Quetiapine Teva

Dozavimas Kiekvienai indikacijai nustatytas skirtingas dozavimas. Būtina užtikrinti, kad pacientas gautų aiškią informaciją apie tinkamą dozavimą jo būklės atveju. Suaugę žmonės Šizofrenijos gydymas Šizofrenijos gydymui kvetiapino reikia duoti gerti du kartus per parą. Paros dozė pirmąsias keturias gydymo dienas turi būti tokia pirmą parą skiriama 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg, ketvirtą – 300 mg dozė. Po ketvirtos paros dozė toliau turėtų būti koreguojama iki įprastinės veiksmingos 300 - 450 mg paros dozės. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, kvetiapino paros dozę galima koreguoti 150 - 750 mg intervalo ribose. Bipolinio afektinio sutrikimo vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų gydymas. Bipolinio afektinio sutrikimo vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų gydymui kvetiapino reikia duoti gerti du kartus per parą. Paros dozė pirmąsias keturias gydymo dienas turi būti tokia pirmą parą skiriama 100 mg, antrą – 200 mg, trečią – 300 mg, ketvirtą – 400 mg dozė. Toliau dozę galima didinti ir šeštą gydymo parą vartoti didžiausią, t.y 800 mg, paros dozę (per parą dozę galima didinti ne daugiau kaip 200 mg). Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, kvetiapino paros dozę galima koreguoti 200 - 800 mg intervalo ribose. Paprastai būna veiksmingos 400 - 800 mg intervalo paros dozės. Bipolinio afektinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų gydymas Kvetiapino reikia gerti vieną kartą per parą, prieš miegą. Paros dozė pirmąsias keturias gydymo dienas turi būti tokia: pirmą parą – 50 mg, antrą – 100 mg, trečią – 200 mg ir ketvirtą – 300 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę nenustatyta (žr. 5.1 skyrių), tačiau pavieniams pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties gydytojai. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad, esant toleravimo problemų, atskiriems pacientams paros dozę galima mažinti iki mažiausios 200 mg paros dozės. Ligos atkryčio profilaktika bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantiems pacientams Pacientams, kuriems ūmaus bipolinio sutrikimo gydymas kvetiapinu buvo veiksmingas, bipolinio afektinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodų atkryčio profilaktikai reikia toliau vartoti tokią pačią dozę. Atsižvelgiant į klinikinį atsaką bei vaistinio preparato toleravimą, paros dozę galima individualiai didinti iki 300 -800 mg. Palaikomajam gydymui svarbu skirti mažiausią veiksmingą dozę. Senyvi pacientai Senyviems pacientams kvetiapino (kaip kitų vaistinių preparatų nuo psichozės) reikia vartoti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, senyviems pacientams gali reikėti lėčiau koreguoti kvetiapino dozę ir parinkti mažesnę gydomąją paros dozę, negu jaunesniems ligoniams. Senyvų pacientų organizme vidutinis kvetiapino plazmos klirensas būna 30 – 50% mažesnis, negu jaunesnių ligonių. Šio vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems su bipoliniu sutrikimu susijusiais depresijos epizodais, neištirti. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakankama. Turimi placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientai, kurių inkstų veikla sutrikusi Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės koreguoti nebūtina. Pacientai, kurių kepenų veikla sutrikusi Kvetiapinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, todėl pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, kvetiapino būtina vartoti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Pacientus, kuriem nustatyta sutrikusi kepenų veikla, reikia pradėti gydyti 25 mg paros doze. Toliau, atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, dozę kasdien galima didinti po 25–50 mg iki veiksmingos paros dozės. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Kvetiapino galima gerti valgymo metu arba tarp valgymų.

