Qsiva

Gydymą Qsiva turi pradėti ir prižiūrėti gydytojai, turintys nutukimo gydymo patirties. Dozavimas Rekomenduojama palaikomoji Qsiva dozė yra 7,5 mg/46 mg, ji vartojama vieną kartą per parą ryte. Gydymas turi būti pradėtas laipsniškai didinant dozę, pradedant nuo 3,75 mg/23 mg dozės, kuri vartojama 14 dienų, po to pradedant vartoti 7,5 mg/46 mg paros dozę. Pirmuosius 3 mėnesius Qsiva 7,5 mg/46 mg paros doze gydomi pacientai, kurių kūno svoris nesumažėja bent 5 % nuo pradinio kūno svorio, turi būti laikomi nereaguojančiais į gydymą ir Qsiva vartojimą turi nutraukti. Jeigu pacientas į gydymą reaguoja (t. y. kūno svoris sumažėja ≥ 5 % po 3 mėnesių gydymo) ir jį gerai toleruoja, tačiau KMI išlieka 30 kg/m2 ar didesnis po 3 mėnesių gydymo Qsiva 7,5 mg/46 mg, galima svarstyti galimybę 14 dienų vartoti Qsiva 11,25 mg/69 mg paros dozę, o po to – Qsiva 15 mg/92 mg paros dozę. Staiga nutraukus didžiausios Qsiva dozės vartojimą, yra rizika, kad pasireikš traukuliai. Todėl, jei Qsiva 15 mg/92 mg vartojimas nutraukiamas, tai reikia daryti palaipsniui, vartojant dozę kas antrą dieną bent 1 savaitę prieš visiškai nutraukiant gydymą. Bendras nepageidaujamų reakcijų dažnis buvo didesnis Qsiva 15 mg/92 mg grupėje, palyginti su mažesnių dozių grupėmis (žr. 4.8 skyrių). Prieš pradedant vartoti Qsiva 15 mg/92 mg, reikia atidžiai įvertinti riziką ir naudą. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir hidratacija yra svarbūs kūno svorio mažinimo programos komponentai. Rekomenduojama, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai peržiūrėtų paciento mitybos įpročius ir rekomenduotų konkrečius pokyčius, kad kasdien suvartojamų kalorijų kiekis sumažėtų maždaug 500 kcal. Siekiant užtikrinti tinkamą mitybos pusiausvyrą, reikia apsvarstyti poreikį kasdien vartoti multivitaminų papildus. Prieš pradėdami bet kokią fizinių pratimų programą, pacientai turi pasitarti su savo gydytojais. Jei rytinė Qsiva dozė praleidžiama, ją dar galima suvartoti iki dienos vidurio, priešingu atveju pacientas turi palaukti iki kito ryto ir išgerti kitą paros dozę kaip įprasta. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Jei gydymas praleidžiamas ilgiau kaip 7 dienas, reikia apsvarstyti gydymo atnaujinimą mažesne doze. Vaisingos moterys Gydymą Qsiva turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis kūno svorio kontrolės patirties. Vaisingoms moterims reikia apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus. Tokių pacienčių gydymo Qsiva poreikis turi būti iš naujo įvertinamas bent kartą per metus (žr. 4.3, 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Qsiva ekspozicija padidėja pacientams, kuriems yra lengvas (kreatinino klirensas nuo ≥ 60 iki < 90 ml/min.), vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas nuo ≥ 30 iki < 60 ml/min.) arba sunkus (kreatinino klirensas nuo 15 iki < 30 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių), todėl gydymą reikia atitinkamai suplanuoti (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Dozavimo rekomendacijos pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Qsiva dozavimas | Inkstų funkcijos sutrikimas | Inkstų funkcijos sutrikimas | Inkstų funkcijos sutrikimas Qsiva dozavimas | lengvas | vidutinio sunkumo | sunkus Pradinė dozė | 3,75 mg/23 mg per parą | 3,75 mg/23 mg per parą | 3,75 mg/23 mg kas antrą parą Dozės koregavimas | Galima didinti iki 7,5 mg/46 mg per parą 3 mėnesį, jei gerai toleruojama ir KMI > 30 kg/m2 | netaikoma | 14 dieną galima didinti iki 3,75 mg/23 mg per parą, jei gerai toleruojama Palaikomoji dozė | 3,75 mg/23 mg per parą arba  7,5 mg/46 mg per parą | 3,75 mg/23 mg per parą | 3,75 mg/23 mg kas