Quetiapine Polpharma

Skirtingoms indikacijoms naudojami skirtingi dozavimo grafikai. Todėl svarbu užtikrinti, kad pacientai gautų aiškią informaciją kaip jiems gerti vaistinį preparatą. Quetiapine Polpharma reikia gerti valgio metu arba kitu laiku. Suaugę žmonės Šizofrenijos gydymas Šizofrenijai gydyti Quetiapine Polpharma reikia vartoti du kartus per parą. Bendra paros dozė pirmąsias keturias gydymo paras yra 50 mg (pirmą dieną), 100 mg (antrą dieną), 200 mg (trečią dieną) ir 300 mg (ketvirtą dieną). Po ketvirtos paros dozė toliau turėtų būti koreguojama iki įprastinės veiksmingos 300 - 450 mg paros dozės. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, kvetiapino paros dozę galima koreguoti 150 - 750 mg intervalo ribose. Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų vidutinių ir sunkių manijos epizodų gydymas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų manijos epizodams gydyti Quetiapine Polpharma reikia vartoti du kartus per parą. Bendra paros dozė pirmąsias 4 gydymo paras yra: 100 mg (pirmą dieną), 200 mg (antrą dieną), 300 mg (trečią dieną) ir 400 mg (ketvirtą dieną). Toliau dozė didinama ne daugiau kaip po 200 mg per parą iki 800 mg šeštą gydymo parą. Atsižvelgiant į individualų klinikinį atsaką ir toleravimą, dozę galima koreguoti nuo 200 iki 800 mg per parą. Rekomenduojama veiksminga dozė yra 400–800 mg per parą. Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų didžiosios depresijos epizodų gydymas Quetiapine Polpharma reikia vartoti vieną kartą per parą prieš miegą. Bendra paros dozė pirmosioms keturioms gydymo paroms yra 50 mg (pirmą dieną), 100 mg (antrą dieną), 200 mg (trečią dieną) ir 300 mg (ketvirtą dieną). Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams nenustatyta geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių). Atskiriems pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik gydytojai, turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai parodė, kad esant toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti paros dozės sumažinimo iki ne mažesnės kaip 200 mg galimybę. Manijos, depresijos ir mišrių epizodų, sergant bipoliniu sutrikimu, pasikartojimų prevencija Bipolinio sutrikimo manijos, mišrių ir depresijos epizodų profilaktikai pacientai, kurių bipolinio sutrikimo pradiniam gydymui buvo veiksmingas kvetiapinas, turi toliau vartoti tą pačią dozę. Dozę reikia pritaikyti atsižvelgiant į atskiro paciento klinikinį atsaką ir toleravimą, vartojant 300–800 mg du kartus per parą. Palaikomojo gydymo metu svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Senyviems pacientams Senyvus žmones Quetiapine Polpharma, kaip ir kitokiais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, reikia gydyti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, senyviems pacientams gali reikėti lėčiau koreguoti kvetiapino dozę ir parinkti mažesnę gydomąją paros dozę, negu jaunesniems ligoniams. Senyvų pacientų organizme vidutinis kvetiapino plazmos klirensas būna 30 % - 50 % mažesnis, negu jaunesnių ligonių. Depresijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymo veiksmingumas bei saugumas vyresniems kaip 65 metų pacientams netirtas. Vaikų populiacija Quetiapine Polpharma nerekomenduojama gydyti jaunesnius kaip 18 metų vaikus ir jaunuolius, nes duomenų apie vartojimą šios amžiaus grupės pacientams nėra. Placebo kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės koreguoti nebūtina. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kvetiapinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, todėl pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, kvetiapino būtina vartoti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Pacientus, kurių kepenų veikla sutrikusi, reikia pradėti gydyti 25 mg paros doze. Toliau, atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, dozę kasdien galima didinti po 25 - 50 mg iki veiksmingos paros dozės.