Kadangi kvetiapinas skirtas kelioms ligoms (indikacijoms) gydyti, vartojimo saugumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieno paciento diagnozę ir dozę, kuria jis bus gydomas. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakanka. Klinikiniai tyrimai su kvetiapinu parodė panašų saugumo pobūdį kaip suaugusiems (žr. 4.8 skyrių), tačiau kai kurių nepageidaujamų reiškinių (padidėjęs apetitas, padidėjusi prolaktino koncentracija serume, vėmimas, rinitas ir sinkopė) vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau negu suaugusiems arba galėjo turėti kitokią reikšmę vaikams ir paaugliams (ekstrapiramidiniai sutrikimai ir dirglumas), o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) tyrimų metu suaugusiems nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodiklių pokyčius. Be to, netirtas ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 mėn. trukmės) gydymo saugumas augimo ir brendimo požiūriu, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija, bipolinio sutrikimo manijos faze ir bipoline depresija, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą (žr. 4.8 skyrių). Savižudybė ar mintys apie savižudybę, ligos klinikinis pasunkėjimas Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis. Be to, dėl žinomų su gydoma liga susijusių rizikos veiksnių gydytojas turi įvertinti galimą su savižudybe susijusių reiškinių riziką staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Kitokie kvetiapinu gydomi psichikos sutrikimai taip pat gali būti susiję su savižudybe siejamų reiškinių rizikos padidėjimu. Be to, šios būklės gali reikštis sergant didžiosios depresijos epizodais. Todėl gydant pacientus kitomis psichikos ligomis reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant pacientus, sergančius didžiosios depresijos epizodu. Žinoma, kad pacientams, kuriems yra buvę su savižudybe siejamų reiškinių arba kuriems prieš gydymą yra reikšmingas savižudybės ideacijos laipsnis, yra didesnė minčių apie savižudybę arba bandymo žudytis rizika, todėl juos gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Antidepresantais gydomų suaugusių pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad jaunesniems negu 25 metų pacientams, gydomiems antidepresantais, palyginti su placebu, savižudiško elgesio rizika yra didesnė. Pacientus, ypač tuos, kuriems būdinga didelė rizika, reikia įdėmiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant vaistinio preparato dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad būtina sekti bet kokius būklės pablogėjimo požymius, su savižudybe susijusius poelgius arba mintis apie savižudybę, taip pat kitus neįprastus elgesio pokyčius ir, jeigu jų atsiranda, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiųjų depresijos epizodų ištikti pacientai, parodė didesnę su savižudybe susijusių reiškinių riziką jauniems (jaunesniems kaip 25 metų) suaugusiems pacientams vartojant kvetiapiną, negu vartojant placebą (atitinkamai 3% ir 0%). Retrospektyvaus populiacija pagrįsto tyrimo metu 25–64 metų amžiaus pacientams, sergantiems didžiosios depresijos sutrikimu ir gydytiems kvetiapinu, nustatyta didesnė su savęs žalojimu ir savižudybe siejamų reiškinių rizika, negu pacientams, kuriems nebuvo nustatytas polinkis save žaloti vartojant kvetiapiną be kitų antidepresantų. Metabolizmo sutrikimų rizika Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytus kūno svorio, gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos pokyčius manoma, kad šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams (taip pat ir tiems, kurių rodmenys iki gydymo buvo normalūs) gali padidėti metabolizmo sutrikimų rizika, kurią būtina koreguoti atsižvelgiant į klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ekstrapiramidiniai simptomai Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapiną nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrių). Kvetiapino vartojimas buvo susijęs su akatizija, pasireiškiančia subjektyviu nemaloniu arba sukeliančiu stresą neramumu, poreikiu judėti susijusiu su negebėjimu ramiai sėdėti arba stovėti. Tai labiau tikėtina pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems pasireiškia šie požymiai, dozės didinimas gali būti žalingas. Vėlyvoji diskinezija Jeigu atsiranda vėlyvosios diskinezijos požymių ar simptomų, reikia apsvarstyti, ar nesumažinti dozės ir ar nenutraukti kvetiapino vartojimo . Pažymėtina, kad nutraukus gydymą vėlyvoji diskinezija gali pasunkėti ar net prasidėti (žr. 4.8 skyrių). Mieguistumas ir svaigulys Vartojant kvetiapiną gali pasireikšti mieguistumas ir susijusių simptomų, pvz., sedacija (žr. 4.8 skyrių). Bipolinės depresijos