Quetiapine Accord

Dozavimas Dozavimo režimas kiekvienai indikacijai skiriasi, todėl reikia įsitikinti, kad pacientas yra aiškiai informuotas apie jo ligai tinkamą dozavimą. Suaugusieji Šizofrenijos bei vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliu sutrikimu, gydymas Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletes reikia gerti bent valandą prieš valgį. Pradedant gydyti, pirmą parą skiriama 300 mg, antrą – 600 mg, Rekomenduojama paros dozė yra 600 mg, tačiau ją galima padidinti iki 800 mg, jeigu tai kliniškai pagrįsta. Dozė koreguojama veiksmingų dozių nuo 400 mg iki 800 mg per parą ribose, ji priklauso nuo klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato toleravimo. Palaikomajam šizofrenijos gydymui dozės koreguoti nereikia. Didžiosios depresijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymas Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletes reikia gerti prieš miegą. Pradedant gydyti, paros dozė pirmąsias keturias dienas turi būti tokia: pirmą– 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg, ketvirtą – 300 mg. Rekomenduojama paros dozė – 300 mg. Klinikiniai tyrimai neparodė geresnio poveikio 600 mg dozę vartojusių pacientų grupei negu vartojusiai 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių) tačiau atskiriems pacientams 600 mg dozė gali būti naudinga. Gydymą didesne kaip 300 mg doze gali pradėti tik gydytojas, turintis bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai parodė, kad esant vaistinio preparato toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti dozės sumažinimo iki minimalios 200 mg tikslingumą. Bipolinio sutrikimo atkryčio profilaktika Bipolinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodo atkryčio profilaktikai pacientai, kurių bipolinio sutrikimo pradiniam gydymui buvo veiksmingos Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletės, turi toliau vartoti tokią pačią dozę prieš miegą. Dozę galima koreguoti priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo 300-800 mg per parą ribose. Palaikomajam gydymui svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Didžiosios depresijos epizodų, susijusių su didžiuoju depresiniu sutrikimu, gydymas kartu su kitais vaistiniais preparatais Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletes reikia gerti prieš miegą. Pradedant gydyti, pirmą ir antrą parą skiriama po 50 mg, trečią ir ketvirtą – po 150 mg. Trumpalaikių tyrimų metu kartu vartojant kitų vaistinių preparatų (amitriptilino, bupropiono, citalopramo, duloksetino, escitalopramo, fluoksetino, paroksetino, sertralino, venlafaksino, žr. 5.1 skyrių), Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių antidepresinis poveikis nustatytas vartojant jo 150 mg ir 300 mg per parą, trumpalaikių monoterapijos tyrimų metu – 50 mg per parą. Vartojant didesnes dozes, padidėja nepageidaujamų reiškinių rizika, todėl gydytojas turi parinkti mažiausią veiksmingą dozę, pradedant nuo 50 mg per parą. Ar 150 mg paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, sprendžiama įvertinus konkretaus paciento būklę. Greito atpalaidavimo Quetiapine Accord tablečių keitimas Kad būtų patogiau dozuoti, kelias greito atpalaidavimo Quetiapine Accord dozes per parą vartojantiems pacientams šį vaistinį preparatą galima pakeisti tokia pačia vienu kartu išgeriama Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių paros doze. Vis dėlto dozę gali tekti individualiai koreguoti. Senyviems pacientams Senyviems pacientams Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių (kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės ir depresijos) skiriama atsargiai, ypač iš pradžių. Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių dozę gali tekti didinti lėčiau ir iki mažesnės terapinės paros dozės negu jaunesniems pacientams. Senyvų žmonių organizme kvetiapino vidutinis plazminis klirensas būna 30-50 % mažesnis negu jaunesnių. Senyviems pacientams iš pradžių skiriama 50 mg per parą. Dozę galima didinti po 50 mg per parą iki veiksmingos, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Pradedant gydyti senyvų pacientų didžiosios depresijos epizodus, susijusius su didžiuoju depresiniu sutrikimu, pirmas tris paras skiriama po 50 mg, nuo ketvirtos paros – po 100 mg, nuo aštuntos – po 150 mg per parą. Turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė, pradedant nuo 50 mg per parą. Jeigu įvertinus konkretaus paciento būklę nusprendžiama, kad paros dozę reikia padidinti iki 300 mg, tą galima daryti ne anksčiau kaip 22-ą gydymo dieną. Šio vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems su bipoliniu sutrikimu susijusiais depresijos epizodais, neištirti. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šio amžiaus grupei trūksta. Turimi placebu kontroliuojamų Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Didelė kvetiapino dalis metabolizuojama kepenyse, todėl pacientams, kuriems diagnozuotas kepenų funkcijos sutrikimas, Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių skiriama atsargiai, ypač iš pradžių. Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, iš pradžių skiriama 50 mg per parą. Dozę galima didinti po 50 mg per parą iki veiksmingos, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir vaistinio preparato individualaus toleravimo. Vartojimo metodas Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletes reikia gerti vieną kartą per parą, ne valgio metu. Tabletę reikia nuryti nepažeistą. Jos negalima dalyti, kramtyti ar smulkinti.

Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tabletės vartojamos kelioms indikacijoms, todėl vaistinio preparato saugumą reikia vertinti atsižvelgiant į individualią paciento diagnozę ir jo vartojamą dozę. Ilgalaikio vartojimo kartu su kitais vaistiniais preparatais veiksmingumas ir saugumas didžiuoju depresiniu sutrikimu sergantiems pacientams neištirti, tačiau ištirtas ilgalaikės monoterapijos veiksmingumas ir saugumas suaugusiems pacientams (žr. 5.1 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei trūksta. Klinikiniai kvetiapino tyrimai parodė, kad kartu su suaugusiesiems nustatytais saugumo duomenimis (žr. 4.8 skyrių) kai kurie nepageidaujami reiškiniai vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau (padidėjęs apetitas, padidėjusi prolaktino koncentracija serume, vėmimas, rinitas ir apalpimas) arba pasireiškė skirtingai vaikams ir paaugliams (ekstrapiramidiniai simptomai ir dirglumas), o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) tyrimų metu suaugusiems nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodmenų pokyčius. Be to, netirtas ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 mėn. trukmės) gydymo kvetiapinu saugumas augimo ir brendimo požiūriu, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija, bipolinio sutrikimo manijos faze ir bipolinio sutrikimo depresijos faze, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė ar mintys apie savižudybę, ligos klinikinis pasunkėjimas Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis. Be to, dėl žinomų su gydoma liga susijusių rizikos veiksnių gydytojas turi įvertinti galimą su savižudybe susijusių reiškinių riziką staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Su savižudybe susijusių reiškinių riziką taip pat gali didinti kitos psichikos ligos, kurioms gydyti skiriamas kvetiapinas. Be to, šios būklės gali pasireikšti vienu metu. Dėl to gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus, reikia imtis tokių pat atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančiuosius didžiosios depresijos epizodais. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusių reiškinių arba iki pradedant gydymą buvo reikšmingo laipsnio minčių apie savižudybę, tokių minčių atsiradimo ar mėginimo nusižudyti pavojus yra didesnis, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų antidepresantų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo psichikos sutrikimais sirgę suaugę pacientai, metaanalizė parodė didesnę jaunesnių kaip 25 metų pacientų savižudiško elgesio riziką vartojant antidepresantus negu vartojant placebą. Šiuo vaistiniu preparatu gydomus pacientus, ypač tuos, kuriems nustatyta didelė rizika, reikia atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir pakeitus dozę. Pacientus ir jų globėjus reikia perspėti, kad stebėtų, ar nepasunkėjo liga, nepasireiškė savižudiškas elgesys, neatsirado minčių apie savižudybę ar neįprastų elgesio pokyčių, o pastebėję tokių simptomų – nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Trumpalaikiai placebu kontroliuojami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiųjų depresijos epizodų ištikti pacientai, parodė didesnę su savižudybe susijusių reiškinių riziką jauniems (iki 25 metų) suaugusiems pacientams vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (atitinkamai 3 % ir 0 %). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo didžiuoju depresiniu sutrikimu sirgę pacientai, metu su savižudybe susijusių reiškinių pastebėta 2,1 % (3/144) kvetiapiną ir 1,3 % (1/75) placebą vartojusių jaunų suaugusių (iki 25 metų) pacientų. Populiacija pagrįsto retrospektyvinio kvetiapino tyrimo, kuriame dalyvavo didžiuoju depresijos sutrikimu sergantys pacientai, metu buvo nustatyta padidėjusi savižudiško elgesio ir polinkio į savižudybę rizika 25–64 metų pacientams, kuriems savižudiškas elgesys nepasireiškė vartojant kvetiapiną kartu su kitais antidepresantais. Metabolizmo sutrikimų rizika: Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytą padidėjusią metabolizmo sutrikimų riziką, įskaitant kūno masės, gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos pokyčius), pradedant gydymą turi būti įvertinti pacientų metabolizmo parametrai, kuriuos gydymo metu reikia reguliariai kontroliuoti. Suprastėjus šiems parametrams gydymą reikia koreguoti pagal klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapiną nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų ir didžiojo depresinio sutrikimo, ekstrapiramidinių simptomų (EPS) pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojant kvetiapiną gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas nemalonus ar varginantis nenustygimas vietoje ir poreikis judėti, dažnai taip pat išnyksta gebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Šių sutrikimų pasireiškimo tikimybė būna didžiausia pirmąsias kelias gydymo savaites. Pasireiškus tokiems simptomams, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Vėlyvoji diskinezija Pasireiškus vėlyvosios diskinezijos požymiams ir simptomams, svarstytinas kvetiapino dozės mažinimo ar vartojimo nutraukimo tikslingumas. Pažymėtina, kad nutraukus gydymą vėlyvoji diskinezija gali pasunkėti ar net prasidėti (žr. 4.8 skyrių). Somnolencija ir svaigulys Gydymas kvetiapinu gali būti susijęs su somnolencija ir susijusiais simptomais, pvz., sedacija (žr. 4.8 skyrių). Pacientams somnolencija dažniausiai pasireikšdavo per pirmąsias 3 gydymo dienas ir būdavo nuo lengvo iki vidutinio intensyvumo. Jeigu bipoline depresija arba didžiojo depresinio sutrikimo didžiuoju depresijos epizodu sergantis pacientas jaučia didelę somnolenciją, jam gali prireikti dažniau bendrauti su gydytoju bent 2 savaites nuo somnolencijos pasireiškimo pradžios arba kol simptomai palengvės, taip pat gali tekti svarstyti gydymo nutraukimo tikslingumą. Ortostatinė hipotenzija Gydymas kvetiapinu gali būti susijęs su ortostatine hipotenzija ir su ja susijusiu svaiguliu (žr. 4.8 skyrių), kuris, kaip ir somnolencija, dažniausiai pasireiškia pradiniu dozės didinimo laikotarpiu. Dėl šių sutrikimų gali padidėti netyčinio susižalojimo (pvz., pargriuvus) rizika, yra senyviems žmonėms, todėl pacientams reikia patarti būti atsargiems, kol pripras prie galimo šio vaistinio preparato poveikio. Kvetiapiną reikia skirti atsargiai, jeigu diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, smegenų kraujagyslių liga arba dėl kitos priežasties yra padidėjęs hipotenzijos pavojus. Ortostatinei hipotenzijai pasireiškus, svarstytinas dozės sumažinimo ar lėtesnio jos didinimo tikslingumas, ypač gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Miego apnėjos sindromas Kvetiapiną vartojusiems pacientams buvo diagnozuotas miego apnėjos sindromas. Kvetiapiną reikia skirti atsargiai pacientams, kurie tuo pat metu vartoja centrinės nervų sistemos slopinamuosius vaistinius preparatus ir kurie yra sirgę miego apnėja arba kuriems kyla pavojus ja susirgti, pvz., turintys antsvorio ar nutukę, arba kurie yra vyrai. Traukuliai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu traukulių dažnis kvetiapiną ir placebą vartojusiems pacientams nesiskyrė. Duomenų apie traukulių dažnį pacientams, ankščiau patyrusiems traukulius, nėra. Vis dėlto ankščiau traukulių patyrusiems pacientams, šio vaistinio preparato, kaip ir kitų nuo psichozės, rekomenduojama skirti atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Buvo atvejų, kai, vartojant vaistinius preparatus nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių), ištiko neurolepsinis piktybinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia hipertermija, pakitusia psichika, raumenų stinguliu, autonominės nervų sistemos nestabilumu ir padidėjusia kreatinfosfokinazės koncentracija. Ištikus neurolepsiniam piktybiniam sindromui, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir atitinkamai gydyti. Serotonino sindromas Quetiapine Accord vartojant kartu su serotoninerginėmis medžiagomis, pvz., MAO inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI) arba tricikliais antidepresantais gali išsivystyti serotonino sindromas – sutrikimas, galintis kelti pavojų gyvybei (žr. 4.5 