antrą parą arba 3,75 mg/23 mg per parą Didžiausia dozė | 7,5 mg/46 mg per parą | 3,75 mg/23 mg per parą | 3,75 mg/23 mg per parą Nepriklausomai nuo inkstų funkcijos sutrikimo laipsnio, gydymą būtina nutraukti pacientams, kurių kūno svoris nesumažėja bent 5 % per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios. Kadangi trūksta duomenų, gydymas Qsiva nerekomenduojamas pacientams, kurie serga galutinės stadijos inkstų liga (kreatinino klirensas < 15 ml/min.) arba yra gydomi hemodializėmis (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas (5–6 balai pagal Child-Pugh skalę) ar vidutinio sunkumo (7–9 balai pagal Child-Pugh skalę) kepenų funkcijos sutrikimas, Qsiva ekspozicija padidėja, todėl gydymą būtina atitinkamai suplanuoti. Lengvas kepenų funkcijos sutrikimas: su dozavimu susijusių atsargumo priemonių imtis nereikia. Vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas: negalima vartoti didesnės dozės nei 7,5 mg/46 mg vieną kartą per parą. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (≥ 10 balų pagal Child-Pugh skalę): kadangi trūksta duomenų, gydymas Qsiva nerekomenduojamas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Nepriklausomai nuo kepenų funkcijos sutrikimo laipsnio, gydymą būtina nutraukti pacientams, kurių kūno svoris nesumažėja bent 5 % per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios. Senyviems pacientams Senyviems ≤ 70 metų pacientams skiriant Qsiva, dozės koreguoti nereikia. Qsiva tyrimų su > 70 metų pacientais neatlikta, todėl tokiems pacientams jo reikia vartoti atsargiai. Vaikų populiacija Qsiva saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Qsiva galima vartoti ryte valgio metu arba nevalgius. Modifikuoto atpalaidavimo kietąja kapsulę reikia nuryti visą, kad būtų suvartota visa dozė.

Qsiva negalima vartoti vietoj bet kokių kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra fentermino arba topiramato. Nėštumo prevencijos programa Nėščios moters vartojamas topiramatas gali sukelti sunkių apsigimimų ir sulėtinti vaisiaus augimą. Kai kurie duomenys rodo padidėjusią nervų sistemos raidos sutrikimų riziką vaikams, kurių motinos nėštumo laikotarpiu vartojo topiramato, tačiau kiti duomenys tokios padidėjusios rizikos nerodo (žr. 4.6 skyrių). Vaisingos moterys Prieš pradedant vaisingos moters gydymą topiramatu/fenterminu, reikia atlikti tyrimą nėštumui nustatyti. Pacientė turi būti išsamiai informuota ir suprasti su topiramato/fentermino vartojimu nėštumo laikotarpiu susijusią riziką (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Tai apima poreikį pasitarti su specialistu, jeigu moteris planuoja pastoti, kad būtų nutrauktas gydymas topiramatu/fenterminu ir aptarta, ar reikia pradėti alternatyvų gydymą, prieš nutraukiant kontracepciją bei poreikį nedelsiant kreiptis į specialistą, jei moteris pastoja arba mano, kad gali būti nėščia. Sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams pateikiama mokomoji medžiaga apie šias priemones. Pacientės vadovą turi gauti visos vaisingos moterys, vartojančios topiramato/fentermino. Paciento kortelė pateikiama kartu su Qsiva pakuote. Nuotaikos sutrikimai / depresija Vartojant Qsiva, pastebėtas nuo dozės priklausomas nuotaikos sutrikimų ir depresijos padažnėjimas. Visus pacientus reikia informuoti, kad Qsiva sudėtyje yra topiramato, ir patarti išlikti budriems dėl depresijos simptomų atsiradimo ar pasunkėjimo ir bet kokių neįprastų nuotaikos ar elgesio pokyčių, o jiems atsiradus nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pacientai, kuriems anksčiau buvo arba yra nuotaikos sutrikimas ar depresija, turi būti atidžiai įvertinti, kad būtų patvirtinta, jog