Puri-Nethol

Gydymą merkaptopurino monohidratu turi prižiūrėti gydytojas, turintis ŪLL ir ŪPL (ŪML M3) sergančių pacientų gydymo patirties. Dozavimas Vaisto dozė priklauso nuo hematotoksiškumo, kuris turi būti atidžiai stebimas; vaisto dozę reikia koreguoti atsargiai atsižvelgiant į kiekvieno paciento duomenis ir vadovaujantis taikomu gydymo protokolu. Priklausomai nuo gydymo etapo, reikia skirti mažesnes pradinę ar tikslinę dozes pacientams, kuriems nustatytas sumažėjęs fermento tiopurino metiltransferazės (TPMT) aktyvumas arba jo neaktyvumas (žr. 4.4 skyrių). Suaugusiesiems ir vaikams įprasta dozė yra 2,5 mg/kg kūno svorio per parą arba nuo 50 iki 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per parą, tačiau dozė ir vartojimo trukmė priklauso nuo kitų citotoksinių vaistinių preparatų, skiriamų kartu su merkaptopurino monohidratu, pobūdžio ir dozavimo. Dozę reikia kruopščiai koreguoti, kad tiktų atskiram pacientui. Merkaptopurino monohidratas buvo vartojamas įvairiose kombinuotojo ūminės leukemijos gydymo schemose, išsamios informacijos galima rasti literatūroje ir naujausio gydymo rekomendacijose. Su ūmine limfoblastine leukemija sergančiais vaikais atlikti tyrimai parodė, kad merkaptopurino monohidratą skiriant vakare, sumažėja atkryčio rizika, palyginus su vartojimu ryte.Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Patariama stebėti šių pacientų inkstų ir kepenų funkciją, o jeigu yra sutrikimas, apsvarstytina, ar nereikia sumažinti merkaptopurino monohidrato dozės. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Negalima pateikti jokių konkrečių dozavimo rekomendacijų, nes oficialių merkaptopurino monohidrato farmakokinetikos, esant inkstų veiklos sutrikimams, tyrimų neatlikta. Sutrikus inkstų veiklai, gali sulėtėti merkaptopurino ir jo metabolitų pasišalinimas iš organizmo ir padidėti jo kumuliacinis poveikis, todėl reikia apsvarstyti galimybę sumažinti pradinę dozę, pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia su vaistinio preparato doze susijusios nepageidaujamos reakcijos. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Negalima pateikti jokių konkrečių dozavimo rekomendacijų, nes oficialių merkaptopurino monohidrato farmakokinetikos esant kepenų veiklos sutrikimams tyrimų neatlikta. Sutrikus kepenų veiklai, gali sulėtėti merkaptopurino pasišalinimas iš organizmo, todėl reikia apsvarstyti galimybę sumažinti pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, skiriamą pradinę dozę. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia su vaistinio preparato doze susijusios nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Perėjimas nuo gydymo tabletėmis prie gydymo geriamąja suspensija ir atvirkščiai Merkaptopurino monohidratas tiekiamas ir geriamąja suspensija. Pagal didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje, merkaptopurino monohidrato geriamoji suspensija ir tabletės nėra biologiškai lygiavertės, todėl pereinant prie gydymo kitos farmacinės formos vaistiniu preparatu, rekomenduojama dažniau tikrinti paciento kraujo tyrimų duomenis (žr. 5.2 skyrių). Derinys su ksantino oksidazės inhibitoriais Kai ksantino oksidazės inhibitoriai alopurinolis, oksipurinolis ar tiopurinolis skiriami kartu sumerkaptopurino monohidratu, svarbu skirti 25 % įprastos merkaptopurino monohidrato dozės, nes šie vaistiniai preparatai sumažina merkaptopurino monohidrato katabolizmo greitį. Reikia vengti skirti kartu su kitais ksantino oksidazės inhibitoriais, pvz., febuksostatu (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“). Pacientai, kuriems yra tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) stoka Merkaptopurino monohidratą metabolizuoja polimorfinis fermentas TPMT. Pacientams, kuriems nustatytas paveldėtas sumažėjęs tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) aktyvumas ar jis neaktyvus, yra padidėjusi sunkaus merkaptopurino monohidrato toksiškumo rizika vartojant įprastas merkaptopurino monohidrato dozes ir paprastai dozes reikia gerokai sumažinti. Optimali pradinė dozė homozigotiniams pacientams nenustatyta. Nustatyti pacientus, kuriems TPMT aktyvumas yra sumažėjęs arba jis neaktyvus, galima TPMT genotipavimu arba fenotipavimu. TPMT tyrimais negalima pakeisti merkaptopurino monohidrato vartojančių pacientų hematologinės kontrolės (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientai, turintys NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus merkaptopurino monohidrato toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti merkaptopurino monohidratu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Merkaptopurino monohidrato galima vartoti ir su maistu, ir nevalgius, tačiau pacientai jį turi vartoti nuosekliai. Jo negalima vartoti su pienu ar pieno produktais (žr. 4.5 skyrių). Likus mažiau nei valandai iki merkaptopurino monohidrato vartojimo ir 2 valandas po to negalima gerti pieno ir vartoti jo produktų. Merkaptopurino monohidrato farmakokinetinės savybės ir veiksmingumas įvairiu paros metu skiriasi. Vaistinį preparatą vartojant vakarais, o ne rytais, ligos atsinaujinimo rizika gali būti mažesnė. Todėl merkaptopurino paros dozę reikia išgerti vakare.

