Potassium Chloride/Glucose Fresenius

Dozavimas Dozės gali būti išreiškiamos kalio miliekvivalentais ar milimoliais, kalio svoriu arba kalio druskos svoriu: 1 g KCl = 525 mg K+ arba 13,4 mekv arba 13,4 mmol K+ ir Cl–. 1 mmol K+ = 3,1 mg K+. Tirpalo dozė priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, klinikinės ir biologinės (rūgščių ir šarmų pusiausvyros) būklės, kartu vartojamų vaistinių preparatų ir ypač nuo paciento hidracijos. Bendrieji dozavimo nurodymai Toliau nurodoma rekomenduojama dozė angliavandenių ir skysčių trūkumui šalinti. Suaugusiesiems: 500 ml – 3 litrai per 24 val. Kūdikiams ir vaikams: 0–10 kg kūno svorio: 100 ml/kg kūno svorio per 24 val. 10–20 kg kūno svorio: 1000 ml + (50 ml/kg kūno svoriui virš 10 kg) per 24 val. > 20 kg kūno svorio: 1500 ml + (20 ml/kg kūno svoriui virš 20 kg) per 24 val. Kad būtų išvengta hiperglikemijos, infuzijos greitis neturi viršyti paciento gebėjimų oksiduoti gliukozę. Dėl to maksimalus dozavimo greitis yra nuo 5 mg/kg kūno svorio/min. suaugusiesiems iki 10–18 mg/kg kūno svorio/min. kūdikiams ir vaikams (atsižvelgiant į amžių ir bendrą kūno svorį). Dozavimas kalio trūkumo profilaktikai ir gydymui Suaugusiesiems, senyviems žmonėms ir paaugliams Įprastinė kalio paros dozė hipokalemijos profilaktikai yra iki 50 mmol, tokia dozė gali būti pakankama ir esant nedideliam kalio trūkumui. Maksimali rekomenduojama kalio dozė yra 2–3 mmol/kg kūno svorio per 24 val. Hipokalemijai gydyti rekomenduojama dozė yra 20 mmol kalio, tokia dozė suvartojama per 2–3 valandas (t. y. 7–10 mmol/val.), stebint elektrokardiogramą (EKG). Maksimalus rekomenduojamas infuzavimo greitis negali būti didesnis kaip 15–20 mmol/val. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikia skirti mažesnę dozę. Bet kokiu atveju negalima viršyti dozės, nurodytos poskyryje „Bendrieji dozavimo nurodymai“. Vaikų populiacija Hipokalemijai gydyti vartojama dozė yra 0,3–0,5 mmol/kg kūno svorio/val. Dozę reikia koreguoti pagal dažnai atliekamų laboratorinių tyrimų rodmenis. Maksimali rekomenduojama kalio dozė yra 2–3 mmol/kg kūno svorio per parą. Infuzijos greitis ir tūris priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, klinikinės ir metabolinės būklės bei kartu vartojamų vaistinių preparatų. Dozę būtina nustatyti pasitarus su gydytoju, turinčiu vaikų gydymo intraveniniais skysčiais patirties (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo metodas Vartojimo būdas Vaistinis preparatas vartojamas į veną naudojant sterilią ir nepirogeninę įrangą. Intraveninius kalio tirpalus reikia vartoti į didelę periferinę arba centrinę veną, kad būtų sumažinta sklerozės rizika. Jei infuzuojama į centrinę veną, siekiant išvengti lokalios hiperkalemijos, būtina užtikrinti, kad kateteris yra ne prieširdyje arba skilvelyje. Tirpalus, kuriuose yra kalio, reikia infuzuoti lėtai. Infuzijos greitis Į veną kalio negalima vartoti didesniu kaip 15–20 mmol/val. greičiu, kad būtų išvengta pavojingos hiperkalemijos. Stebėjimas Būtina užtikrinti adekvatų šlapimo išsiskyrimą ir atidžiai stebėti kalio ir kitų elektrolitų koncentraciją plazmoje. Didesnes dozes arba didesniu greičiu vartoti galima tik stebint EKG. Prieš infuziją ir jos metu gali reikėti stebėti skysčių pusiausvyrą, gliukozės koncentraciją serume, natrio ir kitų elektrolitų koncentraciją serume, ypač tais atvejais, kai infuzija skiriama pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi ne osmosinė vazopresino sekrecija (sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (angl. syndrome of inappropriate antidiuretic hormone secretion, SIADH), ir pacientams, kurie dėl hiponatremijos rizikos kartu gydomi vaistiniais preparatais, kurie yra vazopresino agonistai. Ypač svarbu stebėti natrio kiekį serume, jei vartojama vaistinių preparatų, kuriuose natrio koncentracija yra mažesnė, palyginti su natrio koncentracija kraujo serume. Po Potassium Chloride / Glucose Fresenius 3 mg/50 mg/ml infuzijos pasireiškia greita aktyvi gliukozės pernaša į organizmo ląsteles. Tokia būklė skatina pasireikšti poveikį, kurį galima laikyti gryno vandens patekimu į organizmą, ir tai gali sukelti sunkią hiponatremiją (žr. 4.4, 4.5 ir 4.8 skyrius).