gydymas Qsiva yra tikslingas. Jei gydymas pradedamas, tokie pacientai turi būti aktyviai stebimi, siekiant užtikrinti, kad neatsirastų ar nepasunkėtų nuotaikos sutrikimas ar depresija. Gydymas Qsiva nerekomenduojamas pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi pasikartojanti didžioji depresija, bipolinis sutrikimas ar psichozė, bei pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunki depresija. Savižudybė / mintys apie savižudybę Gauta pranešimų apie mintis apie savižudybę ir savižudišką elgesį pacientams, gydomiems antiepilepsiniais vaistiniais preparatais, tokiais kaip topiramatas, remiantis keliomis indikacijomis. Tokios rizikos mechanizmas nėra žinomas, o turimi duomenys nepaneigia padidėjusios rizikos galimybės vartojant topiramato. Klinikinių tyrimų metu Qsiva ir placebo vartojusiems pacientams minčių apie savižudybę atsiradimo dažnis buvo mažas ir panašus. Pranešimų apie mintis apie savižudybę ir retų pranešimų apie bandymą nusižudyti gauta gydant Qsiva po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Qsiva vartojantys pacientai turi būti stebimi dėl minčių apie savižudybę ir su savižudybe susijusio elgesio požymių bei turi būti apsvarstytas tinkamas gydymas. Pacientams (ir pacientų globėjams) reikia patarti kreiptis į medikus, jei atsirastų minčių apie savižudybę ir su savižudybe susijusio elgesio požymių. Širdies susitraukimų dažnio padidėjimas Klinikiniuose tyrimuose, vartojant Qsiva, lyginant su placebu, buvo pastebėtas širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, palyginti su pradiniu rodmeniu. 8 savaičių ambulatorinio kraujospūdžio stebėjimo (ABPM) tyrimo metu vartojant Qsiva 15/92 mg lyginant su placebu, vidutinis 24 val. širdies susitraukimų dažnis padidėjo 3,6 tvinksnio per minutę. Prieš pradedant gydymą ir vartojant Qsiva visiems pacientams rekomenduojama reguliariai matuoti širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje. Pacientai turi informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie širdies plakimus, perplakimus (palpitacijas) ar širdies susitraukimų dažnio padidėjimą ramybės būsenoje gydymo Qsiva metu. Visiems pacientams, kuriems Qsiva vartojimo metu pasireiškia nuolatinis širdies susitraukimų dažnio padidėjimas ramybės būsenoje (pvz., lygus absoliučiai 90 susitraukimų per minutę ribai arba didesnis dviejų iš eilės matavimų metu), reikia sumažinti dozę arba nutraukti Qsiva vartojimą. Pacientais, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis Qsiva poveikis nebuvo tirtas pacientams, kurie neseniai (< 6 mėnesių laikotarpiu) patyrė miokardo infarktą, ir pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu (II-IV  funkcinė klasė pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikaciją). Qsiva nerekomenduojama vartoti pacientams, kurie neseniai (< 6 mėnesių laikotarpiu) patyrė miokardo infarktą, ar kitiems pacientams, kuriems yra didelė širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizika, įskaitant sirgusius progresavusia širdies ir kraujagyslių sistemos liga (pvz., neseniai (3 mėnesių laikotarpiu) patyrusius insultą ar sergančius staziniu širdies nepakankamumu (II-IV funkcinė klasė pagal NYHA). Inkstų akmenligė Topiramato vartojimas, remiantis kitomis indikacijomis buvo susijęs su padidėjusia inkstų akmenų atsiradimo ir susijusių požymių bei simptomų (pvz., inkstų dieglių, inkstų skausmo ar šono skausmo) pasireiškimo rizika, ypač pacientams, kuriems inkstų akmenligės pasireiškimo rizika yra padidėjusi. Pranešimų apie inkstų akmenligę gauta ir gydymo Qsiva metu. Inkstų akmenligės rizikos veiksniai yra ankstesnis akmenų susidarymas, inkstų akmenligės atvejai kraujo giminaičiams