skyrių). Jeigu kliniškai būtina kartu vartoti kitas serotoninergines medžiagas, patartina pacientą atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai be kita ko gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, neuromuskulinės patologijos ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Įtarus serotonino sindromą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo galimybę. Sunki neutropenija ir agranulocitozė Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pasireiškė sunki neutropenija (neutrofilų skaičius < 0,5 x 109/l), dauguma atvejų – po kelių šio vaistinio preparato vartojimo mėnesių. Aiškaus jos ryšio su doze nenustatyta. Stebint į rinką pateikto kvetiapino poveikį nustatyti keli mirties atvejai. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra mažas leukocitų skaičius kraujyje iki gydymo ir vaistinių preparatų anksčiau sukelta neutropenija. Tačiau pasitaikė keli atvejai pacientams, neturėjusiems išankstinių rizikos faktorių. Jeigu neutrofilų skaičius yra < 1,0 x 109/l, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą, stebėti pacientą dėl galimų infekcijos požymių ir simptomų bei kartoti neutrofilų skaičiaus tyrimus, kol jų pasidarys > 1,5 x 109/l) (žr. 5.1 skyrių). Į neutropenijos galimybę reikia atsižvelgti, jeigu pasireiškia infekcija sergantiems arba karščiuojantiems pacientams, ypač nesant akivaizdžios(-ių) priežasties(-čių) ir gydymą reikia gydyti pagal klinikinį poreikį. Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant kvetiapiną pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija ar skausmas gerklėje). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra. Anticholinerginis (muskarininis) poveikis Norkvetiapinas, kaip aktyvus kvetiapino metabolitas, turi vidutinį ir didelį afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Dėl to atsiranda šalutinė reakcija, sumažinanti anticholinerginį poveikį, kai kvetiapinas vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, vartojant kartu su kitais anticholinerginio poveikio vaistiniais preparatais ir perdozavimo atveju. Pacientai, vartojantys anticholinerginio (muskarininio) poveikio vaistinius preparatus kvetiapiną turi vartoti atsargiai. Kvetiapiną taip pat turi vartoti atsargiai pacientai, kuriems šiuo metu yra diagnozuotas šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija ar susijusios būklės, padidėjęs intraokulinis spaudimas arba uždaro kampo glaukoma, arba kurie yra sirgę šiomis ligomis anksčiau (žr. 4.5, 4.8, 5.1 ir 4.9 skyrius). Sąveika Taip pat žr. 4.5 skyrių. Kartu vartojant stipriai veikiančius kepenų fermentų induktorius (pvz., karbamazepiną ar fenitoiną), gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija plazmoje, todėl gali pakisti jo veiksmingumas. Kepenų fermentų induktorius vartojantiems pacientams pradėti gydymą kvetiapinu galima tik tada, kai, gydytojo nuomone, šio vaistinio preparato palankus poveikis viršija pavojų, kylantį nutraukus kepenų fermentų induktorių vartojimą. Svarbu kepenų induktoriaus dozę keisti tik palaipsniui, o prireikus vietoje jo skirti kepenų fermentų neindukuojančio vaistinio preparato (pvz., natrio valproato). Kūno masė Gauta pranešimų apie kvetiapiną vartojančių pacientų kūno masės prieaugį. Reikia juos sverti ir taikyti kliniškai būtinas priemones, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Hiperglikemija Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant kvetiapiną, pasireiškė hiperglikemija ir (arba) pasireiškė ar pasunkėjo cukrinis diabetas, buvo net atvejų, kai pasireiškė ketoacidozė ar koma ir ištiko mirtis (žr. 4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai buvo gautas pranešimas apie kūno masės prieaugį (tai gali būti rizikos veiksnys). Pacientui rekomenduojamas atitinkamas klinikinis stebėjimas, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas. Vaistinius preparatus nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną, vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimų hiperglikemijos požymių ir simptomų (polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Jei pacientas serga cukriniu diabetu arba yra šios ligos rizikos veiksnių, tai reikia reguliariai tikrinti, ar nepablogėjo gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas. Be to, pacientą reikia reguliariai sverti. Lipidai Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pastebėta trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų ir bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimo atvejų bei didelio tankio lipoproteinų koncentracijos