Kadangi kvetiapinas turi kelias vartojimo indikacijas, saugumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į individualaus paciento diagnozę ir vartojamą dozę. Vaikų populiacija Kvetiapino nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunuoliams, jaunesniems nei 18 metų, nes nepakanka duomenų apie vartojimą šioje amžiaus grupėje. Klinikiniai tyrimai su kvetiapinu parodė, kad be žinomų saugumo duomenų suaugusiems (žr. 4.8 skyrių), kai kurie nepageidaujami reiškiniai vaikams ir jaunuoliams pasireiškė dažniau, nei suaugusiems (padidėjęs apetitas, padidėjęs prolaktino kiekis serume, vėmimas, rinitas ir sinkopė) arba pasireiškė skirtingai vaikams ir paaugliams (ekstrapiramidiniai simptomai ir dirglumas), o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) tyrimų metu suaugusiesiems nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodmenų pokyčius. Be to, ilgiau kaip 26 savaites nėra tirta ilgalaikio gydymo pasekmės saugumui ir gydymo poveikis augimui ir brendimui. Ilgalaikis poveikis pažinimo ir elgesio vystymuisi nežinomas. Atliekant šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų placebu kontroliuojamus klinikinius tyrimus su vaikais ir jaunuoliais nustatyta, kad kvetiapinas padidino ekstrapiramidinių simptomų dažnumą palyginti su placebu (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. Be to, gydytojai turėtų apsvarstyti galimą su savižudybe susijusių reiškinių riziką, atsirandančią staiga nutraukus gydymą kvetiapinu ir kurią nulemia gydomai ligai būdingi rizikos veiksniai. Kiti psichiatriniai sutrikimai, kuriems gydyti paskirtas kvetiapinas, taip pat gali būti siejami su padidėjusia su savižudybe susijusių veiksnių rizika. Taip pat šie sutrikimai gali pasunkinti gretutinius sunkius depresijos epizodus. Atsargumo priemonės, taikomos esant sunkiam depresijos epizodui, turėtų būti taikomos ir gydant pacientus su kitais psichitriniais sutrikimais. Pacientai, kurie anksčiau yra turėję su savižudybe susijusių įvykių, ar rodantys žymų polinkį į mintis apie savižudybę prieš pradedant gydymą, yra labiau linkę į mintis apie savižudybę ir bandymą nusižudyti, ir gydymo metu turi būti stebimi. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo antidepresantais gydomi suaugusieji, jaunesni nei 25 metai, su psichiatriniais sutrikimais, meta analizė parodė padidėjusią savižudiško elgesio riziką gydant antidepresantais, lyginant su pacientais, gavusiais placebo. Kartu su vaistinių preparatų terapija, reikia akylai stebėti pacientus, kurie yra padidintos rizikos grupėje, ypač gydymo pradžioje ir keičiant dozavimą. Pacientai (ir pacientų globėjai) turėtų būti įspėti apie būtinybę sekti bet kokį klinikinį pablogėjimą, savižudišką elgesį ar mintis ir neįprastus elgesio pokyčius, ir jiems pasireiškus, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Trumpos trukmės, placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai sergantys didžiosios depresijos epizodais susijusių su bipoliniu sutrikimu duomenys parodė, kad (jaunesniems kaip 25 metų) suaugusiesiems pacientams vartojant kvetiapino su savižudybe siejamų reiškinių rizika yra didesnė, lyginant su placebu (3,0 % ir 0 % atitinkamai). Metabolizmo sutrikimų rizika Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytus kūno svorio, gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos pokyčius manoma, kad šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams (taip pat ir tiems, kurių rodmenys iki gydymo buvo normalūs) gali padidėti metabolizmo sutrikimų rizika, kurią reikia koreguoti pagal klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapino nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebo (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Vartojant kvetiapino gali pasireikšti akatizija, kuriai būdingas nemalonus ar varginantis nenustygimas vietoje ir poreikis judėti, dažnai taip pat išnyksta