Quadrixam

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfonamidams, dihidropiridino dariniams, bet kokiam kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Ūminis širdies nepakankamumas arba širdies nepakankamumo dekompensacijos epizodai, kai reikalingas gydymas intraveniniais inotropiniais vaistiniais preparatais. Hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto. Pacientai, sergantys negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu. Antrojo arba trečiojo laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada ( pacientams, kuriems neimplantuotas elektrostimuliatorius). Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. Sinoatrialinė blokada. Simptominė bradikardija (prieš pradedant gydymą širdies susitraukimų dažnis mažesnis kaip 60 k./min.). Simptominė hipotenzija (sistolinis kraujospūdis mažesnis nei 100 mmHg). Šokas, įskaitant kardiogeninį šoką. Kairiojo skilvelio nutekamojo trakto obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė). Sunki bronchinė astma. Sunkios periferinės arterijų okliuzinės ligos arba sunkios Reino (Raynaud) sindromo formos. Negydyta feochromocitoma (žr. 4.4 skyrių). Metabolinė acidozė. Dializuojami pacientai. Ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių). Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). Vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), kai vartojamos 10 mg / 2,5 mg / 5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg / 5 mg perindoprilio / indapamido / amlodipino / bizoprololio derinio dozės (t. y. Quadrixam 10 mg/2,5 mg/10 mg/5 mg ir Quadrixam 10 mg/2,5 mg/10 mg/5 mg). Reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inkstų arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Hipokalemija. Praeityje buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės (Quincke) edema) gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hepatinė encefalopatija. Pacientams, vartojantiems Quadrixam, sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis mažesnis kaip 60 ml/min. / 1,73 m2), tuo pat metu vartojantiems aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas gydymo sakubitrilu / valsartanu metu. Quadrixam negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestras (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Dozavimas Suaugusiesiems Įprasta dozė yra viena kapsulė kartą per parą ryte prieš pusryčius. Fiksuotų dozių derinys nėra skirtas pradiniam gydymui. Jeigu reikia keisti dozavimą, vaistinio preparato dozę galima keisti tik titruojant atskiras vaistinio preparato sudedamąsias dalis. Jei svarstoma nutraukti gydymą, rekomenduojama palaipsniui mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę, nes staigus bizoprololio vartojimo nutraukimas gali sukelti atoveiksmio fenomeną. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Senyviems pacientams perindoprilato eliminacija yra susilpnėjusi. Senyvi pacientai Quadrixam gali būti gydomi atsižvelgiant į jų inkstų funkciją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 skyrius) Į įprastinį paciento būklės stebėjimą būtina įtraukti dažnus kreatinino ir kalio koncentracijos kraujyje tyrimus. Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu draudžiama. Esant vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30–60 ml/min.), Quadrixam vartoti 10 mg / 2,5 mg / 5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg / 5 mg dozėmis draudžiama. Quadrixam ir aliskireno tuo pačiu metu draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFR mažesnis kaip 60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, Quadrixam vartoti draudžiama. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Quadrixam skirti reikia atsargiai, nes šiems pacientams amlodipino dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos. Vaikų populiacija Quadrixam saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams dar neištirti. Duomenų nėra. Todėl vartoti vaikams ir paaugliams nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Toliau išvardyti su kiekvienu vaistinio preparato komponentu susiję įspėjimai taip pat tinka ir fiksuotų dozių deriniui Quadrixam. Skiriant kaip papildomą gydymą, pradėti galima tik įsitikinus, kad pacientas laikosi esamo trigubo gydymo režimo. Gydymo nutraukimas Gydymo bizoprololiu negalima nutraukti staiga, ypatingai pacientams, sergantiems išemine širdies liga, išskyrus tuos atvejus, kai neabejotinai būtina, nes tai gali laikinai pabloginti širdies būklę. Pradedant ir nutraukiant gydymą bizoprololiu, būtina reguliariai stebėti paciento būklę. Reikia palaipsniui mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę, geriausiu atveju per dvi savaites, tuo pačiu metu pradedant pakaitinę terapiją, esant poreikiui. Širdies nepakankamumas / sunkus širdies nepakankamumas Pacientus, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikio placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu (NYHA III ir IV klasės), aprašytas plaučių edemos dažnis buvo didesnis pacientų, gydytų amlodipinu, grupėje, palyginti su gavusiais placebo. Pacientams, kuriems diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, reikia atsargiai skirti kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipino, nes jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių bei mirtingumo riziką ateityje. Pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu (IV klasės), gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Pacientų, sergančių hipertenzija ir širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumu, gydymo beta adrenoblokatoriais nutraukti nereikia – gydymą beta adrenoblokatoriais reikia papildyti AKF inhibitoriais. Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija AKF inhibitorių reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra kairiojo skilvelio nutekamojo trakto obstrukcija, pavyzdžiui, aortos stenozės ar hipertrofinės kardiomiopatijos atveju. Pirmo laipsnio AV blokada Pacientams, sergantiems pirmojo laipsnio AV blokada, bizoprololio reikia skirti atsargiai. Princmetalo (Prinzmetal) angina Buvo pastebėta vainikinių kraujagyslių spazmo atvejų. Nepaisant didelio β1 receptorių selektyvumo, bizoprololio skiriant pacientams, sergantiems Princmetalo (Prinzmetal) angina, negalima visiškai atmesti krūtinės anginos priepuolių. Hipertenzinė krizė Amlodipino saugumas ir veiksmingumas, gydant hipertenzinę krizę, nėra nustatyti. Periferinė okliuzinė arterijų liga Gali sustiprėti nusiskundimai, ypač gydymo pradžioje. Aterosklerozė Visiems pacientams yra hipotenzijos pavojus, bet reikia būti ypač atsargiems skiriant gydymą sergantiesiems išemine širdies liga ar galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu ir tokių pacientų gydymą pradėti mažesne doze. Bronchų spazmas (astma, obstrukcinės kvėpavimo takų ligos) Nors kardioselektyvūs (β1) beta adrenoblokatoriai gali turėti mažesnį poveikį plaučių funkcijai nei neselektyvūs beta adrenoblokatoriai, kaip ir visų beta adrenoblokatorių atveju, jų reikėtų vengti pacientams, sergantiems obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, nebent yra įtikinamų priežasčių jų vartoti. Jei tokių priežasčių yra, Quadrixam vartoti reikia atsargiai. Pacientams, sergantiems obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gydymą bizoprololiu reikia pradėti mažiausia doze. Šie pacientai turėtų būti atidžiai stebimi dėl naujų simptomų (pvz., dispnėjos, fizinio krūvio netoleravimo, kosulio). Sergant bronchine astma ar kita obstrukcine plaučių liga, kuri gali sukelti simptomų, kartu reikia skirti gydymą bronchus plečiančiais vaistiniais preparatais. Kartais pacientams, sergantiems bronchine astma, gali padidėti kvėpavimo takų pasipriešinimas, todėl gali tekti padidinti beta2-agonistų dozę. Kosulys Pranešama, kad, vartojant AKF inhibitorių, gali atsirasti sausas kosulys. Būdinga, kad kosulys būna nuolatinis, bet praeina nutraukus gydymą. Reikia pagalvoti ir apie jatrogeninę šio simptomo etiologiją. Manant, kad vis dar reikia vartoti AKF inhibitorių, reikia apsvarstyti galimybę tęsti gydymą. Operacija / anestezija Pacientams, kuriems skiriama bendroji anestezija, beta adrenoreceptorių blokada sumažina aritmijų ir miokardo išemijos dažnį anestezijos indukcijos ir intubacijos metu bei pooperaciniu laikotarpiu. Gydytojas Anesteziologas turi žinoti apie beta adrenoblokatorių vartojimą dėl galimų sąveikų su kitais vaistiniais preparatais, dėl kurių gali pasireikšti bradiaritmija, susilpnėti refleksinė tachikardija ir sumažėti refleksinis gebėjimas kompensuoti kraujo netekimą. Jei manoma, kad prieš operaciją būtina nutraukti gydymą beta adrenoblokatoriais, tai atlikti reikia laipsniškai ir užbaigti likus maždaug 48 val. iki anestezijos. AKF inhibitoriai gali sukelti hipotenziją anestezijos metu, ypač jei vartojamas anestetikas, kuris mažina kraujospūdį. Šiuo metu rekomenduojama tęsti beta adrenoblokatorių vartojimą pooperaciniu laikotarpiu. Dėl šios priežasties rekomenduojama, jei galima, gydymą tokiais ilgai veikiančiais AKF inhibitoriais kaip perindoprilis nutraukti likus parai iki operacijos. Vartojimas kartu su kalcio kanalų blokatoriais, I klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais ir centrinio poveikio antihipertenziniais vaistiniais preparatais Bizoprololio paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su verapamilio ar diltiazemo tipo kalcio kanalų blokatoriais, I klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais ir centrinio poveikio antihipertenziniais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių). Litis Paprastai su perindoprilio ir indapamido deriniu nerekomenduojama skirti vartoti ličio (žr. 4.5 skyrių). Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokada Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai slopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinio (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas slopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai ar kalio turintys druskos pakaitalai Paprastai nerekomenduojama kartu skirti perindoprilio ir kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar kalio turinčių druskos pakaitalų (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija / agranulocitozė / trombocitopenija / anemija Pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, aprašyta neutropenijos / agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Neutropenija retai pasitaiko pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų sunkinančių veiksnių. Ypač atsargiai perindoprilio reikia skirti pacientams, sergantiems kolagenozėmis, gydomiems imunosupresantais, alopurinoliu ar prokainamidu, arba jei yra keli iš šių paminėtų komplikuojančių veiksnių, ypač jei yra sutrikusi inkstų funkcija. Kai kuriems iš šių pacientų išsivystė sunkios infekcijos, kurios keletu atvejų neišgydytos skiriant intensyvią antibiotikoterapiją. Tokiems pacientams paskyrus vartoti perindoprilio, reikia periodiškai tirti baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičių, o pacientams paaiškinti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., ryklės skausmą, karščiavimą) (žr. 4.5 ir 4.8 skyrių). Padidėjęs jautrumas / angioneurozinė edema Pranešama apie retus veido, galūnių, lūpų, liežuvio, balso klosčių ir (ar) gerklų angioneurozinės edemos atvejus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį (žr. 4.8 skyrių). Tai gali įvykti bet kuriuo metu gydant šiais vaistiniais preparatais. Jei tai įvyksta, reikia tuoj pat nutraukti gydymą perindopriliu ir taikyti atitinkamas stebėjimo bei gydymo priemones, kad angioneurozinės edemos simptomai visiškai išnyktų prieš pacientui išvykstant iš gydymo įstaigos (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Tais atvejais, kai pasireiškia tik veido ir lūpų patinimas, tai paprastai praeina negydant, nors, siekiant palengvinti simptomus, galima skirti antihistamininių vaistinių preparatų. Angioneurozinė edema, apėmusi gerklas, gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, balso plyšį ar gerklas, gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiu atveju reikia skubiai po oda sušvirkšti 1:1000 (0,3–0,5 ml) epinefrino tirpalo ir (arba) imtis kitų tinkamų priemonių, kad kvėpavimo takai būtų atlaisvinti. Pranešama, kad juodaodžiams pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, angioneurozinė edema atsiranda dažniau negu kitų rasių pacientams. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi su AKF vartojimu nesusijusi angioneurozinė edema, yra didesnis pavojus, kad angioneurozinė edema gali atsirasti gydant AKF inhibitoriais (žr. 4.3 skyrių). Perindoprilio draudžiama vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės perindoprilio dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymo perindopriliu negalima pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus. Gydant AKF inhibitoriais retais atvejais aprašyti žarnyno angioneurozinės edemos atvejai. Tokiems pacientams skaudėdavo pilvą (su pykinimu ar vėmimu arba be jų); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioneurozinės edemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioneurozinė edema būdavo diagnozuojama atliekant pilvo srities KT (kompiuterinę tomografiją), ultragarsinį tyrimą arba chirurginės operacijos metu, o simptomai praeidavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą. Diferencijuojant pilvo skausmus pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, reikia atsižvelgti į žarnyno angioneurozinės edemos galimybę. Anafilaktoidinės reakcijos desensibilizuojamojo gydymo metu Pranešama apie atskirus atvejus, kai pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, taikant desensibilizuojamąjį gydymą plėviasparnių (bičių, vapsvų) nuodais, pasireiškė ilgai trunkančios gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. AKF inhibitorių reikia atsargiai skirti alergiškiems pacientams, gydomiems desensibilizacija, ir vengti skirti tiems, kuriems taikoma nuodų imunoterapija. Šių reakcijų galima išvengti, jeigu pacientai, kuriuos reikia gydyti AKF inhibitoriais ir desensibilizuoti, prieš pradėdami desensibilizaciją mažiausiai 24 val. nevartotų AKF inhibitorių (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Bizoprololis, kaip ir kiti beta adrenoblokatoriai, gali ir didinti jautrumą alergenams ir sunkinti anafilaktoidines reakcijas. Gydymas epinefrinu ne visada sukelia laukiamą gydomąjį poveikį. Anafilaktoidinės reakcijos MTL (mažo tankio lipoproteinų) aferezės metu Retais atvejais pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atliekant mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezę su dekstrano sulfatu atsirado gyvybei pavojingų anafilaktoidinių reakcijų. Šių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus gydymą AKF inhibitoriais prieš atliekant kiekvieną aferezės procedūrą (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Anafilaktoidinės reakcijos pacientams, kuriems atliekama hemodializė Gauta pranešimų apie anafilaktoidines reakcijas, kurios AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė atliekant dializę su aukšto pralaidumo membranomis (pvz., AN 69®). Gydant tokius pacientus reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba vartoti kitos grupės vaistinių preparatų nuo hipertenzijos. Sutrikusi inkstų funkcija Quadrixam fiksuoto dozių