Prenewel

Susijusios su perindopriliu Padidėjęs organizmo jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitam AKF inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Prenewel negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Prenewel 8 mg/2,5 mg mg galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyriu). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyriu). Susijusios su indapamidu Padidėjęs organizmo jautrumas indapamidui arba bet kuriam kitam sulfonamidui. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min.). Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Susijusios su Prenewel Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Sunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min.). Kadangi trūksta gydymo patirties, Prenewel tablečių negali vartoti: dializėmis gydomi pacientai; ligoniai, sergantys negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Įprastinė dozė yra viena Prenewel 8 mg/2,5 mg tabletė, ji geriama kartą per parą, geriausia ryte prieš pusryčius. Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių) Senyvų žmonių kreatinino koncentracijos plazmoje rodmenį būtina koreguoti atsižvelgiant į amžių, svorį ir lytį. Galima gydyti tik tuos senyvus pacientus, kurių inkstų funkcija yra normali, be to, būtina įvertinti kraujospūdžio reakciją. Sutrikusi inkstų funkcija (žr. 4.4 skyrių) Jeigu yra sunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min.), Prenewel vartoti draudžiama. Jei kreatinino klirensas yra 60 ml/min. arba didesnis, dozės keisti nereikia. Gydymo Prenewel metu reikia dažnai tirti kreatinino ir kalio koncentraciją kraujyje. Sutrikusi kepenų funkcija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Prenewel vartoti draudžiama. Jeigu yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių Prenewel 8 mg/2,5 mg gydyti negalima, kadangi tokių ligonių gydymo perindopriliu/ indapamidu (vien juo ar kartu su kitais preparatais) veiksmingumas ir toleravimas nenustatytas. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Specialūs įspėjimai Bendri įspėjimai, susiję su perindopriliu ir indapamidu Litis Paprastai ličio preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su kombinuotu perindoprilio ir indapamido preparatu (žr. 4.5 skyrių). Susiję su perindopriliu Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems ligoniams pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija bei anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Pacientus, kuriems yra kraujagyslių kolageno (kraujagyslių) liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido, arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų ligonių gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliems pacientams buvo neveiksmingas. Tokius ligonius gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus infekcijos simptomų, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, informuotų gydytoją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Renovaskulinė hipertenzija Padidėjusi hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika yra pacientams, sergantiems abipuse inkstų arterijos stenoze ar vieno funkcionuojančio inksto arterijos stenoze, kuomet jie gydomi AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti svarbus veiksnys. Inkstų funkcijos praradimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino kiekio serume pokyčiais net pacientams, sergantiems vienpuse inkstų arterijos stenoze. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Kai kuriems pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, retais atvejais atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiai edemai pasireiškus, perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, ligonį būtina tinkamai stebėti tol, kol išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai šalinami vartojant antihistamininių preparatų. Su gerklų edema susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam ligoniui būtina skubi medicinos pagalba: reikia tuoj pat po oda suleisti 0,3-0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Gauta duomenų, kad juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams. Žmonėms, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems ligoniams veido edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės koncentracija buvo normali. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (pilvo KT, ultragarsinio tyrimo ar operacijos) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Jei AKF inhibitoriumi gydomam ligoniui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės. Gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ar liežuvio patinimas su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar gliptinų (pvz., linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino) skirti reikia atsargiai. Desensibilizuojamojo gydymo metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos Pacientams, kurie desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų) nuodais metu vartojo AKF inhibitorių, pavieniais atvejais pasireiškė užsitęsusi gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Desensibilizuojamus alergiškus pacientus AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o ligonių, kuriems taikoma imunoterapija nuodais, šiais preparatais gydyti nerekomenduojama. Jei pacientui būtinas gydymas AKF inhibitoriais ir desensibilizuojamasis gydymas, tokių reakcijų galima išvengti, jei AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas iki desensibilizacijos likus mažiausiai 24 valandoms. MTL aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo. Hemodialize gydomi pacientai AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos (pvz., AN69), buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės preparatų hipertenzijai gydyti. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Kalį organizme sulaikantys diuretikai, vaistai, kalio papildai arba druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio Kalį organizme sulaikančių diuretikų, vaistų, kalio papildų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio kartu su perindopriliu vartoti paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio druskos Paprastai perindoprilio vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais ir kalio druskomis nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Susiję su indapamidu Hepatinė encefalopatija Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, ypač esant elektrolitų disbalansui, gali skatinti hepatinę encefalopatiją, kuri gali išsivystyti į kepenų komą. Jeigu toks poveikis pasireiškia, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti. Jautrumas šviesai Gauta pranešimų apie jautrumo šviesai padidėjimą, atsiradusį vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad gydymą diuretikais būtina atnaujinti, rekomenduojama saugoti kūno vietas, veikiamas saulės arba dirbtinių UVA spindulių. Atsargumo priemonės Susijusios su perindopriliu ir indapamidu Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra <60 ml/min.), Prenewel vartoti draudžiama. Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems inkstų ligos prieš pradedant gydyti nebuvo, tačiau kurių inkstų funkciją atspindintys tyrimai rodo, jog ji sutrikusi, gydymą būtina nutraukti. Inkstų funkcijai sunormalėjus, vėl gydyti galima tik mažesne doze arba viena iš veikliųjų medžiagų. Tokių ligonių kalio ir kreatinino koncentraciją reikia tirti reguliariai: pirmą kartą - po dviejų savaičių, vėliau (kai gydymas tampa nekintantis) - kas 2 mėnesiai. Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirasdavo pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų nepakankamumu (įskaitant sukeltą inksto arterijos stenozės). Jei yra abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama. Hipotenzija, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme Ligoniams, kurių organizme trūksta natrio (ypač jei yra inksto arterijos stenozė), gali staigiai pasireikšti hipotenzija. Būtina nuolat stebėti, ar tokiems ligoniams neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų stokos (pvz., sukeltos protarpinio viduriavimo arba vėmimo) požymių, bei reguliariai matuoti elektrolitų koncentraciją plazmoje. Jeigu pasireiškia didelė hipotenzija, į veną gali reikėti infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jeigu pasireiškia laikina hipotenzija, gydymą tęsti galima. Kai kraujo tūris ir spaudimas sunormalinamas, galima pradėti gydyti arba mažesne doze, arba tik viena iš veikliųjų medžiagų. Kalio koncentracija Perindoprilio vartojimas kartu su indapamidu nuo hipokalemijos neapsaugo (ypač jeigu yra cukrinis diabetas arba inkstų funkcijos nepakankamumas). Kaip ir vartojant kitokių kombinuotų antihipertenzinių preparatų, kuriuose yra diuretikų, gydymo Prenewel metu reikia reguliariai nustatinėti kalio koncentraciją plazmoje. Prenewel sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t,y. jis beveik neturi reikšmės. Susijusios su perindopriliu Kosulys Gauta duomenų apie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems ligoniams pasireiškiantį sausą kosulį. Jis būna nuolatinis ir nutraukus minėtų preparatų vartojimą išnyksta. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jei manoma, kad gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi reikalingas, reikia apsvarstyti preparato vartojimo tęsimą. Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių gydymo perindopriliu (vien juo ar kartu su kitais preparatais) veiksmingumas ir toleravimas nenustatytas. Arterinės hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (jeigu yra širdies nepakankamumas, skysčių ir elektrolitų trūkumas ir kt.) Pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu, labai padidėja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas, ypač jei organizme labai trūksta vandens ir (arba) elektrolitų (pvz., dėl druskos kiekio maiste ribojimo ar ilgalaikio gydymo diuretikais). Tokiems ligoniams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, slopindami minėtą sistemą (ypač po pirmos dozės išgėrimo bei per pirmas dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujo spaudimą ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją serume bei sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą. Jis gali atsirasti staiga (toks sutrikimas nedažnas) arba vėliau. Tokius ligonius reikia pradėti gydyti mažesne doze ir ją didinti palaipsniui. Senyvi žmonės Prieš gydymą būtina ištirti senyvų žmonių inkstų funkciją ir nustatyti kalio koncentraciją. Kad neatsirastų staigios hipotenzijos, pradinę dozę reikia laipsniškai koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją, ypač jei ligonio organizme trūksta vandens ir elektrolitų. Aterosklerozė Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, tačiau ypač atsargiai būtina gydyti išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančius ligonius. Jiems pradinė dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinę hipertenziją reikia gydyti revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gali būti naudingas. Jei yra arba įtariama, kad yra inksto arterijos stenozė, Prenewel 8 mg/2,5 mg gydyti netinka, nes gydymą būtina pradėti ligoninėje ir mažesne doze, nei yra šiame preparate. Širdies nepakankamumas, sunkus širdies nepakankamumas Ligonius, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (IV funkcinės klasės), gydyti būtina pradėti atidžiai stebint medikui. Pradinė dozė turi būti mažesnė, todėl tokiu atveju Prenewel 8 mg/2,5 mg netinka. Jei ligonis serga hipertenzija ir jo vainikinė kraujotaka yra nepakankama (yra išeminė širdies liga), jam pradedant vartoti AKF inhibitorių, gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti nereikia. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (spontaniškai didėjančiu kalio kiekiu), gydymas Prenewel 8 mg/2,5 mg tabletėmis netinka, nes gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui, sumažinus pradinę dozę. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, gydytiems geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo diabeto arba insulinu, reikia dažnai tirti gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač pirmaisiais gydymo AKF inhibitoriais mėnesiais (žr. 4.5 skyrių). Rasiniai skirtumai Perindoprilis, kaip ir kitokie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas. Operacija, anestezija Anestezijos metu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams gali pasireikšti hipotenzija, ypač tuo atveju, jeigu anestezija sukeliama preparatu, kuris mažina kraujospūdį. Dėl to, jeigu įmanoma, ilgai veikiančių angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., perindoprilio, vartojimą reikia nutraukti iki operacijos likus vienai parai. Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Jeigu yra kraujo tekėjimo iš kairiojo skilvelio obstrukcija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai. Kepenų nepakankamumas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų koncentracija, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti atitinkamai prižiūrimi medikų (žr. 4.8 skyrių). Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas.Hiperkalemijos išsivystymo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, didesnis nei 70 metų amžius, cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidracija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, arba kiti kalio koncentraciją kraujyje didinantys preparatai (pvz., heparinas, trimetoprimas ar kotrimoksazolas, taip pat žinomas kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai, acetilsalicilo rūgštis ≥ 3 g per parą, COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs NVNU, imunosupresantai, tokie kaip ciklosporinas arba takrolimuzas. Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio koncentracija serume, ypač jei inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkią, kartais mirtiną aritmiją. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių bei anksčiau minėtų vaistinių preparatų reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją (žr. 4.5 skyrių). Susijusios su indapamidu Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra Natrio koncentracija Prieš gydymą bei reguliariai jo metu būtina tirti natrio koncentraciją serume. Visi diuretikai gali sumažinti natrio koncentraciją serume, tokio poveikio pasekmės gali būti sunkios. Iš pradžių simptomų gali ir nebūti, todėl ypač svarbu reguliariai tirti natrio koncentraciją. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams tyrimą būtina kartoti dažniau (žr. 4.8 bei 4.9 skyrius). Hiponatremija su hipovolemija gali sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu prarandant chlorido jonus gali atsirasti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: šio poveikio dažnis ir laipsnis yra nedideli. Kalio koncentracija Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, sukeliantis hipokalemiją. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia sunkios hipokalemijos atveju. Nuo jos (kalio koncentracija <3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių ligonius (nepaisant to, ar jie vartoja vieną, ar kelis preparatus): senyvus ir (arba) prastai besimaitinančius žmones, pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinės kraujotakos sutrikimu ar širdies nepakankamumu. Tokiems pacientams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką. Ligoniai, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), irgi priklauso rizikos grupei. Hipokalemija bei bradikardija yra sunkios mirtį sukelti galinčios aritmijos, ypač torsades de pointes aritmijos, atsiradimą skatinantys veiksniai. Visais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją plazmoje. Pirmąjį tyrimą būtina atlikti pirmą gydymo savaitę. Diagnozavus hipokalemiją, ją būtina koreguoti. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją plazmoje. Jeigu ji padidėja labai, tai gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Tokiu atveju prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą indapamido vartojimą reikia nutraukti. Gliukozės koncentracija kraujyje Būtina stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač jei kalio koncentracija kraujyje yra maža. Šlapimo rūgštis Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius. Inkstų funkcija ir diuretikai Visavertis tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija suaugusių žmonių plazmoje mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė: Clcr = (140 - amžius) x kūno svoris /0,814 x kreatinino koncentracija plazmoje (amžius metais, kūno svoris kilogramais, kreatinino koncentracija plazmoje mikromoliais/l). Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl gali didėti šlapalo bei kreatinino koncentracija kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jei inkstų funkcijos sutrikimas jau buvo, jis gali pasunkėti. Sportininkai Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idosinkrazinę reakciją, dėl kurios pasireiškia skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Jos simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydant ūminės uždaro kampo glaukomos, galimas apakimas visam laikui. Gydant, pirmiausia reikia kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfonamidams arba penicilinui.

Saugumo duomenų santrauka Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą bei mažina indapamido sukeliamą kalio netekimą. 6 % pacientų, gydomų Prenewel 8 mg/2,5 mg tabletėmis, pasireiškia hipokalemija (kalio koncentracija tampa <3,4 mmol/l). Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra Į perindoprilį: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų spazmai, astenija. Į indapamidą: hipokalemija, padidėjęs jautrumas (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas, ir makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Gydymo metu galinčio pasireikšti nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000); labai retas (< 1/10000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas * | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Anemija (žr. 4.4 skyrių), vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, tam tikromis aplinkybėmis (pacientams, kuriems persodinti inkstai, pacientams, kuriems atliekama hemodializė). | Labai retas | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas Endokrininės sistemos sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri normalizuojasi nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas * | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija su hipovolemija, sukeliančia dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją | Dažnis nežinomas | Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas | Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas * | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Neryškus matymas | - | Dažnis nežinomas | Ūmi uždaro kampo glaukoma | | Dažnis nežinomas | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas Ausų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas Ausų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas * | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Torsade de pontes (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas * | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas | - Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | Dažnis nežinomas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Anoreksija | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | - | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas * | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas * | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės paūmėjimas | Retas* | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stevens Johnson sindromas | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimas | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas * | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolozė | - | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | Nedažnas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija, oligurija | Retas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Labai retas | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Impotencija | Nedažnas | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas * | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas * | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | Nedažnas * | - * Nepageidaujamų reiškinių, išsiaiškintų pagal savanoriškus pranešimus, dažnis apskaičiuotas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Papildoma informacija, susijusi su indapamidu Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 10 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 25 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).