartu su tam tikrais vaistiniais preparatais (pvz., ciklosporinu ir tam tikrais proteazės inhibitoriais, įskaitant ritonaviro derinį su atazanaviru, lopinaviru ir (arba) tipranaviru; žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), kurie dėl sąveikos su šiais pernašos baltymais gali padidinti rozuvastatino koncentraciją kraujo plazmoje. Jei įmanoma, reikia apsvarstyti alternatyvių vaistinių preparatų vartojimą ir, jei reikia, būtina apsvarstyti laikiną gydymo Pixoroso sustabdymą. Tais atvejais, kai minėtų vaistinių preparatų vartojimo kartu su Pixoroso išvengti neįmanoma, būtina atidžiai įvertinti tokio kombinuotojo gydymo rizikos ir naudos santykį bei rozuvastatino dozės koregavimo reikalingumą (žr. 4.5 skyrių). Jei reikia keisti dozę, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Pixoroso turi būti vartojamas kaip viena dozė vieną kartą per parą ryte prieš valgį.

Su rozuvastatinu ir perindopriliu susiję specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomi ir Pixoroso. Poveikis kepenims Pacientus, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir (arba) yra sirgę kepenų liga, rozuvastatinu, kaip ir kitokiais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, reikia gydyti atsargiai. Kepenų funkcijos tyrimus rekomenduojama atlikti prieš pradedant gydyti ir po 3 gydymo rozuvastatinu mėnesių. Pacientams, sergantiems antrine hipotirozės arba nefrozinio sindromo sukelta hipercholesterolemija, pagrindinę ligą reikia gydyti prieš pradedant rozuvastatino vartojimą. Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus. Atsižvelgiant į rozuvastatino ir perindoprilio poveikį, Pixoroso draudžiama vartoti pacientams, kurie serga aktyvia kepenų liga arba kuriems yra neaiškios priežasties sukeltas išliekantis transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kai viršutinė normos riba viršija 3 kartus (žr. 4.3 skyrių). Pixoroso reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi ir pacientams, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir (arba) yra sirgę kepenų liga. Jei reikia keisti dozę, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas. Pixoroso vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti Pixoroso vartojimą ir būti atitinkamai stebimi medikų (žr. 4.8 skyrių). Poveikis skeleto raumenims Vartojant visas ir ypač didesnes kaip 20 mg dozes, buvo pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją ir (retais atvejais) rabdomiolizę. Gauta pranešimų apie labai retus rabdomiolizės atvejus kartu su HMG-KoA reduktazės inhibitoriais vartojant ezetimibo. Farmakodinaminės sąveikos paneigti negalima (žr. 4.5 skyrių), todėl šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai. Rozuvastatino, kaip ir kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra nustatyta miopatijos ar rabdomiolizės rizikos veiksnių. Tokie veiksniai yra: inkstų funkcijos sutrikimas; hipotirozė; paciento arba jo kraujo giminaičiams diagnozuota paveldimų raumenų sutrikimų; anksčiau vartojant kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių arba fibratą pasireiškęs toksinis poveikis raumenims; piktnaudžiavimas alkoholiu; pacientas vyresnis kaip 70 metų; yra aplinkybių, kurioms esant gali padidėti koncentracija kraujo plazmoje (žr. 4.2, 4.5 ir 5.2 skyrius); kartu vartojama fibratų. Su gydymu susijusią riziką tokiems pacientams reikia įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą, be to, rekomenduojama stebėti klinikinę pacientų būklę. Jeigu pradinio vertinimo metu kreatinkinazės (KK) aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (> 5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima. Kreatinkinazės aktyvumo matavimas Kreatinkinazės (KK) aktyvumo negalima tirti po didelio fizinio krūvio arba kai yra kita priežastis, dėl kurios gali padidėti KK aktyvumas, nes tai gali apsunkinti rezultatų vertinimą. Jeigu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršija VNR), per 5-7 dienas reikia atlikti patvirtinantį tyrimą. Jeigu pakartotinis tyrimas rodo tokį patį KK aktyvumą kaip ir pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršijantį VNR), gydymo pradėti negalima. Gydymo metu Pacientams būtina nurodyti, kad nedelsdami praneštų apie dėl neaiškios priežasties atsiradusį raumenų skausmą, silpnumą ar mėšlungį, ypač susijusius su bendru negalavimu arba karščiavimu. Tokiems pacientams reikia nustatyti KK aktyvumą. Jeigu KK aktyvumas reikšmingai padidėja (> 5 kartus viršija VNR) arba raumenų pažeidimo simptomai yra sunkūs ir sukelia kasdieninį diskomfortą (net kai KK aktyvumas ≤ 5 kartus viršija VNR), gydymą reikia nutraukti. Jei simptomai išnyksta ir KK aktyvumas tampa normalus, reikia apsvarstyti gydymo rozuvastatinu atnaujinimą arba kito HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus vartojimą, skiriant mažiausią vaistinio preparato dozę ir atidžiai stebint pacientą. Pacientams, kuriems nėra simptomų, KK aktyvumo rutiniškai stebėti nebūtina. Gydymo statinais, įskaitant rozuvastatiną, metu arba po gydymo labai retai buvo gauta pranešimų apie imuninių mechanizmų sukeltą nekrozinę miopatiją (angl. immune-mediated necrotising myopathy, IMNM). IMNM klinikiniai simptomai yra proksimalinis raumenų silpnumas ir kreatinkinazės aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kuris išlieka net ir nutraukus gydymą statinais. Keliais atvejais gauta pranešimų apie tai, kad statinai sukelia de novo generalizuotą miasteniją ar akių miasteniją arba pasunkina šiomis ligomis jau sergančių pacientų būklę (žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, Pixoroso vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Klinikinių tyrimų metu nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skirtas gydymas rozuvastatinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, poveikio skeleto raumenims padažnėjimo nepastebėta. Vis dėlto kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių vartojant kartu su fibro rūgšties dariniais, įskaitant gemfibrozilį, ciklosporiną, nikotino rūgštį, azolų grupės vaistinius preparatus nuo grybelių sukeltos infekcinės ligos, proteazės inhibitorius ar makrolidų grupės antibiotikus, miozitas ir miopatija pasireiškė dažniau. Gemfibrozilis, vartojamas kartu su kai kuriais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, didina miopatijos riziką. Dėl šios priežasties rozuvastatino nerekomenduojama vartoti kartu su gemfibroziliu. Reikia atidžiai įvertinti papildomo poveikio lipidų koncentracijai naudos ir galimos rizikos santykį rozuvastatino vartojant kartu su fibratais ar niacinu. 40 mg dozės kartu su fibratais vartoti negalima (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Pixoroso negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniais preparatais ir 7 dienas po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistinių preparatų vartojimas būtinas, gydymas statinais fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie kartu vartojo fuzido rūgšties ir statinų (žr. 4.5 skyrių). Pacientas turi būti informuojamas, kad nedelsdamas kreiptųsi į medikus, jeigu atsiras bet kokių raumenų silpnumo, skausmo ar jautrumo simptomų. Gydymą statinais galima atnaujinti praėjus septynioms dienoms nuo paskutiniosios fuzido rūgšties dozės pavartojimo. Išimtiniais atvejais, kai reikalingas ilgesnis gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniu preparatu, pvz., gydant sunkias infekcines ligas, būtinybė kartu vartoti Pixoroso ir fuzido rūgšties turi būti apsvarstyta kiekvienu atskiru atveju bei toks gydymas turi būti skiriamas esant atidžiai medicininei priežiūrai. Rozuvastatino negalima vartoti jokiam pacientui, kuriam pasireiškia ūminė sunki būklė, galinti rodyti miopatiją arba skatinti rabdomiolizės sukelto antrinio inkstų nepakankamumo atsiradimą (pvz., sepsis, hipotenzija, didelės apimties chirurginė operacija, trauma, sunkus metabolizmo, endokrininės sistemos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, nekontroliuojami traukuliai). Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Pranešta apie su rozuvastatino vartojimu susijusias sunkias odos nepageidaujamas reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens - Johnson) sindromą (SDS) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurie gali būti pavojingi gyvybei arba mirtini. Vaistinio preparato skyrimo metu pacientus reikia informuoti, kokie yra sunkių odos reakcijų požymiai bei simptomai, ir juos būtina atidžiai stebėti. Jeigu požymiai ir simptomai rodo, kad galėjo atsirasti tokių reakcijų, būtina nedelsiant nutraukti rozuvastatino vartojimą ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybę. Jeigu pacientui vartojant Pixoroso pasireiškia sunki reakcija (tokia kaip SDS ar DRESS), tokiam pacientui gydymo Pixoroso niekada negalima atnaujinti. Proteazės inhibitoriai Pacientams, rozuvastatino vartojusiems kartu su įvairių proteazės inhibitorių ir ritonaviro deriniu, buvo nustatyta padidėjusi rozuvastatino sisteminė ekspozicija. Reikia atsižvelgti tiek į lipidų kiekio mažinimo naudą, rozuvastatino skiriant vartoti ŽIV užkrėstiems pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, tiek į rozuvastatino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo galimybę pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, pradėjus vartoti rozuvastatino ir laipsniškai didinant jo dozę. Rozuvastatino vartoti kartu su tam tikrais proteazės inhibitoriais nerekomenduojama, nebent yra koreguojama rozuvastatino dozė (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Intersticinė plaučių liga Vartojant kai kurių statinų, ypač gydant ilgai, išskirtiniais atvejais buvo pranešta apie intersticinės plaučių ligos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendros sveikatos būklės pablogėjimas (nuovargis, kūno svorio mažėjimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui pasireiškė intersticinė plaučių liga, gydymą statinais reikia nutraukti. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Yra tam tikrų duomenų, kad statinai (kaip klasė) didina gliukozės koncentraciją kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidintą cukrinio diabeto pasireiškimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kuri pagal gaires turi būti gydoma kaip cukrinis diabetas. Vis dėlto šią riziką persveria statinų mažinama kraujagyslių ligų rizika ir tai neturi būti gydymo nutraukimo priežastis. Turi būti stebima rizikos grupėje esančių pacientų (gliukozės koncentracija nevalgius 5,6-6,9 mmol/l, kūno masės indeksas (KMI) > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija) klinikinė būklė ir biocheminiai rodmenys (remiantis nacionalinėmis gairėmis). JUPITER tyrimo metu bendras cukrinio diabeto dažnis buvo 2,8 % rozuvastatino grupėje ir 2,3 % placebo grupėje, dažniausiai cukrinis diabetas pasireiškė pacientams, kurių kraujyje gliukozės koncentracija nevalgius buvo 5,6-6,9 mmol/l. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, gydomiems geriamaisiais antidiabetiniais vaistiniais preparatais arba insulinu, reikia dažnai tirti gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Stabili vainikinių arterijų širdies liga Jeigu pirmąjį gydymo Pixoroso mėnesį pasireiškia nestabiliosios krūtinės anginos priepuolis (sunkus ar nesunkus), prieš tęsiant gydymą, reikia atidžiai įvertinti naudos ir rizikos santykį. Hipotenzija AKF inhibitoriai gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą. Jeigu arterinė hipertenzija nekomplikuota, simptominė hipotenzija pasireiškia retai ir ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, druskos kiekio ribojimo maiste, dializės, viduriavimo ar vėmimo, arba kurie serga sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominė hipotenzija pasireiškė pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, tiek susijusiu su inkstų nepakankamumu, tiek su juo nesusijusiu. Ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurie serga sunkesniu širdies nepakankamumu, kurį rodo didelės Henlės kilpoje veikiančių (kilpinių) diuretikų dozės vartojimas, hiponatremija ar inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientai, kuriems yra didesnė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo pradžioje ir koreguojant dozę turi būti atidžiai stebimi (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Tokių pat atsargumo priemonių būtina laikytis ir gydant išemine širdies arba smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus, kuriems labai sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti miokardo infarktą arba smegenų kraujagyslių sutrikimą. Pasireiškus hipotenzijai, pacientą reikia paguldyti ant nugaros, ir, jei reikia, į veną infuzuoti natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo. Jei pasireiškia laikina hipotenzija, perindoprilio vartojimą galima tęsti: paprastai tolesnių dozių vartojimas po to, kai padidinus kraujo tūrį kraujospūdis tampa normalus, problemų nesukelia. Kai kuriems staziniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis yra normalus arba mažas, Pixoroso jį gali labiau sumažinti. Toks poveikis yra tikėtinas, dėl jo gydymo paprastai nutraukti nereikia. Jeigu hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę arba nutraukti Pixoroso vartojimą. Aortos ar dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Jeigu yra dviburio vožtuvo stenozė arba kairiojo širdies skilvelio nutekamojo trakto obstrukcija, pvz., aortos stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija, perindopriliu, kaip ir kitokiais AKF inhibitoriais, reikia gydyti atsargiai. Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus inkstų funkcija sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), Pixoroso vartoti draudžiama. Pixoroso netinka vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 60 ml/min.. Tokiems pacientams rekomenduojamas laipsniškas dozės parinkimas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas (žr. 4.2 skyrių). Gydant AKF inhibitoriais, kai kuriems pacientams, kuriems buvo abiejų inkstų (arba vienintelio inksto) arterijų stenozė, padidėjo karbamido (šlapalo) koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume, toks poveikis gydymą nutraukus paprastai išnykdavo. Toks poveikis labiausiai tikėtinas inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Pacientams, sergantiems ir renovaskuline hipertenzija, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo pasireiškimo rizika yra didesnė. Tokius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti atidžiai prižiūrint medikui ir maža doze, kurią reikia didinti atsargiai. Diuretikai gali skatinti minėto poveikio pasireiškimą, todėl reikia nutraukti jų vartojimą ir pirmąsias gydymo Pixoroso savaites stebėti inkstų funkciją. Kai kuriems perindoprilio, ypač kartu su diuretikais, vartojusiems arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kurie prieš gydymą akivaizdžia inkstų kraujagyslių liga nesirgo, padidėjo karbamido koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume. Toks poveikis paprastai būna nesunkus ir laikinas. Tokio poveikio rizika yra didesnė pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti. Gali prireikti mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę ir (arba) nutraukti diuretiko ir (arba) Pixoroso vartojimą. Didelėmis rozuvastatino dozėmis (ypač 40 