Į veną vartojamas 5 % gliukozės infuzinis tirpalas yra izotoninis. Gliukozės tirpalai, kuriuose jos koncentracija yra didesnė, yra hipertoniniai. Vis dėlto organizme skysčiai, kuriuose yra gliukozės, gali sukelti poveikį, kurį galima laikyti gryno vandens patekimu į organizmą, nes pasireiškia greita aktyvi gliukozės pernaša į organizmo ląsteles. Tokia būklė gali sukelti sunkią hiponatremiją (žr. 4.2 skyrių). Priklausomai nuo tirpalo osmosinio slėgio, infuzijos dozės ir greičio, taip pat priklausomai nuo paciento klinikinės būklės ir organizmo gebėjimo metabolizuoti gliukozę, lašinant gliukozės preparatus į veną gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra ir, svarbiausia, išsivystyti hipoosmosinė arba hiperosmosinė hiponatremija. Hiponatremija Ypač didelė ūminės hiponatremijos rizika lašinant fiziologiškai hipotoninius skysčius kyla pacientams, kuriems diagnozuota ne osmosinė vazopresino sekrecija (pvz., dėl ūminės ligos, skausmo, pooperacinio streso, infekcijų, nudegimų ir centrinės nervų sistemos ligų), pacientams, sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis, taip pat pacientams, vartojantiems vazopresino agonistų (žr. 4.5 skyrių). Dėl ūminės hiponatremijos gali išsivystyti ūminė hiponatreminė encefalopatija (galvos smegenų edema), pasireiškianti galvos skausmu, pykinimu, traukuliais, letargine būsena ir vėmimu. Pacientams, kuriems diagnozuota galvos smegenų edema, kyla ypač didelė sunkių, negrįžtamų ir gyvybei pavojingų galvos smegenų pažeidimų rizika. Ypač didelis sunkaus ir gyvybei pavojingo galvos smegenų pabrinkimo dėl ūminės hiponatremijos pavojus kyla vaikams, vaisingo amžiaus moterims ir pacientams, kurių galvos smegenų funkcija susilpnėjusi (pvz., pacientams, kuriems diagnozuotas meningitas, intrakranijinis kraujavimas ir galvos smegenų sumušimas). Jei pacientui yra širdies ar plaučių funkcijos nepakankamumas, didelio tūrio infuzija yra galima tik užtikrinant specifinį stebėjimą. Infuzijos metu paciento būklę būtina dažnai ir atidžiai stebėti. Būtina reguliariai tirti pacientų, kurie yra gydomi kalio preparatais, klinikinę būklę, gliukozės kiekį kraujyje, elektrolitų koncentraciją plazmoje, kreatinino kiekį plazmoje, šlapalo kiekį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei EKG, ypač jei yra širdies ar inkstų funkcijos sutrikimas. Būtina užtikrinti pakankamą šlapimo išsiskyrimą ir stebėti skysčių pusiausvyrą. Kalio druskų būtina vartoti ypač atsargiai, jei pacientas serga širdies liga (pvz., miokardo infarktu, širdies aritmija) arba jei yra hiperkalemijos atsiradimą skatinanti būklė, pvz., inkstų ar antinksčių žievės nepakankamumas, ūminė dehidracija arba didelė audinių žūtis, pvz., sukelta sunkaus nudegimo. Jei pacientas gydomas širdį veikiančiais glikozidais, būtina reguliariai tirti kalio kiekį plazmoje. Tirpalų, kuriuose yra gliukozės, infuzija gali būti negalima per pirmąsias 24 valandas po galvos traumos, o jei yra intrakranialinės hipertenzijos epizodas, būtina atidžiai stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tirpalų, kuriuose yra gliukozės, vartojimas gali sukelti hiperglikemiją. Tirpalo nerekomenduojama vartoti po ūminio išeminio insulto, kadangi hiperglikemija yra susijusi su išeminio smegenų pažeidimo didėjimu ir gijimo blogėjimu. Jei pasireiškia hiperglikemija, būtina koreguoti infuzijos greitį arba vartoti insulino. Jei pacientas serga cukriniu diabetu, būtina atsižvelgti į infuzuojamą gliukozės kiekį, be to, gali pakisti insulino poreikis. Ilgalaikio gydymo metu pacientui būtina skirti patogų maitinamąjį gydymą. Potassium