ir didžiojo depresinio sutrikimo gydymo klinikinių tyrimų metu mieguistumas dažniausiai pasireikšdavo per pirmąsias 3 gydymo paras ir būdavo nuo lengvo iki vidutinio. Pasireiškus dideliam mieguistumui, pacientui gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo pasireiškimo arba kol jis palengvės, taip pat gali tekti svarstyti gydymo nutraukimo tikslingumą. Ortostatinė hipotenzija Gydymas kvetiapinu susijęs su ortostatine hipotenzija ir svaiguliu (žr. 4.8 skyrių), kurie, kaip ir mieguistumas, pasitaiko dažniausiai pradiniu laikotarpiu nustatant vaistinio preparato dozę. Dėl to pacientai, ypač senyvi, gali dažniau nugriūti ir susižeisti. Todėl pacientus reikia įspėti, kad jie būtų atsargūs, kol pripras prie vaistinio preparato galimo poveikio. Kvetiapino būtina atsargiai vartoti pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių ligomis arba kuriems yra kitos būklės, susijusios su didesniu polinkiu į hipotenziją. Jeigu pasireiškia ortostatinė hipotenzija, būtina apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozės arba ją lėčiau didinti, ypač gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Miego apnėjos sindromas Užfiksuota miego apnėjos sindromo atvejų kvetiapiną vartojantiems pacientams. Kvetiapino skiriama atsargiai, jeigu pacientas kartu vartoja centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, anksčiau jam yra buvusi miego apnėja arba yra jos pavojus, pvz., turi antsvorį, yra nutukęs arba vyriškos lyties. Traukuliai Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu priepuolių dažnis kvetiapino ir placebo vartojusiems ligoniams nesiskyrė. Apie traukulių dažnį pacientams, sirgusiems su traukuliais susijusiu sutrikimu, duomenų nėra. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių, gydyti kvetiapinu, kaip ir kitais antipsichoziniais preparatais, rekomenduojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Piktybinis neurolepsinis sindromas Buvo atvejų, kai, vartojant vaistinius preparatus nuo psichozės (įskaitant kvetiapiną, žr. 4.8 skyrių), ištiko piktybinis neurolepsinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia hipertermija, pakitusia psichika, raumenų stinguliu, autonominės nervų sistemos nestabilumu ir padidėjusia kreatinkinazės koncentracija. Ištikus piktybiniam neurolepsiniam sindromui, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir atitinkamai gydyti. Serotonino sindromas Quetiapine Teva vartojant kartu su serotoninerginėmis medžiagomis, pvz., MAO inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI) arba tricikliais antidepresantais gali išsivystyti serotonino sindromas – sutrikimas, galintis kelti pavojų gyvybei (žr. 4.5 skyrių). Jeigu kliniškai būtina kartu vartoti kitas serotoninergines medžiagas, patartina pacientą atidžiai stebėti, ypač pradedant gydymą ir didinant dozę. Serotonino sindromo simptomai be kita ko gali būti psichinės būklės pokyčiai, autonominių funkcijų nestabilumas, neuromuskulinės patologijos ir (arba) virškinimo trakto simptomai. Įtarus serotonino sindromą, atsižvelgiant į simptomų sunkumą reikia apsvarstyti dozės sumažinimo arba gydymo nutraukimo galimybę. Sunki neutropenija ir agranulocitozė Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pasireiškė sunki neutropenija (neutrofilų skaičius <0,5 x 109/l). Dauguma sunkios neutropenijos atvejų nustatyti per pirmuosius kelis gydymo kvetiapinu mėnesius. Aiškaus sąryšio su doze nebuvo. Patirtis, sukaupta vaistiniam preparatui patekus į rinką, rodo, kad kai kuriais atvejais ištiko mirtis. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra iš anksčiau esantis mažas leukocitų kiekis kraujyje ir buvusi vaistų sukelta neutropenija, tačiau keli neutropenijos atvejai užfiksuoti ir nebuvus rizikos veiksnių. Pacientams, kuriems neutrofilų yra mažiau negu 1 x 109/l, kvetiapino vartojimą reikia nutraukti. Reikia stebėti, ar šiems ligoniams neatsiranda infekcijos požymių ir simptomų, bei sekti jų neutrofilų skaičių (kol jis taps didesnis negu 1,5 x 109/l) (žr. 5.1 skyrių). Į neutropenijos galimybę reikia atsižvelgti, jeigu pasireiškia infekcija ir karščiavimas, ypač nesant aiškios šių sutrikimų priežasties. Juos reikia gydyti pagal klinikinį poreikį. Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant Quetiapine Teva pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija arba faringitas). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra. Anticholinerginis (muskarininis) poveikis Kvetiapino aktyvus metabolitas norkvetiapinas turi vidutinį ar stiprų afinitetą kelių porūšių muskarino receptoriams. Tai įtakoja NRV, susijusių su anticholinerginiu poveikiu, pasireiškimą vartojant kvetiapiną rekomenduojamomis dozėmis, kartu su kitais anticholinerginiais vaistiniais preparatais arba jo perdozavus. Kvetiapino atsargiai skiriama kartu su anticholinerginiais (muskarininiais) vaistiniais preparatais, taip pat pacientams, kuriems šiuo metu diagnozuotas arba anksčiau buvo šlapimo susilaikymas, kliniškai reikšminga prostatos hipertrofija, žarnų obstrukcija arba panašios būklės, padidėjęs akispūdis arba uždaro kampo glaukoma (žr. 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius). Sąveika Žr. 4.5 skyrių. Kvetiapino vartojant kartu su stipriais kepenų fermentų induktoriais, pvz., karbamazepinu ar fenitoinu, kraujo plazmoje gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija. Tai gali turėti įtakos gydymo kvetiapinu veiksmingumui. Kepenų fermentų induktorių vartojančius pacientus galima pradėti gydyti kvetiapinu tik tokiu atveju, jeigu gydytojas nusprendžia, jog galima gydymo pastaruoju vaistiniu preparatu nauda yra didesnė už gydymo kepenų fermentų induktoriais nutraukimo riziką. Yra svarbu, kad bet kokie gydymo kepenų fermentų induktoriumi pokyčiai būtų laipsniški. Jei būtina, šios grupės preparatą galima pakeisti vaistiniu preparatu, kuris neaktyvuoja kepenų fermentų (pvz., natrio valproatu). Svoris Gauta pranešimų apie kvetiapiną vartojančių pacientų svorio prieaugį. Reikia juos sverti ir taikyti kliniškai būtinas priemones atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas (žr. 4.8 ir 5.1 skyrių) Hiperglikemija Aprašyta retų atvejų, kai vartojant kvetiapiną pasireiškė hiperglikemija ir (arba) pasireiškė ar pasunkėjo cukrinis diabetas (buvo net atvejų, kai pasireiškė ketoacidozė ar koma ir ištiko mirtis, žr. 4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai buvo gautas pranešimas apie svorio prieaugį (tai gali būti rizikos veiksnys). Pacientui rekomenduojamas atitinkamas klinikinis stebėjimas, atsižvelgiant į vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimo rekomendacijas. Vaistinius preparatus nuo psichozės, įskaitant kvetiapiną, vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimų hiperglikemijos požymių ir simptomų (polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Jei pacientas serga cukriniu diabetu arba yra šios ligos rizikos veiksnių, tai reikia reguliariai tikrinti, ar nepablogėjo gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas. Be to, pacientą reikia reguliariai sverti. Lipidai Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pastebėta trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų ir bendro cholesterolio koncentracijos padidėjimo bei didelio tankio lipoproteinų koncentracijos sumažėjimo atvejų (žr. 4.8 skyrių). Lipidų koncentracijos pokyčius reikia koreguoti atsižvelgiant į klinikinį poreikį. QT pailgėjimas Klinikinių tyrimų duomenimis ir kvetiapino vartojant taip, kaip rekomenduojama preparato charakteristikų santraukoje, jo vartojimas nebuvo susijęs su nuolatiniu absoliutaus QT intervalo pailgėjimu. Pateikus kvetiapiną į rinką, pailgėjęs QT pastebėtas vartojant šį vaistinį preparatą terapinėmis dozėmis (žr. 4.8 skyrių) ir jo perdozavus (žr. 4.9 skyrių). Kvetiapino, kaip ir kitų antipsichozinių vaistinių preparatų, reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių liga, ar kurių šeimoje yra buvęs QT pailgėjimas. Be to, atsargumas reikalingas, kvetiapino skiriant arba kartu su kitais QTc intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais, arba kartu su neuroleptikais ligoniams, ypač senyviems žmonėms, pacientams, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokalemija ar hipomagnezemija (žr. 4.5 skyrių). Kardiomiopatija ir miokarditas Klinikinių tyrimų metu ir kvetiapiną pateikus į rinką gauta pranešimų apie kardiomiopatiją ir miokarditą (žr. 4.8 sk.). Įtarus kardiomiopatiją arba miokarditą, reikia įvertinti poreikį nutraukti kvetiapino vartojimą. Sunkios odos nepageidaujamos reakcijos