Quetiapine Actavis

Dozavimas Dozavimas kiekvienai indikacijai skiriasi. Dėl to būtina užtikrinti, kad pacientas gautų aiškią informaciją apie jo ligai skirtą dozavimą. Suaugusiesiems Šizofrenijai gydyti. Šizofrenijai gydyti Quetiapine Actavis vartojamas 2 kartus per parą. Bendra paros dozė pirmąsias keturias gydymo paras: pirmą parą  50 mg, antrą parą  100 mg, trečią parą  200 mg, ketvirtą parą  300 mg. Vėliau dozė didinama iki įprastinės veiksmingos, (300 – 450 mg per parą). Priklausomai nuo individualaus klinikinio atsako ir toleravimo, galima parinkti nuo 150  mg iki 750 mg paros dozę. Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų vidutinių ir sunkių manijos epizodų gydymas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų manijos epizodams gydyti Quetiepine Actavis vartojamas 2 kartus per parą. Bendra paros dozė pirmąsias 4 gydymo paras: pirmą parą  100 mg, antrą parą  200 mg, trečią parą  300 mg, ketvirtą parą  400 mg. Toliau paros dozė didinama ne daugiau kaip po 200 mg per parą, iki 800 mg šeštą gydymo dieną. Paros dozę galima parinkti 200-800 mg ribose, priklausomai nuo individualaus klinikinio atsako ir toleravimo. Dažniausiai veiksminga paros dozė būna 400-800 mg. Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų didžiosios depresijos epizodų gydymas Quetiapine Actavis reikia vartoti 1 kartą per parą, prieš miegą. Bendra paros dozė pirmąsias 4 gydymo paras turi būti tokia: pirmą prą – 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg ir ketvirtą – 300 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams nenustatyta geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių), tačiau atskiriems pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik gydytojai, turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad esant toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti paros dozės sumažinimo iki ne mažesnės kaip 200 mg galimybę. Bipolinio sutrikimo atkryčių profilaktika. Bipolinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodo profilaktikai pacientai, kurių bipolinio sutrikimo pradiniam gydymui buvo veiksmingas kvetiapinas, turi toliau vartoti tą pačią dozę. Ją galima koreguoti, priklausomai nuo individualios klinikinės reakcijos ir individualaus toleravimo, 300 - 800 mg per parą ribose (paros dozė išgeriama per 2 kartus). Palaikomajam gydymui svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Senyviems pacientams Senyviems pacientams kvetiapino (kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės) skiriama atsargiai, ypač iš pradžių. Dozę gali tekti didinti lėčiau, o terapinė paros dozė gali būti mažesnė negu jaunesniems pacientams, priklausomai nuo individualaus klinikinio atsako ir toleravimo. Senyvų žmonių organizme kvetiapino vidutinis plazmos klirensas būna 30-50% mažesnis negu jaunesnių pacientų. Veiksmingumas ir saugumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, ištiktiems bipolinio sutrikimo depresijos epizodų, netirti. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Quetiapine Actavis vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šiai amžiaus grupei nepakanka. Turimi placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kvetiapinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, todėl pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, juo reikia gydyti atsargiai, ypač pradiniu dozės nustatymo laikotarpiu. Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, reikia pradėti gydyti 25 mg paros doze. Dozę galima kasdien 25 – 50 mg didinti iki veiksmingos, priklausomai nuo individualaus klinikinio atsako ir toleravimo. Vartojimo metodas Quetiapine Actavis galima vartoti valgant arba kitu laiku.