gebėjimas ramiai sėdėti ar stovėti. Šių sutrikimų pasireiškimo tikimybė būna didžiausia pirmąsias kelias gydymo savaites. Pasireiškus tokiems simptomams, dozės didinimas gali būti kenksmingas. Vėlyvoji diskinezija Pasireiškus vėlyvosios diskinezijos požymiams arba simptomams, svarstytinas kvetiapino dozės mažinimo ar vartojimo nutraukimo tikslingumas. Vėlyvosios diskinezijos simptomai gali pasunkėti ar net pasireikšti ir nutraukus vaistinio preparato vartojimą (žr. 4.8 skyrių). Mieguistumas ir galvos svaigulys Gydymas kvetiapinu susijęs su mieguistumu ir panašiais simptomais, tokiais kaip raminimas (žr. 4.8 skyrių). Klinikiniai tyrimai parodė, kad gydant pacientus dėl bipolinės depresijos, pradžia paprastai buvo stebima per pirmas 3 gydymo dienas ir daugiausia buvo švelnaus ar vidutinio intensyvumo. Bipoline depresija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia didelis mieguistumas, gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo atsiradimo arba kol jis palengvės, tačiau gali tekti svarstyti ir tikslingumą nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Ortostatinė hipotenzija Kvetiapino gydymas yra siejamas su ortostatine hipotenzija ir su ja susijusiu galvos svaiguliu (žr. 4.8 skyrių) kurie, kaip ir mieguistumas, paprastai prasideda gydymo pradžioje. Tai gali padidinti atsitiktinių sužalojimų dažnį (nukritus), ypač senyviems pacientams. Todėl pacientams rekomenduojama būti atsargiems, kol nesusipažįsta su atsirandančiais nepageidaujamais vaistinio preparato poveikiais. Širdies ir kraujagyslių ligos Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, smegenų kraujagyslių liga arba hipotenzijos pavojus padidėjęs dėl kitos priežasties. Pasireiškus ortostatinei hipotenzijai, svarstytinas tikslingumas sumažinti dozę arba ją didinti lėčiau, ypač jeigu pacientas serga širdies ir kraujagyslių liga. Miego apnėjos sindromas Užfiksuota miego apnėjos sindromo atvejų kvetiapiną vartojantiems pacientams. Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu pacientas kartu vartoja centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, anksčiau jam yra buvusi miego apnėja arba yra jos pavojus, pvz., turi antsvorį, yra nutukęs arba vyriškos lyties. Traukuliai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu priepuolių dažnis kvetiapino ir placebo vartojusiems ligoniams nesiskyrė. Nėra duomenų apie traukulių atsiradimą pacientams, kuriems anksčiau yra buvę traukulių. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių, gydyti kvetiapinu, kaip ir kitais antipsichoziniais preparatais, rekomenduojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Piktybinis neurolepsinis sindromas yra susijęs su gydymu antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių). Šio sindromo klinikiniai simptomai yra hipertermija, psichinės būklės pakitimas, raumenų rigidiškumas, autonominės nervų sistemos nestabilumas, kreatino fosfokinazės koncentracijos padidėjimas. Tokiu atveju reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir skirti tinkamą medicininį gydymą. Serotonino sindromas Quetiapine Polpharma vartojant kartu su serotoninerginėmis medžiagomis, pvz., MAO inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI) arba tricikliais antidepresantais gali išsivystyti serotonino sindromas - sutrikimas, galintis kelti pavojų gyvybei (žr. 4.5 skyrių). Jeigu kliniškai būtina kartu vartoti kitas serotoninergines medžiagas, patartina pacientą atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai be kita ko gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, neuromuskulinės patologijos ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Įtarus serotonino sindromą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo galimybę. Sunki neutropenija ir agranulocitozė Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pasireiškė sunki neutropenija (neutrofilų skaičius <0,5 x 109/l). Dauguma sunkios neutropenijos atvejų nustatyti per pirmuosius kelis gydymo kvetiapinu mėnesius. Aiškaus sąryšio su doze nebuvo. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką, kai kurie tokio poveikio atvejai buvo mirtini. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra iš anksčiau esantis mažas leukocitų kiekis ir buvusi medžiagos sukelta neutropenija. Vis dėlto buvo atvejų, kai toks poveikis pasireiškė pacientams, neturėjusiems rizikos veiksnių. Pacientams, kuriems neutrofilų yra mažiau negu 1 x 109/l, kvetiapino vartojimą reikia nutraukti. Reikia stebėti, ar šiems ligoniams neatsiranda infekcijos požymių ir simptomų, bei sekti jų neutrofilų skaičių (kol jis taps didesnis negu 1,5 x 109/l) (žr. 5.1 skyrių). Į neutropenijos galimybę reikia atsižvelgti, jeigu pasireiškia infekcija ir karščiavimas, ypač nesant aiškios šių sutrikimų priežasties. Juos reikia gydyti pagal klinikinį poreikį. Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant kvetiapiną pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija arba gerklės skausmas). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra. Anticholinerginis (antimuskarininis) poveikis Kvetiapino aktyvus metabolitas norkvetiapinas turi vidutinį ar stiprų afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Tai daro poveikį nepageidaujamų reakcijų į vaistą (NRV), susijusių su anticholinerginiu poveikiu, pasireiškimui vartojant kvetiapiną rekomenduojamomis dozėmis, kartu su kitais anticholinerginiais vaistiniais preparatais arba jo perdozavus. Kvetiapino atsargiai skiriama kartu su anticholinerginiais (antimuskarininiais) vaistiniais preparatais, taip pat pacientams, kuriems šiuo metu diagnozuotas arba anksčiau buvo šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija arba panašios būklės, padidėjęs akispūdis arba uždaro kampo glaukoma (žr. 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Sąveika Taip pat žr. 4.5 skyrių. Kvetiapino vartojant kartu su stipriais kepenų fermentų induktoriais, pvz., karbamazepinu ar fenitoinu, kraujo plazmoje gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija. Tai gali turėti įtakos gydymo kvetiapinu veiksmingumui. Kepenų fermentų induktorių vartojančius pacientus galima pradėti gydyti kvetiapinu tik tokiu atveju, jeigu gydytojas nusprendžia, jog galima gydymo pastaruoju vaistiniu preparatu nauda yra didesnė už gydymo kepenų fermentų induktoriais nutraukimo riziką. Yra svarbu, kad bet kokie gydymo kepenų fermentų induktoriumi pokyčiai būtų laipsniški. Jei būtina, šios grupės preparatą galima pakeisti vaistiniu preparatu, kuris neaktyvuoja kepenų fermentų (pvz., natrio valproatu). Svoris Yra gauta pranešimų, kad pacientams, kurie buvo gydomi kvetiapinu, pasireiškė svorio augimas, todėl reikia stebėti dėl šių pokyčių, bei imtis priemonių atsižvelgiant į paciento ligą bei laikantis antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimo nurodymų (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Hiperglikemija Labai retai pastebėta hiperglikemijos ir cukrinio diabeto pasunkėjimo ar atsiradimo atvejų, kurie buvo susiję su ketoacidoze ar koma, yra buvę ir mirtinų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Kartais pranešama apie prieš tai prasidėjusį svorio padidėjimą, kuris gali būti predisponuojančiu faktoriumi. Reikalingas atitinkamas paciento stebėjimas laikantis antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimo nuorodų. Pacientai, gydomi antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant kvetiapiną, turi būti stebimi dėl galimos hiperglikemijos simptomų (pvz. polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo), cukriniu diabetu sergantys pacientai arba pacientai, kuriems išaiškinti cukrinio diabeto rizikos faktoriai, turi būti reguliariai stebimi dėl galimo cukraus kiekio kontrolės pablogėjimo. Reguliariai reikia stebėti svorio pokyčius. Lipidai Klinikinių kvetiapino poveikio