sumažėjimo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Lipidų koncentracijos pokyčius reikia koreguoti atsižvelgiant į klinikinį poreikį. QT pailgėjimas Vartojant kvetiapiną klinikinių tyrimų metu ir pagal preparato charakteristikų santrauką, kvetiapinas nebuvo susijęs su nuolatiniu absoliučiu QT intervalo pailgėjimu. Pateikus kvetiapiną į rinką, pailgėjęs QT pastebėtas vartojant šį vaistinį preparatą terapinėmis dozėmis (žr. 4.8 skyrių) ir jo perdozavus (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino, kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės, atsargiai skiriama pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, arba kurių šeimos nariams nustatytas pailgėjęs QT. Be to, kvetiapino atsargiai skiriama kartu su koreguotą QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais ir neuroleptikais, ypač senyviems pacientams, taip pat esant įgimto ilgo QT sindromui, staziniam širdies nepakankamumui, širdies hipertrofijai, hipokalemijai ar hipomagnezemijai (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu ir kvetiapiną pateikus į rinką gauta pranešimų apie kardiopatiją ir miokarditą (žr. 4.8 skyrių). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia įvertinti poreikį nutraukti kvetiapino vartojimą. Stipriai išreikštos odos nepageidaujamos reakcijos Vartojant kvetiapiną labai retais atvejais užfiksuota stipriai išreikštų odos nepageidaujamų reakcijų (angl. Severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), ūminę generalizuotą egzanteminę pustuliozę (angl. Acute Generalized Exanthemous Pustulosis, AGEP), daugiaformę eritemą (DE) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais sindromais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. SCARs dažniausiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių simptomų: plačiai išplitęs išbėrimas, kuris gali būti niežtintis arba su pustulėmis, eksfoliacinis dermatitas, karščiavimas, limfadenopatija ir galima eozinofilija arba neutrofilija. Dauguma šių reakcijų pasireiškė per 4 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios, kai kurios DRESS reakcijos pasireiškė per 6 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios. Jei pasireiškia požymių ir simptomų, verčiančių galvoti apie šias sunkias odos reakcijas, turi būti nedelsiant nutrauktas kvetiapino vartojimas ir apgalvotas alternatyvus gydymas. Nutraukimas Buvo atvejų, kai, staiga nutraukus kvetiapino vartojimą, pasireiškė ūminių nutraukimo simptomų, pvz., nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama baigti palaipsniui, ne greičiau kaip per 1-2 savaites (žr. 4.8 skyrių). Senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze Su demencija susijusios psichozės gydymas kvetiapinu nepatvirtintas. Atsitiktinės atrankos placebu kontroliuojami kai kurių netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikiniai tyrimai parodė maždaug 3 kartus didesnę smegenų kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių riziką demencija sergantiems pacientams. Šio padidėjimo mechanizmas nežinomas. Su kitais vaistiniais preparatais nuo psichozės susijusio pavojaus ir pavojaus kitoms populiacijoms padidėjimo galimybė nepaneigta. Jei yra insulto rizikos veiksnių, kvetiapiną reikia skirti atsargiai. Netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad senyviems su demencija susijusia psichoze sergantiems pacientams mirties rizika vartojant šių vaistinių preparatų būna didesnė negu vartojant placebą. Dviejų 10 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų kvetiapino klinikinių tyrimų, atliktų su ta pačia pacientų populiacija (n = 710, amžiaus vidurkis – 83 metai, amžiaus diapazonas – 56-99 metai), metu mirė 5,5 % kvetiapiną vartojusių ir 3,2 % placebą vartojusių pacientų. Mirties priežastys šių tyrimų metu buvo įvairios ir atitiko tikėtinas šiai pacientų populiacijai. Vyresni Parkinsono liga (PL) / parkinsonizmu sergantys pacientai Populiacija pagrįsto retrospektyvinio kvetiapino tyrimo, kuriame dalyvavo didžiuoju depresijos epizodu (DDE) sergantys pacientai, metu buvo nustatyta padidėjusi mirtingumo rizika vyresniems kaip 65 metų pacientams. Tokio susiejimo nebuvo iš analizės pašalinus PL sergančius pacientus. Kvetiapiną skirti PL sergantiems vyresnio amžiaus pacientams reikia atsargiai. Disfagija Gauta pranešimų apie disfagiją (žr. 4.8 skyrių), vartojant kvetiapiną. Pacientams, kuriems yra aspiracinės pneumonijos rizika, kvetiapino turėtų būti skiriama atsargiai. Vidurių užkietėjimas ir žarnų obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnų obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie vidurių užkietėjimą ir žarnų obstrukciją, pasireiškusius vartojant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių „Nepageidaujamas poveikis“). Tarp šių pranešimų yra ir mirties atvejų, įvykusių buvus didesnei žarnų obstrukcijos rizikai, t. y. kartu daugelį žarnų peristaltiką lėtinančių vaistinių preparatų vartojusiems ir (arba) galėjusiems nepranešti apie pasireiškusius vidurių užkietėjimo simptomus pacientams. Pasireiškus žarnų obstrukcijai arba nepraeinamumui, pacientą reikia atidžiai stebėti ir skubiai gydyti. Venų tromboembolija (VTE) Vartojusiems antipsichozinių vaistinių preparatų buvo pastebėta venų tromboembolijos (VTE) atvejų. Kadangi antipsichotikais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo kvetiapinu metu bei imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Pankreatitas buvo užfiksuotas klinikinių tyrimų metu ir poregistraciniu vartojimo laikotarpiu. Kaip matyti iš duomenų, gautų vaistiniam preparatui patekus į rinką, nors ne visi atvejai buvo susiję su rizikos veiksniais, daug pacientų turėjo žinomų rizikos veiksnių, kurie yra susiję su pankreatitu, pvz., padidėjusi trigliceridų koncentracija (žr. 4.4 skyrių), tulžies akmenys, alkoholio vartojimas. Papildoma informacija Kvetiapino vartojimo kartu su divalproeksu ar ličiu esant ūminiams vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams duomenų yra nedaug, tačiau šie vaistinių preparatų deriniai buvo toleruojami gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys rodo, kad šių vaistinių preparatų poveikis po 3 savaičių būna adityvus. Laktozė Quetiapine Accord pailginto atpalaidavimo tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato vienoje pailginio atpalaidavimo tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Netinkamas vartojimas ir piktnaudžiavimas Buvo gauta pranešimų apie netinkamą vartojimą ir piktnaudžiavimą. Skiriant kvetiapiną pacientams, piktnaudžiavusiems alkoholiu ar vaistiniais preparatais, reikia būti atsargiais.

Dažniausios kvetiapino nepageidaujamos reakcijos (NRV) (≥10 %) yra somnolencija, svaigulys, galvos skausmas, burnos džiūvimas, nutraukimo simptomai, bendro cholesterolio kiekio padidėjimas (ypač MTL cholesterolio), DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas, svorio prieaugis, sumažėjęs hemoglobino kiekis ir ekstrapiramidiniai simptomai. NRV, susijusių su kvetiapino vartojimu, dažnis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje (1 lentelė), laikantis Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (CIOMS) rekomendacijų (CIOMS III darbo grupė, 1995). 1 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV Nepageidaujamų reiškinių dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100, retas (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1000), labai retas (<1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija22 | Leukopenija 1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis27 | Neutropenija1, trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis13 | Agranulocitozė26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas (įskaitant odos alergines reakcijas) | | Anafilaksinė reakcija5 | Endokrininiai sutrikimai | | Hiperprolaktinemija15, sumažėjusi bendro T424, sumažėjusi laisvo T4 24, sumažėjusi bendro T3 24, padidėjusi TSH 24 koncentracija | Sumažėjusi laisvo T3 24 koncentracija, hipotirozė21 | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjusi trigliceridų koncentracija serume 10,30, padidėjusi bendro (ypač MLT) cholesterolio koncentracija11,30, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija17,30, svorio prieaugis 8,30 | Padidėjęs apetitas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (iki hiperglikemijos lygio)6, 30 | Hiponatremija 19, cukrinis diabetas1,5, pasunkėjęs esamas diabetas | Metabolinis sindromas29 | | Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai ir košmarai, savižudiškos mintys ir elgesys20 | | Somnambulizmas ir susijusios reakcijos, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys 4, 16, mieguistumas 2,16, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai simptomai 1, 21 | Dizartrija | Traukuliai 1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija 1, 5, sinkopė 4,16, sumišimo būsena | | | Širdies sutrikimai | | Tachikardija 4, palpitacija23 | Pailgėjęs QT1,12, 18 bradikardija32 | | | Kardiomiopatija, miokarditas Akių sutrikimai | | Neryškus matymas | | | | Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija 4,16 | | Venų