Kadangi kvetiapinas turi kelias vartojimo indikacijas, jo saugumo pobūdį reikia vertinti atsižvelgiant į konkretaus paciento diagnozę ir vartojamą dozę. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Quetiepine Actavis vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakanka. Klinikiniai tyrimai su kvetiapinu parodė panašų saugumo pobūdį kaip suaugusiems (žr. 4.8 skyrių), tačiau kai kurių nepageidaujamų reiškinių (padidėjęs apetitas, padidėjusi prolaktino koncentracija serume, vėmimas, rinitas, sinkopė) jiems pasireiškė dažniau, kai kurie (ekstrapiramidiniai simptomai ir dirglumas) gali turėti kitokią reikšmę, o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) anksčiau su suaugusiaisiais atliktų tyrimų metu nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodmenų pokyčius. Ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 sav. trukmės) gydymo kvetiapinu saugumas augimo ir brendimo požiūriu netirtas, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija ir bipolinio sutrikimo manijos faze, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė, mintys apie savižudybę ar ligos klinikinis pablogėjimas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs susižalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis. Be to, dėl su gydoma liga susijusių žinomų rizikos veiksnių gydytojas turi atsižvelgti į su savižudybe susijusių reiškinių pavojų staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Su savižudybe susijusių reiškinių riziką taip pat gali didinti kitos psichikos ligos, kurioms gydyti vartojama kvetiapino. Be to, šiomis ligomis ir didžiuoju depresiniu sutrikimu pacientas gali sirgti vienu metu. Dėl to gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius pacientus reikia imtis tokių pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant sergančius didžiuoju depresiniu sutrikimu. Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe susijusių reiškinių arba iki pradedant gydymą buvo reikšmingo laipsnio minčių apie savižudybę, tokių minčių atsiradimo ar mėginimo nusižudyti pavojus yra didesnis, todėl gydymo metu juos reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuojamų antidepresantų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo psichikos sutrikimais sirgę suaugę pacientai, metaanalizė parodė didesnę jaunesnių kaip 25 metų pacientų savižudiško elgesio riziką vartojant antidepresantus negu vartojant placebą. Šiuo vaistiniu preparatu gydomus pacientus, ypač tuos, kuriems nustatyta didelė rizika, reikia atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir pakeitus dozę. Pacientus ir jų globėjus reikia perspėti, kad stebėtų, ar nepasunkėjo liga, nepasireiškė savižudiškas elgesys, neatsirado minčių apie savižudybę ar neįprastų elgesio pokyčių, o pastebėję tokių simptomų – nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Trumpalaikių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodą patyrę pacientai, metu jaunesniems kaip 25 metų suaugusiems žmonėms vartojant kvetiapino nustatyta didesnė su savižudybe susijusių reiškinių rizika negu vartojant placebo (atitinkamai 3 % ir 0 %). Retrospektyvinio populiacinio tyrimo metu 25–64 metų amžiaus pacientams, sergantiems didžiosios depresijos sutrikimu, kuriems nebuvo anamnezėje nustatytas polinkis save žaloti ir gydytiems kvetiapinu su kitais antidepresantais, nustatyta didesnė su savęs žalojimu ir savižudybe siejamų reiškinių rizika. Metabolizmo sutrikimų rizika Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytą metabolizmo rodiklių (įskaitant kūno svorio, gliukozės [žr. „Hiperglikemija“] ir lipidų koncentracijos kraujyje) pablogėjimo riziką, šiuos rodiklius reikia ištirti prieš pradedant gydyti ir reguliariai kontroliuoti jų pokyčius gydymo metu. Jeigu šie rodikliai pablogėtų, juos būtina koreguoti pagal klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapino nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebo (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojant kvetiapino gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas nemalonus ar varginantis nenustygimas vietoje ir poreikis judėti, dažnai taip pat išnyksta gebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Šių sutrikimų pasireiškimo tikimybė būna didžiausia pirmąsias kelias gydymo savaites. Pasireiškus tokių simptomų, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Vėlyvoji (tardyvinė) diskinezija Pasireiškus vėlyvosios diskinezijos požymiams arba simptomams, svarstytinas kvetiapino dozės mažinimo ar vartojimo nutraukimo tikslingumas. Vėlyvosios diskinezijos simptomai gali pasunkėti ar net pasireikšti ir nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.8 skyrių). Mieguistumas(somnolencija) ir svaigulys Pastebėtas ryšys tarp kvetiapino vartojimo bei mieguistumo ir susijusių simptomų (pvz., sedacijos) pasireiškimo (žr. 4.8 skyrių). Bipoline depresija sergančių pacientų