mg) gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais; dažniausiai ji buvo laikina arba protarpinė. Nenustatyta, kad proteinurija rodytų galimą ūminę ar progresuojančią inkstų ligą (žr. 4.8 skyrių). Hemodializėmis gydomi pacientai AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos, buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinių vaistinių preparatų. Inkstų persodinimas (transplantacija) Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo Pixoroso patirties nėra. Renovaskulinė hipertenzija Kai AKF inhibitoriais gydomas pacientas, kuriam yra abipusė inkstų arterijos stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, padidėja hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Riziką gali didinti ir gydymas diuretikais. Inkstų funkcijos sumažėjimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino koncentracijos kraujo serume pokyčiais net ir pacientams, kuriems yra vienpusė inksto arterijos stenozė. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Retais atvejais pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina pradėti tinkamai stebėti ir stebėjimą tęsti iki tol, kol išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai malšinami vartojant antihistamininių vaistinių preparatų. Su gerklomis susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina skubiai skirti tinkamą gydymą. Gali reikėti suleisti adrenaliną ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Tokiam pacientui būtina atidi medikų priežiūra tol, kol visiškai ir visam išnyks visi simptomai. Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės kiekis buvo normalus. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (įskaitant pilvo kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą ar operaciją) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Jei AKF inhibitoriumi gydomam pacientui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos perindroprilio draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu (žr. 4.3 skyrių). Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės. Jei gydymas sakubitrilo ir valsartano deriniu nutraukiamas, gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės vartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar gliptinų (pvz., linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino) pradėti skirti reikia atsargiai. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokių reakcijų nepasireikšdavo. Desensibilizacijos metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams desensibilizacijos (pvz., plėviasparnių vabzdžių nuodais) metu buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų. AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokia reakcija minėtiems pacientams nepasireikšdavo, tačiau vartojimą netyčia atnaujinus, ji vėl pasikartodavo. Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija / agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai. Pacientus, kuriems yra kolageno (kraujagyslių) liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, apie tai informuotų gydytoją. Rasė Farmakokinetikos tyrimai rodo, kad rozuvastatino ekspozicija azijiečių organizme būna didesnė, palyginti su rodmeniu europidų organizme (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams, palyginti su nejuodaodžiais, angioneurozinę edemą sukelia dažniau. Perindoprilis, kaip ir kiti AKF inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas. Kosulys Pranešta apie kosulio atsiradimą vartojant AKF inhibitorių. Paprastai jis būna neproduktyvus, nuolatinis ir išnyksta gydymą nutraukus. Nustatant kosulio priežastį reikia nepamiršti, kad jį galėjo sukelti AKF inhibitoriai. Operacija, anestezija Jeigu atliekama didelė operacija arba anestezijos metu vartojama kraujospūdį mažinančių vaistinių preparatų, perindoprilis gali blokuoti angiotenzino II susidarymą, vykstantį dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Likus parai iki operacijos, perindoprilio vartojimą reikia nutraukti. Jei pasireiškia hipotenzija ir manoma, kad ją sukėlė minėtas mechanizmas, būklę galima koreguoti padindinus kraujo tūrį. Hiperkalemija Kai kuriems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydytiems pacientams padidėjo kalio koncentracija kraujo serume. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, toks poveikis paprastai nebūna reikšmingas. Hiperkalemijos pasireiškimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, arba kiti kalio koncentraciją kraujo serume didinantys vaistiniai preparatai (pvz., heparinas, kotrimoksazolas (dar vadinamas trimetoprimu/sulfametoksazolu)) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio koncentracija kraujo serume, ypač jei inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkią, kartais mirtiną aritmiją. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei būtina stebėti kalio koncentraciją kraujo serume ir inkstų funkciją. Jei manoma, kad minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti reikia, juos būtina skirti atsargiai ir reikia dažnai tirti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Derinys su ličiu Paprastai ličio vartoti kartu su perindopriliu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio Perindoprilio ir kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, derinys paprastai nerekomenduojamas (žr. 4.5 skyrių). Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, sergantys pirminiu hiperaldosteronizmu, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie veikia slopindami renino-angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato tokiems pacientams vartoti nerekomenduojama.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant rozuvastatiną, paprastai būna lengvos ir laikinos. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu dėl nepageidaujamų reakcijų gydymą nutraukė mažiau nei 4 % rozuvastatinu gydytų pacientų. Perindoprilio saugumo savybės atitiko AKF inhibitorių saugumo savybes: dažniausi nepageidaujami reiškiniai, pranešti klinikinių tyrimų metu ir pastebėti vartojant perindoprilio, yra svaigulys, galvos skausmas, parestezija, svaigimas (vertigo), regėjimo sutrikimai, ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skonio pojūčio pokyčiai (disgeuzija), dispepsija, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų mėšlungis ir astenija. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis buvo pastebėtas gydymo rozuvastatinu ir perindopriliu metu arba veikliųjų medžiagų vartojant atskirai ir yra suskirstytas pagal MedDRA organų sistemų klasifikaciją bei toliau nurodytas dažnio kategorijas. Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamas poveikis | Rozuvastatinas | Perindoprilis Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | - | Nedažnas* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė ar pancitopenija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija/neutropenija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija pacientams, kuriems yra įgimta gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės stoka (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant angioneurozinę edemą | Retas | - Endokrininiai sutrikimai | Cukrinis diabetas1 | Dažnas | - Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Nedažnas* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, išnykstanti vaistinio preparato vartojimą nutraukus (žr. 4.4 skyrių) | - | Nedažnas* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | - | Nedažnas* Psichikos sutrikimai | Nuotaikos sutrikimai | - | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Nežinomas | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Sumišimas | - | Labai retas Psichikos sutrikimai | Depresija | Nežinomas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | - | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Disgeuzija | - | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas (somnolencija) | - | Nedažnas* Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | - | Nedažnas* Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | Nežinomas | - Nervų sistemos sutrikimai | Polineuropatija | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Atminties netekimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, galintis būti antrinis dėl sunkios hipotenzijos didelės rizikos pacientams (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Generalizuota miastenija | Nežinomas | - Akių sutrikimai | Regos sutrikimai | - | Dažnas Akių sutrikimai | Akių miastenija | Nežinomas | - Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | - | Dažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | - | Dažnas Širdies sutrikimai | Palpitacijos | - | Nedažnas* Širdies sutrikimai | Tachikardija | - | Nedažnas* Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas Širdies sutrikimai | Aritmija | - | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galintis būti antrinis dėl sunkios hipotenzijos didelės rizikos pacientams (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susijęs poveikis) (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | - | Nedažnas* Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | - | Rare Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | - | Nežinomas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Nežinomas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Nežinomas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | - | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | - | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Nežinomas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | - | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | - | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | - | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Nedažnas | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Nedažnas | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Hiperhidrozė | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Jautrumo šviesai reakcijos | - | Nedažnas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | - | Nedažnas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės paūmėjimas | - | Retas* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė (erythema