Merkaptopurino monohidratas yra aktyvus citotoksinis vaistinis preparatas, vartojamas tik prižiūrint gydytojui, turinčiam patirties skirti tokius vaistinius preparatus. Stebėjimas Kadangi merkaptopurino monohidratas yra stiprus mielosupresantas, remisijos indukcijos metu būtina kasdien atlikti kraujo tyrimą. Gydymo metu pacientą reikia atidžiai stebėti. Citotoksiškumas ir hematologinių rodiklių stebėjimas Gydymas merkaptopurino monohidratu sukelia kaulų čiulpų supresiją, dėl kurios išsivysto leukopenija ir trombocitopenija, o retesniais atvejais - mažakraujystė. Taikant gydymą šiuo vaistiniu preparatu, reikia atidžiai stebėti hematologinius rodiklius. Nutraukus gydymą, leukocitų ir trombocitų skaičius ir toliau mažėja, todėl tik pasireiškus pirmiems neįprastai didelio šių kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimo požymiams, reikia nedelsiant nutraukti gydymą. Gydymą merkaptopurino monohidratu nutraukus pakankamai anksti, galima atkurti įprastą kaulų čiulpų veiklą. Yra žmonių, sergančių paveldėtu fermento TPMT trūkumu, kurie labai jautrūs mielosupresiniam merkaptopurino monohidrato poveikiui; paprastai, pradėjus gydymą merkaptopurino monohidratu, kaulų čiulpų kiekis jų organizme sparčiai sumažėja. Tai gali pasunkinti tuo pat metu vartojamos TPMT slopinančios veikliosios medžiagos, tokios kaip olsalazinas, mesalazinas arba sulfasalazinas. Kai kuriose laboratorijose galima išsitirti TPMT trūkumą, tačiau nustatyta, kad šiais tyrimais ne visada pavyksta nustatyti pacientus, kuriems kyla sunkaus toksinio poveikio rizika. Todėl būtina atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Paprastai pacientams, kuriems nustatytas homozigotinis TPMT trūkumas, skiriamo vaistinio preparato dozę reikia gerokai sumažinti, siekiant išvengti pavojų gyvybei keliančio kaulų čiulpų slopinimo. Ištyrus žmones, kurie merkaptopurino monohidratą vartojo kartu su kitomis citotoksinėmis medžiagomis, nustatytas galimas sumažėjusio TPMT aktyvumo ir antrinių leukemijos ir mielodisplazijos ryšys (žr. 4.8 skyrių). Patariama intensyviau stebėti kraujo tyrimo rodiklius pacientams, kuriems keičiama merkaptopurino farmacinė forma. Imunosupresija Imunizacija gyvų mikroorganizmų vakcinomis gali sukelti infekciją imunosupresiškiems asmenims. Todėl nerekomenduojama, skiepyti gyvomis vakcinomis. Visais atvejais remisijoje esantys pacientai neturi būti skiepijami gyvomis vakcinomis, kol neatrodys, kad pacientas gali sureaguoti į vakciną. Intervalas tarp chemoterapijos nutraukimo ir paciento gebėjimo reaguoti į vakciną atsistatymo priklauso nuo vartojamų imunosupresiją sukeliančių vaistinių preparatų stiprumo ir tipo, esamos ligos ir kitų veiksnių. Nepatariama ribavirino skirti kartu su merkaptopurino monohidratu. Ribavirinas gali sumažinti merkaptopurino monohidrato veiksmingumą ir padidinti jo toksiškumą (žr. 4.5 skyrių). Remisijos indukcijos metu ūminės mieloidinės leukemijos atveju pacientas gali patirti santykinės kaulų čiulpų aplazijos laikotarpį ir svarbu, kad būtų taikomos tinkamos palaikomosios priemonės. Gali reikėti merkaptopurino monohidrato dozę sumažinti, kai šis vaistinis preparatas derinamas su kitais vaistiniais preparatais, kurių pirminis ar antrinis toksiškumas yra mielosupresija (žr. 4.5 skyrių). Toksinis poveikis kepenims Merkaptopurino monohidratas yra hepatotoksiškas ir gydymo metu kas savaitę reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumas plazmoje