ir hiperkalciurija. Staigus kūno svorio mažėjimas gali paskatinti arba pasunkinti tulžies pūslės akmenų susidarymą. Metabolinė acidozė gali sukelti hiperkalciuriją, kuri gali paskatinti kalcio susidarymą ir inkstų akmenligės pasireiškimą. Be to, didesnė rizika gali būti pacientams, vartojantiems kitų su inkstų akmenligės atsiradimu susijusių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, karboanhidrazės inhibitorių. Tinkama hidratacija gali sumažinti inkstų akmenligės riziką ir yra labai svarbi vartojant vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra topiramato, tokių kaip Qsiva. Ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Gauta pranešimų apie topiramato vartojantiems pacientams diagnozuotą sindromą, pasireiškiantį ūmine miopija, susijusia su antrine uždaro kampo glaukoma. Galimi simptomai yra ūmiai pasireikšiantis regėjimo aštrumo sumažėjimas ir (arba) akies skausmas. Klinikinių tyrimų metu buvo gauta pranešimų apie glaukomą pacientams, gydytiems Qsiva. Pranešimų apie uždaro kampo glaukomą gauta gydant Qsiva po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Jei Qsiva vartojantiems pacientams pasireiškia ūminė miopija su antrine uždaro kampo glaukoma, būtina nedelsiant nutraukti gydymą ir imtis tinkamų priemonių akispūdžiui mažinti. Nutraukus gydymą Qsiva, akispūdis turi sumažėti. Metabolinė acidozė Buvo su topiramato vartojimu susijusios hiperchloreminės su anijonų trūkumu nesusijusios metabolinės acidozės (t. y. bikarbonatų koncentracijos kraujo serume sumažėjimo žemiau normos ribos be respiracinės alkalozės) atvejų. Tokį bikarbonatų koncentracijos kraujo serume sumažėjimą sukelia slopinamasis topiramato poveikis inkstų karboanhidrazei. Maža bikarbonatų koncentracija kraujo serume gali kelti riziką nutukusiems, cukriniu diabetu sergantiems ir metforminu gydomiems pacientams, kuriems jau yra pieno rūgšties acidozės pasireiškimo rizika. Nerekomenduojama koreguoti nei Qsiva, nei metformino dozės, tačiau metforminą vartojantiems pacientams reikia periodiškai tirti bikarbonato koncentraciją kraujo serume. Apskritai, atsižvelgiant į gretutines būkles, gydymo Qsiva metu rekomenduojama periodiškai tirti bikarbonato koncentraciją kraujo serume. Qsiva reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių būklė ar gydymas yra metabolinės acidozės atsiradimo rizikos veiksnys. Jei metabolinė acidozė atsiranda ir išlieka, reikia apsvarstyti galimybę sumažinti dozę arba nutraukti Qsiva vartojimą. Nepageidaujami kognityviniai reiškiniai Gauta pranešimų apie nepageidaujamus kognityvinius reiškinius gydymo Qsiva metu (žr. 4.8 skyrių). Siekiant sumažinti topiramato sukeliamų kognityvinių nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip dėmesio, atminties, kalbos / žodžių parinkimo sutrikimai, riziką, nerekomenduojama greitai didinti Qsiva dozę arba vartoti dideles pradines Qsiva dozes. Pokyčiai dėl kūno svorio sumažėjimo Dėl gydymo Qsiva sukeliamo maisto suvartojimo sumažėjimo gali prireikti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, ypač insulino ar sulfonilkarbamido, dozę, kad būtų sumažinta hipoglikemijos rizika. Pacientams, gydomiems nuo hipertenzijos, gali tekti keisti antihipertenzinių vaistinių preparatų dozę, nes, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, kūno masės sumažėjimas vartojant Qsiva gali sumažinti kraujospūdį. Kūno svorio mažėjimas gali paskatinti arba pasunkinti tulžies pūslės akmenų susidarymą. Hipokalemija Gauta pranešimų apie hipokalemiją vartojant Qsiva. Qsiva vartojant kartu su kalio organizme nesulaikančiais diuretikais, gali sustiprėti šių diuretikų kalio išsiskyrimą sukeliantis poveikis. Skiriant Qsiva