tromboembolija1 | | Insultas34 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Dispnėja 23 | Rinitas | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas25 | Disfagija7 | Pankreatitas1, žarnų užsikimšimas ar neapraeinamumas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs alaninaminotransferazės (ALT)3,, padidėjęs gama-GT aktyvumas serume3 | Padidėjęs aspartataminotransferazės (AST) aktyvumas serume 3 | Gelta5, hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Angioneurozinė edema5, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas5 | Toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (AGEP), vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) 33, odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui 31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Lytinė disfunkcija | Priapizmas, galaktorėja, padidėjusios krūtys, sutrikusios menstruacijos | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nutraukimo simptomai 1,9 | Lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, karščiavimas | | Neurolepsinis piktybinis sindromas 1, hipotermija | | Tyrimai | | | | Kreatinfosfokinazės suaktyvėjimas kraujyje14 | | 1. Žr. 4.4 skyrių. 2. Gali pasireikšti somnolencija, ypač per pirmąsias dvi gydymo savaites. Toliau vartojant kvetiapiną, ji dažniausiai praeina. 3. Kai kuriems kvetiapiną vartojusiems pacientams nustatytas nesimptominis transaminazių (ALT, AST) ar gama-GT suaktyvėjimas serume (nukrypimas nuo normos ribos iki > 3 x VNR bet kuriuo laiku). Kvetiapiną vartojant toliau, šių fermentų aktyvumas paprastai sunormalėdavo. 4. Kvetiapinas, kaip ir kiti 1 adrenoreceptorius blokuojantys vaistiniai preparatai nuo psichozės, dažnai gali sukelti ortostatinę hipotenziją, susijusią su svaiguliu, tachikardija ir (kai kuriems pacientams) apalpimu, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). 5. Šių nepageidaujamų reakcijų dažnis apskaičiuotas remiantis tik duomenimis, gautais patiekus į rinką kvetiapino greito atpalaidavimo formas. 6. Bent vieną kartą nustatyta gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius  7 mmol/l ( 126 mg/dl) arba kitu laiku  11,1 mmol/l ( 200 mg/dl). 7. Vartojant kvetiapiną disfagija pasireiškė dažniau nei vartojant placebą tik bipolinės depresijos klinikinių tyrimų metu. 8. Skaičiuojant atvejus, kai kūno masė padidėjo > 7 %, palyginti su pradine. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gydymo savaites. 9. Trumpalaikių placebu kontroliuojamų monoterapijos klinikinių tyrimų metu vertinant nutraukimo simptomus, dažniausiai pastebėta nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Šių reakcijų dažnis reikšmingai sumažėjo per savaitę po vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. 10. Bent vieną kartą nustatyta trigliceridų koncentracija  2,258 mmol/l (≥ 200 mg/dl) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 1,694 mmol/l (≥ 150 mg/dl) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). 11. Bent vieną kartą nustatyta cholesterolio koncentracija  6,2064 mmol/l (≥ 240 mg/dl) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 5,172 mmol/l (≥ 150 mg/dl) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). Labai dažnai nustatyta MTL cholesterolio koncentracija ≥ 0,769 mmol/l (≥ 30 mg/dl). Vidutinis pokytis pacientams, kuriems ji padidėjo, buvo ≥ 1,07 mmol/l (41,7 mg/dl). 12. Žr. tekstą toliau. 13. Bent vieną kartą nustatytas trombocitų kiekis ≤ 100 x 109/l. 14. Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais pranešimais apie kreatinfosfokinazės suaktyvėjimą kraujyje kaip nepageidaujamą reiškinį, nesusijusį su piktybiniu neurolepsiniu sindromu. 15. Bet kuriuo laiku nustatyta prolaktino koncentracija vyresniems kaip 18 metų pacientams vyrams > 20 g/l (> 869,56 pmol/l), moterims > 30 g/l (> 1304,34 pmol/l). 16. Dėl to pacientas gali pargriūti. 17. Bet kuriuo laiku nustatyta DTL cholesterolio koncentracija vyrams 1,025 mmol/l (< 40 mg/dl), moterims 1,282 mmol/l (< 50 mg/dl). 18. Įskaičiuoti pacientai, kurių QTc intervalas, pailgėjo nuo < 450 ms iki ≥ 450 ms (padidėjimas ≥ 30 ms). Placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų duomenimis, vidutinis pokytis ir pacientų, kuriems nustatytas kliniškai reikšmingas pailgėjimas, procentinė dalis kvetiapino ir placebo grupėse buvo panaši. 19. Bent vieną kartą nustatytas pokytis nuo > 132 mmol/l iki < 132 mmol/l. 20. Pranešimų apie mintis apie savižudybę ir savižudišką elgesį gauta vartojant kvetiapiną ar netrukus po vartojimo užbaigimo (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 21. Žr. 5.1 skyrių. 