gali būti dalinai prognostinis nutraukiant vartojimą dėl toksinio poveikio kepenims. Patariama stebėti dažniau tiems pacientams, kurie serga kepenų liga ar vartoja kitus potencialiai hepatotoksinius vaistinius preparatus. Pacientui reikia nurodyti nedelsiant nutraukti merkaptopurino monohidratą, jeigu atsirado gelta (žr. 4.8 skyrių). Toksinis poveikis inkstams Remisijos indukcijos metu, kai vyksta spartus ląstelių irimas, reikia stebėti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir šlapime, kadangi gali išsivystyti hiperurikemija ir (arba) hiperurikozurija, o tai kelia šlapimo rūgšties sukeliamos nefropatijos pavojų. Hidracija ir šlapimo šarminimas gali sumažinti inkstų komplikacijų galimybę. Inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų veikla sutrikusi, merkaptopurino monohidrato skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Šiems pacientams reikia apsvarstyti galimybę mažinti dozę ir atidžiai stebėti hematologinį atsaką. Pankreatitas gydant į indikacijų sąrašą neįtraukta uždegimine žarnyno liga sergančius pacientus Gauta pranešimų apie nustatytus pankreatito atvejus (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10 pacientų, dažna nepageidaujama reakcija), gydant į indikacijų sąrašą neįtraukta uždegimine žarnyno liga sergančius pacientus. Mutageniškumas ir kancerogeniškumas Pacientams, vartojantiems imunosupresantus, įskaitant merkaptopuriną, kyla didesnė limfoproliferacinių sutrikimų ir kitų piktybinių ligų, ypač odos vėžio (melanomos ir ne melanomos), sarkomos (Kapoši ir ne Kapoši) ir gimdos kaklelio vėžio in situ rizika. Atrodo, kad ši padidėjusi rizika susijusi su imunosupresijos stiprumu ir trukme. Gauta informacijos, kad nutraukus imunosupresinį gydymą, limfoproliferacinis sutrikimas gali iš dalies regresuoti. Todėl gydymą keliais imunosupresantais (įskaitant tiopurinus) reikėtų taikyti atsargiai, nes tai gali sukelti limfoproliferacinius sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais baigiasi pacientų mirtimi. Tuo pat metu vartojant kelių imunosupresantų derinį, didėja Epštein-Baro viruso (EBV) sukeliamų limfoprofileracinių sutrikimų rizika. Buvo stebėta daugiau periferinių limfocitų chromosomų aberacijų leukemija sergantiems pacientams, inkstų ląstelių karcinoma sergantiems pacientams, kurie gavo nenurodytą merkaptopurino monohidrato dozę, ir pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, vartojusiems 0,4–1,0 mg/kg/d dozes. Atsižvelgiant į merkaptopurino monohidrato poveikį ląstelių dezoksiribonukleininei rūgščiai (DNR), ši medžiaga gali turėti kancerogeninį poveikį, todėl reikia atsižvelgti į teorinę kancerogenezės riziką taikant šį gydymą. Buvo dokumentuoti du ūminės nelimfinės leukemijos atvejai pacientams, kurie vartojo merkaptopurino monohidratą derinyje su kitais vaistiniais preparatais skirtais ne onkologiniams susirgimams gydyti. Buvo registruotas vienas atvejis, kai pacientas merkaptopurino monohidratu buvo gydomas dėl gangreninės piodermos ir vėliau išsivystė ūminė ne limfogeninė leukemija, tačiau neaišku, ar tai buvo natūrali ligos eiga ar merkaptopurino monohidratas buvo šio susirgimo priežastimi. Hodžkino liga sergančiam pacientui, gydytam merkaptopurino monohidratu ir keliais papildomais citotoksiniais vaistiniais preparatais, išsivystė ūminė mieloidinė leukemija. Po dvylikos su puse metų po generalizuotos miastenijos gydymo merkaptopurino monohidratu pacientei išsivystė lėtinė