Chloride / Glucose Fresenius 3 mg/50 mg/ml infuziniame tirpale esanti gliukozė yra gaunama iš kukurūzų. Į tai būtina atsižvelgti, jei pacientas yra alergiškas kukurūzams (žr. 4.8 skyrių). Vaikų populiacija Naujagimiams, ypač gimusiems neišnešiotiems ar mažo kūno svorio, yra didesnė hipoglikemijos ar hiperglikemijos atsiradimo rizika, todėl gydymo intraveniniais gliukozės tirpalais metu tokius pacientus būtina atidžiai stebėti, kad būtų užtikrinta tinkama glikemijos kontrolė ir išvengta galimo ilgalaikio nepageidaujamo poveikio. Hipoglikemija naujagimiams gali sukelti ilgalaikius traukulius, komą ir smegenų pažeidimą. Hiperglikemija buvo susijusi su intraventrikuline hemoragija, vėlai pasireiškusia bakterine ar grybeline infekcija, neišnešiotų naujagimių retinopatija, nekroziniu enterokolitu, bronchų ir plaučių displazija, ilgesniu buvimu ligoninėje ir mirtimi. Siekiant išvengti mirtį sukelti galinčio per didelio intraveninių tirpalų tūrio naujagimiams, ypač svarbu atkeipti dėmesį į vartojimo metodą. Jei intraveniniai skysčiai ar vaistiniai preparatai naujagimiams leidžiami švirkštine pompa, skysčio buteliuko negalima palikti prijungto prie švirkšto. Jei naudojama infuzinė pompa, visus intraveninio vartojimo rinkinio spaustukus būtina užspausti prieš infuzinio rinkinio atjungimą nuo pompos ar pompos išjungimą. Tai būtina padaryti net tuo atveju, jei naudojamas laisvą tekėjimą blokuojantis prietaisas. Būtina dažnai tikrinti intraveninės infuzijos prietaisą ir vartojimo įrangą. Būtina atidžiai stebėti elektrolitų koncentraciją vaikų plazmoje, kadangi jų gebėjimas reguliuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą gali būti sutrikęs. Hipotoninių skysčių infuzija kartu su neosmozine ADH sekrecija gali sukelti hiponatremiją. Hiponatremija gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, traukulius, letargiją, komą, smegenų edemą ir mirtį, todėl ūminė simptominė hiponatreminė encefalopatija yra laikoma sunkia medicinine būkle.

Nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su vartojimo metodu, gali pasireikšti febrilinė reakcija, injekcijos vietos reakcija, lokalus skausmas ar lokali reakcija, venos dirginimas, venos trombozė ar flebitas (išplitę už injekcijos vietos), ekstravazacija ir hipervolemija. Jei pasireiškia nepageidaujamas poveikis, infuziją būtina nutraukti. Gauta pranešimų apie anafilaksines reakcijas, padidėjusį jautrumą ir šaltkrėtį.1 1Pranešta vartojant panašių tirpalų, kurių sudėtyje yra dekstrozės. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 1 lentelė Organų sistemų klasė | Simptomai (MedDRA mažiausio lygio terminai) | Dažnis Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginė reakcija, anafilaksinė reakcija**, padidėjęs jautrumas** | Nežinomas (*) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipervolemija Ligoninėje įgyta hiponatremija*** | Nežinomas (*) Nervų sistemos sutrikimai | Hiponatreminė encefalopatija*** | Nežinomas (*) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Prakaitavimas | Nežinomas (*) Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Šaltkrėtis**, drebulys, febrilinė reakcija, karščiavimas, infekcija vartojimo vietoje, tromboflebitas | Nežinomas (*) (*) Negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis. (**) Gali pasireikšti pacientams, kurie yra alergiški kukurūzams (žr. 4.4 skyrių). (***) Ligoninėje įgyta hiponatremija gali sukelti negrįžtamus galvos smegenų pažeidimus ir mirtį dėl išsivysčiusios ūminės hiponatreminės encefalopatijos (žr. 4.2, 4.4 ir 4.5 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).