gydymo klinikinių tyrimų metu tokių simptomų paprastai pasireikšdavo per pirmąsias 3 dienas, dažniausiai jie būdavo lengvo ar vidutinio intensyvumo. Pasireiškus dideliam mieguistumui, pacientui gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo atsiradimo (kol jis palengvės), gali tekti net svarstyti tikslingumą nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Ortostatinė hipotenzija Vartojant kvetiapino gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija ir su ja susijęs svaigulys (žr. 4.8 skyrių) (dažniausiai pradiniu dozės didinimo laikotarpiu, kaip ir mieguistumas). Dėl šių sutrikimų gali padidėti netyčinio susižalojimo (pvz., pargriuvus) rizika senyviems žmonėms, todėl pacientams reikia patarti būti atsargiems, kol pripras prie galimo šio vaistinio preparato poveikio. Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, smegenų kraujagyslių liga arba hipotenzijos pavojus padidėjęs dėl kitos priežasties. Pasireiškus ortostatinei hipotenzijai, svarstytinas tikslingumas sumažinti dozę arba ją didinti lėčiau, ypač jeigu pacientas serga širdies ir kraujagyslių liga. Miego apnėjos sindromas Aprašyta miego apnėjos sindromo atvejų kvetiapiną vartojantiems pacientams. Kvetiapino reikia skirti atsargiai, jeigu pacientas kartu vartoja centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, anksčiau jam yra buvusi miego apnėja arba yra jos išsivystymo rizika, pvz., antsvoris, nutukimas arba vyriška lytis. Traukuliai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu pacientams, vartojantiems kvetiapino ar placebo, traukulių dažnis nesiskyrė. Nėra duomenų apie traukulių pasireiškimo dažnį pacientams, kuriems praeityje yra buvęs traukuliais pasireiškiantis sutrikimas. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių priepuolių, kvetiapinu, kaip ir kitokiais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, rekomenduojama gydyti atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Su gydymu antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant kvetiapiną, buvo susijęs piktybinis neurolepsinis sindromas (žr. 4.8 skyrių). Klinikiniai jo simptomai yra hipertermija, psichikos pokytis, raumenų rigidiškumas, autonominės nervų sistemos nestabilumas ir kreatinfosfokinazės aktyvumo padidėjimas. Jeigu šis sindromas pasireiškia, kvetiapino vartojimą reikia nutraukti ir skirti tinkamą šio sindromo gydymą. Serotonino sindromas Quetiapine Actavis vartojant kartu su serotoninerginėmis medžiagomis, pvz., MAO inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI) arba tricikliais antidepresantais gali išsivystyti serotonino sindromas – sutrikimas, galintis kelti pavojų gyvybei (žr. 4.5 skyrių). Jeigu kliniškai būtina kartu vartoti kitas serotoninergines medžiagas, patartina pacientą atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai be kita ko gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, neuromuskulinės patologijos ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Įtarus serotonino sindromą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo galimybę. Sunki neutropenija ir agranuliocitozė Klinikinių kvetiapino tyrimų metu gauta pranešimų apie sunkią neutropeniją (neutrofilų < 0,5 x 109/l). Dauguma sunkios neutropenijos atvejų atsirado per pirmuosius du gydymo mėnesius. Neabejotino ryšio su dozės dydžiu nebuvo. Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie mirties atvejus. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra mažas leukocitų kiekis prieš pradedant gydyti, vaistinių preparatų sukelta neutropenija anamnezėje, tačiau keli neutropenijos atvejai užfiksuoti ir jų nebuvus. Jeigu neutrofilų kiekis yra < 1 x 109/l, gydymą kvetiapinu reikia nutraukti, stebėti, ar neatsiranda infekcijos požymių ir simptomų, bei sekti neutrofilų kiekį tol, kol jis tampa didesnis kaip 1,5 x 109/l (žr. 5.1 skyrių). Į neutropenijos galimybę reikia atsižvelgti, jeigu pasireiškia infekcija, ypač kai nėra aiškių jos rizikos veiksnių, arba kai be aiškios priežasties prasideda karščiavimas. Neutropeniją reikia gydyti pagal klinikinį poreikį. Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant kvetiapino pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija arba faringitas). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra. Anticholinerginis (muskarininis) poveikis Kvetiapino aktyvus metabolitas norkvetiapinas turi vidutinį ar stiprų afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Tai įtakoja NRV, susijusių su anticholinerginiu poveikiu, pasireiškimą vartojant kvetiapiną rekomenduojamomis dozėmis, kartu su kitais anticholinerginiais vaistiniais preparatais arba jo perdozavus. Kvetiapino reikia atsargiai skirti kartu su vaistiniais preparatais, kurie pasižymi anticholinerginiu (muskarininiu) poveikiu. Kvetiapino reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems šiuo metu diagnozuotas arba anksčiau buvo šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija arba panašios būklės, padidėjęs akispūdis arba uždaro kampo glaukoma (žr. 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Sąveika Žr. 4.5 skyrių. Kvetiapiną derinant su stipraus poveikio kepenų fermentų induktoriais, pvz., karbamazepinu ar fenitoinu, gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija kraujo plazmoje ir dėl to galima įtaka jo poveikiui. Kepenų fermentų induktorius vartojantiems pacientams kvetiapino skiriama tik tuomet, kai, gydytojo nuomone, šio vaistinio preparato nauda viršija riziką, kylančią nutraukus kepenų fermentų induktoriaus vartojimą. Svarbu, kad kepenų induktoriaus dozė būtų keičiama tik palaipsniui, o prireikus jis būtų pakeistas kepenų fermentų neindukuojančiu vaistiniu preparatu (pvz., natrio valproatu). Svoris Gauta pranešimų apie kvetiapiną vartojančių pacientų svorio prieaugį. Svorį reikia kontroliuoti ir koreguoti tinkamomis klinikinėmis priemonėmis atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Hiperglikemija Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant kvetiapino, pasireiškė hiperglikemija ir (arba) pasireiškė ar pasunkėjo cukrinis diabetas (buvo net atvejų, kai pasireiškė ketoacidozė ar koma ir ištiko mirtis, žr. 4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai buvo gautas pranešimas apie svorio prieaugį (tai gali būti rizikos veiksnys). Pacientui rekomenduojamas atitinkamas klinikinis stebėjimas, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas. Vaistinius preparatus nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną, vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimų hiperglikemijos požymių ir simptomų (polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Jei pacientas serga cukriniu diabetu arba yra šios ligos rizikos veiksnių, tai reikia reguliariai tikrinti, ar nepablogėjo gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas. Be to, pacientą reikia reguliariai sverti. Lipidai Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pastebėta trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų ir bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimo bei didelio tankio lipoproteinų koncentracijos sumažėjimo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Lipidų koncentracijos pokyčius reikia koreguoti įprastiniais gydymo metodais. QT intervalo pailgėjimas Klinikinių tyrimų metu ir vartojant kvetiapino pagal PCS, ryšio tarp kvetiapino vartojimo ir nuolatinio absoliutaus QT intervalo pailgėjimo nenustatyta. Vis dėlto vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta pranešimų apie QT pailgėjimą vartojant šį vaistinį preparatą terapinėmis dozėmis (žr. 4.8 skyrių) ir perdozavus (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino (kaip ir kitų vaistinių preparatų nuo psichozės) atsargiai skiriama pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, arba kurių šeimos nariams nustatytas pailgėjęs QT. Be to, kvetiapino atsargiai skiriama kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais ar neuroleptikais, ypač kai padidėjusi QT pailgėjimo rizika, t.y. senyviems pacientams, esant įgimto ilgo QT sindromui, staziniam širdies nepakankamumui, širdies hipertrofijai, hipokalemijai ar hipomagnezemijai (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu ir kvetiapiną pateikus į rinką gauta pranešimų apie kardiomiopatiją ir miokarditą (žr. 4.8 skyrių). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia įvertinti poreikį nutraukti kvetiapino vartojimą. Sunkios odos nepageidaujamos reakcijos Vartojant kvetiapiną labai retais atvejais pranešta apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas (angl. Severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson, SJS) sindromą, toksinę epidermio nekrolizę (TEN), ūminę išplitusią egzanteminę pustuliozę (angl. acute generalised exanthematous pustulosis, AGEP), daugiaformę eritemą (DE) ir vaistinio preparato sukelta reakcija su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali kelti pavojų gyvybei arba būti mirtinos. SCARs dažniausiai pasireiškia vienu ar daugiau toliau išvardytų simptomų : plačiai išplitęs odos išbėrimas, kuris gali pasireikšti kartu su niežuliu arba būti susijęs su pustulėmis, eksfoliacinis dermatitas, karščiavimas, limfadenopatija ir galimai eozinofilija ar neutrofilija. Dauguma tokių reakcijų pasireiškė per 4 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios, o kai kurios DRESS reakcijos pasireiškė per 6 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios. Jei pasireiškia tokio pobūdžio ūminių odos reakcijos požymių ar simptomų, nedelsiant nutraukite kvetiapino vartojimą ir apsvarstykite kitokio gydymo galimybes. Nutraukimas Buvo atvejų, kai staiga nutraukus kvetiapino vartojimą, pasireiškė ūminių nutraukimo simptomų (pvz. nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Dėl to šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui per vieną ar dvi savaites (žr.4.8 skyrių). Senyviems pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze Pacientams, sergantiems su demencija susijusia psichoze, gydyti kvetiapinas yra nepatvirtintas. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojami kai kurių netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikiniai tyrimai parodė maždaug 3 kartus didesnę smegenų kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių riziką demencija sergantiems pacientams. Koks šio rizikos padidėjimo mechanizmas, nežinoma. Rizikos padidėjimo negalima atmesti nei gydymo kitokiais antipsichoziniais vaistiniais preparatais metu, nei kitokios populiacijos pacientams. Pacientus, kuriems padidėjusi insulto rizika, kvetiapinu reikia gydyti atsargiai. Netipinių vaistinių preparatų nuo psichozės klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad senyviems su demencija susijusia psichoze sergantiems pacientams mirties rizika vartojant šiuos vaistinius preparatus yra didesnė negu vartojant placebo. Dviejų 10 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų kvetiapino klinikinių tyrimų, atliktų su ta pačia pacientų populiacija (n = 710, amžiaus vidurkis – 83 metai, amžiaus diapazonas – 56-99 metai), metu mirė 5,5% kvetiapino vartojusių ir 3,2% placebą vartojusių pacientų. Mirties priežastys šių tyrimų metu buvo įvairios ir atitiko tikėtinas šiai pacientų populiacijai. Senyvi pacientai, sergantys Parkinsono liga (PL) / parkinsonizmu Retrospektyvaus populiacinio tyrimo metu vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems didžiosios depresijos sutrikimu ir gydytiems kvetiapinu, nustatyta didesnė mirtingumo rizika. Tokio ryšio nebuvo iš analizės pašalinus PL sergančius pacientus. Reikia būti atsargiems, skiriant kvetiapino senyviems PL sergantiems pacientams. Disfagija Gauta pranešimų apie disfagiją (žr. 4.8 skyrių) ir aspiraciją vartojant kvetiapino. Priežastinio ryšio su aspiracine pneumonija nenustatyta, tačiau esant jos rizikai kvetiapino skiriama atsargiai. Vidurių užkietėjimas ir žarnų obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnų obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie vidurių užkietėjimą ir žarnų obstrukciją, pasireiškusius vartojant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių). Tarp šių pranešimų yra ir mirties atvejų, įvykusių buvus didesnei žarnų obstrukcijos rizikai, t.y. kartu daugelį žarnų peristaltiką lėtinančių vaistinių preparatų vartojusiems ir (arba) galėjusiems nepranešti apie pasireiškusius vidurių užkietėjimo simptomus pacientams. Pasireiškus žarnų obstrukcijai arba nepraeinamumui, pacientą reikia atidžiai stebėti ir skubiai gydyti. Venų tromboembolija (VTE) Vartojusiems antipsichotinius vaistinius preparatus buvo pastebėti venų tromboembolijos (VTE) atvejai. Kadangi antipsichotikais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo kvetiapinu metu bei imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Klinikinių tyrimų metu ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie pankreatito