derinio poveikis esant inkstų veiklos sutrikimui netirtas. Esant inkstų funkcijos sutrikimui Quadrixam dozės turi atitikti tinkamas atskirais vaistiniais preparatais kartu vartojamų komponentų dozes. Esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydyti šiuo vaistiniu preparatu draudžiama. Pacientams, kuriems yra vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min.), draudžiama skirti gydymą Quadrixam dozėmis, kuriose yra 10 mg / 2,5 mg / 5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg / 5 mg perindoprilio / indapamido / amlodipino / bizoprololio derinio (t. y. Quadrixam 10 mg / 2,5 mg / 5 mg / 5 mg ir 10 mg / 2,5 mg / 10 mg / 5 mg). Jeigu prieš pradedant gydyti hipertenzija sergančius pacientus aiškaus inkstų pažeidimo jiems nebuvo, tačiau kraujo tyrimų rodikliai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą reikia pritaikyti (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Reikia dažniau tirti tokių pacientų kalio ir kreatinino koncentracijas – po dviejų savaičių gydymo ir vėliau kas du mėnesius, tęsiant gydymą pastoviomis vaistinių preparatų dozėmis. Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirado pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu ar jau esamu inkstų nepakankamumu, įskaitant inkstų arterijos stenozę. Staigi hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (esant širdies nepakankamumui, vandens ir elektrolitų stokai ir kt.): perindoprilio vartojantiems pacientams pastebėta ryški renino-angiotenzino-aldosterono sistemos stimuliacija, ypač esant ryškiai vandens ir elektrolitų stokai (kai laikomasi dietos su griežtai ribojamu natrio kiekiu ar ilgą laiką vartojant diuretikų), pacientams, kurių kraujospūdis jau prieš pradedant gydymą buvo mažas, esant inkstų arterijų stenozei, staziniam širdies nepakankamumui arba cirozei su edema ir ascitu. Šią sistemą blokuojant AKF inhibitoriumi, ypač jo skiriant pirmą kartą ir per pirmąsias dvi gydymo savaites, gali staiga kristi kraujospūdis ir (arba) padidėti kreatinino koncentracija kraujo plazmoje – tai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą. Retkarčiais, nors ir retai, šie reiškiniai gali prasidėti ūmiai, taip pat gali praeiti skirtingas laiko tarpas nuo gydymo pradžios iki jų pasireiškimo. Šiais atvejais gydymą reikia pradėti mažesne doze, kuri turėtų būti laipsniškai didinama. Pacientams, sergantiems išemine širdies ar smegenų kraujagyslių liga, pernelyg didelis kraujospūdžio kritimas gali sukelti miokardo infarktą ar insultą. Visas tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik nestipriai sutrikusi (kreatinino koncentracija mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. 220 µmol/l suaugusiam žmogui). Senyvo amžiaus pacientams kreatinino koncentracija kraujo plazmoje turi būti įvertinta atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir lytį. Dėl vandens ir natrio netekimo, kurį sukelia diuretiko vartojimas gydymo pradžioje, atsiradusi hipovolemija sukelia glomerulų filtracijos sumažėjimą. Dėl to gali padidėti šlapalo ir kreatinino koncentracija kraujyje. Šis laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas neturi nepageidaujamų pasekmių pacientams, kurių inkstų funkcija normali, tačiau gali pabloginti būklę, jei jau anksčiau buvo inkstų funkcijos pažeidimas. Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, amlodipino galima vartoti normaliomis dozėmis. Amlodipino koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiai su inkstų funkcijos pažeidimu nekoreliuoja. Hipotenzija ir vandens bei natrio stoka Esant natrio stokai didėja staigios hipotenzijos rizika (ypač sergant inkstų arterijų stenoze). Šiuo atveju reikia atlikti sisteminius tyrimus ir stebėti, ar neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų trūkumo požymių, ypač viduriuojant ar vemiant. Tokiems pacientams reikia reguliariai tirti plazmos elektrolitų koncentraciją. Esant žymiai hipotenzijai gali prireikti infuzijos būdu į veną leisti fiziologinį tirpalą. Laikina hipotenzija nėra kontraindikacija tęsti gydymą. Atkūrus pakankamą kraujo tūrį ir kraujospūdį, vėl galima pradėti gydymą mažesne doze arba tik viena vaistinio preparato veikliąja medžiaga. Natrio koncentracijos sumažėjimas iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl būtina reguliariai atlikti tyrimus. Tyrimai turi būti dažniau atliekami senyvo amžiaus ir ciroze sergantiems pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius). Gydymas bet kuriais diuretikais gali sukelti hiponatremiją, dėl kurios gali atsirasti labai sunkių komplikacijų. Dėl hiponatremijos su hipovolemija gali pasireikšti dehidratacija ir ortostatinė hipotenzija. Kartu pasireiškiantis chlorido jonų netekimas gali sukelti antrinę kompensacinę metabolinę alkalozę: toks poveikis pasireiškia retai ir būna nesunkus. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinės hipertenzijos gydymas yra revaskuliarizacija. AKF inhibitoriai gali būti naudingi sergantiems renovaskuline hipertenzija ir laukiantiems chirurginio gydymo bei tiems pacientams, kuriems chirurginis gydymas nėra galimas. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali silpnėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino koncentracijos serume pokyčiams net kai yra vieno paciento inksto arterijos stenozė. Jeigu Quadrixam skiriama pacientams, kuriems yra arba įtariama inkstų arterijos stenozė, jų gydymą reikia pradėti ligoninėje mažesne doze, taip pat reikia tirti jų inkstų funkciją bei kalio koncentraciją kraujyje, nes kai kuriems pacientams atsirado funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris išnyko nutraukus gydymą. Kalio koncentracija Indapamido derinys su perindopriliu, amlodipinu ir bizoprololiu neapsaugo nuo hipokalemijos atsiradimo, ypatingai pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu. Gydant šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitais antihipertenzinių vaistinių preparatų ir diuretikų deriniais, reikia reguliariai tirti kalio koncentraciją kraujyje. Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, buvo pastebėtas kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimas. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išskyrimą. Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija normali, poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos atsiradimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos blogėjimas, didesnis kaip 70 metų amžius, cukrinis diabetas, tuo pat metu esantys kiti sveikatos sutrikimai, ypač dehidracija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., spironolaktono, eplerenono, triamtereno arba amilorido), kalio papildų ar kalio turinčių druskų pakaitalų vartojimas tuo pat metu, taip pat pacientams vartojant kitų vaistinių preparatų, susijusių su kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimu (pvz., heparino, kotrimoksazolo, kuris dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu) ir ypač aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių. Kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kalio turinčių druskų pakaitalų vartojimas, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali sukelti reikšmingą kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimą. Hiperkalemija gali sukelti pavojingas, kartais mirtinas aritmijas. Kalį tausojantys diuretikai ir angiotenzino receptorių blokatoriai turi būti vartojami atsargiai, matuojant kalio koncentraciją serume ir stebint inkstų funkciją. Jeigu manoma, kad pirmiau minėtų vaistinių preparatų skyrimas yra tikslingas, jų vartoti reikia atsargiai ir gydymo metu dažnai atlikti kalio koncentracijos kraujo serume tyrimus (žr. 4.5 skyrių). Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų, yra didelė. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus, daugiausia esant sunkiai hipokalemijai. Nuo hipokalemijos (< 3,4 mmol/l) pasireiškimo pavojaus reikia apsaugoti kai kurių didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir (arba) dėl blogos mitybos išsekusius asmenis, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistiniais preparatais, ar ne, pacientus, sergančius kepenų ciroze su patinimais ir ascitu, koronarine (išemine) širdies liga ar širdies nepakankamumu. Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pavojų. Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija su bradikardija gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (torsades de pointes), kuri gali būti mirtina. Visais šiais atvejais reikia dažniau tirti kalio koncentraciją kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio koncentraciją plazmoje reikia nustatyti pirmąją gydymo savaitę. Jei nustatoma maža kalio koncentracija, reikia ją koreguoti. Hipokalemija, ištirta kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Kalcio koncentracija Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali sumažinti kalcio išskyrimą su šlapimu, dėl to gali laikinai nedaug padidėti kalcio koncentracija plazmoje. Gerokai padidėjusi kalcio koncentracija gali būti susijusi su nediagnozuota hiperparatiroze. Tokiais atvejais gydymą reikia nutraukti, kol nebus ištirta prieskydinės liaukos funkcija (žr. 4.8 skyrių). Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Kepenų nepakankamumas Quadrixam fiksuotų dozių derinio poveikis nebuvo tiriamas pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija. Atsižvelgiant į kiekvieno atskiro šio derinio komponento poveikį, Quadrixam draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, jo atsargiai reikia skirti pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu. Retais atvejais AKF inhibitoriai gali sukelti sindromą, kuris prasideda cholestatine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių). Pacientų, kuriems yra sutrikusi kepenų funkcija, organizme amlodipino pusinės eliminacijos laikotarpis yra ilgesnis ir AUC vertės didesnės. Dozavimo rekomendacijos nėra nustatytos. Šiuo atveju amlodipino reikia skirti pradedant nuo mažiausios gydomosios dozės ir būti atsargiems tiek pradedant gydymą, tiek didinant dozę. Hepatinė encefalopatija Esant sutrikusiai kepenų funkcijai tiazidai ir į juos panašūs diuretikai, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, kuri gali progresuoti iki hepatinės komos. Taip atsitikus, reikia nedelsiant nutraukti Quadrixam vartojimą (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Šlapimo rūgštis Pacientams, kurių kraujyje padidėja šlapimo rūgšties koncentracija, gali padažnėti podagros priepuoliai. Feochromocitoma Pacientams, kurie serga feochromocitoma, bizoprololio negalima skirti tol, kol nebus nutraukta alfa-adrenoreceptorių blokada. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu Nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu sergantiems pacientams (esant spontaniniam polinkiui didėti kalio koncentracijai kraujyje) gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui ir mažesne pradine doze. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto arba insulino, reikia atidžiai kontroliuoti glikemiją pirmąjį gydymosi AKF inhibitoriumi mėnesį. Gliukozės koncentraciją kraujyje svarbu tirti gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus, ypač jei jiems nustatyta maža kalio koncentracija. Bizoprololis gali maskuoti hipoglikemijos simptomus (pvz., tachikardiją ar širdies plakimo pojūtį). Badavimas Bado dietos besilaikančius pacientus gydyti reikia atsargiai. Padidėjęs jautrumas šviesai Pranešama, kad vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų yra pranešta apie padidėjusio jautrumo šviesai reakcijas (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti (dėl staigaus gydymo nutraukimo žr. poskyrį „Gydymo nutraukimas“). Jei reikia vėl vartoti diuretikų, rekomenduojama atviras kūno vietas apsaugoti nuo saulės ar dirbtinių UVA spindulių. Žvynelinė Pacientams, kurie serga arba anksčiau sirgo žvyneline, vartoti beta adrenoblokatorių galima tik atidžiai įvertinus naudos ir rizikos santykį. Tirotoksikozė Gydymas bizoprololiu gali maskuoti tirotoksikozės simptomus. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Sulfamidų grupės vaistiniai preparatai ar sulfamidų dariniai gali sukelti idiosinkrazinę reakciją ir dėl to gali pasireikšti skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Ūmūs simptomai, kaip regėjimo aštrumo sumažėjimas ar akių skausmas, kurie paprastai pasireiškia per kelias valandas ar savaites nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma, gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą. Pagrindinis gydymas yra kiek galima greičiau nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Gali tekti spręsti dėl skubaus gydymo vaistiniais preparatais ar chirurginio gydymo, jeigu akispūdis ir toliau išlieka nekontroliuojamas. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti buvusi alergija sulfamidams arba penicilinui. Nėštumas Nėštumo metu pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Kai manoma, kad pacientes, kurios ruošiasi pastoti, būtina toliau gydyti AKF inhibitoriais, gydymą nuo hipertenzijos reikia keisti kitu alternatyviu gydymu, kuris yra saugus nėštumo metu. Nustačius nėštumą reikia tuoj pat nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir pradėti gydyti kitais tinkamais vaistiniais preparatais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Etniniai skirtumai Kaip ir gydant kitais AKF inhibitoriais, juodaodžiams pacientams perindoprilis kraujospūdį mažina silpniau negu kitų rasių pacientams, tikriausiai dėl to, kad hipertenzija sergantiems juodaodžiams dažniau pasitaiko būklės, kai yra mažas renino kiekis. Senyvi pacientai Prieš pradedant gydymą reikia ištirti inkstų funkciją ir kalio koncentraciją. Siekiant išvengti staigios hipotenzijos, pradinė dozė vėliau koreguojama pagal kraujospūdžio pokyčius, ypač tais atvejais, kai yra skysčių ir elektrolitų stoka. Amlodipino dozę senyvo amžiaus pacientams reikia didinti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Sportininkai Sportininkams svarbu žinoti, kad šio vaistinio preparato sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti teigiamas dopingo testas. Pagalbinės medžiagos Kiekvienoje Quadrixam kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta atskirai vartojant perindoprilio, indapamido, amlodipino ar bizoprololio yra šios: svaigulys, galvos skausmas, parestezija, mieguistumas, skonio pojūčio sutrikimas, regėjimo sutrikimas, dvejinimasis akyse, ūžesys (tinnitus), galvos svaigimas (vertigo), širdies plakimo pojūtis, bradikardija, paraudimas, širdies nepakankamumo pablogėjimas, hipotenzija (ir su hipotenzija susijęs poveikis), kosulys, dusulys, virškinimo trakto sutrikimai (pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas, pasikeitę tuštinimosi įpročiai), niežėjimas, išbėrimas, makulopapulinis išbėrimas, šaltos galūnės, raumenų mėšlungis, kulkšnių patinimas, astenija, pabrinkimas, nuovargis ir hipokalemija. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Vartojant perindoprilio, indapamido, amlodipino arba bizoprololio (klinikinių tyrimų metu ir / arba po vaistinių preparatų patekimo į rinką, vaistinių preparatų vartojant atskirai) pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis, suskirstytas pagal MedDRA organų sistemų klasifikaciją. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas | Amlodipinas | Bizoprololis Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | – | Nedažnas | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas* | – | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplastinė anemija | – | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | – | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas | – | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Labai retas | – Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | – | Nedažnas | Labai retas | Retas Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | – | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas | – | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, praeinanti nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | – | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Nedažnas | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | – | – | Labai retas | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | – | Labai retas | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr.4.4 skyrių). | – | Dažnas | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | – | Retas | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | – | Retas | – | – Psichikos sutrikimai | Nemiga | – | – | Nedažnas | – Psichikos sutrikimai | Pakitusi nuotaika (įskaitant nerimą) | Nedažnas | – | Nedažnas | – Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas* | – | Nedažnas | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | Nedažnas | – | – | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Košmarai | – | – | – | Retas Psichikos sutrikimai | Haliucinacijos | – | – | – | Retas Psichikos sutrikimai | Sumišimo būklė | Labai retas | – | Retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | – | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas | Nedažnas* | – | Dažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Hipestezija | – | – | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pokyčiai | Dažnas | – | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Drebulys | – | – | Nedažnas | – Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas (sinkopė) | Nedažnas* | Nežinomas | Nedažnas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Hipertonija | – | – | Labai retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | – | – | Labai retas | – Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidinis sutrikimas (ekstrapiramidinis sindromas) | – | – | Nežinomas | – Nervų sistemos sutrikimai | Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, galimai antrinis dėl pernelyg stipriai nukritusio kraujospūdžio didelę riziką turintiems pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Jeigu yra kepenų funkcijos nepakankamumas, gali prasidėti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | – | Nežinomas | – | – Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Nežinomas | Dažnas | – Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | – | Nežinomas | – | – Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | – | Nežinomas | – | – Akių sutrikimai | Dvejinimasis akyse | – | – | Dažnas | – Akių sutrikimai | Trumparegystė | – | Nežinomas | – | – Akių sutrikimai | Neryškus matymas | – | Nežinomas | – | – Akių sutrikimai | Ašarų sekrecijos sumažėjimas (reikia atsižvelgti pacientams, kurie nešioja kontaktinius lęšius) | – | – | – | Retas Akių sutrikimai | Konjunktyvitas | – | – | – | Labai retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Dažnas | – | Nedažnas | – Ausų ir labirintų sutrikimai | Galvos svaigimas (vertigo) | Dažnas | Retas | – | – Širdies sutrikimai | Širdies plakimo pojūtis | Nedažnas* | – | Dažnas | – Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | – | – | – Širdies sutrikimai | Bradikardija | – | – | – | Labai dažnas Širdies sutrikimai | Širdies nepakankamumo pasunkėjimas | – | – | – | Dažnas Širdies sutrikimai | AV laidumo sutrikimai | – | – | – | Nedažnas Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – | – Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas | Nedažnas | – Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galimai antrinis dėl per didelės hipotenzijos didelės rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | Labai retas | – Širdies sutrikimai | Polimorfinė skilvelinė paroksizminė tachikardija (torsades de pointes) (galimai mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Nežinomas | – | – Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | Retas* | – | Dažnas | Retas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) (žr. 4.5 skyrių) | Dažnas | Labai retas | Nedažnas | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | – | Labai retas | – | Reino (Raynaud) fenomenas | Nežinomas | – | – | – | Galūnių šalimo ir nutirpimo pojūtis | – | – | – | Dažnas | Ortostatinė hipotenzija | – | – | – | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | – | Nedažnas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | – | Dažnas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | – | – | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | – | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | – | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | – | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | – | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas | Nedažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas | Nedažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pasikeitę tuštinimosi įpročiai | – | – | Dažnas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | – | – | Labai retas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas | Labai retas | – Virškinimo trakto sutrikimai | Gastritas | – | – | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Nežinomas | Labai retas | Retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | – | – | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Sutrikusi kepenų funkcija | – | Labai retas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | – | Nedažnas | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Dažnas | – | Nedažnas | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis išbėrimas | | Dažnas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Labai retas | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija | – | – | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | – | Nedažnas | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos spalvos pokyčiai | – | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) | Nedažnas | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Egzantema | – | – | Nedažnas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | Nedažnas* | Nežinomas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazė, psoriazės pasunkėjimas | Retas | – | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | – | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė | Labai retas | – | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai retas | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | – | – | Labai retas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | – | Labai retas | Nežinomas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Kvinkės edema | – | – | Labai retas | – Skeleto, raumenų | Raumenų mėšlungis | Dažnas | Nežinomas | Dažnas | Nedažnas Skeleto, raumenų | Raumenų silpnumas | – | Nežinomas | – | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | – | Nežinomas | – | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kulkšnių patinimas | – | – | Dažnas | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Nedažnas | – | Nedažnas | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų skausmas | Nedažnas | Nežinomas | Nedažnas | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | – | – | Nedažnas | – ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | – | Nežinomas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas | – | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Naktinis šlapinimasis | – | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas šlapinimasis | – | – | Nedažnas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų funkcijos sutrikimas | Retas* | – | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Labai retas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | Retas* | – | – | – Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas | Nedažnas | Retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | – | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | – | Dažnas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | – | Retas | Dažnas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Pabrinkimas | – | – | Labai dažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas | – | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Negalavimas | Nedažnas* | – | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | – | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | – | – | – Tyrimai | Svorio padidėjimas | – | – | Nedažnas | – Tyrimai | Svorio sumažėjimas | – | – | Nedažnas | – Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – | – Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | – | – | – Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | – | – | – Tyrimai | Trigliceridų koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | – | – | Retas Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | Retas | Nežinomas | Labai retas | Retas Tyrimai | Sumažėjęs hemoglobino kiekis, sumažėjęs hematokrito kiekis (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | – | – | – Tyrimai | QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | – | Nežinomas | – | – Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Nežinomas | – | – Tyrimai | Šlapalo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | – | Nežinomas | – | – Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Griuvimas | Nedažnas* | – | – | – * Dažnis apskaičiuojamas pagal klinikinius tyrimus, kuriuose stebimi spontaniniuose pranešimuose nustatyti nepageidaujamo poveikio reiškiniai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijos plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 10 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 25 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.