kartu su kalio organizme nesulaikančiais vaistiniais preparatais, pacientai turi būti stebimi dėl hipokalemijos. Netinkamo vartojimo rizika Fenterminas yra silpnas stimuliatorius, todėl juo gali būti piktnaudžiaujama ir gali atsirasti priklausomybė. Kepenų funkcijos sutrikimas Klinikinės patirties su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nėra. Tokiems pacientams nutukimą gydyti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas (5–6 balai pagal Child-Pugh skalę) ar vidutinio sunkumo (7–9 balai pagal Child-Pugh skalę) kepenų funkcijos sutrikimas, sudedamosios Qsiva medžiagos fentermino ekspozicija buvo didesnė, palyginti su nustatyta atitinkamiems kontrolinės grupės tiriamiesiems, kurių kepenų funkcija buvo normali (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos sutrikimas Sudedamosios Qsiva medžiagos fenterminas ir topiramatas daugiausia šalinamos vykstant ekskrecijai inkstuose, todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ekspozicija padidėja (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Kreatinino koncentracijos padidėjimas kraujo serume Qsiva gali sukelti kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimą, kuris rodo inkstų funkcijos (glomerulų filtracijos greičio) sumažėjimą. Prieš pradedant vartoti Qsiva ir prieš didinant Qsiva dozę rekomenduojama išmatuoti kreatinino koncentraciją kraujo serume (žr. 4.8 skyrių). Jei vartojant Qsiva kreatinino koncentracija kraujo serume nuolat išlieka padidėjusi, reikia sumažinti dozę arba nutraukti Qsiva vartojimą. Pacientai, kuriems nustatyta hipertirozė Qsiva nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra hipertirozė. Traukuliai staiga nutraukus didžiausios Qsiva dozės vartojimą Staiga nutraukus didžiausios Qsiva dozės vartojimą, kyla traukulių pasireiškimo rizika. Dėl to, nutraukiant Qsiva 15 mg/92 mg dozės vartojimą, tai reikia daryti laipsniškai, kaip aprašyta 4.2 skyriuje. Sacharozė Qsiva modifikuoto atpalaidavimo kietųjų kapsulių sudėtyje yra sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Qsiva 7,5 mg/46 mg, 11,25 mg/69 mg ir 15 mg/92 mg modifikuoto atpalaidavimo kietosios kapsulės Tartrazinas ir saulėlydžio geltonasis FCF Šie modifikuoto atpalaidavio kietųjų kapsulių sudėtyje esantys dažikliai gali sukelti alerginių reakcijų.

Svarbiausioje 1 metų kohortoje Qsiva saugumas buvo įvertintas remiantis klinikinių tyrimų duomenų baze, kuri apėmė 3879 pacientus (2318 gydytų Qsiva ir 1561 vartojusį placebo), dalyvavusius Qsiva kaip kūno svorį mažinančio vaistinio preparato antsvorį turintiems ir nutukusiems suaugusiems pacientams klinikinių tyrimų programoje bei gydytus 1 metus. 2 metų kohortą sudarė vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 675 tiriamieji, iš jų 448 buvo gydomi Qsiva. Dažniausiai praneštos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios gydant Qsiva 1 metų kohortoje, buvo sausa burna (15 %), parestezija (15 %) ir vidurių užkietėjimas (10 % pacientų). Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos klinikinių tyrimų metu pastebėtos Qsiva nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė Qsiva gydomiems pacientams nei placebo vartojusiems pacientams 1 metų trukmės klinikiniuose tyrimuose. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio pranešimų dažnio tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) ir labai retas (< 1/10 000). Nepageidaujamos reakcijos, praneštos stebėjimo po vaistinio patiekimo į rinką metu, yra įtrauktos kaip nežinomo dažnio. 