mieloidinė leukemija. Gauta pranešimų apie hepatospleninę T ląstelių limfomą uždegimine žarnyno liga sergantiems pacientams*, kurie buvo gydomi azatioprinu (merkaptopurino monohidrato provaistu) arba merkaptopurino monohidratu, vartojant vaistinio preparatą atskirai arba kartu su anti-TNF alfa antikūnu. Šios reto tipo T ląstelių limfomos eiga yra agresyvi ir paprastai mirtina (taip pat žr. 4.8-skyrių). *uždegiminė žarnyno liga (UŽL) yra nepatvirtina indikacija. Makrofagų aktyvacijos sindromas Makrofagų aktyvacijos sindromas (MAS) yra žinomas, grėsmę gyvybei keliantis sutrikimas, kuris gali pasireikšti pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, ypač uždegimine žarnyno liga (UŽL) (nepatvirtinta indikacija). Vartojant merkaptopuriną, polinkis susirgti šiuo sutrikimu gali būti padidėjęs. Susirgus MAS arba įtarus šį sindromą, reikia kuo greičiau įvertinti paciento būklę ir pradėti gydymą, o gydymą merkaptopurinu reikia nutraukti. Gydytojai turėtų įdėmiai stebėti, ar pacientui nepasireiškia infekcijos, pvz., EBV ir citomegalo viruso (CMV) infekcijos, simptomai, nes žinoma, kad šie virusai gali paskatinti MAS. Metaboliniai ir mitybos sutrikimai Gali sutrikti purinų analogų (azatioprino ir merkaptopurino) niacino kelias, todėl gali atsirasti nikotino rūgšties trūkumas (pelagra). Buvo pranešta apie pelagros atvejus, vartojant purinų analogų, ypač pacientams, sergantiems lėtine uždegimine žarnyno liga. Pelagros diagnozę reikėtų apsvarstyti pacientams, kuriems yra lokalus pigmentinis išbėrimas (dermatitas), gastroenteritas arba neurologiniai sutrikimai, įskaitant kognityvinių funkcijų sutrikimą. Reikia pradėti tinkamą medicininę priežiūrą, skiriant niacino ir (arba) nikotinamido papildų. Infekcijos Pastebėta, kad tik merkaptopurino monohidratu arba jo ir kitų imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų deriniu, įskaitant kortikosteroidus, gydomiems pacientams būdingas didesnis imlumas virusinėms, grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Jiems taip pat dažniau pasireiškia netipinės infekcijos bei virusų reaktyvinimas. Šiems pacientams, palyginti su negydytais pacientais, infekcinė liga ir komplikacijos gali būti sunkesnės. Prieš pradedant gydyti reikia atsižvelgti į buvusį kontaktą su juosiančiosios pūslelinės virusu ar buvusią šio viruso sukeltą infekciją. Galima atsižvelgti į vietines rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, profilaktinį gydymą. Prieš pradedant gydyti reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti hepatito B testą. Tais atvejais, kai patvirtintas teigiamas serologinių testų rezultatas, galima atsižvelgti į vietines rekomendacijas, įskaitant ir profilaktinio gydymo skyrimą. Nuo ŪLL merkaptopurino monohidratu gydytiems pacientams buvo dianozuota neutropeninio sepsio atvejų. Jei pacientas užsikrečia infekcija gydymo metu, reikia imtis atitinkamų priemonių, kurios gali apimti tinkamą antimikrobinį gydymą ir palaikomąją priežiūrą. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Įprastas tiopurinų dozes vartojantiems pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus merkaptopurino monohidrato toksinio poveikio, pavyzdžiui, leukopenijos ir alopecijos, rizika. Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.2 skyrių). NUDT15 c.415C>T dažnis yra nevienodas įvairiose etninėse grupėse maždaug 10 % tarp Rytų Azijos, 4 % Lotynų Amerikos, 0,2 % europiečių ir 0 % iš Afrikos kilusių pacientų. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vaikų populiacija Buvo pranešta apie simptominės hipoglikemijos atvejus ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) sergantiems vaikams, vartojusiems merkaptopurino monohidrato (žr. 4.8 skyrių). Daugeliu atvejų tai buvo jaunesni nei šešerių metų vaikai arba vaikai, kurių kūno masės indeksas mažas. Sąveikos Ksantino oksidazės inhibitoriai Ksantino oksidazės inhibitoriais alopurinoliu, oksipurinoliu ar tiopurinoliu ir merkaptopurino monohidratu gydomi pacientai turi gauti tik 25 % įprastos merkaptopurino monohidrato dozės, nes alopurinolis mažina merkaptopurino monohidrato katabolizmo greitį (žr. 4.2 ir 4.5 skyrių). Antikoaguliantai Kartu su merkaptopurino monohidratu vartojant geriamuosius antikoaguliantus, rekomenduojama atidžiau stebėti tarptautinį normalizuotą santykį (TNS, angl. International Normalised Ratio) (žr. 4.5 skyrių). TPMT stoka Yra žmonių, kuriems yra įgimta fermento tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) stoka ir kurie įprastai gali būti jautrūs mielosupresiniam merkaptopurino monohidrato poveikiui ir linkę į greitą kaulų čiulpų slopinimą pradėjus gydymą merkaptopurino monohidratu. Šią problemą gali pabloginti kartu skiriami vaistiniai preparatai, kurie slopina TPMT, pvz., olsalazinas, mesalazinas ar sulfasalazinas. Taip pat galimas ryšys tarp sumažėjusio TPMT aktyvumo ir antrinių leukemijų. Buvo stebėta mielodisplazija asmenims, kurie vartojo merkaptopurino monohidratą derinyje su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais (žr. 4.8 skyrių). Apytiksliai 0,3 % (1:300) pacientų buvo nežymus arba neaptiktas joks fermentų aktyvumas. Apytiksliai 10 % pacientų TPMT aktyvumas buvo mažas ar tarpinis, ir 90 % asmenų TPMT aktyvumas buvo normalus. Taip pat gali būti apytiksliai 2 % asmenų, kurių TPMT aktyvumas yra labai didelis. Kai kurios laboratorijos siūlo TPMT stokos tyrimus, nors neįrodyta, kad šiais tyrimais nustatomi visi pacientai, kuriems yra didelio toksiškumo rizika. Todėl vis tiek būtinas atidus stebėjimas atliekant kraujo tyrimus. Kryžminis atsparumas Kryžminis atsparumas paprastai būna tarp merkaptopurino monohidrato ir 6-tioguanino. Padidėjęs jautrumas Pacientams, kuriems įtariama, kad anksčiau buvo padidėjusio jautrumo reakcija į merkaptopurino monohidratą, nerekomenduojama vartoti jo pirmtako azatioprino, nebent pacientui alergologiniais testais buvo patvirtintas padidėjęs jautrumasmerkaptopurino monohidratui, o testai azatioprinui buvo neigiami. Kadangi azatioprinas yra merkaptopurino monohidrato pirmtakas, pacientams, kuriems buvęs padidėjęs jautrumas azatioprinui, prieš pradedant gydymą būtina įvertinti padidėjusį jautrumą merkaptopurino monohidratui. Lesch-Nyhan sindromas Negausūs įrodymai rodo, kad nei merkaptopurino monohidratas, nei jo pirmtakas azatioprinas nėra veiksmingi pacientams, sergantiems reta paveldina liga – visiška hipoksantinguaninfosforiboziltransferazės stoka (Lesch-Nyhan sindromas). Šiems pacientams nerekomenduojama vartoti merkaptopurino monohidrato. UV ekspozicija Merkaptopurino monohidratu gydyti pacientai yra jautresni šviesai. Reikia riboti ekspoziciją saulės šviesai ir UV spinduliuotei, o pacientams reikia rekomenduoti dėvėti apsauginius rūbus ir naudoti didelio apsauginio koeficiento saulės kremą. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Saugus merkaptopurino monohidrato tablečių tvarkymas – žr. 6.6 skyrių.

