Ramostin

Susijusios su rozuvastatinu Padidėjęs jautrumas rozuvastatinui. Aktyvi kepenų liga, įskaitant neaiškios priežasties sukeltą nuolatinį transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimą arba bet kokį transaminazės aktyvumo kraujo serume padidėjimą, kai viršutinė normos riba (VNR) viršijama 3 kartus. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). Miopatija. Vartojimas kartu su sofosbuviro/velpatasviro/voksilapreviro deriniu (žr. 4.5 skyrių). Vartojimas kartu su ciklosporinu. Pacientė yra nėščia, maitina krūtimi arba yra vaisinga ir nenaudoja tinkamų kontracepcijos priemonių (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Susijusios su ramipriliu Padidėjęs jautrumas ramipriliui arba bet kuriam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (paveldima, idiopatinė arba susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais ar angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA)). Vartojimas gydymo sakubitrilu/valsartanu metu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas liečiasi su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi (žr. 4.5 skyrių). Reikšminga abipusė inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė. Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Hipotenzija ar nestabilios hemodinamikos būklė. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), Ramostin negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Susijusios su Ramostin Visos išvardytos kontraindikacijos, susijusios su kiekviena sudedamąja dalimi, galioja ir Ramostin. Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Dozavimas Rekomenduojama paros dozė yra viena tiekiamo stiprumo kapsulė. Ramostin netinka pradiniam gydymui. Pradedant gydymą ar keičiant dozę būtina vartoti vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus ir, nustačius tinkamas dozes, juos galima keisti į atitinkamo stiprumo fiksuotos dozės derinį. Gydymo metu pacientai ir toliau turi laikytis įprastinės cholesterolio kiekį mažinančios dietos. Ramostin netinka pacientams, kuriems yra būtina vartoti 40 mg rozuvastatino dozę. Vaikų populiacija Ramostin saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų amžiaus dar neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima ir Ramostin nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams iki 18 metų amžiaus. Senyviems pacientams Vyresniems kaip 70 metų pacientams rekomenduojama 5 mg pradinė dozė (žr. 4.4 skyrių). Reikia apsvarstyti sumažintos pradinės 1,25 mg ramiprilio dozės vartojimą ir lėtesnį vėlesnį ramiprilio dozės didinimą, ypač jei pacientas yra labai senas arba nusilpęs. Ramostin netinka pradiniam gydymui. Pradedant gydymą ar keičiant dozę būtina vartoti vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus ir, nustačius tinkamas dozes, juos galima keisti į atitinkamo stiprumo fiksuotos dozės derinį. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Ramostin galima vartoti pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, paros dozę reikia parinkti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 5.2 skyrių). Rozuvastatinas: pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Ramiprilis: jeigu kreatinino klirensas ≥ 60 ml/min., didžiausia ramiprilio paros dozė yra 10 mg; jeigu kreatinino klirensas yra 30-60 ml/min., didžiausia ramiprilio paros dozė yra 5 mg. Fiksuotos dozės derinys netinka pradiniam gydymui. Pradedant gydymą ar keičiant dozę būtina vartoti vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Ramostin vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, Ramostin vartoti netinka, nes tokiu atveju didžiausia ramiprilio paros dozė yra 2,5 mg. Ramostin negalima vartoti pacientams, sergantiems aktyvia kepenų liga (žr. 4.3 skyrių). Rasė Azijiečių organizme nustatyta didesnė sisteminė rozuvastatino ekspozicija (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Iš Azijos kilusiems pacientams rekomenduojama pradinė rozuvastatino dozė yra 5 mg. Ramostin netinka pradiniam gydymui. Pradedant gydymą ar keičiant dozę būtina vartoti vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus. Genetinis polimorfizmas Yra žinomos specifinės genetinio polimorfizmo rūšys, kurios gali sukelti rozuvastatino ekspozicijos padidėjimą (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo nustatytos tokios specifinės polimorfizmo