tyrimų metu stebėtas trigliceridų, MTL ir bendro cholesterolio kiekio padidėjimas ir sumažejimas DTL cholesterolio (žr. 4.8 skyrių). Lipidų kiekio pakitimus reikia tinkamai gydyti. QT pailgėjimas Klinikinių tyrimų duomenimis ir kvetiapino vartojant taip, kaip rekomenduojama preparato charakteristikų santraukoje, jo vartojimas nebuvo susijęs su nuolatiniu absoliutaus QT intervalo pailgėjimu, tačiau pastebėtas su kvetiapino vartojimu terapinėmis dozėmis (žr. 4.8 skyrių) ir perdozavimu susijęs QT pailgėjimas (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų, reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių liga, ar kurių šeimoje yra buvęs QT pailgėjimas. Be to, atsargumas reikalingas, kvetiapino skiriant kartu su kitais QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais, ir kartu su neuroleptikais , ypač senyviems žmonėms, bei pacientams, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokalemija ar hipomagnezemija (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu ir kvetiapiną pateikus į rinką gauta pranešimų apie kardiomiopatiją ir miokarditą, tačiau priežastinio ryšio nenustatyta (žr. 4.8 skyrių). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia įvertinti poreikį nutraukti kvetiapino vartojimą. Nutraukimo reakcijos Staiga nutraukus kvetiapino vartojimą pasireiškė ūmios nutraukimo reakcijos, įskaitant nemigą, galvos skausmą, diarėją, vėmimą, svaigulį ir irzlumą. Todėl patartina nutraukti vartojimą laipsniškai mažiausiai per 1 arba 2 savaites (žr. 4.8 skyrių). Senyvi pacientai, kuriems yra su demencija susijusi psichozė Kvetiapino vartojimas su demencija susijusios psichozės gydymui yra nepatvirtintas. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenimis, demencija sergantiems ir kai kurių atipinių antipsichozinių preparatų vartojantiems ligoniams nepageidaujamų smegenų kraujagyslių reiškinių rizika padidėja maždaug tris kartus. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Negalima paneigti šios rizikos padidėjimo vartojant kitų antipsichozinių preparatų ar kitoms pacientų grupėms. Pacientus, kuriems yra insulto rizikos veiksnių, gydyti kvetiapinu reikia atsargiai. Atipinių antipsichozinių preparatų metaanalizės duomenimis, senyviems ligoniams, sergantiems su demencija susijusia psichoze, mirties rizika yra didesnė, negu pacientams, kurie vartoja placebo. Dviem 10 savaičių placebu kontroliuojamais kvetiapino tyrimais nustatyta, kad toje pačioje populiacijoje (n = 710, amžiaus vidurkis – 83 [56 – 99] metai) kvetiapino vartojusių pacientų mirtingumas buvo 5,5 %, vartojusių placebo - 3,2 %. Šių tyrimų metu pacientai mirė dėl įvairių priežasčių, būdingų šiai populiacijai. Disfagija Pastebima disfagija vartojant kvetiapiną (žr. 4.8 skyrių). Atsargiai turi būti vartojamas kvetiapinas pacientams turintiems aspiracinės pneumonijos riziką. Vidurių užkietėjimas ir žarnyno obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnų obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie vidurių užkietėjimą ir žarnų obstrukciją, pasireiškusius vartojant kvetiapino (žr. 4.8 skyrių). Tarp šių pranešimų yra ir mirties atvejų, įvykusių buvus didesnei žarnų obstrukcijos rizikai, t.y. kartu daugelį žarnų peristaltiką lėtinančių vaistinių preparatų vartojusiems ir (arba) galėjusiems nepranešti apie pasireiškusius vidurių užkietėjimo simptomus pacientams. Pasireiškus žarnų obstrukcijai arba nepraeinamumui, pacientą reikia atidžiai stebėti ir skubiai gydyti. Venų tromboembolija (VTE) Vartojant antipsichozinių vaistinių preparatų ya pasireiškę venų tromboembolijos (VTE) atvejų. Kadangi antipsichoziniais vaistiniais preparatais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo kvetiapinu metu, bei imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Klinikinių ir rinkodaros tyrimų metu buvo pranešimų apie pankreatito atvejus. Nors pankreatito rizikos veiksnių buvo nustatyta ne