Pram

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Vartojimas kartu su MAOI (monoaminooksidazės inhibitoriais). Citalopramo negalima skirti MAOI vartojantiems pacientams (įskaitant selegiliną), kurio paros dozė didesnė kaip 10 mg. Pradėti gydyti citalopramu galima po 14 parų, baigus vartoti negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorių, arba po grįžtamojo poveikio MAOI (angl. reversible inhibitor of monoamineoxidase A – RIMA) vartojimo nutraukimo praėjus specifiniam RIMA informacijoje nurodytam laikotarpiui. MAO inhibitorių galima pradėti vartoti po 7 parų, baigus gydymą citalopramu (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo draudžiama vartoti kartu su linezolidu, nebent yra galimybių atidžiai stebėti ir monitoruoti kraujospūdį (žr. 4.5 skyrių). Citalopramo draudžiama vartoti pacientams, kuriems nustatytas QT intervalo pailgėjimas arba įgimtas ilgo QT sindromas. Citalopramo draudžiama vartoti su vaistiniais preparatais, kurie, kaip žinoma, ilgina QT intervalą, pvz., pimozidu (žr. 4.5 skyrių).

Dozavimas Suaugusiesiems Depresija 20 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, dozę galima padidinti daugiausiai iki 40 mg per parą. Dažniausiai antidepresantų poveikis prasideda po 2-4 savaičių gydymo. Gydymas antidepresantais yra simptominis ir, norint apsaugoti pacientą nuo ligos pasikartojimo, jį reikia tęsti pakankamai ilgai, paprastai 6 mėn. po pasveikimo. Pacientus, kuriems liga kartojasi, norint apsaugoti nuo naujų epizodų pasikartojimo, reikia gydyti keletą metų. Panikos sutrikimas Norint išvengti paradoksinės reakcijos (žr. 4.4 skyrių) rekomenduojama per burną vartojama pradinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, po to didinti iki 20 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką dozę galima padidinti daugiausiai iki 40 mg per parą. Didžiausias panikos sutrikimų gydymo veiksmingumas pasiekiamas maždaug po 3 mėnesių. Atsižvelgiant į individualų paciento organizmo atsaką, gydymą gali tekti tęsti kelis mėnesius. Klinikinio veiksmingumo tyrimų, trukusių ilgiau nei 6 mėnesius, duomenų nepakanka. Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) 20 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, dozę galima padidinti daugiausiai iki 40 mg per parą. Obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymo poveikis prasideda po 2-4 savaičių. Pacientai turi būti gydomi pakankamai ilgai. Senyviems (> 65 metų) pacientams Senyviems pacientams rekomenduojama dozę sumažinti per pusę (t.y. pradinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, didžiausia paros dozė senyviems pacientams yra 20 mg). Vaikų populiacija Pram saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų dar neištirti. Pram nėra skirtas vaikams ir paaugliams iki 18 metų (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jei inkstų funkcijos sutrikimas nesunkus arba vidutinio sunkumo, vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia. Duomenų apie pacientų, kurių inkstų funkcijos sutrikimas sunkus (kreatinino klirensas mažiau kaip 20 ml/min.), gydymą nepakanka; būtina laikytis ypatingo atsargumo (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Esant lengvam arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimui rekomenduojama pacientui iš pradžių skirti 10 mg paros dozę. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, dozę galima padidinti daugiausiai iki 20 mg per parą. Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui reikia laikytis atsargumo ir dozę didinti ypač atsargiai. Būtina stebėti šių pacientų klinikinę būklę (žr. 5.2 skyrių). Pacientai, kurių organizme CYP2C19 vykdomas metabolizmas yra silpnas Pacientams, kurių organizme metabolizmas, veikiant CYP2C19, yra silpnas, pirmas dvi gydymo savaites rekomenduojama skirti pradinę 10 mg paros dozę. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, dozę galima padidinti daugiausiai iki 20 mg per parą (žr. 5.2 skyrių). Gydymo nutraukimas Gydymo nutraukti staigiai negalima. Dozę reikia mažinti palaipsniui ne greičiau kaip per vieną ar dvi savaites, kad sumažėtų nutraukimo reakcijų rizika (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu, sumažinus dozę arba nutraukus gydymą, pasireiškia netoleravimo simptomų, reikia, apsvarsčius, atnaujinti prieš tai skirtos dozės vartojimą. Po to galima toliau mažinti dozę, bet lėčiau. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Plėvele dengtas tabletes reikia nuryti nesukramtytas ir užsigerti nedideliu skysčio kiekiu, valgant arba nevalgius, vieną kartą per parą, ryte arba vakare.