multiforme) | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | Nežinomas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) | Nežinomas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | - | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Labai retas | Nedažnas* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Dažnas | Nedažnas* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Miopatija (įskaitant miozitą) | Retas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | Retas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Į vilkligę panašus sindromas | Retas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumens plyšimas | Retas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sausgyslės pažeidimas, kartais sukeliantis plyšimą | Nežinomas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Imuninių mechanizmų sukelta nekrozinė miopatija | Nežinomas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | - | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | - | Retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | - | Retas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Hematurija | Labai retas | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos disfunkcija | - | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | Labai retas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | - | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | - | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nežinomas | Nedažnas* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | - | Nedažnas* Tyrimai | Karbamido koncentracijos kraujyje padidėjimas | | Nedažnas* Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Nedažnas* Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Retas Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Retas | Retas Tyrimai | Hemoglobino ir hematokrito koncentracijos sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Griuvimas | - | Nedažnas* * Dažnis apskaičiuotas remiantis klinikiniais tyrimais nepageidaujamiems reiškiniams, nustatytiems pagal spontaninius pranešimus Papildoma informacija, susijusi su rozuvastatinu Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, nustatyta tendencija, kad nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą dažnis priklauso nuo dozės. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Poveikis inkstams. Rozuvastatinu gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais. Tam tikru gydymo laikotarpiu < 1 % pacientų, vartojusių 10 mg arba 20 mg dozę, ir maždaug 3 % pacientų, vartojusių 40 mg dozę, baltymo kiekio šlapime rodmuo pakito nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „++” arba didesnio. Vartojant 20 mg dozę, pokytis nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „+” buvo šiek tiek dažnesnis. Gydymą tęsiant, proteinurija dažniausiai sumažėja arba išnyksta savaime. Duomenų, gautų klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, peržiūros rezultatai priežastinio ryšio tarp proteinurijos ir ūminės ar progresuojančios inkstų ligos nerodo. Rozuvastatinu gydytiems pacientams buvo hematurijos atvejų; klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ji pasireiškia retai. Poveikis skeleto raumenims. Pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją (įskaitant miozitą) ir retais atvejais rabdomiolizę su ūminiu inkstų nepakankamumu arba be jo vartojant visas dozes ir ypač didesnę kaip 20 mg dozę. Rozuvastatinu gydytiems pacientams pastebėtas nuo dozės priklausomas KK aktyvumo padidėjimas; dažniausiai šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Jeigu pasireiškia KK aktyvumo padidėjimas (>5 kartus viršijama VNR), gydymą reikia nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Poveikis kepenims. Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, nedidelei daliai rozuvastatinu gydytų pacientų pastebėtas nuo dozės priklausomas transaminazių aktyvumo padidėjimas; dauguma atvejų šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Vartojant kai kurių statinų buvo pranešta apie toliau išvardytus nepageidaujamus reiškinius: lytinės funkcijos sutrikimas; intersticinė plaučių liga (išskirtiniais atvejais), ypač gydant ilgai (žr. 4.4 skyrių). Vartojant 40 mg dozę, apie rabdomiolizę, sunkius inkstų sutrikimo požymius ir sunkius kepenų sutrikimo požymius (dažniausiai dėl kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimo) pranešta dažniau. Papildoma informacija, susijusi su perindopriliu Klinikiniai tyrimai Tyrimo EUROPA atsitiktinių imčių laikotarpiu buvo renkami duomenys tik apie sunkius nepageidaujamus reiškinius. Sunkūs nepageidaujami reiškiniai pasireiškė nedaugeliui pacientų: 16 (0,3 %) iš 6122 pacientų, gydytų perindopriliu, ir 12 (0,2 %) iš 6107 pacientų, vartojusių placebą. Vertinant perindopriliu gydytus pacientus, 6 pacientams pasireiškė hipotenzija, 3 pacientams - angioneurozinė edema, 1 pacientui - staigus širdies sustojimas. Dėl kosulio, hipotenzijos ar kitokio netoleravimo gydymą perindopriliu nutraukė daugiau pacientų nei nutraukė placebo vartojimą, atitinkamai 6,0 % (n=366) ir 2,1 % (n=129). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.