visais atvejais po vaistinio preparato patekimo į rinką , tačiau daugelis pacientų jų turėjo, pvz. buvo padidėjęs trigliceridų kiekis (žr. 4.4 skyrių Lipidai), tulžies akmenys ir alkoholio vartojimas. Klaidingas vartojimas ar piktnaudžiavimas Gauta pranešimų apie klaidingo vartojimo ar piktnaudžiavimo atvejus. Pacientams, kurie yra piktnaudžiavę alkoholiu ar narkotikais, kvetiapino skirti reikia atsargiai. Papildoma informacija Kvetiapino vartojimo kartu su divalproeksu ar ličiu, esant ūminiams vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams, duomenų yra nedaug, tačiau šie deriniai buvo toleruojami gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys rodo suminį jų poveikį po 3 savaičių. Laktozė Quetiapine Polpharma tabletės turi laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natris Šio vaistinio preparato sudėtyje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Dažniausiai pasireiškęs nepageidaujamas kvetiapino poveikis (≥10 %) buvo apsnūdimas, galvos skausmas,svaigulys, burnos džiūvimas, nutraukimo simptomai, trigliceridų koncentracijos kraujyje padidėjimas, bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimas (ypač MTL cholesterolio), DTL cholesterolio koncentracijos sumažėjimas, kūno masės padidėjimas, sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir ekstrapiramidiniai simptomai. NRV, susijusių su kvetiapino vartojimu, dažnis nurodytas toliau pateiktoje lentelėje, laikantis Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (ang. the Council for International Organizations of Medical Sciences, CIOMS) rekomendacijų (CIOMS III darbo grupė, 1995). 1 lentelė. Su gydymu kvetiapinu susijusios nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija22 | Leukopenija1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis27 | Neutropenija1, trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis13 | Agranulocitozė26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas (įskaitant alergines odos reakcijas) | | Anafilaksinė reakcija5 | Endokrininiai sutrikimai | | Hiperprolaktinemija15, bendro T4 koncentracijos sumažėjimas24, laisvo T4 koncentracijos sumažėjimas24, bendro T3 koncentracijos sumažėjimas4, TSH koncentracijos padidėjimas24 | Laisvo T3 koncentracijos sumažėjimas4, hipotirozė21 | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Trigliceridų koncentracijos serume padidėjimas10,30, bendro cholesterolio (daugiausia MTL) koncentracijos serume padidėjimas11,30 DTL koncentracijos sumažėjimas17,30, kūno masės padidėjimas8,30 | Apetito padidėjimas, gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas iki hiperglikeminio lygio6, 30 | Hiponatremija19, cukrinis diabetas1,5 Jau diagnozuoto cukrinio diabeto paūmėjimas | Metabolinis sindromas29 | | Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai ir košmarai, mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys20 | | Somnambulizmas ir su juo susiję poelgiai, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys4,16, somnolencija2,16, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai simptomai1,21 | Dizartrija | Traukuliai 1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija1,5, sinkopė4,16 | | | Širdies sutrikimai | | Tachikardija4, palpitacijos23 | QT pailgėjimas1,12, 18 , bradikardija32 | | | Kardiomiopatija, miokarditas Akių sutrikimai | | Neryškus matymas | | | | Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija4,16 | | Venų tromboembolija1 | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Dusulys23 | Rinitas | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas25 | Disfagija7 | Pankreatitas1, žarnų obstrukcija ar nepraeinamumas | | Kepenų ir tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjęs alaninaminotransferazės (ALT)3, aktyvumas serume, padidėjęs gama-GT aktyvumas serume3 | Padidėjęs aspartataminotransferazės (AST) aktyvumas serume3 | Gelta5, hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Angioneurozinė