Vartojant kvetiapiną labai retais atvejais užfiksuota sunkių odos nepageidaujamų reakcijų (angl. Severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN), ūminę generalizuotą egzanteminę pustuliozę (ŪGEP), daugiaformę eritemą ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais sindromais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali kelti pavojų gyvybei arba būti mirtinos. SCARs dažniausiai pasireiškia šių simptomų deriniu: plačiai išplitęs išbėrimas, kuris gali būti niežtintis ar susijęs su pustulėmis, eksfoliacinis dermatitas, karščiavimas, limfadenopatija ir galima eozinofilija arba neutrofilija. Dauguma šių reakcijų pasireiškė per 4 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios, kai kurios DRESS reakcijos pasireiškė per 6 savaites nuo gydymo kvetiapinu pradžios. Jei pasireiškia tokio pobūdžio ūmių odos reakcijos požymių ar simptomų, nedelsiant nutraukite kvetiapino vartojimą ir apsvarstykite kitokio gydymo galimybes. Nutraukimas Buvo atvejų, kai staiga nutraukus kvetiapino vartojimą pasireiškė ūminių nutraukimo simptomų, pvz., nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, galvos svaigimas ir irzlumas. Šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama baigti palaipsniui, ne greičiau kaip per 1-2 savaites (žr. 4.8 skyrių) Senyvi pacientai, kuriems yra su demencija susijusi psichozė Kvetiapino vartojimas su demencija susijusios psichozės gydymui nėra patvirtintas. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenimis, demencija sergantiems ir kai kurių atipinių antipsichozinių preparatų vartojantiems ligoniams nepageidaujamų smegenų kraujagyslių reiškinių rizika padidėja maždaug tris kartus. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Negalima paneigti šios rizikos padidėjimo vartojant kitų antipsichozinių preparatų ar kitoms pacientų grupėms. Pacientus, kuriems yra insulto rizikos veiksnių, gydyti kvetiapinu reikia atsargiai. Atipinių antipsichozinių preparatų metaanalizės duomenimis, senyviems ligoniams, sergantiems su demencija susijusia psichoze, mirties rizika yra didesnė, negu pacientams, kurie vartoja placebo. Dviem 10 savaičių placebu kontroliuojamais kvetiapino tyrimais nustatyta, kad toje pačioje populiacijoje (n = 710, amžiaus vidurkis – 83 [56 – 99] metai) kvetiapino vartojusių pacientų mirtingumas buvo 5,5%, vartojusių placebo - 3,2%. Šių tyrimų metu pacientai mirė dėl įvairių priežasčių, būdingų šiai populiacijai. Senyvi pacientai, sergantys Parkinsono liga (PL) / parkinsonizmu Retrospektyvaus populiacija pagrįsto tyrimo metu vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems didžiuoju depresijos sutrikimu (DDS) ir gydytiems kvetiapinu, nustatyta didesnė mirtingumo rizika. Tokio ryšio nebuvo iš analizės pašalinus PL sergančius pacientus. Reikia būti atsargiems, skiriant kvetiapino senyviems PL sergantiems pacientams. Disfagija Gauta pranešimų apie disfagiją (žr. 4.8 skyrių), pasireiškusią vartojant kvetiapiną. Jeigu yra aspiracinės pneumonijos rizika, kvetiapino skiriama atsargiai. Vidurių užkietėjimas ir žarnų obstrukcija Vidurių užkietėjimas yra žarnų obstrukcijos rizikos veiksnys. Gauta pranešimų apie vidurių užkietėjimą ir žarnų obstrukciją, pasireiškusius vartojant kvetiapino (žr. 4.8 skyrių). Tarp šių pranešimų yra ir mirties atvejų, įvykusių buvus didesnei žarnų obstrukcijos rizikai, t.y. kartu daugelį žarnų peristaltiką lėtinančių vaistų vartojusiems ir (arba) galėjusiems nepranešti apie pasireiškusius vidurių užkietėjimo simptomus pacientams. Pasireiškus žarnų obstrukcijai arba nepraeinamumui, pacientą reikia atidžiai stebėti ir skubiai gydyti. Venų tromboembolija (VTE) Vartojusiems antipsichotinius vaistinius preparatus buvo pastebėti venų tromboembolijos (VTE) atvejai. Kadangi antipsichotikais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo Quetiapine Teva metu bei imtis profilaktikos priemonių. Pankreatitas Klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje buvo pranešta apie pankreatito atvejus. Nors pankreatito rizikos veiksnių buvo nustatyta ne visais pateikus į rinką praneštais atvejais, tačiau daugelis pacientų jų turėjo – tai buvo padidėjusi trigliceridų koncentracija (žr. 4.8 skyrių), tulžies akmenys, alkoholio vartojimas. Papildoma informacija Kvetiapino