rūšys, rekomenduojama skirti vartoti mažesnę Ramostin paros dozę. Dozavimas pacientams, kuriems yra miopatijos rizikos veiksnių Pacientams, kuriems yra miopatijos rizikos veiksnių, rekomenduojama pradinė rozuvastatino dozė yra 5 mg (žr. 4.4 skyrių). Fiksuotos dozės derinys netinka pradiniam gydymui. Pradedant gydymą ar keičiant dozę būtina vartoti vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus. Kartu vartojami vaistiniai preparatai Rozuvastatinas yra įvairių pernašos baltymų (pvz., OATP1B1 ir BCRP) substratas. Kartu su Ramostin vartojant tam tikrų vaistinių preparatų, kurie dėl sąveikos su šiais pernašos baltymais gali padidinti rozuvastatino koncentraciją kraujo plazmoje (pvz., ciklosporino ir tam tikrais proteazės inhibitorių, įskaitant ritonaviro derinius su atazanaviru, lopinaviru ir (arba) tipranaviru; žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), padidėja miopatijos (įskaitant rabdiomiolizę) rizika. Jei įmanoma, reikia apsvarstyti alternatyvių vaistinių preparatų vartojimą ir, jei reikia, būtina apsvarstyti laikiną gydymo Ramostin sustabdymą. Tais atvejais, kai minėtų vaistinių preparatų vartojimo kartu su Ramostin išvengti neįmanoma, būtina atidžiai įvertinti tokio kombinuotojo gydymo rizikos ir naudos santykį bei rozuvastatino dozės koregavimo reikalingumą (žr. 4.5 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Ramostin reikia kasdien vartoti tuo pačiu paros metu, neatsižvelgiant į valgio laiką.

Susijusios su rozuvastatinu Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Pranešta apie su rozuvastatino vartojimu susijusias sunkias odos nepageidaujamas reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Vaistinio preparato skyrimo metu pacientus reikia informuoti, kokie yra sunkių odos reakcijų požymiai ir simptomai ir juos būtina atidžiai stebėti. Jei požymiai ir simptomai rodo, kad galėjo atsirasti tokių reakcijų, būtina nedelsiant nutraukti Ramostin vartojimą ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybę. Jei pacientui vartojant Ramostin pasireiškia sunki reakcija (tokia kaip SDS ar DRESS), tokiam pacientui gydymo Ramostin niekada negalima atnaujinti. Poveikis inkstams Didesnėmis rozuvastatino dozėmis gydytiems pacientams, ypač vartojantiems 40 mg dozę, buvo juostelės mėginiu nustatytos proteinurijos (dažniausiai kanalėlių kilmės) atvejų, dažniausiai ji buvo laikina arba protarpinė. Nustatyta, kad proteinurija nerodo gresiančios ūminės ar progresuojančios inkstų ligos (žr. 4.8 skyrių). Poveikis skeleto raumenims Vartojant visas ir ypač didesnes kaip 20 mg dozes, buvo pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją ir (retais atvejais) rabdomiolizę. Gauta pranešimų apie labai retus rabdomiolizės atvejus deriniu su HMG-KoA reduktazės inhibitoriais vartojant ezetimibą. Farmakodinaminės sąveikos paneigti negalima (žr. 4.5 skyrių), todėl šiuos vaistinius preparatus vartoti deriniu reikia atsargiai. Generalizuota miastenija, akių miastenija Keliais atvejais gauta pranešimų apie tai, kad statinai de novo sukelia generalizuotą miasteniją ar akių miasteniją arba pasunkina šiomis ligomis jau sergančių pacientų būklę (žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, Ramostin vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas. Kreatinkinazės aktyvumo tyrimai Kreatinkinazės (KK) aktyvumo negalima tirti po didelio fizinio krūvio arba kai yra kita priežastis, dėl kurios gali padidėti KK aktyvumas, nes tai gali apsunkinti rezultatų vertinimą. Jeigu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršija VNR), per 5-7 paras reikia atlikti patvirtinantį tyrimą. Jeigu pakartotinis tyrimas rodo tokį patį KK aktyvumą kaip ir pradinio vertinimo metu (>5 kartus viršijantį VNR), gydymo pradėti negalima. Prieš gydymą Ramostin, kaip ir kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra nustatyta miopatijos ar rabdomiolizės rizikos veiksnių. Tokie veiksniai yra: inkstų funkcijos sutrikimas; hipotiroidizmas; paciento arba jo kraujo giminaičiams diagnozuotas paveldimas raumenų sutrikimas; anksčiau vartojant kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių arba fibratų pasireiškęs toksinis poveikis raumenims; piktnaudžiavimas alkoholiu; amžius virš 70 metų; aplinkybės, kurioms esant gali padidėti kiekis kraujo plazmoje (žr. 4.2, 4.5 ir 5.2 skyrius); kartu vartojama fibratų. Su gydymu