atvejus. Nors pankreatito rizikos veiksnių buvo nustatyta ne visais pateikus į rinką praneštais atvejais, tačiau daugelis pacientų jų turėjo – tai buvo padidėjusi trigliceridų koncentracija (žr. 4.8 skyrių), tulžies pūslės akmenys, alkoholinių gėrimų vartojimas. Papildoma informacija Kvetiapino vartojimo kartu su divalproeksu ar ličiu esant vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams duomenų yra nedaug, tačiau šie vaistinių preparatų deriniai buvo toleruojami gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys rodo, kad šių vaistinių preparatų poveikis po 3 savaičių būna suminis. Neteisingas vartojimas ir piktnaudžiavimas Buvo pranešta apie neteisingo vartojimo ir piktnaudžiavimo atvejus. Skiriant kvetiapino pacientams, apie kuriuos žinoma, kad jie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais, būtinas atsargumas. Pagalbinės medžiagos Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas  galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ar galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Dažniausios kvetiapino sukeliamos nepageidaujamos reakcijos ( 10 %), yra mieguistumas (somnolencija), svaigulys, galvos skausmas, burnos džiūvimas, nutraukimo simptomai, padidėjusi trigliceridų koncentracija serume, padidėjusi bendrojo (ypač MTL) cholesterolio koncentracija, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija, svorio prieaugis, sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir ekstrapiramidiniai simptomai. Nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių vartojant kvetiapiną, dažnis nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje, laikantis Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (CIOMS) rekomendacijų (CIOMS III darbo grupė, 1995). 1 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija 22 | Leukopenija 1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis 27 | Neutropenija1, trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis 13 | Agranulocitozė 26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas (įskaitant odos alergines reakcijas) | | Anafilaksinė reakcija 5 | Endokrininiai sutrikimai | | Hiperprolaktinemija 15, sumažėjusi bendro T4 24, sumažėjusi laisvo T4 24, sumažėjusi bendro T3 24, padidėjusi TSH 24 koncentracija | Sumažėjusi laisvo T3 24 koncentracija, hipotirozė 21 | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjusi trigliceridų koncentracija serume 10,30, padidėjusi bendro (ypač MTL) cholesterolio koncentracija 11, 30, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija 17, 30, svorio prieaugis 8, 30 | Padidėjęs apetitas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (iki hiperglikemijos) 6, 30 | Hiponatremija 19, cukrinis diabetas 1,5 , pasunkėjęs esamas cukrinis diabetas | Metabolinis sindromas 29 | | Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai ir košmarai, savižudiškos mintys ir elgesys 20 | | Somnambulizmas ir susijusios reakcijos, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys 4, 16, mieguistumas (somnolencija) 2, 16, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai simptomai 1, 21 | Dizartrija | Traukuliai 1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija 1, 5, sinkopė 4, 16 , Sumišimo būsena | | | Širdies sutrikimai | | Tachikardija 4, širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos) 23 | Pailgėjęs QT 1,12,18, bradikardija 32 | | | Kardiomiopatija Miokarditas Akių sutrikimai | | Neryškus matymas | | | | Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija 4,16 | | Venų tromboembolija 1 | | Insultas33 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Dusulys 23 | Rinitas | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas 25 | Disfagija 7 | Pankreatitas 1, žarnų obstrukcija ar nepraeinamumas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs alanino aminotransferazės (ALT) 3 aktyvumas serume, padidėjęs gama-GT aktyvumas serume 3 | Padidėjęs aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumas serume 3 | Gelta 5, hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Angioneurozinė edema 5, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas 5 | Toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, ūminė išplitusi egzanteminė pustuliozė (AGEP), vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS)Odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui 31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Seksualinės funkcijos sutrikimas | Priapizmas, galaktorėja, padidėjusios krūtys, sutrikusios menstruacijos | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nutraukimo simptomai 1,9 | Lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, karščiavimas | | Neurolepsinis piktybinis sindromas 1, hipotermija | | Tyrimai | | | | Padidėjęs kreatino kinazės aktyvumas kraujyje 14 | | 1 Žr. 4.4 skyrių. 