vartojimo kartu su divalproeksu ar ličiu esant vidutinio sunkumo ir sunkiems manijos epizodams duomenų yra nedaug, tačiau šie vaistinių preparatų deriniai buvo toleruojami gerai (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Turimi duomenys rodo, kad šių vaistinių preparatų poveikis po 3 savaičių būna suminis. Netinkamas vartojimas ir piktnaudžiavimas Buvo pranešta apie netinkamo vartojamo ir piktnaudžiavimo atvejus. Reikia laikytis atsargumo priemonių jeigu kvetiapinas skiriamas pacientams, kurie seniau piktnaudžiavo alkoholiu ar narkotikais. Pagalbinės medžiagos Laktozė Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, . Natris Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. 25 mg: Saulėlydžio geltonasis FCF Šio vaistinio preparato sudėtyje yra saulėlydžio geltonojo FCF (E110), kuris gali sukelti alergines reakcijas.

Dažniausiai pasireiškusios su kvetiapino vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos į vaistą (NRV) (≥10%) buvo mieguistumas, svaigulys, galvos skausmas, burnos džiūvimas, vartojimo nutraukimo simptomai, padidėjusi trigliceridų koncentracija serume, padidėjusi bendrojo (ypač MTL) cholesterolio koncentracija, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija, svorio prieaugis, sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir ekstrapiramidiniai simptomai. Toliau 1 lentelėje pateiktas nepageidaujamų reiškinių, susijusių su kvetiapino vartojimu, dažnis išvardytas pagal Medicinos mokslų tarptautinių organizacijų tarybos (CIOMS) (CIOMS III darbo grupė, 1995) rekomenduotą formą. 1 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susiję nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujami reiškiniai pagal dažnį yra klasifikuojami taip: labai dažni ( 10), dažni (1/100, <1/10), nedažni (1/1000, <1/100), reti (1/10000 <1/1000), labai reti ( <1/10000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjusi hemoglobino koncentracija 22 | Leukopenija 1, 28, sumažėjęs neutrofilų kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis 27 | Neutropenija 1 Trombocitopenija, anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis 13 | Agranulocitozė 26 | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjęs jautrumas (įskaitant odos alergines reakcijas) | | Anafilaksinė reakcija 5 | Endokrininiai sutrikimai | | Hiperprolaktinemija 15, sumažėjusi bendro T4 24, sumažėjusi laisvo T4 24, sumažėjusi bendro T3 24, padidėjusi TSH 24 koncentracija | Sumažėjusi laisvo T3 24 koncentracija, hipotirozė 21 | | Sutrikusi antidiurezinio hormono sekrecija | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjusi trigliceridų koncentracija serume 10,30, padidėjusi bendro (ypač MTL) cholesterolio koncentracija 11, 30, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija 17, 30, svorio prieaugis 8, 30 | Padidėjęs apetitas, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (iki hiperglikemijos) 6, 30 Pasunkėjęs esamas diabetas | Hiponatremija 19, cukrinis diabetas 1,5 | Metabolinis sindromas 29 | | Psichikos sutrikimai | | Nenormalūs sapnai ir košmarai, savižudiškos mintys ir elgesys 20 | | Somnambulizmas ir susijusios reakcijos, pvz., kalbėjimas miegant ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas | | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys 4, 16, mieguistumas 2, 16, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai simptomai 1, 21 | Dizartrija | Traukuliai 1, neramių kojų sindromas, vėlyvoji diskinezija 1, 5, sinkopė 4, 16 sumišimas | | | Širdies sutrikimai | | Tachikardija 4, palpitacija 23 | Pailgėjęs QT 1,12,18, bradikardija 32 | | | Kardiomiopatija, miokarditas Akių sutrikimai | | Neryškus matymas | | | | Kraujagyslių sutrikimai | | Ortostatinė hipotenzija 4,16 | | Venų tromboembolija 1 | | Insultas33 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Dusulys 23 | Sloga | | | Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Vidurių užkietėjimas, dispepsija, vėmimas 25 | Disfagija 7 | Pankreatitas 1, žarnų užsikimšimas ar nepraeinamumas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Padidėjusi alanino aminotransferazės (ALT) 3, padidėjusi gama-GT koncentracija serume 3 | Padidėjusi aspartato aminotransferazės (AST) koncentracija serume 3 | Gelta 5, hepatitas | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | | | Angioedema 5, Stevens-Johnson sindromas 5 | Toksinė epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (ŪGEP), reakcija į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS), odos vaskulitas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapimo susilaikymas | | | Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | | | | | | Vaistinio preparato nutraukimo sindromas naujagimiui 31 Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Lytinė disfunkcija | Priapizmas, galaktorėja, padidėjusios krūtys, sutrikusios menstruacijos | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nutraukimo simptomai 1,9 | Lengva astenija, periferinė edema, irzlumas, karščiavimas | | Neurolepsinis piktybinis sindromas 1, hipotermija | | Tyrimai | | | | Padidėjusi kreatino kinazės koncentracija kraujyje 14 | | 1 Žr. 4.4 skyrių. 2 Apsnūdimas dažniausiai pasireiškia per pirmas dvi gydymo savaites ir paprastai, tęsiant kvetiapino vartojimą, praeina. 3.Kai kuriems kvetiapino vartojantiems pacientams pasireiškė besimptomis transaminazių (ALT, AST) ar gama-GT aktyvumo kraujo serume padidėjimas (nuo normalaus iki daugiau kaip 3 kartus virš normalaus kiekio bet kuriuo laiku). Tęsiant gydymą kvetiapinu, toks aktyvumo padidėjimas paprastai praeidavo. 4. Kvetiapinas, kaip ir kitokie adrenerginius alfa1 receptorius blokuojantys antipsichoziniai preparatai, dažnai sukelia ortostatinę hipotenziją, susijusią su galvos svaigimu, tachikardija, kai kuriems pacientams – net apalpimu, ypač pradiniu dozės koregavimo laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). 5 Šių nepageidaujamų reakcijų dažnis apskaičiuotas remiantis tik pateikus vaistinį preparatą į rinką gautais duomenimis. 6 Bent vieną kartą nustatyta gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥126 mg/dl (≥7 mmol/l) arba kitu laiku ≥200 mg/dl (≥11,1 mmol/l). 7 Vartojant kvetiapiną disfagija pasireiškė dažniau nei vartojant placebą tik bipolinės depresijos klinikinių tyrimų metu. 8 >7% palyginus su svoriu iki gydymo. Suaugusiems dažniausiai pasitaiko pirmosiomis gydymo savaitėmis. 9 Trumpalaikių placebu kontroliuojamų monoterapijos klinikinių tyrimų metu vertinant nutraukimo simptomus, dažniausiai pastebėta nemiga, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, galvos svaigimas ir irzlumas. Šių reakcijų dažnis reikšmingai sumažėjo per savaitę po vaistinio preparato vartojimo nutraukimo. 10 Bent vieną kartą nustatyta trigliceridų koncentracija ≥200 mg/dl (≥2,258 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥150 mg/dl (≥1,694 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). 11 Bent vieną kartą nustatyta cholesterolio koncentracija ≥240 mg/dl (≥6,2064 mmol/l) (18 metų ir vyresniems pacientams) arba ≥200 mg/dl (≥5,172 mmol/l) (jaunesniems kaip 18 metų pacientams). Labai dažnai nustatyta MTL cholesterolio koncentracija ≥30 mg/dl (≥0,769 mmol/l). Vidutinis pokytis pacientams, kuriems ji padidėjo, buvo 41,7 mg/dl (≥1,07 mmol/l). 12 Žr. tekstą žemiau. 13 Bent vieną kartą nustatytas trombocitų kiekis ≤100x109 litre. 14 Remiantis klinikinių tyrimų metu gautais pranešimais apie kreatinkinazės koncentracijos kraujyje padidėjimą kaip nepageidaujamą reiškinį, nesusijusį su piktybiniu neurolepsiniu sindromu. 15 Bet kuriuo laiku nustatyta prolaktino koncentracija vyresniems kaip 18 metų pacientams vyrams >20 μg/l (>869,56 pmol/l), moterims >30 μg/l (>1304,34 pmol/l). 16 Dėl to pacientas gali pargriūti. 17 Bet kuriuo laiku nustatyta DTL cholesterolio koncentracija vyrams <40 mg/dl (1,025 mmol/l), moterims <50 mg/dl (1,282 mmol/l). 18 Įskaičiuoti pacientai, kurių koreguotas QT intervalas, buvęs <450 ms trukmės, pailgėjo ≥30 ms ir pasidarė ≥450 ms. Placebu kontroliuojamų kvetiapino tyrimų metu vidutinis pokytis ir pacientų, kuriems nustatytas klinikai reikšmingas pailgėjimas, procentas kvetiapino ir placebo grupėse buvo panašus. 19 Perėjimas nuo >132 mmol/l iki ≤132 mmol/l bent vienu atveju. 20 Gydymo kvetiapinu metu arba ankstyvuoju periodu po gydymo nutraukimo buvo savižudybės idėjų ir savižudiško elgesio atvejų (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). 21 Žr. 5.1 skyrių. 