susijusią riziką tokiems pacientams reikia įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą, be to, rekomenduojama stebėti klinikinę pacientų būklę. Jeigu pradinio vertinimo metu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (>5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima. Gydymo metu Pacientams būtina nurodyti, kad nedelsdami praneštų apie dėl neaiškios priežasties atsiradusį raumenų skausmą, silpnumą ar mėšlungį, ypač susijusius su bendruoju negalavimu arba karščiavimu. Reikia nustatyti KK aktyvumą tokių pacientų organizme. Jeigu KK aktyvumas reikšmingai padidėja (>5 kartus viršija VNR) arba raumenų pažeidimo simptomai yra sunkūs ir sukelia kasdieninį diskomfortą (net kai KK aktyvumas ≤5 kartus viršija VNR), gydymą reikia nutraukti. Jei simptomai išnyksta ir KK aktyvumas tampa normalus, reikia apsvarstyti gydymo rozuvastatinu atnaujinimą arba skirti vartoti kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių, skiriant mažiausią vaistinio preparato dozę ir atidžiai stebint pacientą. Pacientams, kuriems nėra simptomų, KK aktyvumo rutiniškai stebėti nebūtina. Gydymo statinais, įskaitant rozuvastatiną, metu arba po gydymo labai retai buvo gauta pranešimų apie imuninių mechanizmų sukeltą nekrozinę miopatiją (INM). INM klinikiniai simptomai yra proksimalinis raumenų silpnumas ir kreatinkinazės aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kuris išlieka net ir nutraukus gydymą statinais. Klinikinių tyrimų metu nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skirtas gydymas rozuvastatinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, poveikio skeleto raumenims padažnėjimo nepastebėta. Vis dėlto kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių vartojant kartu su fibro rūgšties dariniais, įskaitant gemfibrozilį, ciklosporinu, nikotino rūgštimi, azolų grupės vaistiniais preparatais nuo grybelių sukeltos infekcinės ligos, proteazės inhibitoriais ar makrolidų grupės antibiotikais, miozitas ir miopatija pasireiškė dažniau. Gemfibrozilis, vartojamas kartu su kai kuriais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, didina miopatijos riziką. Dėl šios priežasties Ramostin nerekomenduojama vartoti deriniu su gemfibroziliu. Reikia atidžiai įvertinti poveikio lipidų kiekiui naudos ir galimos rizikos santykį rozuvastatiną vartojant deriniu su fibratais ar niacinu. Ramostin negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatais ir 7 paras po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatų vartojimas būtinas, gydymas statinais fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie deriniu vartojo fuzido rūgšties ir statinų (žr. 4.5 skyrių). Pacientas turi būti informuojamas, kad nedelsdamas kreiptųsi į medikus, jeigu atsiras raumenų silpnumo, skausmo ar jautrumo simptomų. Gydymą statinais galima atnaujinti praėjus septynioms paroms nuo paskutiniosios fuzido rūgšties dozės pavartojimo. Išimtiniais atvejais, kai reikalingas ilgesnis gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniu preparatu, pvz., gydant sunkias infekcines ligas, būtinybė kartu vartoti Ramostin ir fuzido rūgšties turi būti apsvarstyta kiekvienu atskiru atveju bei esant atidžiai medicininei priežiūrai. Ramostin negalima vartoti jokiam pacientui, kuriam pasireiškia ūminė sunki būklė, galinti rodyti miopatiją arba skatinti rabdomiolizės sukelto antrinio inkstų nepakankamumo atsiradimą (pvz., sepsis, hipotenzija, didelės apimties chirurginė operacija, trauma, sunkus metabolizmo, endokrininės sistemos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, nekontroliuojami traukuliai). Poveikis kepenims Ramostin (kaip ir kitų HMG KoA reduktazės inhibitorių) būtina atsargiai skirti pacientams, piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais ir (arba) sirgusiems kepenų ligomis. Kepenų funkcijos tyrimus rekomenduojama atlikti prieš skiriant gydymą rozuvastatinu ir praėjus 3 mėnesiams nuo gydymo pradžios. Jei transaminazių aktyvumas kraujo serume daugiau kaip 3 kartus viršija viršutinę normos ribą, reikia nutraukti rozuvastatino vartojimą arba sumažinti jo dozę. Pacientams, sergantiems hipotiroidizmo ar nefrozinio sindromo sukelta antrine hipercholesterolemija, pagrindinę ligą reikia gydyti prieš skiriant rozuvastatino. Rasė Rozuvastatino farmakokinetikos tyrimais nustatyta, kad ekspozicija azijiečiams būna