2 Gali pasireikšti mieguistumas (somnolencija), dažniausiai pirmųjų dviejų gydymo savaičių metu, kuri paprastai išnyksta tęsiant gydymą kvetiapinu. 3 Kai kuriems kvetiapino vartojantiems pacientams atsirado besimptomis transaminazių (ALT, AST) arba gama gliutamiltransferazės aktyvumo padidėjimas kraujo serume (nustatytas nukrypimas nuo normalaus iki ≥ 3x viršutinė normos riba bet kuriuo metu). Tęsiant gydymą kvetiapinu, šis padidėjimas paprastai išnykdavo. 4 Kvetiapinas, kaip ir kiti alfa-1 adrenoreceptorius blokuojantys antipsichoziniai vaistiniai preparatai, gali, ypač pradiniu dozės nustatymo laikotarpiu, sukelti ortostatinę hipotenzija, susijusią su svaiguliu, tachikardija, kai kuriems pacientams  ir su sinkope. 5 Šių NRV dažnis apskaičiuotas remiantis tik pateikus vaistinį preparatą į rinką gautais duomenimis. 6 Bent vieną kartą nustatyta gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius  126 mg/dL (7.0 mmol/L) arba kitu laiku  200 mg/dL (11.1 mmol/L). 7 Vartojant kvetiapiną disfagija pasireiškė dažniau nei vartojant placebą tik bipolinės depresijos klinikinių tyrimų metu. 8 Skaičiuojant atvejus, kai kūno svoris priaugo > 7 % palyginus su buvusiu iki gydymo. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gydymo savaitėmis. 9 Trumpalaikių placebu kontroliuojamų monoterapijos klinikinių tyrimų metu vertinant nutraukimo simptomus, dažniausiai pastebėta nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, svaigulys ir irzlumas. Vaistinio preparato vartojimą nutraukus, šių reakcijų dažnis reikšmingai sumažėjo per savaitę. 10 Bent vieną kartą nustatyta trigliceridų koncentracija ≥ 200 mg/dl ( 2,258 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 150 mg/dl (≥ 1,694 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). 11 Bent vieną kartą nustatyta cholesterolio koncentracija ≥ 240 mg/dl ( 6,2064 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥ 200 mg/dl (≥ 5,172 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). Labai dažnai rasta padidėjusi (≥ 30 mg/dl, t.y. 0,769 mmol/l) MTL cholesterolio koncentracija. Vidutinis pokytis pacientams, kuriems ji padidėjo, buvo 41,7 mg/dl, t.y. 1,07 mmol/l). 12 Žr. tekstą toliau. 13 Bent vieną kartą nustatyta trombocitų koncentracija  100x109/l. 14 Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais pranešimais apie kreatinkinazės aktyvumo kraujyje padidėjimą kaip nepageidaujamą reiškinį, nesusijusį su piktybiniu neurolepsiniu sindromu. 15 Prolaktino koncentracija 18 metų ir vyresniems pacientams bet kuriuo laiku: > 20 µg/l (>869.56 pmol/l)vyrams arba > 30 µg/l moterims (>1304.34 pmol/l). 16 Dėl to galima nukristi. 17 DTL cholesterolio koncentracija bet kuriuo laiku  40 mg/dl vyrams arba  50 mg/dl moterims. 18 Pacientų, kurių koreguotas QT, buvęs  < 450 msek., pailgėjo ≥ 30 msek. ir pasidarė ≥ 450 msek. Placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų metu koreguoto QT vidutinis pokytis ir pacientų, kuriems nustatytas kliniškai reikšmingas jo pailgėjimas,  procentas kvetiapino ir placebo grupėse buvo panašus. 19Bent vieną kartą nustatytas nukrypimas nuo >132 mmol/L iki <132 mmol/L. 20 Gauta pranešimų apie savižudybės minčių atsiradimo ir savižudiško elgesio atvejus vartojant kvetiapiną ir netrukus po jo vartojimo (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 21 Žr. 5.1 skyrių. 22Visų tyrimų, įskaitant atvirus jų tęsinius, metu sumažėjusi hemoglobino koncentracija (≤ 13 g/dl [8,07 mmol/l] vyrams, ≤ 12 g/dl [7,45 mmol/l] moterims) bent kartą nustatyta 11 % kvetiapino vartojusių pacientų.  