22. Visų tyrimų, įskaitant atvirus jų tęsinius, metu sumažėjusi hemoglobino koncentracija iki 8,07 mmol/l (≤13 g/l) vyrams, 7,45 mmol/l (≤12 g/l) moterims bent kartą nustatyta 11 % kvetiapino vartojusių pacientų. Vidutinis didžiausias hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, bet kuriuo laiku nustatytas šiems pacientams, buvo 1,50 g/l. 23. Šie pranešimai dažnai gauti pasireiškus tachikardijai, svaiguliui, ortostatinei hipotenzijai ir (arba) foninei širdies arba kvėpavimo organų ligai. 24. Remiasi pasikeitimu nuo normalaus iki kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo metu tyrimo eigoje. Bendrojo T4, laisvojo T4, bendrojo T3 ir laisvojo T4 rodiklio pokytis yra apibrėžiamas kaip < 0,8 x ANR (pmol/L) ir TSH pokytis yra > 5 mTV/l bet kuriuo metu. 25. Pagrįsta senyvų žmonių (≥ 65 metų) vėmimo atvejų padažnėjimu. 26. Pagrįsta neutrofilų kiekio pokyčiu nuo pradinio ≥ =1,5 x 109/l iki <0,5 x 109/l bet kuriuo gydymo metu ir pagrįsta pacientams, sergantiems sunkia neutropenija (<0,5 x 109/l) ir infekcija visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu (žr. 4.4 skyrių). 27. Pagrįsta pokyčiu nuo normalaus pradinio kiekio iki potencialiai kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo metu tyrimo eigoje. BKK rodiklio pakitimai yra apibrėžiami kaip ≤ 1 x 109ląstelių/l bet kuriuo metu. 28. Pagrįsta pokyčiu nuo normalaus pradinio kiekio iki potencialiai kliniškai reikšmingo rodmens bet kuriuo metu tyrimo eigoje. Eozinofilų rodiklio pakitimai yra apibrėžiami kaip > 3 x 109/l bet kuriuo metu. 29. Pagrįsta visų klinikinių kvetiapino tyrimų duomenimis apie metabolinio sindromo nepageidaujamus reiškinius. 30. Kai kuriems pacientams, klinikinių tyrimų metu buvo nustatytas daugiau negu vieno medžiagų apykaitos veiksnių, tokių kaip kūno masė, gliukozės ir lipidų koncentracija kraujyje, pablogėjimas (žr. 4.4 skyrių). 31. Žr. 4.6 skyrių. 32. Gali atsirasti gydymo pradžioje arba beveik pradžioje ir gali būti susiję su hipotenzija ir (arba) apalpimu. Dažnis nustatytas pagal visus pranešimus apie nepageidaujamus bradikardijos ir susijusius reiškinius, gautus klinikinių kvetiapino tyrimų metu. 33. Vartojant kvetiapiną, užfiksuota stipriai išreikštų odos nepageidaujamų reakcijų (angl. severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stevens-Johnson sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS). 34. Pagrįsta vienu retrospektyviniu neatsitiktinės imties epidemiologiniu tyrimu. Aprašyta atvejų, kai vartojant neuroleptikus, pailgėjo QT intervalas, pasireiškė skilvelių aritmija, ištiko staigi mirtis dėl neaiškios priežasties, sustojo širdis, prasidėjo Torsades de pointes tipo aritmija. Tokie poveikiai laikomi būdingais šiai vaistinių preparatų grupei. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams būdingos tokios pat NRV, kaip aukščiau aprašytos suaugusiems. Toliau esančioje lentelėje nurodytos NRV, kurių vaikams ir paaugliams (10-17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta. 2 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV vaikams ir paaugliams, kurių jiems pasireiškė dažniau negu suaugusiesiems, arba kurių suaugusiesiems nenustatyta Nepageidaujamų reiškinių dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100, retas (nuo ≥ 1/10000 iki <1/1000), labai retas (<1/10000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemos klasės | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Padidėjusi prolaktino koncentracija1 | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs apetitas | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidiniai simptomai3, 4 | Sinkopė Kraujagyslių sutrikimai | Padidėjęs kraujospūdis2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Sloga Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Irzlumas3 (1) Bet kuriuo laiku pacientams iki 18 metų nustatyta prolaktino koncentracija: > 20 μg/l (> 869,56 pmol/l) berniukams, > 26 μg/l (> 1130,428 pmol/l) mergaitėms. Mažiau kaip 1 % pacientų nustatyta prolaktino koncentracija > 100 μg/l. (2) Dviejų trumpalaikių (3-6 savaičių trukmės) placebu kontroliuojamų tyrimų, atliktų su vaikais ir paaugliais, metu bet kuriuo laiku nustatytas padidėjimas virš kliniškai reikšmingos ribos, adaptuotos pagal Nacionalinių sveikatos institutų kriterijus, arba > 20 mmHg (sistolinis) ar > 10 mmHg (diastolinis). (3) Pastaba: dažnis toks pats kaip suaugusiems, tačiau klinikinė reikšmė vaikams ir paaugliams gali būti kitokia. (4) Žr. 5.1 skyrių Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.