didesnė negu europidams (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Proteazės inhibitoriai Pacientų, rozuvastatiną vartojusių kartu su įvairių proteazės inhibitorių ir ritonaviro deriniu, organizme buvo stebima padidėjusi rozuvastatino sisteminė ekspozicija. Rozuvastatiną skiriant vartoti ŽIV užkrėstiems pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, reikia atsižvelgti tiek į lipidų kiekio mažinimo naudą, tiek į rozuvastatino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo galimybę gydymo rozuvastatinu pradžioje ir laipsniškai didinant jo dozę. Ramostin vartoti kartu su tam tikrais proteazės inhibitoriais nerekomenduojama, nebent yra koreguojama Ramostin dozė (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Intersticinė plaučių liga Vartojant kai kurių statinų, ypač gydant ilgai, išskirtiniais atvejais buvo pranešta apie intersticinės plaučių ligos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendrosios sveikatos būklės pablogėjimas (nuovargis, kūno svorio mažėjimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui pasireiškė intersticinė plaučių liga, gydymą statinais reikia nutraukti. Cukrinis diabetas Yra tam tikrų duomenų, kad statinai (kaip klasė) didina gliukozės kiekį kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidėjusią cukrinio diabeto pasireiškimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kuri pagal gaires turi būti gydoma kaip cukrinis diabetas. Vis dėlto šią riziką persveria statinų sukeliamas kraujagyslinės rizikos sumažėjimas ir tai neturi būti gydymo nutraukimo priežastis. Turi būti stebima rizikos grupės pacientų (gliukozės kiekis nevalgius 5,6-6,9 mmol/l, kūno masės indeksas (KMI) >30 kg/m2, padidėjęs trigliceridų kiekis, hipertenzija) klinikinė būklė ir biocheminiai rodmenys (remiantis nacionalinėmis gairėmis). JUPITER tyrimo metu bendrasis cukrinio diabeto dažnis buvo 2,8 % rozuvastatino grupėje ir 2,3 % placebo grupėje, dažniausiai cukrinis diabetas pasireiškė pacientams, kurių kraujyje gliukozės kiekis nevalgius buvo 5,6-6,9 mmol/l. Susijusios su ramipriliu Ypatingos populiacijos Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais (tokiais kaip ramiprilis) ar angiotenzino II receptorių antagonistais (AIIRA) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais/AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių/AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pacientai, kuriems yra didelė hipotenzijos rizika Pacientai, kurių renino-angiotenzino-aldosterono sistema yra labai suaktyvinta Pacientams, kurių renino-angiotenzino-aldosterono sistema yra labai suaktyvinta, yra padidėjusi ūminio stipraus kraujospūdžio sumažėjimo ir inkstų funkcijos pablogėjimo rizika dėl AKF slopinimo, ypač jeigu pirmą kartą pavartojama AKF inhibitoriaus arba kartu su juo diuretiko, arba pirmą kartą padidinama dozė. Reikšmingas renino-angiotenzino-aldosterono sistemos suaktyvinimas yra tikėtinas ir būtina atidi gydytojo priežiūra, įskaitant kraujospūdžio stebėjimą, jei, pvz.: pacientas serga sunkia hipertenzija; pacientui yra dekompensuotas stazinis širdies nepakankamumas; pacientui yra hemodinamikai reikšminga įtekamųjų ar nutekamųjų kairiojo skilvelio takų kliūtis (pvz., aortos ar dviburio vožtuvo stenozė); pacientui yra vienpusė inksto arterijos stenozė, o kitas inkstas yra funkcionuojantis; pacientui yra ar gali atsirasti skysčių ar druskų stoka (įskaitant diuretikais gydomus pacientus); pacientui yra kepenų cirozė ir (arba) ascitas; pacientui atliekama didelės apimties operacija arba anestezijos metu skiriama hipotenziją sukeliančių vaistinių preparatų. Prieš gydymą paprastai patariama pašalinti dehidraciją, hipovolemiją ir druskų trūkumą organizme (širdies nepakankamumu sergantiems pacientams prieš imantis išvardytų koreguojamųjų priemonių turi būti tiksliai įvertintas naudos ir skysčių pertekliaus sukeltos rizikos santykis). Dviguba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokada Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Laikinas ar išliekantis širdies nepakankamumas po miokardo infarkto (MI) Pacientai, kuriems ūmios hipotenzijos atveju gali išsivystyti širdies arba galvos smegenų išemija Gydymo pradžioje būtina speciali medicininė priežiūra. Senyvi pacientai Žr. 4.2 skyrių. Operacija Jeigu įmanoma, gydymą angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais, tokiais