edema5, Stivenso-Džonsono (Strevens-Johnson) sindromas5 | Toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė raudonė Vaisto sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) Odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Lytinės funkcijos sutrikimas | Priapizmas, galaktorėja, krūtų pabrinkimas, menstruacijų sutrikimai | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nutraukimo simptomai1,9 | Lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, karščiavimas | | Neurolepsinis piktybinis sindromas1, hipotermija | | Tyrimai | | | | Padidėjusi kreatino kinazės koncentracija kraujyje14 | | Žr. 4.4 skyrių. Apsnūdimas dažniausiai pasireiškia per pirmas dvi gydymo savaites ir paprastai, tęsiant kvetiapino vartojimą, praeina. Kai kuriems kvetiapino vartojantiems pacientams pasireiškė besimptomis (poslinkis nuo normalaus iki >3 × ULN bet kuriuo metu) transaminazių (ALT, AST) ar gama-GT aktyvumo kraujo serume padidėjimas. Tęsiant gydymą kvetiapinu, toks aktyvumo padidėjimas paprastai praeidavo. Kvetiapinas, kaip ir kitokie adrenerginius alfa1 receptorius blokuojantys antipsichoziniai preparatai, dažnai sukelia ortostatinę hipotenziją, susijusią su galvos svaiguliu, tachikardija, kai kuriems pacientams – net apalpimu, ypač pradiniu dozės koregavimo laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reiškinių dažnis nustatytas remiantis tik duomenimis, sukauptais po to, kai preparatas pateko į rinką. Gliukozės kiekis kraujyje mažiausiai vieną kartą buvo ≥ 126 mg/dl (≥7,0 mmol/l)(nevalgius) arba ≥ 200 mg/dl (≥11,1 mmol/l) (pavalgius). Klinikiniai tyrimai kontroliuojami placebo parodė, kad vartojant kvetiapino yra padidėjęs disfagijų dažnumas. > 7 % padidėjęs kūno svoris. Taip atsitinka dažniausiai per artimiausias gydymo savaites suaugusiesiems. Sekančios stiprios nutraukimo reakcijos dažnai buvo matomos monoterapijos klinikiniuose tyrimuose kontroliuojant placebu, kurios įvertintos kaip nutraukimo simptomai: nemiga, pykinimas, galvos skausmas, diarėja, vėmimas, galvos svaigulys ir dirglumas.Šių reakcijų dažnumas pastebimai sumažėjo po 1 savaitės vaistinio preparato nevartojimo. Trigliceridų kiekis ≥ 200 mg/dl (≥2.258 mmol/l) (≥18 metų pacientams) arba ≥ 150 mg/dl (≥1,694 mmol/l) (<18 metų pacientams) mažiausiai vienas atvejis. Cholesterolio kiekis ≥ 240 mg/dl (≥6,2064 mmol/l) (≥18 metų pacientams) arba ≥ 200 mg/dl (≥5,172 mmol/l) (<18 metų pacientams) mažiausiai vienas atvejis. Labai dažnas padidėjimas buvo pastebimas mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio ≥ 30 mg/dl (≥0,769 mmol/l). Vidutinis kiekio pakitimas buvo 41,7 mg/dl (≥1,07 mmol/l). Žiūrėti tekstą žemiau. Trombocitų kiekis ≤ 100 × 109/l mažiausiai vienas atvejis. Pagal klinikinių tyrimų pranešimus apie nepageidaujamą poveikį, kreatino fosfokinazės padidėjimas kraujo serume yra nesusijęs su neuroleptiniu piktybiniu sindromu. Prolaktino kiekis vyresniems nei18 metų amžiaus pacientams: > 20 µg/l (>869,56 pmol/l) vyrams; > 30 µg/l (>1304,34 pmol/l) moterims bet kuriuo metu. Gali paskatinti kritimus. DTL cholesterolio kiekis bet kurio metu vyrams <40 mg/dl (1,025 mmol/l), moterims <50 mg/dl (1,282 mmol/l). Dažnis pacientų, kuriems pasitaiko QTc pokytis nuo <450 ms iki ≥450 ms su ≥30 ms padidėjimu. Placebu kontroliuojamuose tyrimuose su kvetiapinu, vidutinis pokytis ir dažnis, pacientams, kuriems pasireiškė kliniškai reikšmingas pokytis, buvo panašus placebo ir kvetiapino vartojusiems pacientams. Bent vienu atveju poslinkis nuo >132 mmol/l iki ≤132 mmol/l. Buvo pranešta apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejų kvetiapino terapijos metu arba tik nutraukus gydymą (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Žr. 5.1 skyrių. Hemoglobino sumažėjimas iki ≤13 g/dl (8,07 mmol/l) vyrams, ≤12 g/dl (7,45 mmol/l) moterims, mažiausiai vienas atvejis, pasireiškė 11% visų