Plerixafor Auxilia

Suaugusieji Plerixafor Auxilia skirtas hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijos į periferinį kraują didinimui, vartojant kartu su granulocitų kolonijas stimuliuojančiu faktoriumi (G-KSF), suaugusiems pacientams, sergantiems limfoma ar daugine mieloma (kurių ląstelių mobilizacija susilpnėjusi), kad būtų galima ląsteles surinkti ir vėliau atlikti autologinę transplantaciją (žr. 4.2 skyrių). Vaikai (nuo 1-erių iki mažiau kaip 18 metų) Plerixafor Auxilia skirtas hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijos į periferinį kraują didinimui, vartojant kartu su G-KSF vaikams, kuriems yra limfoma ar solidinių piktybinių navikų, kad būtų galima ląsteles surinkti ir vėliau atlikti autologinę transplantaciją: iš anksto, kai tikimasi, kad cirkuliuojantis kamieninių ląstelių skaičius numatytą surinkimo dieną bus nepakankamas ir nepasieks norimo hemopoezinių kamieninių ląstelių kiekio, arba tiems, kuriems prieš tai nebuvo surinkta pakankamai hemopoezinių kamieninių ląstelių (žr. 4.2 skyrių).

Plerixafor Auxilia gydymą turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis onkologinių ir (arba) hematologinių ligų gydymo patirties. Mobilizacijos ir aferezės procedūros turi būti atliekamos bendradarbiaujant su onkologijos-hematologijos centru, kuris turi pakankamai patirties šioje srityje ir kur gali būti tinkamai atliekamas hemopoezinių kamieninių ląstelių stebėjimas. Didesnis kaip 60 metų amžius ir (arba) anksčiau taikyta mielosupresinė ir (arba) ekstensyvi chemoterapija, ir (arba) didžiausias cirkuliuojančių kamieninių ląstelių skaičius mažesnis nei 20 kamieninių ląstelių viename mikrolitre, buvo įvertinti kaip prastos mobilizacijos prognozės rodikliai. Dozavimas Suaugusiesiems Rekomenduojama pleriksaforo paros dozė, suleidžiama po oda (s.c.) yra: 20 mg fiksuota dozė arba 0,24 mg/kg kūno masės pacientams, sveriantiems ≤83 kg (žr. 5.2 skyrių). 0,24 mg/kg kūno masės pacientams, sveriantiems >83 kg. Vaikams (nuo 1-erių iki mažiau kaip 18 metų) Rekomenduojama pleriksaforo paros dozė, suleidžiama po oda (s.c.) yra: 0,24 mg/kg kūno masės (žr. 5.1 skyrių). Kiekviename 1,2 ml (20 mg/ml) pleriksaforo vandeninio injekcinio tirpalo flakone yra 24 mg pleriksaforo. Pleriksaforą reikia įtraukti į tokio dydžio švirkštą, kuris parenkamas pagal paciento svorį. Mažo svorio pacientams, sveriantiems iki 45 kg, gali būti naudojami vaikams skirti 1 ml švirkštai. Šio tipo švirkštai yra sugraduoti po 0,1 ml ir smulkiau po 0,01 ml, todėl yra tinkami pleriksaforui vartoti, kai vartojama 240 µg/kg dozė, skirta mažiausiai 9 kg sveriantiems vaikams. Pacientams, sveriantiems daugiau kaip 45 kg, galima naudoti 1 ml arba 2 ml švirkštus, sugraduotus taip, kad galima būtų atmatuoti 0,1 ml. Vaistinis preparatas turi būti vartojamas suleidžiant po oda nuo 6 iki 11 val. iki kiekvienos aferezės pradžios, prieš tai 4 paras gydžius G-KSF. Klinikinių tyrimų metu pleriksaforas dažniausiai buvo vartojamas 2–4 paras (ir iki 7 parų) iš eilės. 1-ąją savaitę prieš pirmąją pleriksaforo dozę reikia nustatyti paciento svorį pleriksaforo dozei apskaičiuoti. Klinikinių tyrimų metu pleriksaforo dozė buvo apskaičiuota pagal pacientų kūno svorį, kuris buvo ne didesnis nei 175 % idealaus kūno svorio. Pleriksaforo dozė ir pacientų, kurių kūno svoris daugiau nei 175 % idealaus kūno svorio, gydymas nebuvo tirtas. Idealus kūno svoris gali būti nustatytas, naudojant šias formules: vyras (kg): 50 + 2,3 x ((ūgis (cm) x 0,394) - 60); moteris (kg): 45,5 + 2,3 x ((ūgis (cm) x 0,394) - 60). Atsižvelgiant į tai, kad ekspozicija didėja, didėjant kūno svoriui, pleriksaforo dozė neturi viršyti 40 mg per parą. Kartu vartoti rekomenduojami vaistiniai preparatai Pagrindžiamųjų klinikinių tyrimų metu, kurie patvirtino pleriksaforo vartojimą, visiems pacientams kasdien ryte 4 dienas iš eilės prieš pirmąją pleriksaforo dozę ir kas rytą prieš aferezę skirta 10 µg/kg G-KSF dozė. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kreatinino klirensas 20–50 ml/min., pleriksaforo dozė turi būti sumažinta vienu trečdaliu iki 0,16 mg/kg kūno masės per parą (žr. 5.2 skyrių). Klinikinių duomenų apie tokį dozės koregavimą yra nedaug. Nėra pakankamai klinikinės patirties, kad būtų pateiktos alternatyvios dozavimo rekomendacijos pacientams, kurių kreatinino klirensas < 20 ml/min., taip pat pacientams, kuriems atliekama hemodializė. Atsižvelgiant į tai, kad, ekspozicija didėja didėjant kūno svoriui, dozė neturi viršyti 27 mg per parą, jei kreatinino klirensas mažesnis nei 50 ml/min. Vaikų populiacija Pleriksaforo saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 1-erių iki mažiau kaip 18 metų amžiaus buvo tirtas atvirojo daugiacentrio kontroliuojamo tyrimo metu (žr. 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams (> 65 metų) Jeigu inkstų funkcija normali, senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia. Dozę koreguoti rekomenduojama senyviems pacientams, kurių kreatinino klirensas ≤ 50 ml/min. (žr. pirmiau „Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi“). Apskritai senyviems pacientams, dėl senyvo amžiaus dažniau pasitaikančio inkstų funkcijos susilpnėjimo, dozę reikia parinkti atsargiai. Vartojimo metodas Plerixafor Auxilia reikia leisti po oda. Kiekvienas flakonas skirtas tik vienkartiniam vartojimui. Prieš vartojant flakonai turi būti apžiūrimi. Vaistinis preparatas nevartojamas, jei tirpale yra dalelių ar spalvos pokyčių. Kadangi Plerixafor Auxilia tiekiamas sterilus ir be konservantų, reikia laikytis aseptinės technikos, kai flakono turinys perpilamas į tinkamą injekcijai po oda švirkštą (žr. 6.3 skyrių).

Naviko ląstelių mobilizacija pacientams, sergantiems limfoma ir daugine mieloma. Kai pacientams, sergantiems limfoma ar daugine mieloma, hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizavimui pleriksaforas yra vartojamas kartu su G-KSF, naviko ląstelės gali būti išlaisvintos iš kaulų čiulpų ir surinktos į leukaferezės produktą. Rezultatai parodė, kad tada, kai naviko ląstelės yra mobilizuotos, mobilizuotų naviko ląstelių skaičius vartojant pleriksaforo kartu su G-KSF, lyginant su vien G-KSF vartojimu, nedidėja. Naviko ląstelių mobilizacija pacientams, sergantiems leukemija Vykdant vaistinių preparatų vartojimo paskutinės vilties gydymui programą pleriksaforo ir G-KSF vartojo pacientai, sergantys ūmine mieloblastine leukemija ir plazminių ląstelių leukemija. Kai kuriais atvejais šiems pacientams padidėjo cirkuliuojančių leukeminių ląstelių skaičius. Norint sukelti hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizaciją, pleriksaforas gali sukelti leukeminių ląstelių mobilizaciją ir taip užteršti aferezės produktą. Todėl pacientams, sergantiems leukemija, pleriksaforo hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijai ir surinkimui vartoti nerekomenduojama. Poveikis kraujodarai Hiperleukocitozė Pleriksaforo ir G-KSF vartojimas kartu padidina cirkuliuojančių leukocitų bei hemopoezinių kamieninių ląstelių populiacijų skaičių. Vartojant pleriksaforą turi būti stebimas baltųjų kraujo ląstelių kiekis. Pleriksaforo vartojimas pacientams, kurių periferinio kraujo neutrofilų kiekis didesnis negu 50 x 109/l, turi būti kliniškai pagrįstas. Trombocitopenija Trombocitopenija yra žinoma aferezės komplikacija ir pasireiškė pacientams, vartojusiems pleriksaforo. Kai kartu vartojamas pleriksaforas ir atliekama aferezė, būtina visiems pacientams sekti trombocitų kiekį. Alerginės reakcijos Nedažnai pleriksaforo vartojimas buvo susijęs su galimomis sisteminėmis reakcijomis, susijusiomis su injekcija po oda, tokiomis kaip: išbėrimas, periorbitalinis pabrinkimas, dusulys ir hipoksija (žr. 4.8 