kaip ramiprilis, rekomenduojama nutraukti likus vienai parai iki operacijos. Inkstų funkcijos stebėjimas Inkstų funkciją reikia tirti prieš gydymo pradžią, gydymo metu bei koreguojant dozę, ypač pirmosiomis gydymo savaitėmis. Ypatingai atidi priežiūra būtina pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.2 skyrių). Yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika, ypač pacientams, kurie serga staziniu širdies nepakankamumu arba kuriems yra persodintas inkstas. Angioneurozinė edema Pranešta apie angioneurozinės edemos atvejus gydymo AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, metu (žr. 4.8 skyrių). Angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) rizika gali būti didesnė pacientams, kurie kartu vartoja angioneurozinę edemą sukelti galinčių vaistinių preparatų, tokių kaip mTOR (žinduolių rapamicino taikinio, angl. mammalian target of rapamycin) inhibitoriai (pvz., temsirolimuzas, everolimuzas, sirolimuzas), vildagliptino arba neprilizino (NEP) inhibitorių (tokių kaip racekadotrilio). Ramiprilio negalima vartoti deriniu su sakubitrilu/valsartanu, kadangi tokio derinio vartojimas didina angioneurozinės edemos pasireiškimo riziką (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Jeigu pasireiškia angioneurozinė edema, gydymą Ramostin būtina nutraukti. Nedelsiant turi būti pradėta taikyti skubioji medicinos pagalba. Pacientą būtina stebėti mažiausiai 12-24 valandas ir iš ligoninės išleisti tik visiškai išnykus simptomams. Pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, nustatyta žarnyno angioneurozinės edemos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Tokiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas (kartu su pykinimu ir vėmimu arba be jų). Anafilaksinės reakcijos desensibilizavimo metu Anafilaksinės reakcijos į vabzdžių nuodus ir kitus alergenus yra labiau tikėtinos ir gali būti stipresnės, kai slopinamas AKF aktyvumas. Reikia apsvarstyti gydymo Ramostin laikino nutraukimo galimybę prieš desensibilizavimą. Elektrolitų koncentracijos stebėjimas: hiperkalemija Gydymo AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, metu, kai kuriems pacientams pasireiškė hiperkalemija. Hiperkalemijos pasireiškimo rizika yra pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, kurie yra vyresni kaip 70 metų, kurie serga nekontroliuojamu cukriniu diabetu arba vartoja kalio druskų, kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kitų kalio koncentraciją kraujo plazmoje didinančių veikliųjų medžiagų, arba jeigu yra tokių būklių kaip dehidratacija, ūminis dekompensuotas širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė. Jeigu manoma, kad reikia kartu vartoti šių išvardytų medžiagų, rekomenduojama reguliariai tirti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Elektrolitų koncentracijos stebėjimas: hiponatremija Kai kuriems ramipriliu gydytiems pacientams buvo antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromo (AHSSS) ir jo sukeltos hiponatremijos atvejų. Senyviems žmonėms bei kitiems pacientams, kuriems yra hiponatremijos rizika, rekomenduojama reguliariai tirti natrio koncentraciją kraujo serume. Neutropenija/agranulocitozė Gauta retų pranešimų apie neutropeniją, agranulocitozę, trombocitopeniją ir anemiją, taip pat buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimo atvejų. Kad būtų galima nustatyti prasidedančią leukopeniją, rekomenduojama stebėti leukocitų kiekį kraujyje. Dažniau šį tyrimą reikia atlikti gydymo pradžioje bei pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kurie serga sistemine jungiamojo audinio liga (pvz., raudonąja vilklige ar sklerodermija), bei kurie vartoja kitokių vaistinių preparatų, galinčių sukelti kraujo pakitimų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Etniniai skirtumai Juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu ne juodaodžiams. Ramiprilis, kaip ir kiti AKF inhibitoriai, juodaodžiams kraujospūdį gali mažinti mažiau veiksmingai, negu ne juodaodžiams pacientams, galbūt dėl to, kad paprastai juodaodžių populiacijos hipertenzija sergančių pacientų organizme renino aktyvumas būna mažas. Kosulys Gauta pranešimų apie AKF inhibitorių vartojantiems pacientams pasireiškiantį kosulį. Jis būna neproduktyvus, nuolatinis ir nutraukus minėtų vaistinių preparatų vartojimą išnyksta. Atliekant diferencinę diagnostiką reikia įvertinti AKF inhibitorių sukelto kosulio galimybę. Natris Šio vaistinio preparato kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Susijęs su rozuvastatinu Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamos reakcijos vartojant rozuvastatino paprastai būna lengvos ir laikinos. Dėl nepageidaujamų reakcijų iš kontroliuojamų klinikinių tyrimų pasitraukė mažiau kaip 4 % rozuvastatino vartojusių pacientų. Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, nustatyta nepageidaujamų reakcijų dažnio priklausomybės nuo rozuvastatino dozės dydžio tendencija. Poveikis inkstams. Rozuvastatinu gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais. <1 % pacientų, vartojusių 10 mg arba 20 mg dozę, baltymo kiekio šlapime rodmuo pakito nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „++” arba didesnio. Vartojant 20 mg dozę, pokytis nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „+” buvo šiek tiek dažnesnis. Gydymą tęsiant, proteinurija dažniausiai sumažėja arba išnyksta savaime. Duomenų, gautų klinikinių tyrimų ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, peržiūros rezultatai priežastinio ryšio tarp proteinurijos ir ūminės ar progresuojančios inkstų ligos nerodo. Rozuvastatinu gydytiems pacientams buvo hematurijos atvejų. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ji pasireiškia retai. Poveikis skeleto raumenims. Pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją (įskaitant miozitą) ir retais atvejais rabdomiolizę su ūminiu inkstų nepakankamumu arba be jo vartojant visas dozes ir ypač didesnę kaip 20 mg dozę. Rozuvastatinu gydytiems pacientams pastebėtas nuo dozės priklausomas KK aktyvumo padidėjimas. Dažniausiai šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Jeigu pasireiškia KK aktyvumo padidėjimas (>5 kartus viršijama VNR), gydymą reikia nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Poveikis kepenims. Nedidelei daliai rozuvastatinu, kaip ir kitokiais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, gydytų pacientų pastebėtas nuo dozės priklausomas transaminazių suaktyvėjimas. Dauguma atvejų šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Vartojant kai kurių statinų buvo pranešta apie toliau išvardytus nepageidaujamus reiškinius. Lytinės funkcijos sutrikimas. Intersticinė plaučių liga (išskirtiniais atvejais), ypač gydant ilgai (žr. 4.4 skyrių). Susiję su ramipriliu Saugumo duomenų santrauka Ramiprilio saugumo savybės apima išliekantį sausą kosulį ir reakcijas, atsirandančias dėl hipotenzijos. Sunkios nepageidaujamos reakcijos yra angioneurozinė edema, hiperkalemija, inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas, pankreatitas, sunkios odos reakcijos ir neutropenija/agranulocitozė. Derinio sukeliamų nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos yra suskirstytos pagal dažnį ir organų sistemų klases (OSK). Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA Organų sistemų klasė | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis MedDRA Organų sistemų klasė | Nepageidaujamas poveikis | Rozuvastatinas | Ramiprilis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | − | Nedažnas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija | Retas | − Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjęs leukocitų kiekis (įskaitant neutropeniją arba agranulocitozę) | − | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjęs eritrocitų kiekis | − | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjęs hemoglobino kiekis | − | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėjęs trombocitų kiekis | − | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kaulų čiulpų nepakankamumas | − | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | − | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | − | Nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjusio jautrumo reakcijos (įskaitant angioneurozinę edemą)1 | Retas | Nedažnas Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksinės reakcijos | − | Nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs antinuklearinių antikūnų kiekis | − | Nežinomas Endokrininiai sutrikimai | Cukrinis diabetas2 | Dažnas | − Endokrininiai sutrikimai | Antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas (AHSSS) | − | Nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Padidėjęs