klinikinių tyrimų, įskaitant atvirus ištęstus tyrimus, pacientų. Šiems pacientams vidutinis maksimalus hemoglobino sumažėjimas bet kurio metu buvo 1,50 g/dl. Šie poveikiai dažnai pasireiškė esant tachikardijai, galvos svaiguliui, ortostatinei hipotenzijai, ir/arba esant širdies/kvėpavimo ligoms. Remiantis normalių rodiklių pokyčiais į kliniškai reikšmingus bet kuriuo tyrimo metu, visuose tyrimuose. Bendro T4, laisvo T4, bendro T3 ir laisvo T3 pokytis yra <0,8 × LLN (pmol/l) ir TSH pokytis yra >5 mIU/l bet kuriuo metu. Remiantis dažniau pasireiškiančiu vėmimu senyviems pacientams (≥65 metų). Remiantis neutrofilų kiekio pokyčiu nuo pradinio rodmens ≥1,5 x 109/l iki <0,5 x 109/l bet kuriuo gydymo laikotarpiu bei pacientų, kuriems pasireiškė sunki neutropenija (<0,5 x 109/l) ir infekcija visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu, skaičiumi (žr. 4.4 skyrių). Remiantis normalių rodiklių pokyčiais į kliniškai reikšmingus bet kuriuo metu, visuose tyrimuose. Eozinofilų kiekio pokyčiai bet kuriuo tyrimo metu >1 × 109 ląstelių/l. Remiantis normalių rodiklių pokyčiais į kliniškai reikšmingus bet kuriuo metu, visuose tyrimuose. WBC kiekio pokyčiai bet kuriuo tyrimo metu yra ≤3 × 109 ląstelių/l. Remiantis šalutinių reiškinių pranešimais apie metabolinį sindromą iš visų klinikinių tyrimų su kvetiapinu. Kai kuriems pacientams klinikinių tyrimų metu pasireiškė daugiau nei vieno metabolinio faktoriaus, kaip svorio, gliukozės ir lipidų kiekio kraujyje, pasunkėjimas (žr. 4.4 skyrių). Žr. 4.6 skyrių Gali pasireikšti pradėjus gydymą ar neilgai trukus po to ir gali būti susijęs su hipotenzija ir/arba sinkope. Dažnis nustatytas remiantis pranešimais apie pašalinį poveikį - bradikardiją ir su ja susijusius reiškinius – visų klinikinių tyrimų su kvetiapinu metu. QT pailgėjimo atvejai, skilvelių aritmija, staigi nepaaiškinama mirtis, širdies veiklos nutrūkimas ir torsades de pointes, pastebėti vartojant neuroleptikų, yra vertinami kaip šios vaistinių preparatų grupės preparatams būdingas poveikis. Vartojant kvetiapiną, užfiksuota stipriai išreikštų odos nepageidaujamų reakcijų (angl. severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stevens-Johnson sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS). Vaikų populiacija Vaikams ir jaunuoliams pasireiškia tokios pat nepageidaujamos reakcijos, kaip ir suaugusiems, kurios išvardintos aukščiau. Žemiau pateikiama lentelė apibendrina nepageidaujamas reakcijas, kurios vaikams ir jaunuoliams (10-17 metų) pasireiškia dažniau nei suaugusiems, arba kurios suaugusiems nepasireiškia. 2 lentelė. Su gydymu kvetiapinu susijusios nepageidaujamos reakcijos, kurių vaikams ir paaugliams pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Padidėjusi prolaktino koncentracija1 | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Apetito padidėjimas | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidiniai simptomai3,4 | Sinkopė Kraujagyslių sutrikimai | Padidėjęs kraujospūdis2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Rinitas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Irzlumas3 Prolaktino kiekis (< 18 metų pacientams): >20 ug/l (>869,56 pmol/l) vyrams; >26 ug/l (>1130,428 pmol/l) moterims, bet kurio tyrimo metu. Prolaktino kiekio padidėjimas >100 ug/l pasireiškė mačiau nei 1% pacientų. Remiantis dviem ūminiais placebu kontroliuojamais klinikiniais vaikų ir paauglių (3-6 savaičių) tyrimais nustatytu poslinkiu aukščiau klinikiniu požiūriu reikšmingo slenksčio (adaptuota pagal Nacionalinio sveikatos instituto kriterijus) arba sistolinio kraujospūdžio padidėjimu >20 mm Hg arba distolinio kraujospūdžio padidėjimu >10mm Hg bet kuriuo metu. Pastaba: dažnis yra toks pat kaip suaugusiems, bet vaikams ir jaunuoliams dirglumas gali būti siejamas su skirtingais klinikiniais veiksniais nei suaugusiems. Žr. 5.1 skyrių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).