22 Visų tyrimų, įskaitant atviru būdu atliekamą tęstinę tyrimo fazę, metu 11 kvetiapino vartojusių pacientų bent kartą sumažėjo hemoglobino kiekis iki ≤13 g/dl (8,07 mmol/l) vyrams ir ≤12 g/dl (7,45 mmol/l) moterims. Šiems pacientams bet kuriuo laiku nustatytas vidutinis didžiausias hemoglobino kiekio sumažėjimas buvo -1,5 g/dl. 23 Gautų pranešimų duomenimis, dažnai kartu būdavo tachikardija, svaigulys, ortostatinė hipotenzija ir (arba) širdies ar kvėpavimo organų liga. 24 Remiantis visų tyrimų metu bet kuriuo laiku nustatytu normalaus kiekio, buvusio prieš pradedant gydyti, pokyčiu iki galimai kliniškai reikšmingo. Bendro T4, laisvo T4, bendro T3 ar laisvo T3 kiekio pokytis 0,8xMNR (mažiausia normos reikšmė) (pmol/l) bei tireotropinio hormono (TTH) pokytis 5 mTV/l bet kuriuo laiku. 25 Remiantis vėmimo padažnėjimu senyviems (65 metų) pacientams. 26 Visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu užfiksuoti neutrofilų skaičiaus pokyčiai, kai iki gydymo jų buvo ≥ 1,5 x 109/l, bet kuriuo laiku gydant rasta < 0,5 x 109/l, nustatyta ryški neutropenija (< 0,5 x 109/l) ir infekcija (žr. 4.4 skyrių). 27 Remiantis visų tyrimų metu bet kuriuo laiku nustatytu prieš gydymą buvusio normalaus rodiklio pokyčiu iki galimai kliniškai reikšmingo. Bet kuriuo laiku nustatytas eozinofilų kiekio pokytis  1 x 109 ląstelių/l. 28 Remiantis visų tyrimų metu bet kuriuo laiku nustatytu pradinio normalaus rodmens pokyčiu iki galimai kliniškai reikšmingo. Bet kuriuo laiku nustatytas baltųjų kraujo ląstelių kiekio pokytis  3 x 109 ląstelių/l. 29 Remiantis visų kvetiapino klinikinių tyrimų metu nustatytais metabolinio sindromo atvejais. 30 Klinikinių tyrimų metu kai kuriems pacientams pablogėjo vienas arba daugiau iš metabolizmo veiksnių: kūno svoris, gliukozės kiekis kraujyje ir lipidų kiekis kraujyje (žr. 4.4 skyrių). 31 Žr. 4.6 skyrių. 32 Gali pasireikšti iš karto arba netrukus pradėjus gydymą ir būti susijęs su hipotenzija ir (arba) apalpimu. Dažnis pagrįstas pranešimais apie bradikardijos nepageidaujamą reiškinį ir susijusius reiškinius visų klinikinių kvetiapino tyrimų metu. 33 Pagrįsta vienu retrospektyviniu nerandomizuotu epidemiologiniu tyrimu. Vartojant neuroleptinius vaistinius preparatus, pasitaikė QT pailgėjimo, skilvelinės aritmijos, staigios netikėtos mirties, širdies sustojimo ir torsades de pointes atvejų; tai laikoma klasės poveikiu. Vartojant kvetiapiną, užfiksuota stipriai išreikštų odos nepageidaujamų reakcijų (angl. severe cutaneous adverse reactions, SCARs), įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą (SJS), toksinę epidermio nekrolizę (TEN) ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams būdingos tokios pačios NRV kaip aukščiau aprašytos suaugusiems. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytos NRV, kurių vaikams ir paaugliams (10-17 metų) pasireiškia dažniau negu suaugusiems, ir tos, kurių suaugusiems nenustatyta. 2 lentelė. Su kvetiapino vartojimu susijusios NRV vaikams ir paaugliams, kurių jiems pasireiškė dažniau negu suaugusiesiems, arba kurių suaugusiesiems nenustatyta Nepageidaujamų reiškinių dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000) ir labai retas (< 1/10000). Organų sistemų klasės | Labai dažnas | Dažnas Endokrininiai sutrikimai | Padidėjusi prolaktino koncentracija 1 | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs apetitas | Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidiniai simptomai 3,4 | Sinkopė Kraujagyslių sutrikimai | Padidėjęs kraujospūdis 2 | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Sloga Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Irzlumas 3 1 Bet kuriuo laiku pacientams iki 18 metų nustatyta prolaktino koncentracija: > 20 μg/l (>869,56 pmol/l) berniukams, >26 μg/l (>1130,428 pmol/l) mergaitėms. Mažiau kaip 1% pacientų nustatyta prolaktino koncentracija >100 μg/l. 2 Dviejų trumpalaikių (3-6 savaičių trukmės) placebu kontroliuojamų tyrimų, atliktų su vaikais ir paaugliais, metu bet kuriuo laiku nustatytas padidėjimas virš kliniškai reikšmingos ribos, adaptuotos pagal Nacionalinių sveikatos institutų kriterijus, arba >20 mmHg (sistolinis) ar >10 mmHg (diastolinis). 3 Pastaba: dažnis toks pats kaip suaugusiems, tačiau klinikinė reikšmė vaikams ir paaugliams gali būti kitokia nei suaugusiems. 4 Žr. 5.1 skyrių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).