Potassium Chloride Braun

Dozavimas Dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į esamą elektrolitų koncentraciją kraujo serume, rūgščių bei šarmų kiekį ir individualius paciento poreikius. Kalio koncentratas infuziniam tirpalui turi būti praskiestas suderinamais intraveniniais tirpalais prieš vartojimą. Suaugusiesiems ir senyviems pacientams Vidutinio sunkumo besimptominio kalio trūkumo gydymas Kiekis, reikalingas vidutinio sunkumo kalio trūkumui koreguoti ir reikiamai koncentracijai palaikyti, gali būti apskaičiuojamas pagal formulę: mmol K+reikalingas = (KS*[kg] × 0.2)** × 2 × (serumo K+tikslinis*** – serumo K+esamas [mmol/l]) *KS = kūno svoris ** Tai atitinka tarpląstelinio skysčio kiekį *** K+tikslinis turi būti 4,5 mmol litre Didžiausias infuzijos greitis Iki 10 mmol kalio per valandą (atitinka 0,15 mmol kalio/kg kūno svorio per valandą). Sunkaus simptominio kalio trūkumo (kalio koncentracija kraujo serume mažesnė kaip 2,5 mmol litre) gydymas Didžiausia paros dozė Iki 23 mmol/kg kūno svorio per parą. Didžiausias infuzijos greitis Iki 20 mmol kalio per valandą (tai atitinka 0,3 mmol kalio/kg kūno svorio per valandą). Jei kalio koncentracija kraujo serume yra mažesnė nei 2 mmol litre ir užtikrinamas nuolatinis EKG stebėjimas, infuzijos greitis gali siekti 40 mmol per valandą. Kalio papildymas kaip parenterinio maitinimo dalis Kalio poreikis per parą yra 11,5 mmol/kg kūno svorio. Vartojimo greitis negali viršyti 10 mmol kalio per valandą (tai atitinka 0,15 mmol kalio/kg kūno svorio per valandą). Vaikų populiacija Kalio trūkumo gydymas Vaikams sterilų koncentratą reikia praskiesti iki 2040 mmol kalio chlorido litre koncentracijos. Didžiausia paros dozė Didžiausia paros dozė priklauso nuo kalio trūkumo sunkumo ir bendros individualios paciento būklės. Dėl to didžiausia paros dozė gali viršyti kalio kiekį, kuris skiriamas kaip parenterinio maitinimo dalis (žr. toliau pateiktą skyrių „Kalio papildymas kaip parenterinio maitinimo dalis“). Didžiausias infuzijos greitis Koreguojant simptominę hipokalemiją, didžiausias infuzijos greitis gali būti 1 mmol/kg kūno svorio per valandą, o didžiausias greitis – 20 mmol/val. Kalio papildymas kaip parenterinio maitinimo dalis Rekomenduojama didžiausia paros dozė kalio papildymui kaip parenterinio maitinimo daliai (mmol/kg kūno svorio) Laikotarpis | Laiku gimę naujagimiai | Neišnešioti naujagimiai | Neišnešioti naujagimiai Laikotarpis | Laiku gimę naujagimiai | < 1500 g | > 1500 g 1-oji savaitė po gimimo | 0  2,0 | 0  2,0 | 0  2,0 1-asis gyvenimo mėnuo iki pastovaus augimo | 1,0  3,0 | 1,0  2,0 | 1,0  3,0 1-asis pastovaus augimo gyvenimo mėnuo | 1,5  3,0 | 2,0  5,0 | 2,0  5,0 Vaikams ir vyresniems kaip vieno mėnesio kūdikiams negalima skirti daugiau kaip 3 mmol kilogramui kūno svorio per parą. Kiti specialių grupių pacientai Rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčiai veikia koncentracijas plazmoje. Kalio poreikis padidėja, kai cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia kompensuoti ketoacidozę ir kai skiriama gliukozės ir (arba) insulino. Vartojimo metodas Leisti į veną (žr. skyrių 4.4). Vartoti tik praskiestą tinkamais infuziniais tirpalais infuziją. Kalio koncentracija infuziniame tirpale turi paprastai neviršyti 40 mmol litre. Jei kalio koncentracija suaugusiųjų kraujo serume yra mažesnė kaip 2 mmol litre, kalio koncentracija infuziniame tirpale gali siekti 80 mmol litre. Įprastai, koreguojant kalio kiekį, kalio tirpalą reikėtų skirti naudojant infuzijų pompą. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 4.4 ir 6.6 skyriuose.

Vaistinį preparatą reikia vartoti atsargiai, jeigu yra: širdies liga; sutrikimai, susiję su kalio susilaikymu organizme, tokie kaip sutrikusi inkstų funkcija, Adisono liga, pjautuvinė anemija. Gydant pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir kuriems taikoma dializė, reikia pasikonsultuoti su nefrologu; šiuo metu vartojama kalį organizme sulaikančių diuretikų, angiotenzino II receptorių antagonistų, AKF inhibitorių arba potencialiai nefrotoksinių vaistinių preparatų (nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo ir kitų) (taip pat žr. 4.5 skyrių); šokas; didelies apimties audinių pažeidimas (pvz., nudegimai); hiperkaleminis paveldimas periodinis paralyžius. Staiga nutraukus kalio vartojimą, gali pasireikšti ženkli hipokalemija, kuri gali sustiprinti kartu vartojamų širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį. Gydymo pradžioje pakaitinės kalio terapijos negalima derinti su gliukozės infuzijomis, nes gliukozė gali dar labiau sumažinti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Reikia turėti elektrokardiogramos (EKG) stebėjimo galimybę. Sutrikus kalio pusiausvyrai (hipo- ar hiperkalemija), atsiranda tipiniai EKG pokyčiai. Tačiau tiesioginės priklausomybės tarp EKG pokyčių ir kalio koncentracijos kraujyje nėra. Permaitinimo sindromas Pacientų su ženkliu mitybos nepakankamumu maitinimas gali lemti permaitinimo sindromą. Permaitinimo sindromas susideda iš hipofosfatemijos, kuri dažnai lydima hipokalemijos, hipomagnezemijos, skysčių susilaikymo ir hiperglikemijos. Taip pat gali išsivystyti tiamino trūkumas ir skysčių susilaikymas. Atidžiai stebint ir lėtai didinant maistinių medžiagų suvartojimą, siekiant išvengti permaitinimo, galima užkirsti kelią šioms komplikacijoms. Atliekant klinikinį stebėjimą, reikia patikrinti elektrolitų koncentraciją kraujo serume bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Reikia būti visiškai įsitikinus, kad tirpalas leidžiamas į veną, kadangi suleidus šalia venos galima audinių nekrozė. Senyvi pacientai Senyvus pacientus, kuriems yra didesnė širdies nepakankamumo ir inkstų funkcijos sutrikimo tikimybė, gydymo laikotarpiu reikia atidžiai stebėti ir kruopščiai koreguoti dozavimą.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnis nežinomas: acidozė, hiperchloremija. Širdies sutrikimai Dažnis nežinomas: per greita infuzija gali sukelti širdies aritmiją. Virškinimo trakto sutrikimai Dažnis nežinomas: pykinimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnis nežinomas: lokalios reakcijos suleidimo vietoje, įskaitant lokalų skausmą, venos sudirginimą, tromboflebitą ir ekstravazaciją. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).