skyrių). Simptomai sumažėjo gydant (pvz., skiriant antihistamininių vaistų, kortikosteroidų, lašinant skysčių ar tiekiant deguonį) ar praėjo savaime. Po vaistinio preparato patekimo į pasaulinę rinką gauta pranešimų apie anafilaksinių reakcijų, įskaitant anafilaksinį šoką, atvejus. Dėl šių galimų reakcijų būtina laikytis tinkamų atsargumo priemonių. Vazovagalinės reakcijos Vazovagalinės reakcijos, ortostatinė hipotenzija ir (arba) sinkopė gali pasireikšti po injekcijos po oda (žr. 4.8 skyrių). Dėl šių galimų reakcijų turi būti laikomasi tinkamų atsargumo priemonių. Poveikis blužniai Ikiklinikinių tyrimų metu nustatyta didesnė absoliuti ir santykinė blužnies masė. Tai buvo susiję su ekstrameduline hemopoeze, kasdien ir ilgai (nuo 2 iki 4 savaičių) pleriksaforo vartojant žiurkėms injekcijomis po oda, kai dozės buvo apie 4 kartus didesnės nei rekomenduojamos žmogui. Klinikinių tyrimų metu pleriksaforo poveikis pacientų blužnies dydžiui nebuvo specialiai tiriamas. Buvo gauta pranešimų apie blužnies padidėjimą ir (arba) plyšimą, kai pleriksaforo buvo vartojama kartu su augimo faktoriumi G-KSF Asmenims, vartojantiems pleriksaforo kartu su G-KSF, ir kuriems pasireiškė kairės pusės viršutinės srities pilvo skausmai ir (arba) mentės ar peties skausmai, reikia įvertinti blužnies vientisumą. Natris Plerixafor Auxilia dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Duomenys apie pleriksaforo ir G-KSF saugumą onkologiniams pacientams, sergantiems limfoma ir daugine mieloma, yra gauti iš 2 placebu kontroliuojamų III fazės tyrimų (dalyvavo 301 pacientas) ir 10 nekontroliuojamų II fazės tyrimų (dalyvavo 242 pacientai). Pacientai pirmiausia kasdien buvo gydomi 0,24 mg/kg kūno masės pleriksaforo paros dozės injekcijomis po oda. Pleriksaforo poveikio trukmė šių tyrimų metu buvo nuo 1 iki 7 parų iš eilės (vidutiniškai = 2 paros). Dviejų III fazės tyrimų metu, kuriuose dalyvavo ne Hodžkino limfoma ir daugine mieloma sergantys pacientai (atitinkamai, AMD3100-3101 ir AMD3100-3102), iš viso buvo gydyti 301 pleriksaforu ir G-KSF grupės pacientai ir 292 pacientai placebo ir G-KSF grupėje. Pacientams kas rytą 4 dienas prieš pirmąją pleriksaforo dozę arba placebą ir kiekvieną rytą prieš aferezę skirta 10 µg/kg kūno masės G-KSF. 1 lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė dažniau vartojant pleriksaforo ir G-KSF negu placebą ir G-KSF, bei apie kurias pranešta, kad jos buvo stebėtos ≥ 1 % pacientų, kuriems prieš chemoterapiją ir (arba) paruošiamąjį transplantacijai abliacinį gydymą atlikta hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacija, vartojant pleriksaforo ir atliekant aferezę. Nuo chemoterapijos ir (arba) paruošiamojo transplantacijai abliacinio gydymo per 12 mėnesių po transplantacijos, reikšmingų nepageidaujamų reakcijų dažnio skirtumų skirtingų grupių tiriamiesiems nenustatyta. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios dažniau vartojant pleriksaforo negu placebo, ir manomai susijusios su pleriksaforo vartojimu mobilizacijos ir aferezės metu III fazės tyrimų metu Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas | Splenomegalija, blužnies plyšimas (žr. 4.4 skyrių)** Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Nedažnas | Alerginė reakcija* Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką (žr. 4.4 skyrių) ** Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnas | Nemiga Nedažnas | Nenormalūs sapnai, košmarai Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Dažnas | Svaigulys, galvos skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Viduriavimas, pykinimas Dažnas | Vėmimas, pilvo skausmas, negalavimas skrandžio srityje, dispepsija, pilvo tempimas, vidurių užkietėjimas, dujų susikaupimas, burnos hipestezija, burnos sausmė Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas | Sustiprėjęs