kalio kiekis kraujyje | − | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | − | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Sumažėjęs apetitas | − | Nedažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Sumažėjęs natrio kiekis kraujyje | − | Nežinomas Psichikos sutrikimai | Depresinė nuotaika | − | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Nerimas | − | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Nervingumas | − | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Neramumas | − | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas, įskaitant somnolenciją | − | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai, įskaitant nemigą ir košmariškus sapnus | Nežinomas | − Psichikos sutrikimai | Sumišimu pasireiškianti būklė | − | Retas Psichikos sutrikimai | Dėmesio sutrikimas | − | Nežinomas Psichikos sutrikimai | Depresija | Nežinomas | − Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | − | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | − | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Ageuzija | − | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Disgeuzija | − | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Tremoras | − | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Pusiausvyros sutrikimas | − | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Polineuropatija | Labai retas | − Nervų sistemos sutrikimai | Atminties praradimas | Labai retas | − Nervų sistemos sutrikimai | Smegenų išemija, įskaitant išeminį insultą ir praeinantį smegenų išemijos priepuolį | − | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Psichomotorinių funkcijų sutrikimas | − | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Deginimo pojūtis | − | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Parosmija | − | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | Nežinomas | − Nervų sistemos sutrikimai | Generalizuota miastenija | Nežinomas | – Akių sutrikimai | Regos sutrikimas, įskaitant matomo vaizdo neaiškumą | − | Nedažnas Akių sutrikimai | Konjunktyvitas | − | Retas Akių sutrikimai | Akių miastenija | Nežinomas | – Ausų ir labirintų sutrikimai | Klausos sutrikimas | − | Retas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | − | Retas Širdies sutrikimai | Miokardo išemija, įskaitant krūtinės anginą arba miokardo infarktą | − | Nedažnas Širdies sutrikimai | Tachikardija | − | Nedažnas Širdies sutrikimai | Aritmija | − | Nedažnas Širdies sutrikimai | Palpitacijos | − | Nedažnas Širdies sutrikimai | Periferinė edema | − | Nedažnas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija | − | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Ortostatinis kraujospūdžio sumažėjimas | − | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Apalpimas | − | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | − | Nedažnas Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių stenozė | − | Retas Kraujagyslių sutrikimai | Hipoperfuzija | − | Retas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | − | Retas Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | − | Nežinomas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Neproduktyvus dirginantis kosulys | − | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchitas | − | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Sinusitas | − | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dispnėja | Nežinomas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas, įskaitant astmos pasunkėjimą | − | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nosies užgulimas | − | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | Nežinomas | − Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto uždegimas | − | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo sutrikimai | − | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Nežinomas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | − | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | − Virškinimo trakto sutrikimai | Diskomforto pojūtis pilvo srityje | − | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | − | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas3 | Retas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Padidėjęs kasos fermentų aktyvumas | − | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Plonosios žarnos