2 lentelė. Qsiva nepageidaujamos reakcijos, klinikinių tyrimų metu pasireiškusios dažniau nei vartojant placebo* Organų sistemų klasė | Dažnis: nepageidaujama reakcija Infekcijos ir infestacijos | Nedažni: šlapimo takų infekcija Reti: kvėpavimo takų infekcija, sinusitas, gripas, bronchitas, kandidamikozė, ausų infekcija Nežinomas: virusinis gastroenteritas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažni: anemija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažni: anoreksija Nedažni: hipokalemija, hipoglikemija, skysčių susilaikymas, dehidratacija, padidėjęs apetitas Reti: metabolinė acidozė, podagra Psichikos sutrikimai | Dažni: nemiga, depresija, nerimas Nedažni: nervingumas, pakitęs lytinis potraukis, pakitusi nuotaika, baimingas susijaudinimas, sumišimu pasireiškianti būsena, miego sutrikimas (įskaitant neįprastus sapnus ir košmariškus sapnus), neramumas, verkimas, stresas, afektų labilumas, emocijų sutrikimas, apatija, pyktis, panikos priepuolis, paranoja Reti: mintys apie savižudybę, agresija, anhedonija, gedėjimo reakcija, griežimas dantimis, bjaurėjimasis maistu, haliucinacijos, dezorientacija, disfemija Nežinomas: bandymas nusižudyti, logorėja Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažni: parestezija Dažni: galvos skausmas, disgeuzija, svaigulys, dėmesio sukaupimo sutrikimas, hipoestezija, atminties sutrikimas Nedažni: amnezija, letargija, somnolencija, afazija, tremoras, kognityvinis sutrikimas, hipogeuzija, migrena, bloga miego kokybė, sinkopė, neuropatija, psichomotorinis hiperaktyvumas, parosmija, neramių kojų sindromas, deginimo pojūtis, dizartrija, sutrikusi koordinacija Reti: skruzdėlių bėgiojimo jutimas Nežinomas: traukuliai, neuralgija Akių sutrikimai | Dažni: matomo vaizdo neryškumas, akies sausumas Nedažni: akies skausmas, blefarospazmas, fotofobija, fotopsija, diplopija, akies niežėjimas Reti: padidėjęs ašarojimas, glaukoma, junginės kraujosruvos Nežinomas: uždaro kampo glaukoma, laikinas apakimas, katarakta, midriazė, geltonosios dėmės degeneracija, uveitas Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažni: ūžesys (tinnitus), galvos svaigimas (vertigo) Reti: apkurtimas, ausies skausmas Nežinomas: hipoakuzija, vidurinės ausies sekrecija Širdies sutrikimai | Dažni: širdis plakimai, perplakimai (palpitacijos) Nedažni: tachikardija Reti: prieširdžių virpėjimas, aritmija Nežinomas: širdies nepakankamumas Kraujagyslių sutrikimai | Nedažni: paraudimas, hipotenzija, hipertenzija Reti: giliųjų venų trombozė Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažni: kosulys, kraujavimas iš nosies, dusulys, gerklės (ryklės) ir gerklų skausmas, sinusų paburkimas, nosies gleivinės paburkimas, užpakalinė rinorėja Reti: gerklės (ryklės) džiūvimas, rinorėja Nežinomas: nosies polipai, ūminis kvėpavimo nepakankamumas Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni: burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas Dažni: pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dispepsija Nedažni: pilvo pūtimas, gastroezofaginis refliuksas, vėmimas, atsirūgimas Reti: blogas burnos kvapas, dantenų skausmas, glositas, glosodinija, hemorojus, retas tuštinimasis Nežinomas: disfagija, diskomfortas burnoje, žiaukčiojimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Reti: tulžies pūslės akmenligė, cholecistitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni: alopecija Nedažni: niežėjimas, išbėrimas, sausa oda, hiperhidrozė, spuogai, nenormalus odos kvapas, dilgėlinė, eritema, nenormali plaukų struktūra Reti: nagų atsiskyrimas nuo guolio Nežinomas: angioneurozinė edema Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažni: raumenų spazmai, galūnių skausmas, mialgija, artralgija, nugaros skausmas, raumenų silpnumas, raumenų trūkčiojimas Reti: raumenų