prakaitavimas, eritema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažnas | Artralgija, kaulų ir raumenų skausmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | Injekcijos ir infuzijos vietos reakcijos Dažnas | Nuovargis, bendras negalavimas *Alerginių reakcijų dažnis nurodytas, remiantis nepageidaujamomis reakcijomis, pasireiškusiomis onkologinių tyrimų metu (dalyvavo 679 pacientai). Pasireiškė viena ar daugiau iš šių reakcijų: dilgėlinė (n = 2), periorbitalinis pabrinkimas (n = 2), dusulys (n = 1) ar hipoksija (n = 1). Paprastai šios reakcijos buvo lengvos ar vidutinio sunkumo ir pasireiškė apytiksliai per 30 min. po pleriksaforo vartojimo. ** Poregistraciniu laikotarpiu. Buvo pranešta apie panašias pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas pacientams, sirgusiems limfoma ir daugine mieloma bei vartojusiems pleriksaforo III fazės kontroliuojamų ir nekontroliuojamų tyrimų metu, įskaitant II fazės tyrimą, kai pleriksaforas buvo skiriamas vienas hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijai. Nebuvo stebėta nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo paplitimo skirtumo onkologiniams pacientams dėl ligos, amžiaus arba lyties. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Miokardo infarktas Klinikinių tyrimų metu 7 iš 679 onkologinių pacientų pasireiškė miokardo infarktas po hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijos, kai buvo skiriamas pleriksaforas ir G-KSF. Visos reakcijos pasireiškė mažiausiai 14 parų po paskutinio pleriksaforo pavartojimo. Be to, vykdant labdaros programą, dviem onkologinėmis ligomis sirgusioms moterims po hemopoezinių kamieninių ląstelių mobilizacijos, kai buvo vartojamas pleriksaforas ir G-KSF, pasireiškė miokardo infarktas. Viena iš šių reakcijų pasireiškė praėjus 4 paroms po paskutinės pleriksaforo dozės pavartojimo. Ryšio laiko prasme nebuvimas 8 iš 9 pacientų, siejamų su pacientų miokardo infarkto rizika, neleidžia manyti, kad pleriksaforas yra nepriklausomas miokardo infarkto rizikos veiksnys tiems pacientams, kurie taip pat vartoja G-KSF. Hiperleukocitozė III fazės tyrimų metu pastebėta, kad 100 x 109/l ar didesnis baltųjų kraujo ląstelių skaičius pasireiškė 7 % pacientų, vartojusių pleriksaforo, ir 1 % pacientų, vartojusių placebo prieš arba bet kurią aferezės atlikimo dieną. Komplikacijų ar klinikinių leukostazės simptomų nenustatyta. Vazovagalinės reakcijos Klinikinių tyrimų su pleriksaforu, kuriuose dalyvavo onkologiniai pacientai ir sveiki savanoriai, metu mažiau nei 1 % asmenų po pleriksaforo injekcijos po oda, kai dozė ≤ 0,24 mg/kg kūno masės, pasireiškė vazovagalinės reakcijos (ortostatinė hipotenzija ir [arba] sinkopė). Dauguma šių reakcijų pasireiškė per 1 val. po pleriksaforo pavartojimo. Virškinimo trakto sutrikimai Klinikinių pleriksaforo tyrimų, kuriuose dalyvavo onkologiniai pacientai, metu apie sunkias virškinimo trakto reakcijas, įskaitant viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir pilvo skausmą, pranešta retai. Parestezija Parestezija dažnai stebima onkologiniams pacientams, kuriems atliekama autologinė transplantacija ir vėliau atliekama daugybė intervencinių procedūrų dėl ligos. Placebu kontroliuojamų III fazės tyrimų metu parestezijos pasireiškimo dažnis pleriksaforo ir placebo grupėse atitinkamai buvo 20,6 % ir 21,2 %. Senyvi pacientai Dviejų placebu kontroliuojamų klinikinių pleriksaforo tyrimų metu 24 % pacientų amžius buvo ≥ 65 metų. Nebuvo pastebėta reikšmingo nepageidaujamų reakcijų dažnio skirtumo, lyginant senyvus pacientus su jaunesniais. Vaikų populiacija Atvirojo daugiacentrio kontroliuojamo tyrimo (DFI 12860) metu trisdešimt pacientų buvo gydoma 0,24 mg/kg pleriksaforo dozėmis (žr. 5.1 skyrių). Šio pediatrinio tyrimo saugumo duomenys buvo panašūs į suaugusiųjų. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).