Vidutinis didžiausias hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, bet kuriuo laiku nustatytas šiems pacientams, buvo 1,5 g/dl. 23 Gautų pranešimų duomenimis, dažnai kartu būdavo tachikardija, svaigulys, ortostatinė hipotenzija ir (arba) širdies ar kvėpavimo takų liga. 24 Visų klinikinių tyrimų metu užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Bendrojo T4, laisvojo T4, bendrojo T3 ir laisvojo T3 nukrypimais laikyta bet kuriuo metu nustatyta mažesnė kaip 0,8 x apatinė normos riba (pmol/L) koncentracija, TSH – didesnė kaip 5 mIU/l koncentracija. 25 Remiantis padidėjusio vėmimo dažnio senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metų) duomenimis. 26 Visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu užfiksuoti neutrofilų skaičiaus pokyčiai, kai iki gydymo jų buvo ≥ 1,5 x 109/l, bet kuriuo laiku gydant rasta < 0,5 x 109/l, nustatyta ryški neutropenija (< 0,5 x 109/l) ir infekcija (žr. 4.4 skyrių). 27 Visų klinikinių tyrimų metu užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Eozinofilų kiekio nukrypimu laikyta bet kuriuo metu nustatyta ≥ 1 x 109/L 28 Visų klinikinių tyrimų metu užfiksuoti potencialiai reikšmingi klinikai nukrypimai, kai koncentracija iki gydymo buvo normali. Leukocitų kiekio nukrypimu laikyta bet kuriuo metu nustatyta ≤ 3x109/L. 29 Remiantis visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu gautais metabolinio sindromo nepageidaujamo reiškinio pranešimais. 30 Kai kuriems pacientams klinikinių tyrimų metu nustatytas daugiau kaip vieno metabolinio rizikos veiksnio (kūno svoris, gliukozės koncentracija kraujyje, lipidų koncentracija) pablogėjimas (žr. 4.4 skyrių). 31 Žr. 4.6 skyrių. 32 Gali pasireikšti pradėjus gydymą ar neilgai trukus po to ir gali būti susijęs su hipotenzija ir/arba sinkope. Dažnis nustatytas remiantis pranešimais apie pašalinį poveikį- bradikardiją ir su ja susijusius reiškinius – visų klinikinių tyrimų su kvetiapinu metu. 33 Pagrįsta vienu retrospektyviniu nerandomizuotu epidemiologiniu tyrimu. Neuroleptikais gydomiems pacientams buvo QT pailgėjimo, skilvelinės aritmijos, staigios mirties dėl neaiškių priežasčių, širdies sustojimo bei torsades de pointes tachikardijos atvejų. Manoma, kad šis poveikis yra būdingas neuroleptikų klasei. Vartojant kvetiapiną buvo pranešta apie sunkias nepageidaujamas odos reakcijas , įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą , toksinę epidermio nekrolizę (TEN), vaistinių preparatų sukeltą reakciją su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Reaction with Eosinophilia and Systemic Symptoms - DRESS). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams būdingos tokios pačios NRV kaip aukščiau aprašytos suaugusiems. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodytos NRV, kurių vaikams ir paaugliams (10-17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta. 2 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV vaikams ir paaugliams, kurių jiems pasireiškė dažniau negu suaugusiesiems, arba kurių suaugusiesiems nenustatyta Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo > 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo > 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo > 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (<1/10 000). Organų sistemų klasės | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Padidėjusi prolaktino koncentracija 1 | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs apetitas | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidiniai simptomai 3,4 | Sinkopė Kraujagyslių sutrikimai | Padidėjęs kraujospūdis 2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Rinitas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Irzlumas 3 1 Bet kuriuo laiku pacientams iki 18 metų nustatyta prolaktino koncentracija: > 20 μg/l (> 869,56 pmol/l) berniukams, > 26 μg/l (> 1130,428 pmol/l) mergaitėms. Mažiau kaip 1 % pacientų nustatyta prolaktino koncentracija > 100 μg/l. 2 Dviejų trumpalaikių (3-6 savaičių trukmės) placebu kontroliuojamų tyrimų, atliktų su vaikais ir paaugliais, metu bet kuriuo laiku nustatytas padidėjimas virš kliniškai reikšmingos ribos, adaptuotos pagal Nacionalinių sveikatos institutų kriterijus, arba > 20 mmHg (sistolinis) ar > 10 mmHg (diastolinis). 3 Pastaba: irzlumo pasireiškimo dažnis atitinka nustatytą suaugusiems, tačiau jo klinikinė reikšmė vaikams ir paaugliams gali būti kitokia. 4 Žr. 5.1 skyrių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.