Senyvų pacientų bei pacientų, kurių inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi, gydymas – žr. 4.2 skyrių. Vaikų populiacija (jaunesni kaip 18 metų) Antidepresantų vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima. Klinikinių tyrimų metu su savižudybe siejamo elgesio (bandymai žudytis ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausiai agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos buvo dažnesnės vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojusiais placebo. Jeigu, atsižvelgiant į klinikinį poreikį, nusprendžiama gydyti šiais vaistiniais preparatais, reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia su savižudybe siejamo elgesio simptomų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi. Paradoksinis nerimas Kai kuriems pacientams, sergantiems panikos sutrikimu, gydymo antidepresantais pradžioje gali sustiprėti nerimas. Šis paradoksinis pradinis nerimo sustiprėjimas paprastai per 2 savaites sumažėja. Norint sušvelninti šį paradoksinį nerimą sukeliantį poveikį rekomenduojama pradėti gydyti maža vaistinio preparato doze (žr. 4.2 skyrių). Hiponatremija Kaip reta nepageidaujama reakcija vartojantiems SSRI buvo užregistruota hiponatremija, tikriausiai dėl neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos (NADHS), kuri išnyko, nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Senyvoms moterims tokio poveikio rizika yra didesnė. Savižudybė ir mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Depresija susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamo elgesio) rizikos padidėjimu. Tokia rizika išlieka tol, kol būklė stipriai pagerėja. Pirmas kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Kiti psichikos sutrikimai, kurie gali būti gydomi citalopramu, irgi gali būti susiję su savižudybe siejamo elgesio rizikos padidėjimu. Be to, šiomis ligomis sergantys pacientai kartu gali sirgti didžiąja depresija. Taigi, gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant pacientus, kurie serga didžiąja depresija. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusio elgesio apraiškų, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą, daug galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl juos gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Be to, jauniems suaugusiesiems su savižudybe susijusio elgesio rizika gali būti didesnė. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja (įskaitant naujų simptomų atsiradimą), ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus. Akatizija ir psichomotorinis nerimastingumas SSRI ar SNRI vartojimas susijęs su akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis nerimastingumas ir būtinybė judėti, dažnai susijusi su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis gydymo savaitėmis tokio poveikio tikimybė būna didesnė. Pacientams, kuriems pasireiškia šie simptomai, dozės didinimas gali būti žalingas. Manija Pacientus, kuriems anksčiau buvo manijos/hipomanijos epizodų, skirti gydymą citalopramu reikia atsargiai. Pacientams, sergantiems maniakine depresine psichoze, gali atsirasti manijos fazės. Jeigu prasideda manijos fazė, citalopramo vartojimą reikia nutraukti. Traukuliai Antidepresantų vartojimas sukelia riziką traukulių pasireiškimui. Pacientams, kuriems pasireiškė traukulių, būtina nutraukti citalopramo vartojimą. Būtina vengti vartoti citalopramo pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra sukontroliuota, būklę reikia atidžiai stebėti. Citalopramo vartojimą būtina nutraukti, jeigu traukulių priepuoliai padažnėjo. Cukrinis diabetas Vartojant SSRI pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pakisti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė. Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę. Serotonino sindromas Pacientams, vartojantiems SSRI, serotonino sindromas būna retai. Tokie požymiai kaip baimingas neramumas, drebulys, mioklonusas ir hipertermija gali rodyti šios būklės formavimąsi. Jeigu pasireiškė ši būklė, reikia nedelsiant nutraukti citalopramo vartojimą ir pradėti simptominį gydymą. Vaistiniai preparatai, sužadinantys serotonino receptorius Citalopramo negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pavyzdžiui, sumatriptanu arba kitais triptanais, tramadoliu, oksitriptanu ir triptofanu (žr. 4.5 skyrių). Gydymą citalopramu kartu su buprenorfinu reikia skirti atsargiai. Kraujavimas Pasitaikė pranešimų, kad vartojant SSRI kai kuriems pacientams pailgėjo kraujavimo laikas ir (ar) atsirado kraujavimo sutrikimų, įskaitant ekchimozę, kraujavimą iš moters lyties organų, virškinimo trakto ir kitų kūno vietų odos ir gleivinių kraujavimą (žr. 4.8 skyrių). SSRI reikia vartoti atsargiai pacientams, ypač gydomiems vaistiniais preparatais, kurių veiklioji medžiaga veikia trombocitus, ar kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios gali didinti kraujavimo riziką, bei pacientams, kuriems anksčiau yra buvę kraujavimo sutrikimų (žr. 4.5 skyrių). Vartojant SSRI / SNRI, gali padidėti kraujavimo po gimdymo pavojus (žr. 4.6, 4.8 skyrius). Elektros traukulių terapija (ETT) SSRI vartojimo taikant ETT klinikinės patirties yra nedaug, taigi vartoti rekomenduojama atsargiai. Psichozė Gydant psichoze sergančius pacientus, kuriems būna depresijos epizodų, gali sustiprėti psichozės simptomai. QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad citalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimą ir skilvelinę aritmiją, įskaitant torsades de pointes (dvikryptę daugiaformę skilvelinę tachikardiją), daugiausiai moterims, kurioms buvo hipokalemija, iš anksčiau pailgėjęs QT ar kitų širdies ligų (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Atsargumo reikia laikytis pacientams, kuriems yra reikšminga bradikardija arba sergantiems ūminiu miokardo infarktu, arba esant nekompensuotam širdies nepakankamumui. Tokie elektrolitų pusiausvyros sutrikimai kaip hipokalemija ir hipomagnemija padidina piktybinių aritmijų riziką ir, prieš pradedant gydyti citalopramu, jas reikia koreguoti. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems nustatyta stabili širdies liga, reikia atlikti ir įvertinti EKG tyrimą. Jei širdies ritmo sutrikimas pasireiškia gydant citalopramu, gydymą reikia nutraukti ir atlikti EKG. Uždaro kampo glaukoma SSRI, įskaitant citalopramą, gali paveikti vyzdžio dydį ir sukelti midriazę. Dėl šio poveikio gali susiaurėti akies kampas, padidėti akispūdis ir pasireikšti uždaro kampo glaukoma, ypač į ją linkusiems pacientams. Dėl to citalopramo turi atsargiai vartoti sergantys arba anksčiau sirgę uždaro kampo glaukoma pacientai. Jonažolės vaistiniai preparatai Citalopramo vartojant kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kuriuose yra jonažolių (lot. Hypericum perforatum), gali padažnėti nepageidaujamos reakcijos. Taigi, citalopramo ir jonažolės vaistinių preparatų vartoti kartu negalima (žr. 4.5 skyrių). Nutraukimo simptomai, kurie pasireiškia nutraukus gydymą SSRI Baigiant gydymą, dažnai pasireiškia nutraukimo simptomų, ypač jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Ligos pasikartojimo profilaktikos citalopramu klinikinio tyrimo duomenimis, nutraukus aktyvų gydymą, 40 % pacientų pasireiškė nepageidaujamų reiškinių, palyginti su 20 % pacientų, toliau vartojusių citalopramo. Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, stiprus ir greitas širdies plakimas, emocijų nestabilumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs. Tokie simptomai paprastai pasireiškia per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų pasireiškė pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę. Dažniausiai tokie simptomai nyksta savaime ir paprastai išnyksta per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali būti ilgai (2-3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą citalopramu nutraukti palaipsniui, atsižvelgiant į paciento poreikį, kelias savaites ar mėnesius mažinant dozę (žr. 4.2 skyriaus poskyrį ,,Nutraukimo simptomai, kurie pasireiškia, nutraukus gydymą SSRI“). Lytinės funkcijos sutrikimas Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ar serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) gali sukelti lytinės funkcijos sutrikimo simptomus (žr. 4.8 skyrių). Gauta pranešimų apie ilgalaikį lytinės funkcijos sutrikimą, kurio simptomai išliko nepaisant to, kad gydymas SSRI ar SNRI buvo nutrauktas.

Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai pasireiškia per pirmas dvi gydymo savaites ir paprastai palengva išnyksta. Nepageidaujamos reakcijos pateikiamos remiantis MedDRA klasifikacija. Reakcijos, susijusios su doze, yra tokios: padidėjęs prakaitavimas, sausa burna, nemiga, mieguistumas, viduriavimas, pykinimas ir nuovargis, QT intervalo pailgėjimas. Lentelėje parodytas nepageidaujamų vaistinio preparato reakcijų, susijusių su SSRI ir (arba) citalopramu, procentinis santykis, pastebėtų dvigubai koduotų placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų metu ≥ 1  pacientų arba po to, kai vaistinis preparatas pateko į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | Nežinomas | Padidėjusio jautrumo reakcijos, anafilaksinė reakcija Endokrininiai sutrikimai | Retas | Neadekvati antidiurezinio hormono sekrecija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Apetito sumažėjimas, kūno masės mažėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas | Apetito padidėjimas, kūno masės didėjimas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Retas | Hiponatremija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Hipokalemija Psichikos sutrikimai | Dažnas | Susijaudinimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nerimas, sumišimas, nenormalūs sapnai, nenormalus orgazmas (moterims), koncentracijos sutrikimas Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Agresyvumas, depersonalizacija, haliucinacijos, manija Psichikos sutrikimai | Nežinomas | Panikos priepuoliai, griežimas dantimis naktį, nerimas, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys1 Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Mieguistumas, nemiga, tremoras, sustingimas (stuporas), nervingumas, sujaudinimas, galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnas | Parestezija, svaigulys, dėmesio, skonio pojūčio sutrikimas, amnezija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Apalpimas, ekstrapiramidiniai sutrikimai, traukuliai Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Serotonino sindromas, akatizija Nervų sistemos sutrikimai | Labai retas | Didieji epilepsijos priepuoliai, diskinezija Nervų sistemos sutrikimai | Nežinomas | Sutrikę judesiai Akių sutrikimai | Dažnas | Vyzdžių išsiplėtimas, regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Spengimas ausyse Širdies sutrikimai | Labai dažnas | Palpitacijos Širdies sutrikimai | Dažnas | Tachikardija Širdies sutrikimai | Nedažnas | Bradikardija Širdies sutrikimai | Nežinomas | QT pailgėjimas EKG, skilvelinė aritmija įskaitant torsades de pointes Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Ortostatinė hipotenzija Kraujagyslių sutrikimai | Retas | Kraujavimas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Žiovulys, rinitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas | Kosulys Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nežinomas | Kraujavimas iš nosies Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Sausa burna, pykinimas, vidurių užkietėjimas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas, dispepsija, pilvo skausmas, padidėjęs seilėtekis Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos) Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodikliai Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | Hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai dažnas | Padidėjęs prakaitavimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Niežulys Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Dilgėlinė, plaukų slinkimas, išbėrimas, purpura, padidėjusio jautrumo šviesai reakcija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Ekchimozė, Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas | Raumenų, sąnarių skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas | Šlapimo susilaikymas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Dažnas | Impotencija, ejakuliacijos sutrikimas, ejakuliacijos nebuvimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažnas | Gausus mėnesinių kraujavimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Labai retas | Galaktorėja Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nežinomas | Kraujavimas iš lyties takų ir kraujavimas po gimdymo2 moterims, priapizmas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Astenija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Nuovargis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Edema, negalavimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas | Karščiavimas Pacientų skaičius: citalopramas/placebas = 1346/545 1 Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant citalopramo ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). 2 Apie šį reiškinį pranešta vartojant SSRI / SNRI terapinės klasės vaistinių preparatų (žr. 4.4, 4.6 skyrius). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas QT pailgėjimas Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai pasireiškė moterims, pacientams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT intervalas jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius). Kaulų lūžiai Epidemiologiniais tyrimais, atliktais dažniausiai su 50 metų ir vyresniais pacientais, vartojusiais SSRI ir triciklių antidepresantų, nustatyta padidėjusi kaulų lūžių rizika. Tokios rizikos atsiradimo mechanizmas neaiškus. Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą SSRI Citalopramo vartojimo nutraukimas (ypač staigus) dažnai sukelia nutraukimo simptomus. Reakcijos, apie kurias dažniausiai gauta pranešimų, yra svaigulys, jutimų sutrikimas (įskaitant paresteziją), miego sutrikimas (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija arba nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacijos, emocinis nestabilumas, dirglumas bei regos sutrikimas. Paprastai išvardyti reiškiniai būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir yra savaime praeinantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgai trunkantys. Dėl to patariama, jeigu tolesnis gydymas citalopramu nereikalingas, šio vaistinio preparato vartojimą nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).