angioneurozinė edema | − | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viršutinės pilvo dalies skausmas, įskaitant gastritą | − | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | − | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Glositas | − | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Aftinis stomatitas | − | Nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų fermentų aktyvumo ir (arba) konjuguoto bilirubino kiekio padidėjimas | − | Nedažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Padidėjęs kepenų transaminazių aktyvumas | Retas | − Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Cholestazinė gelta | − | Retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų ląstelių pažaida | − | Retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | Labai retas | − Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas | Labai retas | − Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Ūminis kepenų nepakankamumas | − | Nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Cholestazinis arba citolizinis hepatitas (labai retais atvejais mirtinas) | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas, ypač makulopapulinis | − | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Nedažnas | − Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stiprus prakaitavimas | − | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | − | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė | Nedažnas | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Onicholizė | − | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | − | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso ir Džonsono (Stevens - Johnson) sindromas | Nežinomas | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) | Nežinomas | − Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pūslinė | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Psoriazės pasunkėjimas | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Į psoriazę panašus dermatitas | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pūslinė arba lichenoidinė egzantema arba enantema | − | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija | − | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Dažnas | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | − | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Miopatija (įskaitant miozitą) | Retas | − Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | Retas | − Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Į vilkligę panašus sindromas | Retas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumens plyšimas | Retas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Labai retas | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sausgyslių sutrikimai, kurie kartais komplikuojasi plyšimu | Nežinomas | − Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Su imuninėmis reakcijomis susijusi nekrozinė miopatija | Nežinomas | − Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Hematurija | Labai retas | − Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą | − | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Padidėjęs šlapimo išskyrimas | − | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Esamos proteinurijos pablogėjimas | − | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje | − | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje | − | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Laikini erekcijos sutrikimai | − | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinio potraukio sumažėjimas | − | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | Labai retas | Nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | − | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | − | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | − | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | Retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | Nežinomas | − 1Išimtiniais atvejais angioneurozinės edemos sukelta kvėpavimo takų obstrukcija gali būti mirtina. 2Dažnis priklauso nuo rizikos veiksnių (gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ≥ 5,6 mmol/l, KMI> 30 kg/m2, padidėjęs trigliceridų kiekis, buvusi hipertenzija) buvimo ar nebuvimo. 3Labai retais atvejais pranešta apie mirtiną baigtį vartojant AKF inhibitorių. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).