įsitempimas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nedažni: inkstų akmenligė, poliakiurija, šlapinimosi pasunkėjimas, nikturija Reti: nenormalus šlapimo kvapas Nežinomas: ūminis inkstų pažeidimas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Nedažni: erekcijos sutrikimai, menstruacijų sutrikimai Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni: nuovargis, dirglumas, troškulys, įtampos pojūtis Nedažni: astenija, nenormalus pojūtis, šalčio pojūtis, periferinė edema, krūtinės skausmas, energijos padidėjimas, karščio pojūtis Reti: eisenos sutrikimas Nežinomas: svetimkūnio pojūtis Tyrimai | Nedažni: padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažėjusi bikarbonatų koncentracija kraujyje, sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, sumažėjęs inkstų kreatinino klirensas Reti: padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje Nežinomas: sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjusi skydliaukę stimuliuojančio hormono koncentracija kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija kraujyje, padidėjusi glikozilinto hemoglobino koncentracija Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Reti: griuvimas Imuninės sistemos sutrikimai | Nežinomas: padidėjęs jautrumas * Nepageidaujamos reakcijos nebuvo įtrauktos, jei buvo pranešta tik apie 1 reiškinį, susijusį su gydymu Qsiva. Nepageidaujamos reakcijos taip pat buvo įtrauktos į lentelę, jei gydymo Qsiva metu dažnis nebuvo didesnis nei gydant placebu, tačiau buvo užregistruoti > 3 pranešimai po pateikimo į rinką. Nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis nurodytas kaip „nežinomas“, buvo praneštos tik po pateikimo į rinką. Atskirų nepageidaujamų reakcijų/nepageidaujamų reiškinių aprašymas Parestezija Klinikinių tyrimų metu (1 metų kohortos) nepageidaujamos reakcijos parestezijos dažnis vartojant Qsiva (palyginti su placebu) didėjo priklausomai nuo dozės: 3,3 %, 11,8 % ir 17,3 %, palyginti su 1,2 %, vartojant atitinkamai 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg Qsiva bei placebą. Simptomai paprastai buvo apibūdinami kaip dilgčiojimas plaštakose ir pėdose. Rimtų nepageidaujamų parestezijos reakcijų nepastebėta, o simptomai daugumai pacientų (80–86 %) pagal sunkumą buvo lengvi. Parestezijai būdingi simptomai išliko maždaug 3 mėnesius ir tęsiant gydymą savaime išnyko maždaug 75–80 % pacientų. Psichikos sutrikimai Klinikinių tyrimų metu (1 metų kohortos) nepageidaujamų reiškinių, rodančių psichikos sutrikimą, rizika vartojant Qsiva didėjo priklausomai nuo dozės (15,8 %, 14,5 % ir 20,6 % vartojant atitinkamai 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg Qsiva), palyginti su placebu (10,3 %). Psichikos sutrikimai dažniausiai buvo miego sutrikimai bei sutrikimai, susiję su depresija ar nerimu. Dauguma (94 %) nepageidaujamų reakcijų buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Apie rimtus reiškinius nepranešta. Nepageidaujamų reiškinių, rodančių depresiją, pasireiškė 5,0 %, 3,8 % ir 7,7 % pacientų, gydytų atitinkamai 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg Qsiva, palyginti su 3,4 % placebo grupėje. Apie nerimą ir su juo susijusius reiškinius pranešė 4,6 %, 4,8 % ir 7,9 % pacientų, gydytų atitinkamai 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg Qsiva, palyginti su 2,6 % placebo grupėje. Be to, Qsiva ir placebo grupėse užregistruota po vieną vidutinio sunkumo minčių apie savižudybę atvejį. Kognityviniai sutrikimai Klinikinių tyrimų metu (1 metų kohortos) nepageidaujamų reiškinių, rodančių kognityvinį sutrikimą, dažnis buvo didesnis Qsiva 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg grupėse (atitinkamai 2,1 %, 5,0 % ir 7,6 %), palyginti su placebu (1,5 %). Dažniausi kognityviniai sutrikimai buvo dėmesio sutrikimai ir atminties pablogėjimas. Dauguma (94 %) kognityvinių sutrikimų reiškinių buvo lengvi arba vidutinio sunkumo. Apie rimtus reiškinius nepranešta. Širdies sutrikimai Klinikinių tyrimų metu (1 metų kohortos) nepageidaujamų reiškinių, rodančių širdies sutrikimą, pranešimų dažnis buvo 1,7 %, 3,8 % ir 3,5 %, palyginti su 1,8 %, atitinkamai vartojant Qsiva 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg bei placebą. Širdies nepageidaujami reiškiniai dažniausiai buvo susiję su širdies aritmija. Apie širdies aritmiją rodančius nepageidaujamus reiškinius (daugiausia širdies plakimai, perplakimai (palpitacijąos), širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, tachikardiją) pranešta 1,3 %, 4,2 % ir 4,7 % pacientų, gydytų atitinkamai Qsiva 3,75/23 mg, 7,5/46 mg ir 15/92 mg, palyginti su 1,8 % placebo grupėje. Apie sunkius aritmijos reiškinius pranešta 0,2 % pacientų, gydytų Qsiva, palyginti su 0,3 % placebo grupėje. Visos nepageidaujamos reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Kreatinino koncentracija kraujo serume Qsiva gali sukelti kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimą, kuris atspindi inkstų funkcijos (glomerulų filtracijos greičio) sumažėjimą. Qsiva 15/92 mg poveikis GFR buvo įvertintas atliekant OB-404 tyrimą, kuris truko 4 savaites ir kuriame dalyvavo sveiki antsvorio turintys nutukę suaugusieji. Gydymas Qsiva 15/92 mg buvo susijęs su GFR sumažėjimu, vertinant pagal ioheksolio klirensą (iGFG); -14,9 ml/min./1,73 m2 (15,8 %), palyginti su 1,08 ml/min./1,73 m2 (1,2 %) placebo grupėje gydymo pabaigoje. Tyrimo pabaigoje (praėjus 4 savaitėms po gydymo nutraukimo) vidutinis iGFG pokytis nuo pradinio rodmens buvo 3,8 ml/min./1,73 m2 (-4,0 %) Qsiva grupėje ir 2,34 ml/min./1,73 m2 (2,6 %) placebo grupėje. 3 fazės tyrimų metu didžiausias kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas maždaug 15 % buvo pastebėtas po 4–8 gydymo savaičių. Vėliau vidutinė kreatinino koncentracija kraujo serume palaipsniui mažėjo, tačiau išliko didesnė už pradinę kreatinino koncentraciją. Šioje populiacijoje vidutinis pagal MDRD lygtį apskaičiuotas GFG po 4 gydymo savaičių sumažėjo panašia procentine dalimi. Vidutinis a-GFG vėliau palaipsniui didėjo, tačiau išliko mažesnis už pradinius rodmenis (-5,4 ml/min./1,73 m2). 1 metų trukmės kontroliuotų Qsiva tyrimų metu kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimo 0,3 mg/dl arba daugiau bet kuriuo gydymo metu dažnis buvo 7,2 % ir 8,4 %, palyginti su 2,0 %, atitinkamai Qsiva 7,5/46 mg, 15/92 mg ir placebo grupėse. Kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas ≥ 50 %, palyginti su pradiniu rodmeniu, pasireiškė 2,0 % ir 2,8 % atitinkamai Qsiva 7,5/46 mg ir 15/92 mg vartojusių pacientų, palyginti su 0,6 % placebo vartojusių pacientų. Vidutinė kreatinino koncentracija kraujo serume laikui bėgant palaipsniui mažėjo, tačiau išliko padidėjusi, palyginti su pradine kreatinino koncentracija. Ilgalaikio gydymo poveikis inkstų funkcijai nežinomas. Todėl prieš pradedant gydymą Qsiva ir gydymo Qsiva metu rekomenduojama matuoti kreatinino koncentraciją kraujo serume. Klinikinių tyrimų metu (1 metų kohortos) apie nepageidaujamas reakcijas kreatinino inkstų klirenso sumažėjimą, albumino/kreatinino santykio šlapime padidėjimą ar kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimą gydymo Qsiva grupėse pranešta (apie kiekvieną reakciją) 0,1 % pacientų. Tik apie albumino/kreatinino santykio šlapime padidėjimą pranešta 1 placebo vartojusiam pacientui (0,1 %). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.