Saugumo duomenų santrauka Pagrindinis gydymo merkaptopurino monohidratu nepageidaujamas poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, dėl to atsiranda leukopenija ir trombocitopenija. Trūksta modernios klinikinės dokumentacijos apie merkaptopurino monohidratą, kurie galėtų padėti nustatyti nepageidaujamų poveikių dažnį. Dažnio kategorijos, priskirtos nepageidaujamoms vaistinio preparato reakcijoms toliau, yra apytikslės. Daugumai reakcijų nėra tinkamų duomenų dažniui apskaičiuoti. Nepageidaujami poveikiai gali skirtis dažniu, priklausomai nuo gautos dozės ir taip pat kai skiriamas derinyje su kitais vaistiniais preparatais. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau nurodyti reiškiniai priskiriami prie nepageidaujamų reakcijų. Nepageidaujamos reakcijos pateikiamos pagal organų sistemų klasę ir dažnį: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujami reiškiniai pateikiami pagal sunkumą nuo sunkiausio iki lengviausio. Organizmo sistema | | Nepageidaujami poveikiai Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas | Bakterinės ir virusinės infekcijos, su neutropenija susijusios infekcijos Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Retas | Navikai, įskaitant limfoproliferacinius sutrikimus, odos vėžį (melanomą ir ne melanomą), sarkomą (Kapoši ir ne Kapoši) ir gimdos kaklelio vėžį in situ (žr. 4.4 skyrių). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Labai retas | Antrinė leukemija ir mielodisplazija Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Nežinomas | Hepatospleninė T ląstelių limfoma pacientams, sergantiems uždegimine žarnyno liga (UŽL) (nepatvirtinta indikacija), kai vartojama derinyje su anti-TNF vaistiniais preparatais (žr. 4.4 skyrių). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Kaulų čiulpų slopinimas; leukopenija ir trombocitopenija. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Anemija Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Buvo stebėtos padidėjusio jautrumo reakcijos, pasireiškusios taip: sąnarių skausmas, odos išbėrimas, vaistinio preparato sukeltas karščiavimas. | Retas | Buvo stebėtos padidėjusio jautrumo reakcijos, pasireiškusios taip: veido edema Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Anoreksija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nežinomas | Hipoglikemija# Pelagra (žr. 4.4 skyrių) Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Pykinimas, vėmimas, pankreatitas uždegimine žarnyno liga sergančiųjų populiacijoje (nepatvirtinta indikacija) | Retas | Burnos išopėjimas, pankreatitas (patvirtintos indikacijos) | Labai retas | Žarnyno išopėjimas | Nežinomas | Stomatitas, cheilitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Tulžies stazė, toksinis poveikis kepenims | Nedažnas | Kepenų nekrozė Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Alopecija Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nežinomas | Padidėjęs jautrumas šviesai, mazginė eritema Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Retas | Laikina oligospermija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nežinomas | Gleivinės uždegimas Tyrimai | Nežinomas | Krešėjimo faktorių koncentracijos sumažėjimas # Vaikų populiacijoje Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Merkaptopurino monohidratas yra hepatotoksinis gyvūnams ir žmonėms. Žmonių histologiniai duomenys parodė kepenų nekrozę ir tulžies stazę. Toksinio poveikio kepenims dažnis reikšmingai skiriasi ir gali pasireikšti vartojant bet kurią dozę, tačiau dažniau, kai viršijama rekomenduojama 2,5 mg/kg kūno svorio per parą arba 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per parą dozė. Kepenų funkcijos tyrimų rezultatų stebėjimas gali leisti anksti nustatyti toksinį poveikį kepenims. Gamaglutamiltransferazės (GGT) kiekis plazmoje gali būti dalinai prognostinis nutraukiant vartojimą dėl toksinio poveikio kepenims. Toksinis poveikis kepenims paprastai grįžtamas, jei gydymas merkaptopurino monohidratu nutraukiamas netrukus po kepenų pažeidimo pasireiškimo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.